- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-354-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00660-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Suinteresuotas asmuo
- L. C., V. G., L. Š.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyginto Mažuikos,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-318-783/2022 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., L. C., L. Š., dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo neterminuotu tėvų valdžios apribojimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prašo pakeisti suinteresuotam asmeniui V. G. taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą, suinteresuotam asmeniui L. C. taikytą atskyrimą nuo vaiko bei neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią jų vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Pareiškime nurodė, jog po to, kai suinteresuotų asmenų L. C. ir V. G. dukra G. G. 2000 m. liepos 20 d. teismo sprendimu buvo atskirta nuo motinos, o 2021 m. vasario 1 d. suinteresuotam asmeniui V. G. laikinai apribota tėvo valdžia. Kupiškio socialinių paslaugų centro Globos centre buvo organizuojami motinos ir vaiko susitikimai, 2020 m. rugsėjo 28 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo peržiūrėti ir sudaryti pagalbos šeimai planai, tiek vaiko motina, tiek vaiko tėvas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurių jie turėjo laikytis, kad susigrąžintų vaiką į šeimą. Tačiau nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. vykusio posėdžio L. C. prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pakeitė savo gyvenamąją vietą, su ja socialinei darbuotojai, teikiančiai pagalbą šeima, susisekti nepavyko, jos tiksli gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, nuo 2021 m. gegužės mėnesio nepalaikė jokio ryšio su vaiku, išlaikymo neteikė, į Kupiškio socialinių paslaugų centro organizuojamus vadybos posėdžius 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. neatvyko, juose nedalyvavo, duomenų apie savo gyvenamąją vietą socialiniams darbuotojams neteikė. Suinteresuotas asmuo V. G. po 2020 m. rugsėjo 28 d. atvejo vadybos posėdžio prisiimtus įsipareigojimus vykdė iš dalies, užsiregistravo į pozityvios tėvystės kursus, lankėsi psichologo konsultacijoje 3 kartus, 1 kartą buvo nuvykęs susitikti su vaiku, taip pat dalyvavo ir 2020 m. gruodžio 15 d. atvejo vadybos posėdyje, prisiėmė papildomus įsipareigojimus. Tačiau Kupiškio socialinių paslaugų centro organizuotuose vadybos posėdžiuose 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. nebedalyvavo, priežasčių nenurodė, o atvykęs į 2021 m. spalio 8 d. atvejo vadybos posėdį nurodė, jog prisiimtų įsipareigojimų dėl užimtumo negali, vaiku nesidomėjo, nesikreipė į globos centrą dėl pasimatymų su vaiku.
3. Pareiškėja mano, jog įvertinus jų pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad L. C. visiškai nevykdo savo, kaip motinos, pareigų vaikui, savo elgesiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nesidomi vaiku, jo nelanko, jai neįdomi vaiko sveikata, jos ugdymasis ir nėra duomenų, jog padėtis pasikeis. Atitinkamai ir vaiko tėvas, V. G., nėra motyvuotas vykdyti tėvo pareigas, auginti vaiką, savo neveikimu nusišalino nuo vaiko priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvo valdžios turinio, teisių ir pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mano, jog laikinas tėvų valdžios ribojimas nepakeitė V. G. požiūrio dėl veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus atlikimo, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, pareiškėja prašo suinteresuotiems asmenims neterminuotai apriboti tėvų valdžią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir suinteresuotam asmeniui Vygandui G. P. apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimu taikytą tėvų valdžios ribojimą dukters G. G., atžvilgiu pakeitė į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą; suinteresuotam asmeniui L. C. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimu taikytą atskyrimą nuo dukters G. G. pakeitė į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėjo atstovės V. R., suinteresuoto asmens V. G., sprendė, kad pareiškėja Valstybės vaiko ir teisių apsaugos tarnyba įrodė, jog ir po to, kai buvo laikinai apribota tėvų valdžia, V. G. iš esmės elgesio nepakeitė, neteikė išlaikymo vaikui, nebendravo nei su vaiku, nei su vaiko globėja, nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikas galėtų gyventi jo namuose. Šiais veiksmais V. G. veikė priešingai vaiko interesais, ši padėtis, įvertinus tą aplinkybę, jog nuo laikino tėvų valdžios ribojimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, nesikeis, yra pagrindas suinteresuoto asmens V. G. tėvų valdžią apriboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo suteikti daugiau laiko suinteresuotam asmeniui, kad šis savo veiksmais galėtų įrodyti savo pasiryžimą pačiam auginti vaiką, kadangi tokių aplinkybių suinteresuotas asmuo nepagrindė, o įvertinus V. G. veiksmus (neveikimą) po sprendimo jam laikinai apriboti tėvų valdžią, jo prieštaringus parodymus teismo posėdyje (tiek abejonę vaiko tėvyste, tiek galimybių neturėjimu išlaikyti ir auklėti vaiką), akivaizdu, jog ir suteikus papildomą laikotarpį V. G. situacija nesikeis: jis daugiau pajamų nei gauna dabar, negaus, gyvenamoji vieta jo bus ten pat ar panaši, kur jis ir dabar gyvena, darbo pobūdis, esant tokiam nusistatymui, ir toliau jam neleis tinkamai rūpintis vaiku.
6. Skundžiame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimu nustačius, jog L. C. serga psichikos sutrikimu, ją ištinka priepuoliai, diagnozuoti disociaciniai traukuliai, taip pat nustačius, jog dėl turimų psichikos sutrikimų, minėtų priepuolių metu L. C. negali pasirūpinti savo mažamečio vaiko sveikata ir emociniu saugumu, L. C. dukra G. G. buvo atskirta nuo motinos. Teismo sprendimas priimtas išimtai vaiko interesais, kuris tuo metu, kai buvo reiškiamas reikalavimas, buvo neseniai gimęs, jam buvo reikalinga nenutrūkstama priežiūra, o vaiko motinos L. C. sveikatos būklė, jos elgesys kėlė pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei. Dar iki sprendimo priėmimo, 2020 m. birželio 29 d., Panevėžio socialinių paslaugų centre buvo surengtas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo ir L. C., buvo sudarytas ir aptartas pagalbos šeimai planas siekiant atkurti ryšius ir palaikyti ryšį su vaiku, L. C. prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus. Tačiau L. C. iš esmės įsipareigojimų tam, kad atkurtų ryšį su vaiku, nevykdė, nors ir dalyvavo 2020 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuotame atvejo vadybos posėdyje, pakartotinai prisiėmė įsipareigojimus, jų ir vėl nevykdė, o vėliau organizuotose atvejo vadybos posėdžiuose, 2020 m. gruodžio 15 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. spalio 8 d., nebedalyvavo, vengė bet kokių kontaktų su socialines paslaugas šeimai teikusiomis specialistėmis, su vaiku ir vaiko globėja apskritai nebendravo, išlaikymo, nors šis buvo nustatytas simbolinis (50 Eur per mėnesį), neteikė. Nors tokias galimybes turėjo (gaudavo šalpos neįgalumo pensiją, dirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, gaudavo darbo paieškos išmokas). Tokio dydžio išmokos savo vaikui nebūtų padariusios esminės žalos L. C. finansinei padėčiai bei būtų parodę valią susigrąžinti vaiką į šeimą, tą būtų patvirtinęs ir minimalus bendravimas su vaiku ar globėja (bent du kartus per mėnesį, kaip buvo įpareigota per atvejo vadybos posėdžius 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d.). Tačiau ir to L. C. nesugebėjo, visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku, nuo jo išlaikymo.
7. Teismas, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą sprendė, jog toks elgesys vertinamas priešingas bei žalingas vaiko interesams, o kadangi tai trunka jau daugiau nei pusantrų metų (nuo sprendimo atskirti vaiką nuo motinos), be to viso šio teisminio proceso metu L. C. ignoravo teismą, vykstančius procesus, yra pagrindas pripažinti, jog ši padėtis nesikeis bei yra pagrindas keisti L. C. taikytą vaiko atskyrimą nuo motinos į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą.
8. Skundžiamame sprendime pabrėžiama ir tai, jog nors L. C. atstovas advokatas baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį į L. C. nesuvokimą dėl jos psichinės sveikatos, taip pat į tai, ar prašoma priemonė yra ne per griežta ir ar nebūtų teisingiau taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, visgi įvertinus aplinkybę, jog faktiškai visą laikotarpį nuo sprendimo atskirti vaiką nuo motinos iki šios dienos L. C. visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku ir jo išlaikymo, nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų ryšį su vaiku, nedalyvauja ir šiame teisminiame procese, pagrindo manyti, jog padėtis pasikeis, nėra. Teismas taip pat nesutiko ir su V. G. atstovo advokato K. P. argumentais baigiamosiose kalbose, jog būtina įrodymų tyrimą atnaujinti, pripažinti suinteresuoto asmens dalyvavimą būtinu, ištirti L. C. būseną, ar ši pasikeitusi, ar ji yra pasveikusi, prireikus – pasitelkti ir specialistus jos sveikatos būklei įvertinti (skirti teismo psichiatrijos ekspertizę). Šioje byloje aplinkybė, ar L. C. pasveiko, nėra esminė, nes, įvertinus jai nustatytas diagnozes, tai, kad ji nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pas psichiatrą nesilanko, dėl šios priežasties joks medikamentinis gydymas jai yra neskirtas, tikimybės, jog ji yra pasveikusi, nėra. Antra vertus, L. C. nustatytas darbingumo lygis iki 2051 m., darbingumo lygio nustatymo priežastis ir įtakojanti diagnozė yra susijusios su psichikos, ji gali tik gydytis nuo jai diagnozuoto psichikos sutrikimo, o ne pasveikti. Bet tai, kad ji nesigydo, patvirtina tą aplinkybę, jog ji veikia priešingai vaiko interesams ir nesiekia, kad atkurtų socialinius ryšius su vaiku, ir kuo ilgiau tęsis šis neapibrėžtumas, skirtingai nei teigia V. G. atstovas, tuo labiau bus pažeidžiamos vaiko teisės. Plačiau nuspręsta nepasisakyti ir dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, toks procesinis sprendimas (skirti teismo psichiatrijos ekspertizę) buvo priimtas dar civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo motinos, tačiau paskyrus ekspertizės laiką, L. C. vykti į ekspertinę įstaigą kategoriškai atsisakė. Tuo pačiu pažymėta, jog visas tas pastabas V. G. atstovas advokatas K. P. išsakė baigiamosiose kalbose, o ne ištyrus įrodymus ir užklausus, ar proceso dalyviai turi prašymų.
9. Papildomai skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog suinteresuotiems asmenims V. G. ir L. C. išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus suinteresuotiems asmenims tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Suinteresuotiems asmenims V. G. ir L. C. taip pat išaiškinama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CPK 3.181 straipsnis), tačiau tam turi būti pareiškiamas ieškinys (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymėjo, jog nuolatinė vaikų globa/rūpyba nėra panaikinta, išlaikymas priteistas iki vaiko sugrąžinimo motinai arba vaiko pilnametystės, todėl teismui išnagrinėjus šią bylą ir laikiną tėvų valdžios apribojimą bei vaiko atskyrimą nuo motinos pakeitus neterminuotu tėvų valdžios ribojimu, vaiko gyvenamoji vieta iki sprendimo įsiteisėjimo nenustatoma bei išlaikymas jam nepriteisiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo L. C. prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta suinteresuotam asmeniui L. C. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimu taikytą atskyrimą nuo dukters G. G. pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą.
10.1. Apeliantė nurodo, kad jai diagnozuota liga (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) protinis atsilikimas, kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, iš esmės eliminuoja bet kokią protingą galimybę iš jos kažko reikalauti ir / ar priekaištauti tų reikalavimų neįvykdžius. (duomenys neskelbtini) protinis atsilikimas, arba imbecilumas, reiškia, kad asmens IQ sudaro vos 35-50 balų (suaugusių protinis amžius nuo 6 iki 9 metų). Taigi esant tokiai diagnozei, kai intelektinė branda atitinka pradinių klasių mokinio brandą, neleistina reikalauti kad apeliantė dalyvautų posėdžiuose, mokėtų išlaikymą, bendrautų su vaiku ir globėja ir pan., nes apeliantė objektyviai negali suprasti šių reikalavimų ir savo veiksmų reikšmės ir esmės bei jų valdyti.
10.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Tačiau, nagrinėjamu atveju imbecilo veiksmų / neveikimo negalima vertinti kaltės / nekaltumo kategorijomis. Pirmos instancijos teismas iš esmės netinkamai aiškino ir taikė vaikų ir tėvų atskyrimo ir tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygas. Motyvas, kad apeliantės kaltė pasireiškia nesilankymu pas psichiatrą, yra dirbtinis ir nepagrįstas. Viena vertus, teismas pripažįsta, kad ir gydymasis negalėtų sąlygoti esminio psichinės sveikatos būklės pagerėjimo. Tas reikštų, kad dukrai nuo to kitaip nebūtų. Kitas reikšmingas dalykas yra tas, kad dėl savo psichikos būklės apeliantė negalėtų suprasti gydymosi poreikio ir vykdyti duotus nurodymus. Todėl, negali būti dėlto kaltinama.
10.3. Taigi nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog motinos valdžia apeliantei negali būti ribojama, ir paliktinas tik atskyrimas nuo dukters.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu pareiškėja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti.
11.1. Nurodo, kad byloje yra surinka pakankamai įrodymų, kuriuos teismas tinkamai įvertino ir aptarė bei pagrįstai konstatavo, jog apeliantės veiksmuose yra kaltė dėl savo kaip motinos pareigų nevykdymo, o tokia padėtus ilgą laiką nesikeičia ir nėra duomenų, kad gali pasikeisti. Be to, byloje nebuvo įrodyta, jog apeliantė motinos pareigų nevykdo dėl objektyvių priežasčių, nesupranta ir nesuvokia pareigų vykdymo būtinumo ir poreikio.
12. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo L. Š. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama tik skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta suinteresuotam asmeniui L. C. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimu taikytą atskyrimą nuo dukters G. G. pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti reikalavimo ribas, civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė nevykdo 2020 m. birželio 29 d. pagalbos šeimai plane numatytų įpareigojimų; iš esmės nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose; vengia bet kokių kontaktų su socialines paslaugas šeimai teikusiomis specialistėmis; taip pat nebendrauja su vaiku ir vaiko globėja; nemoka vaikui priteisto išlaikymo nedalyvauja teisminiame procese bei nesilanko pas specialistus dėl nustatytos psichinės ligos gydymo ar kontroliavimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, itin detaliai ir išsamiai išnagrinėjo, išanalizavo bei aptarė kiekvieną teisingo sprendimo priėmimui reikšmingą aplinkybę, nagrinėjo apeliantės atstovo advokato nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl jo keltų klausimų bei darė byloje esančiais įrodymais pagrįstas išvadas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo šią civilinę bylą, nuodugniai išanalizavo byloje esančius įrodymus, o esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su apeliantei diagnozuotos psichinės ligos sukeliamais padariniais, kurie patvirtina apeliantes kaltės nebuvimą dėl nustatytų jos, kaip motinos, pareigų nevykdymo, iš esmės pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų nekartoja bei pasisako dėl esminio apeliaciniame skunde nurodyto argumento.
16. Apeliantė tvirtina, kad aplinkybė, jog jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) protinis atsilikimas, kai elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus, iš esmės eliminuoja bet kokią protingą galimybę iš jos kažko reikalauti ir / ar priekaištauti tų reikalavimų neįvykdžius, kadangi ji objektyviai negali suprasti reikalavimų ir savo veiksmų reikšmės ir esmės bei jų valdyti, o tai kartu patvirtina, kad nėra apeliantės kaltės, kuri yra būtina sąlyga norint nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokie argumentai yra nepagrįstai ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei ką pagrįstai pabrėžia ir pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą, į bylą, kurioje apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, nebuvo pateikta jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ji išvis nesugeba suprasti savo, kaip motinos pareigų, nesugeba suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Svarbu yra tai, kad apeliantė 2020 m. rugsėjo 28 d. dalyvavo Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuotame atvejo vadybos posėdyje bei prisiėmė įsipareigojimus; apeliantė buvo nuvykusi į keletą socialinių darbuotojų organizuotų susitikimų su vaiku; apeliantė, gyvendama Panevėžyje, gyveno kartu su V. G., dirbo bei gaudavo nuolatines pajamas, o į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantė išvis nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Papildomai pažymėtina tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad būtų inicijuota civilinė byla dėl apeliantės neveiksnumo nustatymo (galėjimo auginti ir prižiūrėti vaiką srityje). Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė gydytųsi ir gerintų savo sveikatos būklę.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju viena iš esminių aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra ta, kad apeliantė iš esmės nuo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo atskirti vaiką nuo motinos iki šios dienos visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku ir jo išlaikymo, nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų ryšį su vaiku, nedalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliantė, kuri, kaip minėta pirmiau, nėra pripažinta neveiksni, taip pat nesigydo dėl jai nustatyto psichinės sveikatos sutrikimo bei nesiima jokių priemonių dėl tokios būklės pagerinimo, nors turėjo pakankamai sugebėjimų kurį laiką dirbti, būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; dalyvauti 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro organizuotose atvejo vadybos posėdžiuose; įsipareigoti lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės kursus, derinti bendravimo su vaiku grafiką ir tvarką. Visos šios aplinkybės, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė supranta ir suvokia tam tikras gyvenimiškas aplinkybes, sugeba naudotis jai mokama neįgalumo pensija bei gautu darbo užmokesčiu, o taip pat dalyvauti dalyje atvejo vadybos posėdžių bei reikšti savo nuomonę atstovui advokatui dėl nagrinėjamų civilinių bylų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji visiškai nebendrauja su savo mažamečiu vaiku, juo nesirūpina, nelanko ir neskiria jokios dalies savo gaunamų pajamų vaiko išlaikymui dėl to, kad ji nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks L. C. elgesys, kuomet ji visiškai nusišalino nuo bendravimo su vaiku bei nuo jo išlaikymo daugiau nei metus laiko yra priešingas bei žalingas vaiko interesams, o byloje esantys duomenys neleidžia vertinti, kad tokia situacija yra laikina ar pradėjusi keistis į gerąją pusę.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Taigi, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą