- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-679-519-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01009-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Bronius Zalaga, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- T. P.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu bei galutinė bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteista iš A. P. T. P. naudai 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (proceso) išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 6 d., 15 val. 37 min, kelio (duomenys neskelbtini) m, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Transporter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 238 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (blaivumo testo rezultatas 2,83 promilių, kraujyje rasta 1,87 promilių etilo alkoholio), nesant atliktai transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „Honda XL600“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu T. P. buvo padaryta politrauma – daugybiniai kūno sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skeveldriniai lūžimai, dilbio kaulo išnirimas, kairio spindulinio kaulo ir alkūnkaulio distalinio galo lūžimai, kairio riešo ir plaštakos plėštinės žaizdos, kairio riešo ir laivakaulio atviras lūžimas, kairės plaštakos I delnakaulio lūžimas, II, III, IV, V delnakaulių proksimalinių galų panirimai su lūžimais, II piršto pamatinės falangos lūžimas, kairės blauzdos muštinė žaizda, kairės pėdos išnirimas, V padikaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžimas, dešinės blauzdos šleivinio nervo pažeidimas, ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį ir priteisti iš A. P. jo naudai 250 000 Lt (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti iš A. P. jo naudai bylinėjimosi išlaidas, t. y. už pagalbą advokatui atstovaujant jam apeliacinės instancijos teisme bei rengiant apeliacinį skundą.
Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas jo pateikto civilinio ieškinio klausimas, priteisiant iš A. P. jo naudai 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (proceso) išlaidų. Mano, kad ši teismo nuosprendžio dalis nepagrįsta ir neteisinga, todėl turėtų būti pakeista. Grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą teigia, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jis buvo suluošintas visam gyvenimui ir tikimybės, kad kada nors ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, kokį gyveno iki tol, praktiškai nėra. Nurodo, jog fizinius skausmus dėl patirtų sužalojimų jaučia iki dabar, taip pat ilgai tęsiasi ir jo gydymas, kuris susijęs su nuolatinėmis invazijomis į jo organizmą, pasireiškiančiomis medicininėmis operacijomis, dėl to jis turi patirti anestezijos procedūras, bloginančias jo atmintį, nuskausminimo procedūras, tvarsčių ir įtvarų keitimo procedūras, vartoti nuskausminamuosius preparatus. Apelianto teigimu, dėl patirto sužalojimo, didelio fizinio skausmo, jis patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, susijusius su gydymo procedūromis ir mirties baime, šeimos narių ir artimųjų išgyvenimais dėl jo sunkios būklės, nepatogumus, susijusius su darbingumo netekimu, judėjimo ir savęs apsitarnavimo galimybių sumažėjimu. Teigia, kad buvo sugriauti jo teisėti lūkesčiai į pilnavertį, sveiką ir grąžų gyvenimą, kurį galėjo susikurti sau bei savo šeimai dirbdamas mėgstamą darbą ir gaudamas geras pajamas. Dabar, pasak nukentėjusiojo, jis visiškai nedarbingas, tai liudija Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario 25 d. išduota darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini), kuria jam nustatytas 20 procentų darbingumas. Taip pat nurodo, kad tos pačios institucijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius 2014 m. vasario 25 d. jam išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pažymi, jog sumažindamas jo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimo sumą, teismas atsižvelgė į šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, pabrėždamas, jog jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į ieškovo bet ir į atsakovo interesus. Taip pat teismas pažymėjo, jog, šiuo atveju abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą, todėl vertino, jog kaltinamasis savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir galbūt neatstatomų padarinių. Tačiau, apelianto teigimu, byloje esamais duomenimis, A. P. dirba UAB „S.“ direktoriumi prekybai. Ši įmonė yra jo šeimos verslo dalis ir jis pats joje nusprendžia, kokias pareigas užimti ir kokio dydžio atlyginimą išsimokėti. Nukentėjusiojo teigimu, įmonė (duomenys neskelbtini) mieste valdo kavinę – barą „K.“, kuri nešą nemažą pelną ir tuo požiūriu vertinant atsakovo turtinę padėtį, ji yra kur kas geresnė nei jo ir jo šeimos turtinė padėtis. Todėl apeliantui nėra aišku, kodėl, teismo nuomone, atsakovas nebūtų pajėgus atlyginti didesnę neturtinės žalos sumą, turint omenyje tai, kad jis nereikalavo, kad teismas už padarytą nusikalstamą veiką skirtų griežtesnę bausmę, būtent tais sumetimais, kad nebūtų apsunkinta atsakovo galimybė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Apeliantas akcentuoja tai, jog A. P. nusikaltimas buvo padarytas jam tyčia neblaiviam vairuojant transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį), dėl to jis galėjo ir turėjo iš anksto numatyti galimas to pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. apeliacinį skundą nuteistasis A. P. prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. apeliacinis skundas atmestinas
Nukentėjusysis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su jam priteistu 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ir prašo priteisti iš nuteistojo A. P. 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus, konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiajam, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.
Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė vieną aukščiausių vertybių – nukentėjusiojo T. P. sveikatą. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio 6 d., įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam T. P. buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė. Iš specialisto išvados Nr. G 225/13(13) matyti, kad T. P. buvo padaryti tokie kūno sužalojimai: politrauma – daugybiniai kūno sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skeveldriniai lūžimai, dilbio kaulo išnirimas, kairio spindulinio kaulo ir alkūnkaulio distalinio galo lūžimai, kairio riešo ir plaštakos plėštinės žaizdos, kairio riešo ir laivakaulio atviras lūžimas, kairės plaštakos I delnakaulio lūžimas, II, III, IV, V delnakaulių proksimalinių galų panirimai su lūžimais. II piršto pamatinės falangos lūžimas, kairės blauzdos muštinė žaizda, kairės pėdos išnirimas, V padikaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžimas, dešinės blauzdos šleivinio nervo pažeidimas. Sužalojimai padaryti nuo kontaktų su kietais bukais daiktais, ir galėjo atsirasti eismo įvykio metu. Atviras blauzdikaulio lūžimas su kitų kaulų lūžimais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 63–64 b. l.). Neabejotina, kad nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė daug nepatogumų, stresą, jautė ir jaučia ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, kenčia skausmus. Be to, byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikta ne viena operacija, jam reikalingas ne vienerius metus trunkantis reabilitacinis gydymas, šiuo metu jis negali laisvai judėti, taigi apribotos jo bendravimo galimybės, o šiuo metu jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas, apribota galimybė dirbti fizinį darbą ir tinkamai rūpintis šeima, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau pažymėtina tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai dar nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. naudai 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo A. P., vadovavosi šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir dėl iš nuteistojo priteistinų sumų pasisakė gana išsamiai. Pagal šio teismo nustatytas aplinkybes matyti, kad teismas vertino ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad A. P. nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, kad jis nesiekė tokių sunkių ir gal net neatstatomų padarinių, kad nukentėjusiajam dėl jo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis, kad jis patyrė didelį stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, šiuo metu negali laisvai judėti, pastoviai kenčia skausmus, apribotos jo bendravimo galimybės, negali valdyti kairės rankos, šiuo metu jam nustatytas 20 proc. darbingumas, apribota galimybė dirbti fizinį darbą ir tinkamai rūpintis šeima, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Taip pat teismas pagrįstai įvertino tai, kad nukentėjusiajam draudimo bendrovė jau atlygino dalį neturtinės žalos – 10 350 Lt. Tokiu būdu, siekiant nepažeisti tiek nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, tiek ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, visos atlygintinos žalos dydžio nustatymui reikšmingos byloje aplinkybės, teismo buvo įvertintos tinkamai, ir dėl to buvo pagrįstai nuo 250 000 Lt iki 80 000 Lt sumažintas nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlygino dydis.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-167/2011, 2K-95/2013 ir kt.).
Taigi, atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį nustatė tinkamai vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pripažinus tai, kad apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo patirtą neturtinės žalos dydį, apelianto skunde nurodyti kriterijai, į kuriuos, anot jo, reikėtų atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, nėra esminiai ir negali būti laikomi pagrindu nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.
Todėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. turtinė padėtis yra geresnė, nei jo ir jos šeimos turtinė padėtis, dėl to, nukentėjusiojo įsitikinimu, jis būtų pajėgus atlyginti ir didesnę neturtinės žalos sumą, nelaikytinas pagrindu didinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir taip nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o kartu ir bloginti nuteistojo padėtį tik dėl to, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija šioje situacijoje pirmenybę teikia ne kaltininko ir už žalą atsakingo asmens turtinei padėčiai, o nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų ir traumų pobūdžiui, jų trukmei ir intensyvumui, pažeistos, ir ne visada atkuriamos vertybės – asmens sveikatos reikšmingumui ir laipsniui. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tačiau pažymėtina tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai dar nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas – už pagalbą advokatui atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme bei rengiant apeliacinį skundą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje nors ir yra duomenų, kad nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 1200 Lt (2 t., 6-7 b. l.) išlaidų advokato darbo apmokėjimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra atmetamas, priteisti proceso išlaidas už teisinę pagalbą nukentėjusiajam paduodant ir palaikant apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – nepriteistinos.
Dėl to, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintinos neturtinės žalos dydžio apelianto skunde išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. apeliacinį skundą atmesti.