- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-15
- Bylos Nr.
- 1-98-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01009-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Civilinis ieškovas
- T. P.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- A. P.
dalyvaujant prokurorui Ž. G., kaltinamojo gynėjui advokatui J. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P., jo atstovui advokatui G. G., nukentėjusiajam E. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-11-05 Plungė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) direktorius prekybai, teistas 2013-06-13 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 164 str.vienerių metų laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisias, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisyklies, o būtent: 2013 m. spalio 06 d. 15 val. 37 min. kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 5 km. 567 m., Tirkšlių miestelio ribose, S. Neries gatvėje vairuodamas jam priklausantį automobilį VW TANSPORTER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 1 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125, 238 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus, t. y. būdamas apsvaigęs (blaivumo testo rezultatas 2,83 promilių, kraujyje rasta 1,87 promilių etilo alkoholio), nesant atliktai transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirto ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu HONDA XL600, valstybinis numeris 278AC, vairuojamo T. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu T. P. buvo padaryta politrauma- daugybiniai kūno sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skeveldriniai lūžimai, dilbio kaulo išnirimas, kairio spindulinio kaulo ir alkūnkaulio distalinio galo lūžimai, kairio riešo ir plaštakos plėštinės žaizdos, kairio riešo ir laivakaulio atviras lūžimas, kairės plaštakos I-mo delnakaulio lūžimas, II, III, IV, V-to delnakaulių proksimalinių galų panirimai su lūžimais, II-ro piršto pamatinės falangos lūžimas, kairės blauzdos muštinė žaizda, kairės pėdos išnirimas, V-to padikaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžimas, dešinės blauzdosšleivmio nervo pažeidimas, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
A. P. apklaustas teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-06 apie 16.00 val. jis automobiliu VW Transporter važiavo iš Mažeikių miesto į Plungės rajoną. Visą laiką važiavo neviršydamas leistino greičio, automobilio greitis galėjo būti 60-70 km per valandą. Pravažiavęs kažkiek nuo Mažeikių-Daubarių žiedo tiesiai link Tirkšlių gyvenvietės, jo automobiliui artėjant prie įvykio vietos, pamatė jo judėjimo kryptimi iš dešinės pusės bėgantį katiną. Jam tada pasirodė, kad katinas tuoj išbėgs į važiuojamąją kelio dalį, todėl, norėdamas išvengti avarinės situacijos, nepartrenkti išbėgančio į kelio važiuojamąją dalį katiną, automobilį pradėjo stabdyti. Tuo momentu pamatė, kad iš priekio parvažiuoja du motociklai, kad nepartrenktų katiną, nuspaudė galutinai savo automobilio stabdžius. Kadangi kelio danga buvo šlapia, automobilio galas pradėjo slysti ir automobilis išvažiavo į priešingos krypties kelio juostą. Priešpriešai važiavęs motociklas atsitrenkė j automobilio dešinės pusės priekines dureles. Į kelio eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė jam 2,83 promilių girtumą. Jis iš teisu eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, girtavo iš vakaro iki maždaug šeštos valandos ryto. Kad sėdo už vairo, jis nesijautė girtas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad eismo įvykis kilo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, jo automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą būtent dėl to, kad kelio danga buvo šlapia, o jo girtumas tam įtakos neturėjo. Jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, tik nebuvo laiku atlikta jo techninė apžiūra. Pasižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimui suma yra per didelė, jo materialinė padėtis neleidžia atlyginti tokio dydžio žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis T. P. teismo posėdyje parodė, kad 2013-10-06 apie 16.00 val. jis Tirkšlių miestelyje važiavo motociklu HONDA, valst. Nr. 278AC. Už jo savo motociklu važiavo E. K.. Išvažiuojant iš Tirkšlių miestelio, pamatė, kad priešpriešais atvažiuoja automobilis VW TRANSPORTER. Neužilgo šis automobilis staiga pradėjo slysti į jo važiuojamąją dalį ir dešine puse pastojo jam kelią. Jis pradėjo stabdyti motociklą, tačiau išvengti susidūrimo su automobiliu nepasisekė, atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Važiuodamas jis matė iš priekio piktoje eismo juostoje atvažiuojantį automobilį, bet jokio gyvūno toje pusėje nematė. Eismo įvykio metu jam buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, dėl ko gydymai tęsiasi iki šiol, jis negali normaliai valdyti kairės rankos. Dėl avarijos metu patirtos traumos jam buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, ambulatorinis gydymas, buvo atliktos operacijos. Šiuo metu jis yra visiškai negarbingas, jam nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis. Jis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusysis negalėjo vaikščioti, ilgą laiko tarpą buvo prikaustytas prie vežimėlio, šiuo metu taip pat sunkiai vaikšto, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusysis E. K. teisme parodė, kad 2013-10-06 apie 16 val. motociklu HONDA HORNET kartu su draugu T. P., kuris vairavo savo motociklą HONDA, išvažiavo pasivažinėti po Mažeikių apylinkes. Važiuojant per Tirkšlių miestelį link Mažeikių, T. motociklu važiavo priekyje, labiau dešinio kelio krašto, o jis važiavo kelio viduriu iš galo apie 2 metrus iš paskos, taip, kad T. matytų jį per kairįjį veidrodėlį. Staiga pamatė, kaip baltos spalvos autobusiukas, stabdydamas ir slysdamas šonu išvažiuoja į priešingą eismo juosta, tai yra tiesiai prieš motociklus, autobusiuko dešinysis šonas, išdygo priešais kaip siena. Kadangi T. važiavo priekyje, jis atsitrenkė į autobusiuko priekines keleivio duris, o jis bandė išvengti susidūrimo su autobusiuku, nuspaudė galinį stabdį, autobusiuką stengėsi apvažiuoti per kairę pusę, tačiau vis vien motociklo vairo dešinės pusės rankena kliudė autobusiuką. Motociklas išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau jis nuo motociklo nenugriuvo. Pavažiavęs į dešinę šalikelę sustabdė motociklą ir bėgo pažiūrėti prie T. T. gulėjo ant šalikėlio. Atvažiavus greitosios pagalbos automobiliui, T. buvo nuvežtas į Mažeikių ligoninę. Po trijų dienų apžiūrėjo savo motociklą ir pamatė, kad yra nubraižyta dešinės pusės vairo rankenėlė, įbrėžtas radiatorius, kliuvo į šalmą, nubraižyti šalmo dažai ir dešinės kojos bato apsauga atsilupusi. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Prieš pat eismo įvykį į kelią nebuvo išbėgęs joks gyvūnas ar žvėris.
Iš 2013-10-06 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra Mažeikių r., Tirkšliai, S.Neries gatvėje (6-22 b. l.).
Iš 2013-10-06 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio ,,VW TANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės puses posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas (23 b. l.).
2013-12-12 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio ,,VW TANSPORTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbiniai stabdžiai yra tvarkingi (28-30 b. l.).
Iš 2013-10-06 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad motociklo HONDA XL600, valst. Nr. 278AC rasti techniniai defektai: priekinis ratas, priekinė šakė, priekinis žibintas, vairas, kuro bakas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, deformuotas rėmas, sulaužytos isos apdailos detalės (33 b. l.).
2013-10-06 asmens blaivumo testu Nr. 3696 15.54 val. A. P. buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas (83 b. l.).
Iš 2013-10-15 neblaivumui nustatyti specialisto išvados Nr. T-A 9726/13(01) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. kraujyje rasta 1,87 promilių etilo alkoholio (84 b. l.).
Iš 2013-10-08 specialisto išvados Nr. T-A 9540/13(01) matyti, kad T. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 58)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio 2013-11-20 specialisto išvados Nr. G 225/13(13) matyti, kad T. P. nustatyta: politrauma - daugybiniai kūno sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skeveldriniai lūžimai, dilbio kaulo išnirimas, kairio spindulinio kaulo ir alkūnkaulio distalinio galo lūžimai,-kairio riešo ir plaštakos plėštinės žaizdos, kairio riešo ir laivakaulio atviras lūžimas, kairės plaštakos I-mo delnakaulio lūžimas, II, III, IV, V-to delnakaulių proksimalinių galų panirimai su lūžimais. II-ro piršto pamatinės falangos lūžimas, kairės blauzdos muštinė žaizda, kairės pėdos išnirimas, V-to padikaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis lūžimas, dešinės blauzdos šleivinio nervo pažeidimas. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje, ir galėjo gautis autoįvykio metu. Atviras blauzdikaulio lūžimas su kitų kaulų lūžimais, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (63-64 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Šiuo atveju nustatyta, kad A. P. pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 14, 125, 238 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, būdamas neblaivūs, nesilaikydamas reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiu motociklu HONDA, įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo HONDA vairuotojas T. P. patyrė sunkų kūno sužalojimą. A. P. veiksmai pažeidžiant nurodytų KET punktų reikalavimus buvo būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga taigi turėjo priežastinį ryšį su įvykusiais padariniais dėl T. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jei vairuotojas nebūtų kirtęs kelio vidurio ištisinės linijos, eismo įvykio pavyktų išvengti. Pats kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, kad katiną jis matė neišbėgusį į kelio važiuojamąją dalį ir šis nesudarė jam kliūties. Šiuo atveju ne dėl motociklus vairavusių nukentėjusiųjų, o dėl kaltinamojo A. P. kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo kilo eismo įvykis. Jeigu ir buvo prie kelio katinas, kaip aiškina kaltinamasis, jokios avarinės situacijos dėl to nesusidarė, jokios kliūties neiškilo, nes katinas nebuvo išbėgęs į kelio važiojamąją dalį, todėl nebuvo jokios priežasties išvažiuoti į priešpriešinę juostą ir „taranuoti“ motociklais važiavusius nukentėjusiuosius. Vairuodamas transporto priemonę A. P. veikė nusikalstamai nerūpestingai, jis turėdamas daugiametį vairavimo stažą, privalėdamas vairuoti saugiai, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamsis A. P. galėjo (ir turėjo) techninę galimybę elgtis kitaip, nes jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, nors ir vairavo jį, neatlikęs privalomosios techninės apžiūros.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
A. P. nesutinka su išvada, kad jis važiavo nesilaikydamas atsargumo priemonių, numatytų Kelių eismo taisyklėse, laiko, kad jo padaryti pažeidimai- vairavimas esant neblaiviam ir nesant atliktai automobilio techninei apžiūrai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl šių jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvykio eismo įvykis. Jo automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą dėl to , kad kelias buvo šlapias ir stabdant automobilį, atsiradus kliūčiai, jis tiesio nuslydo į priešingos krypties eismo juostą. Teismas laiko, kad A. P. pagrįstai patrauktas būtent baudžiamojo atsakomybėn dėl to, kad atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad šiuo atveju dėl jo padarytų KET pažeidimų nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę padarytos veikos kvalifikavimui, ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai asmuo kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis A. P. nenuoširdžiai prisipažino dėl kilusių sunkių avarijos pasekmių, nepripažino visų esminių objektyvių bylos aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį, todėl iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, jo dalinis prisipažinimas nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jis net nesistengė bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajam. Kaltinamojo sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, t. y. kaltininkas nenorėjo kilusių pasekmių, tačiau dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo leido joms kilti; jis anksčiau teistas 2013-06-13 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnyko, iš ankstesnių teistumo išvadų nepadarė; eilę kartų administracine tvarka baustas dėl kelių eismo saugumo pažeidimų, nors ir neturi galiojančių nuobaudų, t. y. ankstesnės švelnios poveikio priemonės dėl jo daromų kelių eismo saugumo pažeidimų teigiamo poveikio jam neturėjo ir neapsaugojo visuomenės nuo sunkų pasekmių; atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis A. P. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už greičio viršijimą ir vairavimą būnat neblaiviam. Šios administracinės nuobaudos jam nepadarė jokio poveikio, buvo padarytas nusikaltimas, sukėlęs sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis eismo įvykio metu vairavo transporto priemonė, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Šios aplinkybės rodo nerūpestingą, netgi cinišką jo požiūrį į reikalavimą laikytis Kelių eismo taisyklių, abejingumą saugaus eismo reikalavimams, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų –teisingumo principo įgyvendinimui A. P. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Šioje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis T. P. eismo įvykio metu patyrė politraumą, dėl patirto sunkaus sužalojimo, patyrė didelį stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, šiuo metu negali laisvai judėti, pastoviai kenčia skausmus, apribotos jo bendravimo galimybės, negali valdyti kairės rankos. Jam atlikta ne viena operacija, reikalingas ne vienerius metus trunkantis reabilitacinis gydymas. Šiuo metu jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas, apribota galimybė dirbti fizinį darbą ir tinkamai rūpintis šeima, jam reikalinga kitų asmenų pagalba, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. sužlugo jo viltys ateičiai, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis T. P. prašo teismo priteisti jam 250000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus sveikatą. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Patirti sunkūs sveikatos sužalojimai, jų pobūdis, perspektyvos, liekamieji reiškiniai (jis galbūt niekada nevaldys rankos, todėl negalės gyventi normalaus visaverčio gyvenimo) lėmė prašomos priteisti 100000 Lt neturtinės žalos įvertinimą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Todėl nagrinėjamu atveju, būtent vertinant tai, kad savo neatsargiais veiksmais kaltinamasis nesiekė tokių sunkių ir gal net neatstatomų padarinių, atsižvelgiant į tai, kad, vykdydama civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudimo bendrovė ,,BTA Insurance company" SE atlygino dalįneturtinės žalos- 10350 Lt, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam nustatytinas mažesnis nei jo reikalaujamas 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 80000 Lt.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2013-10-06 įvykio vietos apžiūros metu paimtas motociklas HONDA XL600, valst. Nr. 278AC, saugomas Telšių AVPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas T. P. (b.l. 6-7,34). A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Iš bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusiojo T. P. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas pagrįstas. Byloje jas patvirtina esantys dokumentai. Nukentėjusiojo advokatas G. G. dalyvavo ikiteisminiame tyriame, teismo posėdžiuose, todėl įvertinus bylos sudėtingumą, teismas šias atstovavimo išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir laiko, kad 2000 Lt būtina priteisti iš kaltinamojo A. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti jam laisvės atėmimą (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams,
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto,, b" papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-06-13 Plungės rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu bei galutinę bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą (2) dvejiems metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir paskiriant pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. P. T. P. naudai 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) teisinės pagalbos ir atstovavimo teisme (proceso) išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. P. motociklą HONDA XL600, valst. Nr. 278AC, saugomą Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.