Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, eII-174-791/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-02
Bylos Nr.: eII-174-791/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00035-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: D. P.
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-174-791/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00035-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.4.1; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1; 21.10.4; 21.10.6 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 2 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

sekretoriaujant V. V..

dalyvaujant pareiškėjai D. P., jos įgaliotam atstovui advokatui L. P.,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-2793-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-2793-2023 (toliau – Nutarimas) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2023 m. balandžio 11 d. 9 val. 23 min. Alytaus rajono savivaldybėje, kelio Valkininkų geležinkelio stotis-Daugai-Alytus 29-ame km, vairuodama automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 110, tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jai paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P., nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikyti.

Skunde D. P. nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai pažeidimą užfiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. P. vairuojamas automobilis lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę-vilkiką. KET 140.1 punkte nurodyta, jog draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Atkreipė dėmesį į tai, kad priešais D. P. vairuojamą automobilį važiavo didelių gabaritų vilkikas, kuris apsunkino D. P. savalaikiai pastebėti kelio ženklą Nr. 110. D. P. lenkimo manevrą buvo pradėjusi dar iki minėto ženklo galiojimo zonos pradžios, o pačiu prasilenkimo su vilkiku momentu vilkikas buvo užstojęs minėtą kelio ženklą. Tai nėra D. P. atsakomybę šalinančia aplinkybe, bet laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ar bent jau aplinkybe, į kurią privalu atsižvelgti skiriant administracinę nuobaudą. Įvertinus padarytą administracinį nusižengimą, kuris nėra šiurkštus, jai paskirta administracinė nuobauda už padarytą KET pažeidimą yra pernelyg griežta, neproporcinga jos paskirčiai, viršija jos tikslus ir uždavinius, nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Ji, sustabdyta policijos pareigūnų, davė paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pilnai prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio nusižengimo byloje ji nurodė papildomas priežastis, dėl ko jai neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir į ką privalu atsižvelgti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o būtent: ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbovietės charakterizuojama teigiamai, jai nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, dėl to buvo atliktos operacijos, šiuo metu gydymo procesas ir periodiniai tyrimai atliekami 3-iojo lygio Kauno ir Vilniaus miestų gydymo įstaigose, ką patvirtina VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos 2023 m. gegužės 15 d. medicinos dokumentų išrašas. Vizitams pas gydytojus gyvybiškai svarbi transporto priemonė; teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai komplikuotų jos patekimą į gydymo įstaigas. Tačiau bylą nagrinėjęs pareigūnas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais galėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali. Jos padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus. Lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesukėlė jokių sunkių padarinių, ji nelenktyniavo, neviršijo leistino greičio (leistinas greitis toje vietovėje 90 km/h) nesukėlė pavojingos situacijos, t. y. neprivertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o tik lenkė lėčiau nei leistinu greičiu judėjusią transporto priemonę. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėjo, kad kiekvienas administracinį nusižengimą padaręs asmuo turi teisę į teisingą administracinę nuobaudą. Tai viena iš principinių ANK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatymų apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Šios įstatymo nuostatos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir šį pažeidimą padariusį asmenį, visumos vertinimu. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas keistinas, neskiriant jai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja D. P. skundą palaikė ir paaiškino, kad važiavo šviesios dienos rytą, kelyje be prieš ją lėtai, 60-70 km/h greičiu važiuojančio vilkiko nebuvo jokių kitų automobilių, vilkikas užstojo kelio ženklą, todėl jo nepamatė ir nusprendė jį aplenkti. Linija buvo punktyrinė, aplenkė vilkiką, greičio neviršijo. Už kelių kilometrų ją pasivijo policija ir pareiškė, jog ji šiurkščiai pažeidė įstatymą, dėl ko labai nustebo, tačiau sutiko. Ženklo negalėjo pamatyti per vilkiką, ištisinės linijos nebuvo, manevrą pradėjo ir pabaigė esant punktyrinei linijai. Kaltę pripažįsta, tiesiog nepastebėjo ženklo, pažada atidžiai stebėti kelio ženklus. Nusižengimo padarymo metu dirbo, šiuo metu laikinai nedirba, bet ketina įsidarbinti valstybinėje institucijoje. Apgailestauja, jog taip atsitiko, vairuoja 33 metus, tiesiog neįžvelgė grėsmės, bet tai nebuvo chuliganiškas ar pavojingas vairavimas. Prašo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes, jog automobilis būtinas po chemoterapijų, spindulinio gydymo, kadangi negali daug eiti, nes pažeisti sąnariai, todėl automobilis yra išsigelbėjimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos D. P. įgaliotas atstovas advokatas L. P. paaiškino, kad dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra, kaltę D. P. pripažįsta visiškai. Aktualus yra bausmės individualizavimo klausimas, nes paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 3 mėn. laikotarpiui yra neproporcinga, skunde išdėstė aplinkybes, dėl kurių taip mano. Pažeidimo faktą siūlo vertinti visų pažeidimo aplinkybių kontekste, t. y. eismo intensyvumo nebuvo, nebuvo iš šalutinio kelio išvažiuojančių automobilių, jo atstovaujamosios manevras lenkiant vilkiką negalėjo sukelti eismo įvykio, žalos dėl nusižengimo nėra, todėl laikyti nusižengimą šiurkščiu nėra būtinumo. Toje kelio vietoje greitis yra 90 km/h, pareiškėja nespėjo sugrįžti į savo eismo juostą. Pareiškėja neturi galiojančių nuobaudų, teigiamai charakterizuojama, serga (duomenys neskelbtini) liga, todėl jai reikalinga transporto priemonė vykti į aukštesnio lygio gydymo įstaigas, šios išvykos yra būtinos, taip pat teisė vairuoti būtina profesinėje veikloje. Nei įstatymas, nei teismų praktika nereikalauja ekstraordinarių aplinkybių, jog teismas sušvelnintų atsakomybę. Prašo teismo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, apsiriboti tik bauda.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateikė atsiliepimą į D. P. skundą, kuriuo prašo Nutarimą palikti nepakeistą, D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundą nagrinėti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos tarnybinis automobilis stovi šalutiniame kelyje, priekinė dalis atsukta į sankryžą. Matyti, kaip sankryžoje automobilis ,,Mitsubishi“ lenkia krovininę transporto priemonę ir būdamas sankryžoje lenkiantysis automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Pareigūnai, reaguodami į padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš šalutinio kelio įvažiuoja į pagrindinį kelią ir prisiveja pažeidimą padariusią transporto priemonę bei ją sustabdo. Kaip matyti iš įrašo, tai yra automobilis ,,Mitsubishi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) D. P. vairuojamas automobilis lenkia krovininę transporto priemonę ir užbaigia lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje D. P. vairuojamas automobilis yra priešpriešinio eismo juostoje. Tokiais veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Minėtas 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Skunde D. P. nurodo, jog lenkiamas krovininis automobilis važiavo lėtesniu negu leistinas 90 km/h greičiu, dėl to ji nusprendė jį aplenkti, o įspėjamąjį kelio ženklą užstojo didelių gabaritų krovininis automobilis. Institucija pažymėjo, kad asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu, bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo gi atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, nesant jokių pateisinamų priežasčių. Kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiavo mažesniu negu leistinas maksimalus važiavimo greitis, nesudaro pagrindo ją aplenkti, kadangi vairuotojas turi įvertinti saugų, o ne maksimalų leistiną važiavimo greitį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevrą spės užbaigti iki sankryžos, o nebūdama tuo tikra, privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba, matydama, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo - sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad transporto priemonių lenkimas yra ypatingai rizikingas ir pavojingas veiksmas, todėl transporto priemones lenkiantis vairuotojas turėtų įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, ar nebus kliudoma priešprieša atvažiuojančioms transporto priemonėms, ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei ir nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. D. P. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors skunde teigiama, kad D. P. atliekant lenkimo manevrą nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina D. P. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad D. P., būdama brandi asmenybė, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių su ypač sunkiomis pasekmėmis kilimą. Skundo argumentai, jog padarytas KET pažeidimas nėra tyčinis, jo pobūdis nėra tokio pavojingumo, kad būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia D. P. kaltės. Priešingai, individualiai įvertinus D. P. pažeidimo mastą ir sukeltą grėsmę, Institucija šį pažeidimą vertina kaip ypatingai šiurkštų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Pažymėjo, kad D. P. teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas minimaliam 3 mėnesių terminui. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Neabejotina, kad D. P., būdama socialiai atsakinga, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Institucija mano, kad pareiškėjos išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus.

Skundžiamą Nutarimą priėmusiai Institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, atsiliepime į skundą išreiškė prašymą nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nutarimas pakeistinas, administracinio poveikio priemonė neskirtina

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad D. P. už tai, kad ji 2023 m. balandžio 11 d. 9 val. 23 min. Alytaus rajono savivaldybėje, kelio Valkininkų geležinkelio stotis-Daugai-Alytus 29-ame km, vairuodama automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 110, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Iš pareiškėjos D. P. skundo turinio ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra. Pareiškėja pripažįsta padariusi nusižengimą, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Pareiškėjos skunde keliamas tik Institucijos 2023 m. gegužės 17 d. Nutarimu paskirtos administracinės atsakomybės individualizavimo klausimas, prašoma neatimti pareiškėjai teisės vairuoti transporto priemones, t. y. pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinamas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta minimali 170 Eur bauda bei teisės vairuoti atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos elgesiu, visuma suteikia pagrindą manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra aiškiai per griežtas ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų.

Teismas visiškai sutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, tokį vertinimą pagrindžia ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta papildoma sankcija – teisės vairuoti atėmimas. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra atskirai išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius minėto straipsnio nuostatos negalėtų būti taikomos, ir tai suponuoja išvadą, kad rūšinis administracinio nusižengimo pavojingumas nėra lemiamas, esminis veiksnys vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Turi būti vertinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma siekiant užtikrinti, kad paskirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, užtikrintų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties įgyvendinimą (KAT 2021 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-966/2021).

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog D. P. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta – svetimas turtas nebuvo sugadintas, asmenys nenukentėjo, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Administracinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu D. P. pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikoma jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Be to, pareiškėja savikritiška padaryto nusižengimo atžvilgiu, visiškai suvokė galimas jo pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, ateityje pasiryžusi jokių nusižengimų nedaryti. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bylos duomenimis D. P. nėra teista ir, nors praeityje ji buvo bausta administracine tvarka už du nešiurkščius administracinius nusižengimus (stovėjimas kelio ženklo ,,Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje), tačiau iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo jai skirtos nuobaudos negaliojo jau daugiau nei trejus metus, visas jai anksčiau skirtas baudas ji sumokėjusi, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų, dėl pavojingo ar chuliganiško vairavimo anksčiau ji nėra bausta, turi 33 metų vairavimo stažą, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, charakteristikoje nurodoma, kad D. P., vykdydama savo tiesiogines pareigas, dažnai savo automobiliu vyksta į renginius ir komandiruotes po oficialios darbo dienos valandų, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Pareiškėjos paaiškinimais ir jos pateiktais duomenimis nustatyta, jog jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, dėl to buvo atliktos operacijos, šiuo metu tęsiasi gydymo procesas ir periodiniai tyrimai atliekami 3-iojo lygio Kauno ir Vilniaus miestų gydymo įstaigose, ką patvirtina VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos 2023 m. gegužės 15 d. medicinos dokumentų išrašas, o vizitams pas gydytojus gyvybiškai svarbi transporto priemonė, kadangi taikytas gydymas nuo (duomenys neskelbtini)s ligos neigiamai paveikė jos sąnarių būklę, dėl ko negali daug vaikščioti, tuo tarpu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai komplikuotų jos patekimą į gydymo įstaigas. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra būtina atliekant tiesiogines darbines pareigas bei vykstant į gydymo įstaigas. Teismo vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės bei D. P. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu Nutarimu D. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties, sankcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos D. P. skundas tenkinamas, Nutarimas pakeičiamas, neskiriant jai pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos D. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-2793-2023, kuriuo D. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti D. P. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.