Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eurelus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Bulgarijos Respublikoje registruoto ribotos atsakomybės juridinio asmens „Entrilium“ EOOD ieškinį atsakovams UAB „Stalkalnis“, UAB „Vilniaus turtas“, UAB „Eurelus“ dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo notarė L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Bulgarijos Respublikoje registruotas ribotos atsakomybės juridinis asmuo „Entrilium“ (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų UAB „Eurelus“, UAB „Stalkalnis“ ir UAB „VILNIAUS TURTAS“ 2016 m. spalio 5 d. 1680/4537 žemės sklypo, esančio Vilniuje, Liepkalnio g. 114, unikalus Nr. 4400-1135-0199 (toliau – žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti atsakovui UAB „Eurelus“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė žemės sklypo areštą. Nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo perleidimo draudimo. Uždraudė registruoti nuosavybės teisę į 1680/4537 dalį žemės sklypo, atsakovų UAB „Stalkalnis“ ir UAB „Vilniaus turtas“ vardu.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Atsakovai UAB „Stalkalnis“ ir UAB „Vilniaus turtas“ pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis taikytas žemės sklypo areštas, padarytas įrašas viešame registre dėl žemės sklypo perleidimo draudimo, uždrausta registruoti nuosavybės teisę į 1680/4537 dalį žemės sklypo atsakovų UAB „Stalkalnis“ ir UAB „Vilniaus turtas“ vardu.

7. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjo, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti prašymą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Eurelus“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. (atskirajame skunde per klaidą nurodyta 2012 m. kovo 10 d.) nutartį.

9. Nurodė, kad šiuo metu egzistuoja grėsmė dėl galimo žemės sklypo pardavimo, dėl ko žemės sklypo areštas turėjo būti paliktas iki tol, kol baigsis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas terminas atsakovui UAB „Eurelus“ ar ieškovui pateikti kasacinį skundą. Pažymėjo, kad kol nesuėjo terminas pateikti kasacinį skundą, tol egzistuoja tikimybė, kad sprendimas byloje bus palankus ieškovui ir potenciali grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Teigė, kad egzistuoja ieškinio tikėtinas pagrįstumas. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai žemės sklypą gali perleisti arba kitaip apsunkinti, dėl ko kasacinio teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas. Nurodė, kad žemės sklypas yra parduodamas internetiniame tinklapyje alio.lt, kas patvirtina, jog atsakovai turi rimtų ketinimų parduoti ginčo turtą.

10. Atsakovai UAB „Stalkalnis“ ir UAB „Vilniaus turtas“ atsiliepimu prašė atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nevertinti kaip įrodymo galimai suklastoto www.alio.lt skelbimo ir apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

11. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, kadangi ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl neliko teisinio ir faktinio pagrindo toliau riboti atsakovų teises. Pabrėžė, kad atsakovai neparduoda ir neketino parduoti jiems priklausančio žemės sklypo. Teigė, kad atsakovas UAB „Eurelus“ veikdamas kartu su ieškovu ir siekdami bet kokiu būdu ir priemonėmis suklaidinti teismą, pateikė galimai suklastotą (fiktyvų) skelbimą bei jo pagrindu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašė ieškovo pateiktu įrodymu nesivadovauti bei vadovaujantis CPK 184 straipsnio 2 dalimi kreiptis dėl įrodymo suklastojimo fakto į prokurorą. Paaiškino, kad sužinojus apie patalpintą skelbimą, kreipėsi į skelbimo portalo www.alio.lt administratorių dėl skelbimo užblokavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

15. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Vadinasi, atmetęs ieškinį, teismas turi panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įstatymas nenumato jokių išimčių, kurioms esant, taikytos laikinosios apsaugos priemonės kaip atsakovų teisių laikinas apribojimas įsiteisėjus sprendimui atmesti ieškinį galėtų toliau būti taikomos.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui ir taip išsprendus šalies reikalavimą, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos šiam reikalavimui užtikrinti, netenka prasmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1064/2014), o teismui atmetus ieškinį ir neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, t. y. palikus laikinąsias apsaugos priemones galioti, būtų pažeidžiamos atsakovų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-311/2014).

17. Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimu buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nurodytą sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis), vadinasi, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsižvelgiant į CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatas buvo teisinis pagrindas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas UAB „Eurelus“ atskirąjį skundą dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones padavė dar nepateikęs byloje kasacinio skundo, t. y. tik deklaruodamas ketinimą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu dėl byloje priimtų procesinių sprendimų. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad iki atsakovo atskirojo skundo išnagrinėjimo, nei viena iš ginčo šalių nepateikė kasacinio skundo. Taigi neegzistuoja prielaidos, kad byloje priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis galėtų būti panaikinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 363 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė kartu su kasaciniu skundu teikti kasaciniam teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu įsiteisėjus byloje priimtam teismo sprendimui, kompetentingas spręsti kasacinis teismas, gavęs byloje kasacinį skundą su atitinkamais prašymais.

20. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsakovai UAB „Stalkalnis“ ir UAB „Vilniaus turtas“ atsiliepimu prašė nevertinti kaip įrodymo galimai suklastoto www.alio.lt skelbimo ir apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

23. Pagal CPK 184 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. CPK 300 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į prokurorą. Bylos duomenys pagrindžia, kad skelbimų portale www.alio.lt buvo patalpintas skelbimas dėl žemės sklypo pardavimo. Taigi negalima daryti išvados, kad atsakovas UAB „Eurelus“ nurodė neteisingus duomenis ar su atskiruoju skundu pateikė suklastotą įrodymą. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti kokio konkretaus asmens veiksmais skelbimas apie parduodamą ginčo žemės sklypą buvo patalpintas skelbimų portale www.alio.lt. Nenustačius šių aplinkybių, kreiptis į prokurorą šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.