Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-311/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
2-311/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
A. R., L. R.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Eglės sanatorija“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-311/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3462-232/2012 pagal ieškovų A. R. ir L. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Eglės sanatorija“, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ligaturas“, dėl paprastojo vekselio nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai L. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. paprastąjį vekselį ir jo pagrindu 2010 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto VI notaro biuro notaro Dariaus Jonučio išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr.2644) negaliojančiais.

Užtikrindamas ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo pagal 2009 m. rugpjūčio 25 d. paprastąjį vekselį ir jo pagrindu 2010 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto VI notaro biuro notaro Dariaus Jonučio išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr.2644).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas priėmė tokią nutartį, remdamasis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra įsiteisėjęs. Teismo vertinimu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris nepalankus ieškovams, nėra tikslingas tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, todėl panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, datos).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atskirojo skundo argumentai: teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti, nes yra rengiamas kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo 2013 m. spalio 30 d. priimtos nutarties. Laikinoji apsaugos priemonė - vykdymo veiksmų pagal ginčijamą paprastąjį vekselį sustabdymas yra pagrįsta ir turi galioti iki ginčas bus galutinai ir neskundžiamai išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kitu atveju, skubiai pradėjus vykdymo veiksmus pagal ginčytiną vekselį, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus kasacinį skundą ir priėmus ieškovams palankų sprendimą, kiltų neigiamos pasekmės, išieškojus iš ieškovų dideles reikalavimų sumas.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Eglės sanatorija“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų pateikę Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą bei kad toks skundas yra priimtas, todėl nėra pagrindo tenkino atskirojo skundo.

Pasibaigus apeliaciniam procesui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas kasaciniame teisme.

Trečiasis asmuo BUAB „Ligaturas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovų reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo pagal paprastąjį vekselį ir jo pagrindu Šiaulių miesto VI notaro biuro notaro Dariaus Jonučio išduotą vykdomąjį įrašą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu netenkino ieškovų ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Minėta teisės norma imperatyviai nustato teismui pareigą atmetus ieškinį sprendime išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Priešingu atveju, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamos atsakovų teisės bei teisėti interesai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, baigdami bylos nagrinėjimą iš esmės, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo bei panaikinimo klausimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys atmestas ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo argumentas, jog apeliantas ruošiasi kreiptis į kasacinį teismą, neturi teisinės reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nustato kasacinės instancijos procesą reglamentuojančios teisės normos (CPK 363 str.). Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija priima kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 363 straipsnio 1 dalimi teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 363 str. 2 d.).

Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo panaikinti atskirojo skundo motyvais (CPK337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė