Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Jūratei Paulavičienei, Sauliui Balčiūnui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ atstovui T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. N. (N. N.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. SD-129-1333 „Dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ darbuotojui M. N., tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Transekspedicija“ ir (duomenys neskelbtini) pilietis M. N. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pilietis M. N. buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) o darbas pagal pobūdį atliekamas kelionėje ir susijęs su tarptautiniais krovinių gabenimais.

(duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje, stovėjimo aikštelėje kasdieninio poilsio metu, UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. staiga pasidarė bloga – jis mirė. Įvykį darbe ištyrė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, kuri 2024 m. liepos 24 d. surašė laisvos formos aktą, kuriame aprašė įvykio aplinkybes. Inspektorė konstatavo, kad UAB „Transekspedicija“ generalinio direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) M. N. 2024 m. liepos 15–23 d. buvo komandiruotas į Prancūziją kroviniui pervežti įmonės vilkiku „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. PS461 (toliau – vilkikas).

(duomenys neskelbtini) apie 01.00 val. M. N. sustojo kasdieniam poilsiui Lenkijos Respublikos aikštelėje. (duomenys neskelbtini) apie 7.45 val. UAB „Transekspedicija“ transporto vadybininkas M. B. gavo skambutį iš nežinomo lenkiško telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo kalbėjo lenkiškai, o M. B. nesuprato kalbos, todėl paprašė vadybininko E. R. (E. R.) paskambinti lenkišku telefono numeriu ir išsiaiškinti situaciją. Apie 8.10 val. perskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs asmuo prisistatė Lenkijos Respublikos policijos atstovu ir pranešė, kad anksti ryte UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. mirė. Pasak policininko, (duomenys neskelbtini) pasidarė bloga ir šalia stovėjusio vilkiko vairuotojas iškvietė skubią pagalbą. Skubioji pagalba atvyko, tačiau (duomenys neskelbtini) išgebėti nepavyko. Policininkas paminėjo, kad mirtis nesmurtinė, ir paprašė perimti vilkiko raktus bei dokumentus.

Inspektorė tyrimo metu nustatė, kad M. N. UAB „Transekspedicija“ buvo įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) M. N. veiklos apžvalgos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) 00.55 val. jis ilsėjosi. Jo sveikata, atsižvelgiant į nurodytų kenksmingų veiksnių poveikį, buvo patikrinta 2024 m. birželio 17 d. Medikų išvada: „Dirbti gali“. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, skirta vairuoti 1 grupės kategorijų transporto priemones, galioja iki (duomenys neskelbtini), o 2 grupės – iki (duomenys neskelbtini). Medikų išvada: „Gali vairuoti be apribojimų“. Profesinė rizika dėl nepastovios vairuotojų darbo vietos, vairuojant vilkikus, įvertinta (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad rizika yra priimtina.

Teismo medicinos gydytojo J. Z. (J. Z.) surašytame mirties liudijime nurodyta, kad skrodimas ar kiti pomirtiniai tyrimai neatlikti, mirties priežastis nenustatyta, trečiųjų asmenų dalyvavimas neįtariamas.

Inspektorė, tyrimo metu apibendrinusi išdėstytas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. mirė poilsio metu, vadovaudamasi Nuostatų 55 ir 56 punktų reikalavimais, įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe ir surašė laisvos formos aktą.

VDI 2024 m. gruodžio 23 d. gavo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos atstovo advokato A. T. skundą „Dėl įvykio tyrimo“ (toliau – skundas VDI), kuriuo prašė panaikinti 2024 m. liepos 24 d. aktą bei pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė pareiškėjos skundo VDI argumentus, kuriais ji nesutiko su inspektorės atlikto tyrimo išvadomis, įvertino įvykio tyrimo metu surinktus dokumentus ir 2025 m. sausio 20 d. pateikė išvadas Nr. EVD-7. Jose konstatuota, kad inspektorė tyrimo metu nenustatė, jog M. N. mirtį galėjo lemti jo atliekamos darbinės funkcijos arba darbdavio naudai atliekami darbai, taip pat kad tam įtakos būtų turėjusi darbdavio pateikta medžiaga ar darbo priemonės. Nenustatė, kad M. N. iki įvykio būtų patvirtinta profesinė liga, susijusi su darbu. Nenustatė ir duomenų, kad darbuotojas dėl įtariamos profesinės ligos būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas ar asmenis darbovietėje, atsakingus už darbuotojų saugą ir sveikatą. Taip pat Išvadose Nr. EVD-7 konstatuota, kad skirti įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ darbuotojui M. N., papildomą tyrimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes įvykio tyrimą VDI darbo inspektorė atliko vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis Išvadomis Nr. EVD-7, 2025 m. sausio 21 d. pasirašė sprendimą Nr. SD-129-1333 „Dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ darbuotojui M. N., tyrimo“. Atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jis nusprendė:

1) pripažinti, kad įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N., atlikdamas kasdieninį poilsį Lenkijos Respublikoje esančioje stovėjimo aikštelėje, staiga mirė, ištirtas nepažeidžiant Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą;

2) administracinę procedūrą dėl pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundo tyrimo baigti.

Atsakovės Sprendimas priimtas vadovaujantis Nuostatais.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko), įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtomis VAĮ nuostatomis nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2359/2012, 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiomis teisės aktų normomis.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Įstatyme, Nuostatuose, Metodiniuose nurodymuose įtvirtintos teisės normos.

Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. O 2 straipsnio 21 dalyje nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžtas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus:

1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, kuris nepriskiriamas sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;

2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai. Sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

3) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe – nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio darbuotojas miršta.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis).

Nuostatų 77 punkte (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) taip pat įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. VDI skundus dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo privalo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 81 punktas). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Nuostatų 83 punktas).

Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gruodžio 15 d.). Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas, be kita ko, turi:

1) nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje (Metodinių nurodymų 14.1 papunktis);

2) nustatyti, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje. Jeigu pakeitimų yra, būtina sužinoti, kas joje pakeista ir gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens dokumentus ir (ar) paaiškinimus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu (Metodinių nurodymų 14.2 papunktis);

3) gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens tyrimui atlikti reikalingus duomenis, taip pat įmonės vadovo, jo įgalioto asmens, įvykio liudininkų rašytinius paaiškinimus apie įvykio darbe aplinkybes ir priežastis (Metodinių nurodymų 14.4 papunktis);

4) jei įmanoma, gauti iš teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų duomenis apie nukentėjusio darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumą ar mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį (Metodinių nurodymų 14.14.1 papunktis).

Metodinių nurodymų 18 punkte nurodyta, kad tyrėjui nustačius, jog įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais, surašomas N-1 formos aktas, kuriame:

18.1. aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios;

18.2. įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai;

18.3. aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe;

18.4. įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai);

18.5. surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka.

Pagal Metodinių nurodymų 19 punktą, nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, surašomas laisvos formos aktas, kuriame aprašomos įvykio aplinkybės, ir nurodoma, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Laisvos formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyrę dvišalės komisijos nariai ar VDI inspektorius. Taip pat laisvos formos aktas surašomas, kai Metodinių nurodymų 11 punkte nustatytais atvejais VDI inspektorius tiria incidentą.

Apibendrinant pirmiau nurodytą įvykių darbe tyrimo teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad pagrindas (kriterijų sąrašas baigtinis) pripažinti įvykį darbe nelaimingu atsitikimu darbe atsiranda, kai konstatuojama, jog įvykis darbe įvyko darbuotojui vykdant funkcijas, arba kai įvyksta kitų minėtų dviejų kriterijų sutapimas (įvykis įvyko darbo laiku ir darbo vietoje). Reikia pažymėti, kad vieno iš aptariamų kriterijų konstatavimas pagrindo pripažinti įvykį nelaimingu atsitikimu neteikia. Pagrindas taip pat atsiranda, kai darbuotojas vykdo veiklą, už kurią privalomai mokamas vidutinis darbo užmokestis, arba kai vykdomos pavestos funkcijos (užduotis) komandiruotės metu.

Jei ištyrus įvykį darbe ir nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (Nuostatų 55 punktas).

Šiuo nagrinėjamu atveju įvykio darbo vietoje, įvykusio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje esančioje aikštelėje (koordinatės: (duomenys neskelbtini)), kurio metu UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. staiga mirė, aplinkybės, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo, ar jo poilsio metu, turėjo būti išsamiai ištirtos atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės yra reikšmingos nustatant, ar įvykis priežastiniu ryšiu yra susijęs su darbu ir vairuotojui pavestų darbinių funkcijų vykdymu, ar dėl to jis gali būti pripažintinas nelaimingu atsitikimu darbe. Taip pat svarbu nustatyti, ar įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) poilsio metu, nes nei 2024 m. liepos 24 d. laisvos formos akte, nei Išvadose Nr. EVD-7 nėra jokių faktinių duomenų, motyvų ar teisinio pagrindo, kodėl nuo (duomenys neskelbtini) apie 01.00 val. iki (duomenys neskelbtini) apie 7.45 val. (ar kitas laikas) pripažintas UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. kasdieniu poilsiu (Metodinių nurodymų 14.1 ir 14.2 papunkčiai). Taigi pareiškėjos skundo argumentas, jog atsakovė privalėjo tirti darbo sąlygas, ar darbuotojas dirbo naktį, ar laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo, ar darbdavio įgaliotas asmuo įvertino visus galimus rizikos veiksnius darbo vietoje, yra pagrįstas.

Minėta, kad 2024 m. liepos 24 d. laisvos formos aktas surašytas vadovaujantis Nuostatų 55 punkto nuostatomis. Šiame Nuostatų punkte nurodyta, kad ištyrus įvykį darbe ir nustačius, jog darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti darydamas nusikalstamą veiką, kai prieš jį panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, toks įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Tačiau nei 2024 m. liepos 24 d. laisvos formos akte, nei Išvadose Nr. EVD-7 nėra jokių faktinių duomenų ar motyvų Nuostatų 55 punkte nurodytiems atvejams patvirtinti ar paneigti, t. y. kad (duomenys neskelbtini) M. N. mirė dėl nesusijusios su darbu ligos arba įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, nes nėra įvykdytas Metodinių nurodymų 14.14.1 papunkčio reikalavimas (byloje nėra duomenų, jog neįmanoma iš policijos, gydymo institucijų gauti duomenų), nors minėtuose aktuose yra nurodyta, kad „pasak policininko, (duomenys neskelbtini) pasidarė bloga ir šalia stovėjusio vilkiko vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji pagalba atvyko, tačiau (duomenys neskelbtini) išgebėti nepavyko. Policininkas paminėjo, kad mirtis nesmurtinė ir paprašė perimti vilkiko raktus bei dokumentus“.

Minėtų aplinkybių nustatymas nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ir esminis siekiant nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas įvyko darbo ar poilsio metu, ar darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos (nenustačius smurto), ar įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu, tačiau šios aplinkybės nebuvo pagrįstos faktiniais duomenimis ir nebuvo motyvuotos.

Šiuo atveju VDI neginčijo aplinkybės, kad M. N. komandiruotės metu buvo darbdavio žinioje, kad įvykis, kurio metu jam „pasidarė bloga“ ir dėl kurio jis mirė, įvyko darbo vietoje. Tačiau VDI turėjo įvertinti darbuotojo laiko kokybę, ar (duomenys neskelbtini) turėjo būti darbo vietoje, ar turėjo būti pasiekimas darbdavio, ar galėjo disponuoti laiku be suvaržymų ir pan. Šių aplinkybių ir sąlygų visuma nebuvo vertinta tyrimo metu, apsiribota tik konstatavimu, jog UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N. mirė kasdienio poilsio metu, nes nei 2024 m. liepos 24 d. laisvos formos akte, nei Išvadose Nr. EVD-7 nėra jokių faktinių duomenų ar motyvų (žr., pvz., LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-575-575/2025).

Pažymėtina, kad, pagal VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas (šiuo atveju VDI atsiliepime). Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Sprendimas, kuriuo nuspręsta, jog atsižvelgiant į atlikto tyrimo išvadas, įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ (duomenys neskelbtini) M. N., atlikdamas kasdieninį poilsį Lenkijos Respublikoje esančioje stovėjimo aikštelėje, staiga mirė, ištirtas nepažeidžiant Nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir administracinė procedūra dėl pareiškėjos 2024 m. gruodžio 23 d. skundo tyrimo baigta, yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų bei teisinių normų visetu. Šie skundžiamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti priimto sprendimo esmę, dėl to Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, tad panaikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą yra pažymėję, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. N. (N. N.) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. SD-129-1333 „Dėl įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Transekspedicija“ darbuotojui M. N., tyrimo“.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.