- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-732-425/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01417-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- I. M., A. J., J. J.
- Ieškovas
- M. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-732-425/2018
teisėja Itena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01417-2017-3
2018 m. gruodžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. M., A. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-385-228/2018 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams I. M., A. J. ir J. J. dėl teisių pagal pirkimo – pardavimo sandorį perkėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir Utenos rajono (duomenys neskelbtini)-iojo notaro biuro notarė N. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M., J. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Sutartis), nustatant, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 Eur už 6,44 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančiu 9,04 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė I. M. šiuo žemės sklypu nesinaudojo, ketino jį parduoti ir 2017 m. pradžioje ieškovas su ja vedė derybas dėl sklypo pirkimo,-pardavimo, tačiau derybas atsakovė nutraukė. Ieškovas iš VĮ „Registrų centras“ esančių duomenų sužinojo, kad 2017 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. sausio 20 d. su atsakovu A. J. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, o 2017 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė I. M. atsakovams A. ir J. J. pardavė 6,44 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį už 7700 Eur.
3. Tvirtino, jog atsakovai A. ir J. J. nuo 2016 m. šio žemės sklypo nenaudojo, nedeklaravo šio sklypo kaip naudojamo žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl Žemės sklypo Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, nustatančias pirmenybės teisę pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir jos įgyvendinimo tvarką. Šiuo atveju atsakovai A. ir J. J. neatitiko teisės aktų reikalavimų ir neįgijo pirmenybės teisės prieš ieškovą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Ieškovo vertinimu, ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline data, siekiant ne vykdyti žemės ūkio veiklą, o formaliai sudarant įspūdį, kad pirkėjai atitinka ŽŪPŽĮĮ reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, M. S. perkėlė pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M. ir J. J. bei A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatė, kad ieškovas M. S. privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 Eur už 6,44 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad įvertinus nustatytus faktinius duomenis, ginčo pobūdį, o taip pat remiantis egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1punktas bei 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas keliamus reikalavimus ir tai turi teisinę reikšmę, sprendžiant dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ginčo žemės sklypo pardavimo teisės aktų nustatyta tvarka (į NŽT, ginant pažeistas teises, kreipiantis su ieškiniu į teismą) būtų kreipęsi gretimų kaimyninių žemės sklypų savininkai.
6. Konstatavo, jog teisės aktų nuostatos žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su faktiniu, bet ir su juridiškai įformintu naudojimu, tai yra įstatyme aiškiai nurodyta sąlyga, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas turi būti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį. Šiuo atveju tarp atsakovų I. M. ir A. J. 2016-01-20 sudaryta ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2017-03-28, todėl 2017-04-20 tarp atsakovų I. M., A. J. ir J. J. sudarant žemės ūkio paskirties Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, tai yra ginčo Žemės sklypo dalį pardavus atsakovams A. J. ir J. J., kaip šio sklypo naudotojams, nors jų naudojimo sąlygos neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi sutarties neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustatytą terminą – vienerius metus.
7. Pažymėjo, jog nustačius, kad žemės naudotojui ginčo žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant įstatymo reikalavimus dėl žemės pardavimo eiliškumo, remiantis teisės aktų nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama praktika, yra pagrindas pirkėjo teises perketi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims, tai yra asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu, kas šiuo atveju, yra ieškovas, kuris yra jaunasis ūkininkas bei atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. S. ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus dėl apelianto A. J. pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę iš I. M., kadangi ši įstatymo norma nereikalauja, jog parduodamo žemės sklypo naudotojas naudotųsi žemės sklypu po sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre vienerius metus. Be to, teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė pirkėjo teises ir pareigas ieškovui M. S., pažeisdamas kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teises įsigyti ginčo žemės sklypą pirmumo teise pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jie atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 punkto nuostatas, ir neįtraukė į bylą tokių asmenų trečiaisiais asmenimis, taip pažeisdamas jų teises įsigyti ginčo žemės sklypą ir nepagrįstai suteikdamas tokią teisę tik ieškovui M. S., nors ieškovas M. S. nėra vienintelis asmuo, kuris turi besiribojantį žemės sklypą su I. M. turimu ginčo žemės sklypu. Be to, ieškovas neginčijo individualaus administracinio akto – NŽT Utenos skyriaus 2017-04-13 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu patvirtinta Sutartis galioja ir yra teisėta.
10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žemės sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline data, o taip pat, kad šiuo laikotarpiu atsakovai A. ir J. J. jokios žemės ūkio veiklos ginčo sklype nevykdė. Duomenų, kad A. ir J. J. ginčo žemės sklypo nenaudojo nuo 2016-01-20, kai buvo sudaryta panaudos sutartis, byloje nustatyta nebuvo. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad A. ir J. J. nepradėjo valdyti žemės sklypo nuo 2016-01-20 panaudos sutarties sudarymo.
11. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pirkimo - pardavimo sutartis tarp A. J. ir I. M. buvo patvirtinta notarine tvarka 2017-04-20, NŽT Utenos skyriaus pažyma šiam sandoriui buvo išduota 2017-04-13. Tuo tarpu, ieškovui M. S. NŽT Utenos skyrius išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik 2017-06-23, t.y. praėjus po sandorio sudarymo daugiau nei dviem mėnesiams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė, ar ieškovas M. S. turėjo teisę įgyti ginčo žemės sklypą pirmumo teise pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus tuo metu, kai sandoris tarp atsakovų A. J. ir I. M. buvo sudarytas, o taip pat skundžiamame sprendime nenurodė, dėl kokių priežasčių perkelia ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017-04-20 pirkimo - pardavimo sandorį, o ne taikė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytas sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo taisykles, nors, pagal formuojamą teismų praktiką, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas yra taikomas kaip privaloma ir esminė sąlyga, tik tuo atveju, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje.
12. Apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovai A. ir J. J. per laikotarpį nuo 2016-01-20 iki teismo sprendimo priėmimo 2018-07-05 iš esmės pagerino ginčo žemės sklypą, kadangi per daugiau nei dvejus naudojimosi ginčo sklypu metus, padarė visiškai nenaudojamą žemės ūkio veiklai sklypą į tokį, kuris gali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. valė ir tvarkė žemės sklypą, genėjo sklype augusius krūmus, šalino buvusius kelmus, rinko akmenis, o po to dirva buvo suarta ir paruošta pūdimui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu NŽT prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
14. Nurodo, kad vienareikšmiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taip pat byloje pateiktus rašytinius ir žodinius įrodymus, bylos šalių pasisakymus, liudytojų parodymus. Be to, teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, t. y. asmenų turinčių pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, jų atitiktį ŽŪPŽĮĮ keliamiems reikalavimams, taip pat nukrypo nuo įstatyminio bei formuojamos teismų praktikos, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.
15. Atsiliepimu ieškovas M. S. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir jų specifika, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovų apeliaciniame skunde pateikti motyvai nesudaro pagrindo šį sprendimą naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai A. ir J. J. Sutarties sudarymo metu neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir neįgijo pirmumo teisės įsigyti ginčo Žemės sklypą. Tokį aptariamų ŽŪPŽĮĮ nuostatų aiškinimą patvirtina ir naujausia šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiamas aptariamų ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatų aiškinimas, jog siekiant įgyti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, panaudos sutartis neturi būti įregistruota viešajame registre bent 1 metus, ne tik prieštarauja įstatymo raidei, bet ir paneigia tokio reglamentavimo esmę ir tikslą, kadangi reikalavimas išviešinti sutartį, kurios pagrindu yra naudojamasi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, nėra savitikslis. Nepaisant to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. ir J. J. už laikotarpį, kurio metu neva naudojosi Žemės sklypu, nedeklaravo žemės naudmenų ir pasėlių, dėl ko atsakovų teiginiai, kad jie neva nuo panaudos sutarties sudarymo pradžios naudoja Žemės sklypą žemės ūkio veiklai, akivaizdžiai prieštarauja pačiai ūkininkavimo veiklos vykdymo esmei. Be to, atsakovas A. J. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad faktiškai žemės ūkio darbus Žemės sklype pradėjo vykdyti 2016 m. rudenį, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po tariamo panaudos sutarties sudarymo, o sklypo savininkė I. M. negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kuris buvo atliktas ginčo Žemės sklype po aptariamos panaudos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovai neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nustatytų Žemės sklypo pirmumo įsigijimo sąlygų ne tik dėl panaudos sutarties neįregistravimo viešuosiuose registruose, bet ir dėl to, kad faktiškai žemės ūkio darbai Žemės sklype nebuvo vykdomi teisės aktų nustatytą laikotarpį.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime ieškovas kartu nurodo ir tai, jog tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų nurodomos NŽT pažymos nuginčijamas nėra reikalingas ir nesusijęs su ginčo dalyku, o taip pat kad ŽŪPŽĮĮ nuostatos nenumato reikalavimo, kad asmeniui realizuojant specialųjį pažeistų teisių gynimo būdą asmens atitikimas ŽŪPŽĮĮ nustatytoms pirmumo teisės įgijimo sąlygoms būtų vertinamas neteisėto sandorio sudarymo metu kaip tą nepagrįstai nurodo apeliantai.
19. Ieškovas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju ŽŪPŽĮĮ nustatyta speciali Žemės sklypo įsigijimo tvarka buvo pažeista ir jis kreipėsi dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, dėl ko atsakovų nurodomos aplinkybės apie galimus kitus asmenis, atitinkančius teisės aktų nuostatas dėl pirmumo teisės turėjimo Žemės sklypo įsigijimui, nėra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, o tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje sprendžiant analogiškas bylas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas M. S., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (5,11 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. M., kuriai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (9,04 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimų žemės sklypų savininkai. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus tarp atsakovės I. M. ir atsakovo A. J. 2016-01-20 buvo sudaryta ginčo Žemės sklypo panaudos sutartis, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota tiktai 2017-03-28. 2017-04-04 NŽT Utenos skyriuje gautas I. M. pranešimas apie sprendimą parduoti 6,44 ha ploto (iš 9,04 ha bendro ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį už 7700 Eur pirkėjui A. J.. 2017-04-04 gautas A. J. sutikimas pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį už nurodytą kainą. 2017-04-11 NŽT Utenos skyriui pateiktas A. J. ir J. J. prašymas išduoti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. A. J. yra ūkininkas, įregistravęs ūkį nuo 2014-06-27. NŽT Utenos skyrius 2017-04-12 A. J. ir J. J. išdavė leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą I. M. turi teisę parduoti 6,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), dalį A. J.. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius A. J. pateikė informaciją apie tai, kad jis yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kad jis yra įrašytas į pažymą. 2017 m. balandžio 20 d. tarp I. M., A. J. ir J. J. buvo sudaryta 6,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo notarinė sutartis. Nuosavybės teisės pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2017-04-28. Be to, 2017-06-23 ieškovui M. S. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Leidime nurodyta, kad leidimo išdavimo dieną M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
22. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ŽŪPŽĮĮ nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę aiškinimo ir taikymo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios ginčo žemės sklypo pardavimo metu, tai yra nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01 galiojusi redakcija įtvirtino reikalavimą ne tik būti naudojus žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, tačiau ir būti įregistravus viešame registre naudojimosi žeme teisę suteikiančią sutartį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi, lingvistiškai aiškinant aptariamo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad žemės naudojimosi sutartis taip pat būtų įregistruota ne mažiau kaip vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptariamo įstatymo tikslą, nuostatų formuluotes bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą apie žemės naudojimo sandorio įregistravimą viešame registre ne mažiau kaip prieš vienerius metus iki sudaromo žemės pirkimo-pardavimo sandorio.
23. Vertinant aptariamo įstatymo nuostatos formuluotę, nesutiktina su apeliantų argumentais, jog įstatyme konkrečiai nėra nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre sutartis, pagal kurią buvo naudojama žemė žemės ūkio veiklai, turi būti įregistruota ne mažiau, kaip metus laiko, nes įstatymo tikslas ir paskirtis yra užtikrinti naudojimosi žemės ūkio paskirties žeme tęstinumo užtikrinimas. Aptariamo įstatymo nuostatos, tai yra, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, leidžia pagrįstai spręsti, kad įstatymų leidėjas siekė įtvirtini apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir užkirsti kelią atgaline data sudaryti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartis. Negana to, atsižvelgiant į CK 1.75 straipsnio nuostatas, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į specifinį ginčo objektą – žemės ūkio paskirties žemę, teisines pasekmes tretiesiems asmenims tarp atsakovų A. J. ir I. M. sudaryta panaudos sutartis gali sukelti tik nuo šios sutarties įregistravimo momento, kadangi iki tol kiti asmenys, ketinę derėtis dėl žemės įsigijimo, neturėjo galimybių sužinoti, jog egzistuoja kiti asmenys, turintys aukštesnę pirmumo eilę įsigyti žemės sklypą.
24. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp atsakovų sudaryta panaudos sutartis dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi buvo įregistruota tik 2017-03-28, t. y. praėjus daugiau nei metams po jos nurodomos sudarymo datos (2016-01-20), o ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta praėjus vos keletui savaičių po panaudos sutarties išviešinimo, t.y. 2017-04-20. Taigi esant tokioms faktinėms aplinkybėms išties nėra galima pagrįstai teigti, kad atsakovas A. J. ir ginčo žemės sklypo įsigijimo metu neginčijamai atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
25. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į ŽŪPŽĮĮ įtvirtintą tikslą, t.y. žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tęstinumą bei atitinkamai susijusių su žemės sklypu asmenų teisių apsauga, nagrinėjamu atveju byloje egzistuojančios faktinės aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas A. J. išties faktiškai naudojo žemės ūkio paskirties žemę, priklausiusią atsakovei I. M., ilgiau nei 1 metus laiko iki 2017-04-20 ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurių apeliantai iš esmės neginčijo, patvirtina, kad atsakovai A. ir J. J. už laikotarpį, kuris nurodomas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimas pagal 2016-01-20 žemės sklypo panaudos sutartį, nedeklaravo žemės naudmenų ir pasėlių, kas kelia pagrįstų abejonių dėl faktinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo. Negana to, kaip pagrįstai buvo nurodoma pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, pats atsakovas A. J. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad faktiškai žemės ūkio darbus ginčo žemės sklype pradėjo vykdyti 2016 m. rudenį, t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po nurodomo panaudos sutarties sudarymo, dėl ko ginčo žemės sklype darbai buvo atliekami mažiau nei prieš vienerius metus iki ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Kita vertus, abejonių dėl faktiškai naudojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kelia ir pirmosios instancijos teisme posėdžio metu I. M. nurodytos aplinkybės, t.y. ji negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus darbo, kuris buvo atliktas ginčo Žemės sklype po panaudos sutarties sudarymo, bei pažymėjo, kad tai yra jos žemės sklypas ir ji turi teisę jį parduoti tam, kam nori. Kartu pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. S., kuris, jo nurodomomis aplinkybėmis, praktiškai kas dieną vyksta atlikti įvairius darbus į šalia ginčo Žemės sklypą esančią savo žemę, nurodė, kad 2016 metais ginčo Žemės sklype iš esmės jokie darbai iki vėlyvo rudens nebuvo atliekami. Taigi liudytojo nurodomos aplinkybės sutampa ne tik su atsakovo A. J. paaiškinimais, tačiau ir su kitais pirmiau išdėstytais duomenimis.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. eA-499-492/2018) 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje išaiškino, kad nustatant ar atitinka ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus kriterijus – t. y. kad žemės įgyjėjas yra parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, kurie skaičiuotini nuo nuomos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Toks teisės normos aiškinimas atitinka aptariamo Įstatymo normos turinį ir prasmę. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo laikas, kol sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nesukelia tų teisinių pasekmių, dėl kurių vyksta ginčas byloje – pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti kriterijai laikytini imperatyviais, jų interpretuoti plečiamai, t. y. išaiškinant, kad reikšmingas faktinis žemės sklypo naudojimas iki sutarties įregistravimo, nėra pagrindo. Tokie patys teisės normos aiškinimo principai taikytini ir Aprašo 4.4.1 punkto nuostatų, iš esmės identiškų Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, aiškinimui.
27. Atsižvelgiant į šios nutarties 27 punkte nesutiktina su atsakovų apeliaciniame skunde siūlomu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimu, pagal kurį žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, pagal žemės nuomos sutartį naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, o tai pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 432-415/2016, 3K-3- 463/2012 ir kt.), sprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas A. J. 2017-04-20 Sutarties sudarymo metu atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų Žemės sklypo pirmumo įsigijimo tiek formalias, tiek faktines sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti ieškovo ginčijamą sandorį pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis).
29. Pabrėžtina, kad apeliantų minimas individualus administracinis aktas, t. y. NŽT Utenos skyriaus 2017-04-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo atsakovui įsigyti ginčo žemės sklypą, yra susijusi su vykdyta žemės įsigijimo procedūra, įtvirtinta ŽŪPŽĮĮ, tačiau aplinkybė, kad šis individualus administracinis yra priimtas ir nenuginčytas, nedaro jokios įtakos ieškovo galimybei ginti jo pažeistas teises bei pasinaudoti pačiame įstatyme įtvirtintomis gynybos priemonėmis – reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kas nagrinėjamu atveju buvo padaryta visiškai pagrįstai. Vertinimą, kad toks pažeistų teisių gynybos būdas nagrinėjamu atveju yra tinkamas (ieškovas M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus reikalavimus (ieškovas yra jaunasis ūkininkas, turintis savo ūkį ir žemės sklypą, kuris ribojasi su ginčo Žemės sklypu bei yra reikalingas ūkinei veiklai vystyti), priešingai nei nurodo apeliantai, patvirtina ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatos bei šiuo klausimu formuojama jau minėta teismų praktika. Kartu pabrėžtina, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą, NŽT pažyma (individualus administracinis aktas) pati savaime jokių teisių ar pareigų į ginčo Žemės sklypą nesukuria, todėl aplinkybė, kad šis individualus teisės aktas nėra nuginčytas, nedaro jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro ir apeliacinio skundo argumentas dėl neva nepagrįstai į procesą neįtrauktų kitų asmenų, kurių žemės sklypai ribojasi su ginčo Žemės sklypu. Pažymėtina, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies nuostatos numato konkretų asmenų galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo procesą, t.y. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą. Šis procesas, kaip pagrįstai iš esmės viso civilinio proceso metu tvirtino ieškovo atstovė, yra savarankiškas teisių gynimo būdas ir nesudaro pagrindo vertinti, kad teismui yra įtvirtinama pareiga iš esmės įgyvendinti ŽŪPŽĮĮ procedūrinius reikalavimus, nustatytus NŽT teritoriniam padaliniui. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad dėl ginčo Žemės sklypo įsigijimo kaimyninių žemės sklypų savininkai būtų kreipęsi į NŽT, atsakovus ar teismines institucijas, kai ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas itin trumpas (3 mėn.) terminas suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas pirmumo teises įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Be to, ką visiškai pagrįstai nurodė ieškovo atstovė viso civilinio proceso metu, net ir vertinant ŽŪPŽĮĮ įtvirtintą procedūrą atkreiptinas dėmesys, kad aptariamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytų procedūrų (t.y. įskaitant ir kitų asmenų, kurių žemės sklypai ribojasi, informavimo), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra būtent aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir susijusius su ginčo Žemės sklypo vertės padidėjimu, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas bei yra nereikšmingi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 1000 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui M. S. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
2. Priteisti iš atsakovų, t.y. I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) iš kiekvieno ieškovo M. S., a. k(duomenys neskelbtini) naudai, apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.