- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-385-228/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- A. J., J. J., I. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono 3-iojo notaro biuro
- Advokatai
- Zita Malova, Simona Šarkauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams I. M., A. J. ir J. J. dėl teisių pagal pirkimo-pardavimo sandorį perkėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. ieškinyje ir posėdžių metu prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M., J. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 EUR už 6,44 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 5,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ribojasi su atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančiu 9,04 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo žemės sklypu nesinaudojo, ketino jį parduoti ir 2017 m. pradžioje su ja ieškovas vedė derybas dėl sklypo pirkimo, tačiau derybas atsakovė nutraukė. Ieškovas iš Registrų centro duomenų sužinojo, kad 2017 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2016 m. sausio 20 d. su atsakovu A. J. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, o 2017 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė I. M. atsakovams A. ir J. J. pardavė 6,44 ha ploto ginčo žemės sklypo dalį už 7700 EUR.
Ieškovas nurodė, jog atsakovas nuo 2016 m. šio žemės sklypo nenaudojo, nedeklaravo šio sklypo kaip naudojamo žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl ieškovas mano, jog minėtas žemės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nuostatas, nustatančias pirmenybės teisę pirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir jos įgyvendinimo tvarką.
Ieškovas nurodė, jog atsakovai A. ir J. J. neatitiko teisės aktų reikalavimų ir neįgijo pirmenybės teisės prieš ieškovą įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Ieškovas mano, jog ginčo žemės sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta galimai atgaline data, siekiant ne vykdyti žemės ūkio veiklą, o formaliai sudarant įspūdį, kad pirkėjai atitinka ŽŪPŽĮĮ reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovai I. M., A. J. ir J. J. atsiliepime ir posėdžių metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, neteisėtas, todėl prašė ieškinį atmesti. Jie nurodė, jog 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas, jokios imperatyvios ŽŪPŽĮĮ normos nebuvo pažeistos, ir pirmenybės teise atsakovai žemės sklypą įsigijo teisėtai.
Atsakovai teigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius patikrino atsakovų J. pirmumo teisę įsigyti iš I. M. dalį žemės sklypo ir nustatė, kad atsakovai atitinka ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, buvo išduota pažyma, kurios pagrindu notaras patvirtino žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį. Ši pažyma yra individualus administracinis aktas, sukėlęs teisines pasekmes ir kol ji nenuginčyta, tol yra teisėta ir galiojanti, tuo pačiu galioja ir jos pagrindu sudarytas sandoris.
Atsakovas A. J. yra ūkininkas, pagal panaudos ir nuomos sutartis naudoja apie 50 ha žemės ūkio paskirties žemės, su atsakove I. M. sudaręs žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, pradėjo nuo šio žemės sklypo valymo, tvarkymo, krūmų, kelmų šalinimo, nes iki tol žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį.
Atsakovai 2016-01-20 žemės sklypo panaudos sutartį laiko teisėta, pagrįsta ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta bei įregistruota VĮ Registrų centre.
Kadangi atsakovai nepažeidė jokių teisės normų, veikė sąžiningai, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime ir atstovas posėdžių metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
ŽŪPŽĮĮ 5 str. reglamentuoja pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis šia eile: 1) žemės sklypo bendraturčiai; 2) nesant jų, tokią teisę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metu, jeigu jis atitinka to paties įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus; 3) asmuo, turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas.
NŽT nurodė, jog ieškovo esminis motyvas, kuriuo jis grindžia savo ieškinio reikalavimą, yra tai, kad atsakovai J. neatitiko šio įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. reglamentuoto statuso kaip naudotojai, kadangi žemės sklypo panaudos sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta 2016-01-20, o viešame registre įregistruota tik 2017-03-28, todėl atsakovai neturėjo teisės pasinaudoti pirmumo teise, įsigyjant iš atsakovės I. M. žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, ir pirmumo teisė turi pereiti jam.
NŽT taip pat teigė, jog pagal ŽŪPŽĮĮ ir Aprašo nuostatas Utenos skyrius, išduodamas pažymą, nepažeidė imperatyvių teisės normų ir jų reikalavimų bei tinkamai ir teisingai atliko nurodytas procedūras.
Utenos skyrius 2017-04-04 gavo atsakovės I. M. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sūkio paskirties žemės sklypo 6,44 ha ploto dalį. Pardavėja nurodė, jog parduodamos žemės sklypo dalies kaina 7700 EUR, o pardavimo sąlygose nurodė, jog sklypo dalis parduodama A. J. A. J. tą pačią dieną pateikė sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei kitus dokumentus, kurie patvirtino, kad jis atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 str. 1 d. nurodytus reikalavimus, keliamus pirkėjui. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad tarp I. M. ir A. J. 2016-01-20 sudaryta parduodamo žemės sklypo panaudos sutartis, kuri 2017-03-28 yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi A. J. atitiko visus ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. ir Aprašo 4.4.1. p. reikalavimus, todėl Utenos skyrius 2017-04-13 parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
NŽT nuomone A. J. pardavimo momentui su sklypo savininke buvo sklypo naudotojas, žemę naudojo daugiau nei vienus metus, nors sutartis registruota nuo 2017-03-28. NŽT nuomone pagal įstatymo nuostatas svarbu, kad naudotojas žemę būtų naudojęs ne mažiau kaip vienerius metus, o sutartis, kurios pagrindu buvo naudojama žemė, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o įstatymų leidėjas nereglamentavo, kad naudotojas šią žemę būtų naudojęs ne mažiau kaip vienerius metus po sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Nurodytų aplinkybių pagrindu NŽT mano, kad ieškovo M. S. ieškinyje keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog jos nuomone, žemės sklypo 2017-04-20 notarine forma sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta teisėtai ir jos panaikinimui nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas M. S., kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (5,11 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. M., kuriai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (9,04 ha), esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimų žemės sklypų savininkai. NŽT Utenos skyriuje 2017-04-04 gautas I. M. pranešimas apie sprendimą parduoti 6,44 ha ploto (iš 9,04ha bendro ploto) žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį už 7700 EUR pirkėjui A. J. 2017-04-04 gautas A. J. sutikimas pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį už nurodytą kainą. 2017-04-11 NŽT Utenos skyriui pateiktas A. J. ir J. J. prašymas išduoti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. A. J. yra ūkininkas, įregistravęs ūkį nuo 2014-06-27. NŽT Utenos skyrius 2017-04-12 A. J. ir J. J. išdavė leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog pagal ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. I. M. turi teisę parduoti 6,44 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), dalį A. J.. 2017-04-13 NŽT Utenos skyrius A. J. pateikė informaciją apie tai, kad jis pagal ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. yra asmuo, turintis pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kad jis yra įrašytas į pažymą. 2017 m. balandžio 20 d. tarp I. M., A. J. ir J. J. buvo sudaryta 6,44 ha ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo notarinė sutartis. Nuosavybės teisės pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2017-04-28.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp atsakovės I. M. ir atsakovo A. J. 2016-01-20 sudaryta ginčo Žemės sklypo panaudos panaudos sutartis, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017-03-28.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovui M. S. NŽT Utenos skyrius 2017-06-23 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Leidime nurodyta, kad leidimo išdavimo dieną M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 str. 1 d. reikalavimus.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentuoja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Pagal šio įstatymo (ginčo žemės sklypo pardavimo metu, tai yra nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01 galiojusi redakcija) 5 str. 1 d. nuostatas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis nurodyta eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – LR CK 4.79 str. nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, jeigu jis atitinka to paties įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė I. M. žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį pardavė atsakovams A. J. ir J. J. ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip parduodamo žemės sklypo dalies naudotojui.
ŽŪPŽĮĮ įstatymo 5 str. 1 d. nustatytas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo eiliškumas. Atsakovai teigė, jog parduodant ginčo žemės sklypo dalį šio žemės sklypo naudotojams, įstatymo sąlygos nebuvo pažeistos, nes žeme buvo naudojamasi pagal 2016-01-20 sudarytą žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2017-03-28.
Minėta, jog ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog nesant žemės sklypo bendraturčių LR CK 4.79 str. prasme, įsigyti žemę turi teisę parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, jeigu jis atitinka to paties įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus.
Tačiau minėta įstatymo nuostata žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su faktiniu, bet ir su juridiškai įformintu naudojimu, tai yra įstatyme aiškiai nurodyta sąlyga, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas turi būti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių tarp atsakovų I. M. ir A. J. 2016-01-20 sudaryta ginčo žemės sklypo panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2017-03-28, todėl 2017-04-20 tarp atsakovų I. M., A. J. ir J. J. sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, tai yra ginčo žemės sklypo dalį pardavus atsakovams A. J. ir J. J., kaip šio sklypo naudotojams, nors jų naudojimo sąlygos neatitiko ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, buvo pažeisti šio įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi sutarties neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustatytą terminą - vienerius metus.
ŽŪPŽĮĮ yra specialusis įstatymas, kuriame inter alia užtikrinama asmens, nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisė įsigyti žemę ir nurodytos pardavimo sąlygos.
Kadangi minėto įstatymo 5 str. 1 d. nustato privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo eiliškumą, todėl teismui nustačius, jog žemės naudotojui ginčo žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant įstatymo reikalavimus, remiantis ŽŪPŽĮĮ 5 str. 8 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, spręstinas klausimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p. nurodytiems asmenims, tai yra asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu. Tokiu asmeniu šioje byloje yra ieškovas M. S.
Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovo ieškinio, jo paaiškinimų 2018-02-27 posėdžio metu, liudytojo G. S. parodymų 2018-03-27 teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu kitų proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas M. S. yra jaunasis ūkininkas, jam nuosavybės teise priklauso 5,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, ieškovas augina mėsinius galvijus, jų turi 30 vienetų. Šių aplinkybių neginčijo nei vienas iš proceso dalyvių, o byloje esantis NŽT Utenos skyriaus 2017-06-23 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kur nurodyta, jog M. S. atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 str. 1 d. reikalavimus, tik patvirtina aukščiau nurodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
Todėl įvertinus nustatytus faktinius duomenis, paties ginčo pobūdį, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad ieškovas atitinka ŽŪPŽĮĮ 2 str. 1 d. 1p. bei 5 str. 1 d. 3 p. keliamus reikalavimus ir tai turi teisinę reikšmę, sprendžiant dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl ginčo žemės sklypo pardavimo teisės aktų nustatyta tvarka (į NŽT, ginant pažeistas teises, kreipiantis su ieškiniu į teismą) būtų kreipęsi kitų kaimyninių žemės sklypų savininkai.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui M. S. perkeltinos pirkėjo teisės ir pareigos pagal atsakovų I. M., J. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad ieškovas M. S. privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 EUR už 6,44 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 2 p., 3 p., 8 d.).
Pažymėtina, jog kitos šalių nurodytos aplinkybės (dėl žemės deklaravimo, dėl atsakovo A. J. faktinio naudojimosi ginčo sklypu ir kt.) laikytinos nereikšmingomis, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Ieškovas byloje patyrė 173,25 EUR žyminio mokesčio už ieškinį išlaidų, 37,50 EUR žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išlaidų, viso 210,75 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat ieškovas patyrė 900 EUR advokato pagalbos išlaidų.
Remiantis LR CPK 80 str. nuostatomis bei Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. nuostatomis dėl mokesčių apvalinimo, faktiškai žyminis mokestis byloje sudaro: 173 EUR už ieškinį ir 38 EUR už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viso 211 EUR.
Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 70,25 EUR (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.16 p., 8.19 p. (ieškovo atstovė dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kur sugaišo apie 5 valandas, teikė ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, tai yra po 300 EUR iš kiekvieno (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Teismo turėto procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi nesudaro minimalios priteistinos iš kiekvieno atsakovo sumos (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo M. S. ieškinį patenkinti.
M. S. perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų I. M., J. J. ir A. J. 2017 m. balandžio 20 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nustatyti, kad ieškovas M. S. privalo sumokėti atsakovams J. J. ir A. J. 7700 EUR už 6,44 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.
Priteisti ieškovo M. S. naudai iš atsakovų I. M., A. J., J. J. po 70,25 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir po 300 EUR ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.