Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1787-(8.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą, panaikinant NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą (pažymą) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ (toliau – ir Pažyma), kuria nutarta žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas), parduoti žemės sklypo naudotojui bei įpareigojant atsakovą išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai.

Pareiškėja nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu, nuosavybės teise priklausiusiu R. J.Pareiškėja paaiškino, kad ji 2016 m. balandžio 4 d. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) pranešimu buvo informuota apie tai, kad R. J. NŽT skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą ginčo žemės sklypą. Pranešime buvo nurodyta parduodamo žemės sklypo kaina (40 000 Eur), taip pat nurodyta, kad pareiškėja yra viena iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą. Pareiškėja pateikė NŽT skyriui 2016 m. balandžio 22 d. sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą ir visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, sutikime nurodė, kad sutinka už minėtą žemės sklypą sumokėti didesnę kainą – 45 000 Eur. 2016 m. gegužės 2 d. pranešimu NŽT Skyrius pareiškėją informavo, kad pagal 2016 m. balandžio 29 d. Pažymą ginčo žemės sklypas pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę bus parduodamas sklypo naudotojui. Pareiškėja pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydama panaikinti 2016 m. balandžio 29 d. Pažymą ir įpareigoti išduoti pažymą ginčo žemės sklypą parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu ginčo žemės sklypu, t. y. pareiškėjai. Skundžiamu 2016 m. birželio 6 d. NŽT Sprendimu pareiškėjos skundas nebuvo tenkintas.Pareiškėjos vertinimu, ginčo žemės sklypo naudotojas J. V. neatitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, nes 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartis tarp R. J. ir J. V. Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2016 m. kovo 24 d., t. y. šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį iki Pažymos išdavimo ir ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėjos teigimu, žemės naudotojas gali būti laikomas turinčiu pirmumo teisę įsigyti žemę, tik jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą sutartį naudojo tokią žemę ne mažiau kaip metus, t. y. naudojo tokią žemę sutarčiai esant registruotai ne mažiau kaip metus laiko.Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad R. J. pranešime apie sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą nurodė, kad jo naudotojas yra J. V.. Kartu su pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pateikti J. O. ir J. G., kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, atsisakymai pirkti parduodamą žemės sklypą.Atsakovas pažymėjo, jog NŽT skyrius patikrinęs R. J. nurodytą informaciją nustatė, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartimi išnuomotas J. V. 2016 m. balandžio 1 d. J. V. NŽT skyriui pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėja NŽT skyriui taip pat pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. NŽT skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarka, 2016 m. balandžio 29 d. parengė Pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ginčo žemės sklypas turi parduotas J. V. (žemės sklypo naudotojui).Atsakovo teigimu, žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre neprivalo būti registruojama, tačiau asmuo, siekdamas įsigyti jo naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo įregistruoti žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, faktiškai naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis. Tarnyba pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 30 d. duomenimis, J. V. yra ne tik ginčo žemės sklypo naudotojas, bet ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, savininkas.Tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjos skundo netenkinti. R. J. nurodė, jog ginčo žemės sklypas buvo teisėtai ir pagrįstai parduotas J. V., kuris jį naudojo pagal nuomos sutartį nuo 2014 m. balandžio 15 d. J. V. ir A. V. nurodė, kad ginčo žemės sklypu pagal jo paskirtį naudojosi nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Sudarant nuomos sutartį, R. J. nepareiškė apie ketinimą parduoti žemės sklypą, todėl nuomos sutartis tuo metu nebuvo registruota registre, tačiau sužinoję apie jo pardavimą, sutartį įregistravo.