Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SN-23-1578 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5573 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą Nr. NPS-23-18659 suteikti trumpalaikę 3-jų dienų išvyką į namus adresu (duomenys neskelbtini). Tarnybos Pravieniškių kalėjimas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. NĮ-18-75 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ sprendė, kad trumpalaikė išvyka į namus pareiškėjui negali būti suteikta (b. l. 31, 32). Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas šį sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nebuvo atlikęs minimalios įstatyme numatytos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios (2023 m. gegužės 29 d.) (b. l. 31-32).

Pareiškėjas nesutikdamas su 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu teikė skundą Tarnybai, prašydamas Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją pakartotinai išnagrinėti jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus (b. l. 38-40). Tarnyba 2024 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 2S-5573 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti (b. l. 28-29).

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems). Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems; 2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, teisę į trumpalaikę išvyką įstatymų leidėjas sieja su išvardintų visų numatytų sąlygų egzistavimu, kas reiškia, kad nesant bent vienos iš jų, negalimas ir teisės į trumpalaikę išvyką realizavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti. Šią išvadą pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 punktas), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 punktas) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-520/2024).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Todėl pataisos įstaigos administracija, spręsdama ar nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, privalo nustatyti, ar jis atitinka visas Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio nuostatomis nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, tokia teisė nėra absoliuti, kadangi pataisos įstaigos administracija, priimdama sprendimą, turi atsižvelgti į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kalinio asmenybę, elgesį ir pavojų, kurį jis gali sukelti visuomenei, jo šeimos ir socialinę padėtį ir t. t.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos ir Tarnybos vertinimu, kad jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo, numatančio, jog yra atlikęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (dvejus metus). Tvirtina, kad yra atlikęs penkis metus laisvės atėmimo bausmės, nes Klaipėdos apygardos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje į bausmės laiką įskaičiavo kardomajame kalinime išbūtą laiką ir bausmės pradžia yra laikoma 2018 m. lapkričio 5 d. (b. l. 36).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime lengvosios grupės sąlygomis, bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga 2034 m. lapkričio 5 d. (b. l. 34, 35, 36). Pareiškėjui 2022 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-380/2022 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų. Teismas nusprendžiu E. M. paliko kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-843/2024 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nustatytą E. M. skirtų bausmių bendrinimą ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų (b. l. 35, 36). Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-380/2022 įsiteisėjo tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalį, tuo atveju jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (315 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnis nustato, kad vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-380/2022, išnagrinėjo nuteistojo E. M. prašymą leisti atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi E. M. prašymą patenkino – leido E. M. pradėti atlikti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SV-24-15068 „Dėl nuteistojo paskyrimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą“ patvirtina, kad pareiškėjas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 30 straipsniu 2 dalimi, paskirtas į Tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atlikti laisvės atėmimo bausmės (b. l. 34).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistasis, siekiantis įgyti teisę išvykti trumpalaikės išvykos į namus, kai jam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, turi būti atlikęs dvejų metų minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios).

Nors apkaltinamasis teismo nuosprendis E. M. atžvilgiu įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, tačiau pareiškėjo prašymu Klaipėdos apygardos teismui leidus vykdyti teismo nuosprendį jam neįsiteisėjus ir 2023 m. gegužės 29 d. pareiškėją paskyrus į laisvės atėmimo vietą (Tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą), būtent nuo šio termino pareiškėjui pradedama skaičiuoti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų įstaigoje pradžia. Pareiškėjas prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d., todėl sutiktina su atsakovo pozicija, jog Prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebuvo atlikęs minimalios (dvejų metų) laisvės atėmimo bausmės dalies nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios, t. y. neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos.

Vien ta aplinkybė, kad teismas į subendrintą bausmę įskaitė E. M. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) negali lemti, kad taikant Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2 punktą bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia būtų laikoma ne Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi ir ją įgyvendinusiu Tarnybos Šiaulių kalėjimo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. SV-24-15068 „Dėl nuteistojo paskyrimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą“ nustatyta bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžia, o pareiškėjo faktinio sulaikymo momentas.

Vertintina, jog Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendime dėl pareiškėjo pateikto Prašymo aiškiai išdėstė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų trumpalaikes išvykas į namus, nurodė faktines aplinkybes (2022 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, 2023 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį), pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, todėl skundžiamas administracinis aktas pripažintinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Atitinkamai Tarnyba 2024 m. spalio 8 d. sprendime išdėstė Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SN-23-1578 priėmimo motyvus, teisinį reglamentavimą dėl trumpalaikių išvykų į namus suteikimo ir padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl Sprendimo neteisėtumo nepagrįstas.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SN-3523-1578 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 2S-5573 neteisėtumo pagrindų, nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti pataisos įstaigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus. Todėl pareiškėjo E. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.