- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- TA-16-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02572-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- J.J.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J.J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J.J. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (teisių perėmėja po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J.J. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 7-5127 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2S-2652 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus.
2. Pareiškėjas nurodė, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, šiuo metu jis atlieka 15-uosius paskirtos bausmės metus. Pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjui trumpalaikė išvyka į namus nebuvo suteikta, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
3. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis yra priskirtas lengvajai grupei, dirba, mokosi, užsiima individualia veikla, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau jam yra atimta teisė pasinaudoti įstatyme numatyta teise į trumpalaikes išvykas. Dėl šios priežasties pareiškėjas jaučia didinamą atskirtį tarp jo ir kitų žmonių visuomenėje. Kalėjimo administracija visiškai nevertina nusikalstamo elgesio rizikos, pavojingumo ar elgesio bausmės atlikimo metu. Nuteistasis neturi galimybės prisitaikyti prie visuomenės, yra sukuriami psichologiniai išgyvenimai, formuojamas iškreiptas savęs nuvertinimo ir kitoniškumo asmenybės supratimas, o tai atima apsisprendimo laisvę keisti savo asmenybę prisitaikant prie visuomenės.
4. Pareiškėjo vertinimu, galiojantys teisės aktai, išskiriantys pareiškėją, kaip nuteistąjį, dėl jo padaryto nusikaltimo, yra diskriminacinio pobūdžio, didinantys atkirtį tarp pareiškėjo ir visuomenės bei sukeliantys ilgalaikio pobūdžio neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėja) (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 104 straipsnio 6 dalimi, trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos, be kita ko, nesuteikiama nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kadangi buvo laikomasi galiojančių teisės aktų, kurie nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, suteikti trumpalaikės išvykos į namus, todėl Pravieniškių PN-AK Raštas yra teisėtas.
7. Atsakovas pažymėjo, jog Raštas bei Sprendimas pateikti nepažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų nuostatų, t. y. nepraleidus 20 darbo dienų termino atsakymui pateikti, atsakymai pateikti išsamiai, nurodomi motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo J.J. skundą atmetė.
9. Teismas, vadovaudamasis BVK 104 straipsniu, nurodė, jog nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, negali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų. BVK privalu laikytis kalinimo įstaigų pareigūnams sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos nuteistajam suteikimo. Teismas vertino, jog Pravieniškių PN-AK Rašte aiškiai nurodytas BVK 104 straipsnio 6 dalies teisinis reglamentavimas ir paaiškinta pareiškėjui, kad, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų teises į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Raštą, teismas taip pat atmetė ir reikalavimą įpareigoti Pravieniškių PN-AK suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus.
10. Teismas taip pat nurodė, jog Sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
11. Pareiškėjas J.J. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą suteikti jam (pareiškėjui) išvyką į namus bei bausmės atlikimo metu neizoliuoti jo nuo kitų nuteistųjų.
12. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kurios pažeidžia žmogaus teises, nurodytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė vien formaliais motyvais, nagrinėjo vien galiojantį teisės aktą – BVK, kuris draudžia nuteistiesiems išvykas į namus ir kitus suvaržymus, dėl kurių atsiranda žmogaus teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Bylos esminis dalykas – Pravieniškių PN-AK (teisių perėmėja po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 7-5127, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui J.J. trumpalaikę išvyką į namus, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs reikalavimus panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėja po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 2S-2652 ir įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą suteikti jam (pareiškėjui) išvyką į namus.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, vadovaudamasis BVK (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 104 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems, kurie atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarė išvadą, jog Raštas yra pagrįstas ir teisėtas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad priimant sprendimą netinkamai įvertintos jo nurodytos aplinkybės, nes jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, taikomi ribojimai pažeidžia Konvencijoje nurodytas žmogaus teises.
19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 104 straipsnis reglamentavo nuteistųjų trumpalaikes išvykas iš pataisos įstaigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams; 2) vieneri metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.
20. Trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos (BVK 104 str. 6 d.).
21. Teismų praktikoje nurodyta, kad trumpalaikė išvyka į namus gali būti suteikta tik atitikus BVK 104 straipsnyje nustatytus kriterijus (tam tikrą laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, atliktos bausmės laiką (dalį), nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; kt.).
22. BVK nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija. Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas šią diskreciją, vadovaujasi ne tik asmens noru išleisti jį į namus, bet ir viešuoju interesu. Viešasis interesas šiuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų ir tai daryti veiksmingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018; kt.).
23. Įvertinus į BVK nuostatas, darytina išvada, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti. Šią išvadą pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 p.), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021; kt.).
24. Kaip jau minėta, trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo atveju pareiškėjas būtent ir yra nuteistasis, atliekantis bausmę iki gyvos galvos. Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių jam turėjo būti (turi būti) suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, akcentuotina, kad minėta išimtis taikoma ne vien tik nuteistiesiems iki gyvos galvos, bet ir kitiems nuteistiesiems, be to, kiti nuteistieji turi atitikti konkrečias sąlygas, nustatytas BVK 104 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. nėra nustatyta, kad visi nuteistieji, išskyrus nuteistuosius iki gyvos galvos, bet kada gali parvykti į namus.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime išaiškino, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).
26. Šiuo aspektu konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-583-552/2023, įvertinęs BVK 104 straipsnio nuostatas, nenustatė, jog nuostata, kad trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir (ar) Konvencijai / yra diskriminacinio pobūdžio.
27. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriui prašymą, kuriuo prašė suteikti trumpalaikę išvyką į namus, skunde nurodyta, kad jis pageidavo pasinaudoti trumpalaikės išvykos galimybe, norėdamas pasimatyti su žmona, t. y. prašymo negrindė BVK 105 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
28. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis neturi drausminių nuobaudų, dirba, mokosi, užsiima individualia veikla, yra priskirtas lengvojoje grupėje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta trumpalaikė išvyka į namus.
29. Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad jam turi būti sudaryta galimybė palaikyti socialinius ryšius, teisėjų kolegija pažymi, jog asmenims, atliekantiems bausmę iki gyvos galvos, BVK yra numatytos specialiosios sąlygos, suteikiančios galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis: nuteistųjų teisė pasimatyti (94 str.), nuteistųjų teisė susirašinėti (99 str.), nuteistųjų teisė paskambinti telefonu (102 str.). Taigi, atsižvelgiant į asmenų, atliekančių bausmę iki gyvos galvos, specifinį teisinį statusą, nors jiems ir nėra numatyta trumpalaikių išvykų galimybė, tačiau yra užtikrinamos kitos priemonės, kurių pagalba nuteistieji iki gyvos galvos gali palaikyti socialinius ryšius su kitais asmenimis.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą bausmės atlikimo metu neizoliuoti jo (pareiškėjo) nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nurodęs šio reikalavimo ir pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nenagrinėjo.
31. Dėl šio pareiškėjo reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).
33. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas minėto reikalavimo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą bausmės atlikimo metu neizoliuoti jo (pareiškėjo) nuo kitų nuteistųjų nenagrinėja.
34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J.J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.