- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- TA-583-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03646-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2022 m. spalio 17 d. raštą Nr. 7-6000 (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 2S-3087 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 4 d. prašymą; 4) priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų suteikimo. Pravieniškių PN-AK pareiškėjo prašymo Raštu netenkino, kadangi pareiškėjui skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Kalėjimų departamentas Sprendimu paliko galioti Pravieniškių PN-AK sprendimą.
2.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsniu, pažymėjo, kad jam draudžiama išvykti į trumpalaikę išvyką į namus, kadangi jis yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Nors pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 25 metus ir yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, neturi nuobaudų, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, jam vis tiek nesuteikiama teisė į trumpalaikę išvyką. Teisės aktai, kurie pareiškėją išskiria dėl padaryto nusikaltimo visam likusiam gyvenimui, yra diskriminacinio pobūdžio ir sukelia pareiškėjui ilgalaikio pobūdžio neigiamus išgyvenimus. Visi nuteistieji yra lygūs ir turi turėti teisę į atostogas ar kitas trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos ribų, nustatant skirtingus šios teisės užtikrinimo įgyvendinimo principus. Pataisos namų administracija turėjo atsižvelgti į pareiškėjo pavojingumą ir sudaryti planą bei numatyti priemones, kaip įgyvendinti trumpalaikę išvyką į namus. Dėl Pravieniškių PN-AK atsisakymo svarstyti pareiškėjo prašymą pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, nurodė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei nustatytas aplinkybes ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Atsakovas laikėsi galiojančių teisės aktų, kurie nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Pareiškėjui pateikti išsamūs ir motyvuoti atsakymai į prašymą, nurodant sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Raštas ir Sprendimas yra teisėti bei pagrįsti.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas nekonkretizavo prašomos žalos, reikalavimo atlyginti žalą nepagrindė įrodymais ar objektyviais duomenimis, rėmėsi nekonkrečiais, deklaratyviais, abstrakčiais argumentais ir bendromis frazėmis.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, 2022 m. spalio 4 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas suteikti jam teisę išvykti iš pataisos įstaigos pagal BVK 104 straipsnį. Pareiškėjas pageidavo susitikti su artimaisiais, aplankyti tėvo kapą. Pravieniškių PN-AK direktorius Raštu pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo netenkino, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nesutikdamas su Raštu pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau Kalėjimų departamento 2022 m. lapkričio 30 d. Sprendimu skundas buvo netenkintas.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką reglamentuoja BVK 104 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, jog trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama šiems nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos. Teismas nurodė, kad aptariama teisės norma yra imperatyvi, todėl pataisos įstaigai nesuteikta teisės rinktis – suteikti / nesuteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismo vertinimu, minėtomis BVK nuostatomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Atitinkamai teismas sprendė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pateiktas išsamus ir pakankamai motyvuotas atsakymas į jo prašymą, nurodant sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.
7. Teismo vertinimu, Kalėjimų departamentas, privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendime teisingai konstatavo, kad pareiškėjui trumpalaikė išvyka buvo nesuteikta pagrįstai. Sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Raštas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neturi drausminių nuobaudų, jo elgesys pasitaisė, jis yra priskirtas lengvajai grupei, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė ir pan., patvirtina teigiamą pareiškėjui paskirtos bausmės poveikį. Teisėjų kolegija teigiamai vertino minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau minėti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti skundžiamuosius aktus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką nuteistojo ir jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis pasimatyti su artimaisiais.
10. Vertindamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nurodė, kad, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat buvo kaip nepagrįsta.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą.
12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kilusią situaciją ir neįvertino pareiškėjo argumentų. Teismų praktikoje buvo atvejų, kai nesilaikoma teisinio reguliavimo, kuris prieštarauja Konstitucijai ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija). Pareiškėjo įsitikinimu, BVK 104 straipsnio 6 dalis prieštarauja minėtiems teisės aktams.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aplinkybė, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nepatvirtina sprendimo neteisėtumo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK Rašto ir Kalėjimų departamento Sprendimo teisėtumo, reikalavimo įpareigoti atsakovo atstovą atlikti veiksmus ir priteisti iš jo pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. Pravieniškių PN-AK pateikė prašymą suteikti jam „galimybę išeiti atostogų remiantis LR BVK 104 str.“. Pareiškėjas nurodė, kad skirtas „atostogų“ dienas praleistų su žmona, mama, dukra, aplankytų tėvo kapą. Pravieniškių PN-AK skundžiamu Raštu atmetė minėtą prašymą, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nesutikdamas su šiuo Raštu pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Raštas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, bei, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją bei mano, kad BVK 104 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijai ir Konvencijai.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
20. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
21. BVK 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikes išvykas iš pataisos įstaigos. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas. BVK 104 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Taip pat BVK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
22. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų taisyklių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
23. Kaip minėta, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK prašė suteikti trumpalaikę išvyką susitikimui su artimaisiais, taip pat kapų lankymui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Todėl, įvertinus aktualų bei galiojantį teisinį reguliavimą, Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo tenkinti jo prašymo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-184-520/2023). Šiame kontekste pabrėžtina, kad skundžiamame Rašte išdėstytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas, o Kalėjimų departamentas Sprendime įvertino Rašto teisėtumą bei pagrįstai konstatavo, kad pataisos įstaiga neturėjo teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikės išvykos į namus.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei BVK nuostatas, kritiškai vertina hipotetinius, subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentus, kad anksčiau minėtas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir (ar) Konvencijai / yra diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjas konkrečiai neįvardijo nuostatų, kurias galbūt pažeidžia BVK 104–105 straipsniai, šiuo aspektu nenurodė konkrečių ir pagrįstų teisinių argumentų. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas buvo sąlygotas objektyvių veiksnių, kuriuos, be kita ko, paminėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime išaiškino, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)). Todėl šiuo konkrečiu atveju nenustatyta pagrindo abejoti ginčui aktualaus teisinio reguliavimo teisėtumu, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas konkrečių priešingų bei padarytas išvadas paneigiančių argumentų nenurodė.
25. Pripažinus, kad Raštas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti atsakovo atstovo atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų bei iš atsakovo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą, kadangi nenustatyti neteisėti veiksmai, t. y. viena iš viešosios atsakomybės sąlygų.
26. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.
27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.