Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) raštą Nr. 7-6000; 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2022-11-30 sprendimą Nr. 2S-3087; 3) Įpareigoti Pravieniškių PN-AK administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-04 prašymą; 4) Priteisti 100 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad jis 2022-10-04 prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų suteikimo. Atsakovas ginčijamu 2022-10-17 raštu Nr. 7-6000 jo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo netenkino motyvuojant tuo, kad pareiškėjui yra skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Kalėjimų departamentas 2022-11-30 sprendimu Nr. 2S-3087 paliko galioti Pravieniškių PN-AK sprendimą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnį jam yra draudžiama išvykti į trumpalaikę išvyką į namus, kadangi jis yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Nors pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 25 metus ir yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, neturi nuobaudų, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau jam vis tiek nesuteikiama teisė į trumpalaikę išvyką. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, kurie pareiškėją išskiria kaip nuteistąjį dėl padaryto nusikaltimo visam likusiam gyvenimui, yra diskriminacinio pobūdžio ir sukelia pareiškėjui ilgalaikio pobūdžio neigiamus išgyvenimus bei kankinančias būsenas. Visi nuteistieji yra lygūs ir turi turėti teisę į atostogas ar kitas trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos ribų, nustatant skirtingus šios teisės užtikrinimo įgyvendinimo principus. Vertindama pareiškėjo prašymą trumpalaikės dėl išvykos už pataisos įstaigos ribų suteikimo, pataisos namų administracija turėjo atsižvelgti į pareiškėjo asmenybės pavojingumo laipsnį ir sudaryti planą bei numatyti priemones, kaip įgyvendinti trumpalaikę išvyką į namus. Dėl tokių Pravieniškių PN-AK veiksmų, kuomet buvo atsisakyta svarstyti pareiškėjo prašymą komisijoje dėl galimybės trumpalaikei išvykai į namus, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 13-16) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuteistas 1999-08-25 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 105 str. 5, 8 p., 128 str. 2 d., 42 str. galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir viso turto konfiskavimas. 2003-09-29 Kauno apygardos teismo pagal LR BK Kauno apygardos teismo 1999-08-25 nuosprendžiu bausmė perkvalifikuota iš 105 str. 5, 8 p. į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., iš 128 str. 2 d. į BK 144 str. galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 104 straipsnio 6 dalimi, trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos. Atsakovas laikėsi galiojančių teisės aktų, kurie nenumato galimybės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, suteikti trumpalaikę išvyką į namus, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pateikti išsamūs ir pakankamai motyvuoti atsakymai į prašymus, nurodant sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti.

Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Skundo argumentai yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2022-10-17 sprendimo Nr. 7-6000 ir Kalėjimų departamento 2022-11-30 sprendimo Nr. 2S-3087, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo dėl to, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos suteikimo buvo netenkintas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022-10-04 prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas suteikti jam teisę išvykti iš pataisos įstaigos pagal BVK 104 straipsnį. Pareiškėjas pageidavo susitikti su artimaisiais, aplankyti tėvo kapą (b. l. 30).

Pravieniškių PN-AK direktorius 2022-10-17 sprendimu Nr. 7-6000 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo netenkino motyvuojat tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos (b. l. 6).

Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau Kalėjimų departamento 2022-11-30 sprendimu Nr. 2S-3087 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo skundas buvo netenkintas (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 6 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2023-01-01) numato, kad trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama šiems nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos.

Teismas pažymi, kad BVK 104 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kuriuo numatomi atvejai, kada trumpalaikė išvyka nuteistiesiems nesuteikiama, yra imperatyvus pobūdžio, taigi pataisos įstaigai nėra suteikta teisės rinktis – suteikti/nesuteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismo vertinimu, minėtomis BVK nuostatomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Atitinkamai teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK ginčijamas 2022-10-17 sprendimas Nr. 7-6000, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti teisę į trumpalaikę išvyką, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pateiktas išsamus ir pakankamai motyvuotas atsakymas į jo 2022-10-04 prašymą, nurodant sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

Teismo vertinimu, Kalėjimų departamentas privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo 2022-11-30 sprendime Nr. 2S-3087 teisingai konstatavo, kad pareiškėjui trumpalaikė išvyka buvo nesuteikta pagrįstai. Kalėjimų departamento sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neturi drausminių nuobaudų, jo elgesys pasitaisė, jis yra priskirtas lengvajai grupei, pagal OAsys metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė ir pan., patvirtina teigiamą pareiškėjui paskirtos bausmės poveikį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pasikeitusio elgesio, tačiau minėti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamuosius aktus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką nuteistojo ir jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis pasimatyti su artimaisiais.

Įvertinus skundžiamų administracinių sprendimų turinį, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog šie aktai neatitiktų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimuose nurodytos sprendimams priimti reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti sprendimų teisiniai pagrindai, todėl teismas sprendžia, jog ginčijami sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir pagrindo juos panaikinti nėra. Atitinkamai atmestinas pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nesuteikus jam trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos, jis patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir jog žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.