Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-61-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-28
Bylos Nr.: e2A-61-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00667-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: individualiai įmonei „Modernaus projekto statyba“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.20pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-61-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00667-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8; 2.6.18.3; 2.6.20; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Modernaus projekto statyba“ dėl statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Modernaus projekto statyba“ 35 044,56 Eur nuostolius, reikalingus atsakovės padarytiems trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės A. P. ieškinį atmetė.

3. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti dėl baigiamajame pasisakyme pareikšto reikalavimo, spręstina dėl byloje pateikto ir teismo priimto 2022-03-18 ieškinio, kurio baigiamajame pasisakyme pati ieškovė nebepalaikė, kaip pati nurodė, siekdama statinį išsaugoti, o ne nugriauti visą.

4. Teismas vertino, kad ieškinys neįrodytas ir iš esmės nepagrįstas, jog ginčo statinys dėl atsakovo kaltės yra pastatytas su esminiais trūkumais, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas.

5. Teismas vertino, kad ieškovė savo iniciatyva ir rizika pradėdama, organizuodama ir vykdydama savavališką statybą (rekonstrukciją) jai priklausančiame objekte bei statybą leidžiančio dokumento, projekto ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų, nepaskirdama kvalifikuoto asmens atliekamų darbų kokybiškai techninei priežiūrai bei pasirašydama be jokių išlygų ar pastabų dėl jų kiekių ar kokybės tarpinius darbų priėmimo aktus, taip pat 2020-11-06 pakvitavimą dėl pretenzijų neturėjimo, prisiėmė ir atsakomybę už galimas tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes, taip pat ir galimą nekokybišką darbų atlikimą.

6. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, taip pat į tai, kad byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, jog ginčo pastato savavališka rekonstrukcija buvo vykdoma pagal ieškovės nurodymus be aiškių projektinių, technologinius rodiklius nustatančių reikalavimų ir nurodymų, jog pasirašydama be jokių išlygų ar pastabų dėl jų kiekių ar kokybės tarpinių darbų priėmimo aktų, o ypač 2020-11-06 pakvitavimo dėl jokių pretenzijų ginčo statinio kokybei neturėjimo, pripažino, jog realiai kokybės trūkumai, jeigu tokie ir buvo, buvo smulkūs ir neesminiai, neįtakojantys viso statinio kokybės ir galimumo jį eksploatuoti pagal paskirtį, padaryti užsakovės ieškovės sutikimu. Todėl pripažintina, jog byloje nenustatyta atsakovo veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti jį atsakingu už galimai paaiškėjusių darbų defektų atsiradimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atsakomybės už ginčo defektus, jeigu tokie ir yra, atsakomybės pagrindai ir sąlygos neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. (toliau – ir apeliantė) prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už šio apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, net netyrė ir nevertino bylos duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti atsakovo atliktų rangos darbų trūkumus. Skundžiamo teismo sprendime motyvai ne tik kad neišsamūs, o jų iš esmės nėra, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to teismas ir bylą išsprendė neteisingai, ir pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti procesinius sprendimus, reikalavimus.

7.2. Teismas apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad atsakovo pateiktoje specialisto D. K. 2022-09-20 specialisto išvadoje būtinumas nugriauti ginčo pastatą dėl 2021-04-08 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų trūkumų motyvuotai paneigtas. Teismas sprendime nenurodė iš paminėtos specialisto išvados nei vieno sakinio, kuriais, teismo manymu, paneigiami konstatuoti trūkumai, todėl ieškovei lieka tik spėlioti, ką teismas turėjo omenyje. Teismas, net pritardamas specialisto išvadai, turi sprendime nurodyti, kodėl ir kokias išvadas laiko pagrįstomis, tačiau apie tai neužsiminta nei vienu žodžiu.

7.3. Teismas sprendime apie 2023-09-01 apžiūros aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir jų ištaisymo kaina, taip pat neužsiminė nė vienu žodžiu, tarsi jo byloje nebūtų, nenurodė nė vieno argumento, kodėl atmetė šį įrodymą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Iš to akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

7.4. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė įrodinėjo ieškinio reikalavimus, remdamasi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2021-04-08 atliktu apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „Ekonomiški statybos projektai“ 2023-09-01 atliktu apžiūros aktu, o atsakovas rėmėsi 2022-09-20 D. K. specialisto išvada ir D. K. 2023-10-04 specialisto išvada, kurių rezultatai yra kardinaliai priešingi. Tačiau, esant priešingoms išvadoms, teismas tik paminėjo 2022-09-20 D. K. išvadą, nevertindamas jo turinio. Teismas nenustatė ir nevertino byloje esančių įrodymų, esminių prieštaravimų ir nepateikė nė vieno motyvo ir argumento, kodėl pasirinko vadovautis būtent šiuo aktu. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad D. K. išvados nėra patikimos ir jomis negalima vadovautis.

7.5. Šioje byloje atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, grindžiamus atliktų darbų trūkumais, rėmėsi argumentais, kad ieškovė atliktų darbų aktais yra priėmusi atsakovės atliktus darbus be pastabų ir dėl to neturi teisės reikšti pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Šią atsakovės poziciją atkartojo teismas skundžiamame sprendime ir konstatavo, kad ieškovė pati pasirašė atliktų rangos darbų aktus, todėl prisiėmė atsakomybę už galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes, tarp jų ir galimą nekokybišką darbų atlikimą. Šis teismo argumentas būtų pagrįstas, jei ieškovė reikštų pretenzijas dėl akivaizdžių ir nepaslėptų trūkumų (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju situacija visiškai kitokia. Esminė trūkumų priežastis – panaudotas netinkamos kokybės betonas, o tai yra paslėptas trūkumas, kurio plika akimi nenustatysi, tam reikalinga speciali įranga. Todėl paslėptų darbų trūkumų atvejais pasirašytas atliktų darbų aktas nereiškia, kad darbai atlikti kokybiškai ir užsakovas negali reikšti pretenzijų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.666 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nevertino, kad darbų trūkumai buvo neakivaizdūs ir paslėpti.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad ginčo statinys dėl atsakovo kaltės yra pastatytas su esminiais trūkumais, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas. Realiai kokybės trūkumai, jeigu tokie ir buvo, buvo smulkūs ir neesminiai, neįtakojantys viso statinio kokybės ir galimumo eksploatuoti pagal paskirtį.

7.7. Siekiant nustatyti, ar be statinio griovimo yra galimybės ištaisyti trūkumus, kokia jų ištaisymo kaina, šioje byloje du kartus - 2022-09-01 ir 2023-03-14 buvo prašoma skirti statybos techninę ekspertizę. Tačiau teismas nepagrįstai šiuos prašymus atmetė. Pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ieškovė reikalavo ekspertizės, tačiau teismas nepaisė šios nuostatos net ir esant byloje kardinaliai priešingoms išvadomis, prašymus skirti ekspertizę aiškiai nepagrįstai atmetė.

7.8. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netinkamai motyvuotas, o tai sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas); kad neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, nepagrįstai nebuvo paskirta statybos techninė ekspertizė, dėl to teismas ir bylą išsprendė neteisingai bei neatskleidė bylos esmės. Neatlikus statinio ekspertizės ir tokiu būdu nepašalinus byloje esminių prieštaravimų, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo prašytina skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė IĮ „Modernaus projekto statyba“ prašo ieškovės 2022 m. lapkričio 24 d. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti ir iš ieškovės A. P. atsakovės IĮ „Modernaus projekto statyba“ naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – viso 700,00 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atliktų darbų kokybė kaip darbų eigoje, taip ir jų pabaigoje ieškovę tenkino, tarpinius priėmimo perdavimo aktus, taip pat ir galutinį ieškovė pasirašė be jokių pastabų dėl atliktų darbų kiekių ir kokybės. Todėl, atsakovės vertinimu, darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turėjo visas įprastai reikalaujamas savybes ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Tokia atsakovės pozicija grindžiama atsakovės pateikta D. K. 2022-09-20 specialisto išvada, kurioje būtinumas nugriauti ginčo pastatą dėl 2021-04-08 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų trūkumų motyvuotai paneigtas bei statinys pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį.

8.2. Baigiamojo teismo posėdžio išvakarėse pateikdama 2023-09-01 MB „Ekonomiški statybos projektai“ ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pateikė įrodymus apie naujas, ieškinyje nenurodytas ir byloje nenagrinėtas aplinkybes, kuriomis baigiamajame pasisakyme grindė naują, tik baigiamajame pasisakyme suformuluotą ir pareikštą ieškinio reikalavimą. Ieškovė atsisakė neišvengiamo statinio nugriovimo bei siekė jį išsaugoti ir remontuoti, taigi faktiškai pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, byloje toks ieškinys dėl 24 236,29 Eur priteisimo iš atsakovės kaip ieškovės nuostolių, kuriuos ji patirs ateityje, šalindama atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų padarinius, atlyginimą (keisdama naujomis langų ir durų sąramas, betoninius pirmo ir antro aukšto žiedus, dalinai išardant esamus, mūro sienas (350 mūro blokelių 250x240x120), taip pat ginčo statinio sienų plokštumų tinkavimas iki 2 cm storio tinko sluoksniu), nepateiktas, o teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Todėl teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog šioje byloje teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl baigiamajame pasisakyme pareikšto reikalavimo, o priima sprendimą dėl byloje pateikto ir teismo priimto 2022-03-18 ieškinio, kurio baigiamajame pasisakyme pati ieškovė nebeįrodinėjo, kaip pati nurodė, siekdama statinį išsaugoti, o ne nugriauti visą, bei visiškai pagrįstai plačiau ir išsamiau neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų.

8.3. Jeigu teismas būtų pripažinęs ieškovės argumentus bei toleravęs 2022-03-18 ieškinio faktinio pagrindimo pakeitimą, taip būtų grubiai pažeistos atsakovės procesinės teisės gintis nuo pareikštų reikalavimų, kadangi 2023-04-05 posėdyje, kuriame ginčo šalių ir teismo bendru sprendimu buvo planuojami šalių baigiamieji pasisakymai, buvo rengiamasi pasisakyti dėl UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengtame apžiūros 2021-04-08 akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų statinio kokybės trūkumų bei jo pagrindu pareikšto reikalavimo priteisti 35 044, 56 Eur, reikalingų atsakovės pagal 2019-08-14 Sutartį Nr. 2 neva nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumams ištaisyti.

Šalies argumentai

8.4. Pažymėtina, apeliantė ir skunde nurodo, kad prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra susijęs su būtinumu skirti statybos techninę ekspertizę. Tačiau skunde prašymas nereiškiamas. Šis prašymas vertintinas kritiškai, jis reiškiamas jau ne pirmą kartą ir kiekvieną kartą teismo buvo pagrįstai netenkinamas dėl nepagrįstumo bei vengiant užvilkinti bylos nagrinėjimą (atsakovės motyvai šiuo klausimu išdėstyti atsiliepimuose (rašytiniuose motyvuose) dėl ieškovės prašymų skirti ekspertizę netenkinimo). Sprendimo neskirti ekspertizės esmė yra ta, kad byloje nėra ginčo dėl atliktų darbų kokybės, nes ginčo statinyje galimai esantys defektai yra neesminiai, ieškinio prieduose jie niekaip neapskaityti, todėl nėra galimybės spręsti nei dėl jų šalinimo būdo, nei dėl tam reikalingų lėšų.

8.5. Nagrinėjamu atveju ieškovės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomi trūkumai atsakovei yra „siurpriziniai“, įtraukti atsakovę į ginčo statinio defektavimo procedūras net nebandyta, o ir pats defektavimas (nurodant kiekius, konkrečias vietas) neatliktas. Reikšminga ir aplinkybė, kad ieškovė neįrodinėjo šių trūkumų neva užslėpto pobūdžio, kaip ir savo teisės mažinti atliktų darbų kainą dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų, nenurodė, kiek šių trūkumų šalinimas jai kainavo bei kad apskritai ji juos realiai ketina šalinti (CK 6.678 straipsnis, 6.699 straipsnis), ypač po statybos legalizavimo, gavus statybos leidimą po realios jos pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nustatė absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte – sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Paslaugų tiekimo sutartį. Sutartyje sutarties objektas nėra nurodytas. Numatyta, kad sutartimi numatytų paslaugų suteikimo data: 2019 m. lapkričio 15 d. (sutarties 1.3. punktas). Numatyta darbų kaina 1500 Eur (sutarties 2.1. punktas).

11. Ieškovė byloje teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos – rangos sutartis ir pagal ją bei papildomus žodinius susitarimus buvo sutarta, jog atsakovė pastatys ūkio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Atsakovei pastačius minėtą ūkio paskirties pastatą, buvo pastebėti įvairūs trūkumai, todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), techninės būklės apžiūros, 2021-04-08 buvo surašytas techninės būklės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 35 044,56 Eur nuostolius.

12. Atsakovė byloje teigia, kad pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 14 d. sutartimi neįsipareigojo ieškovei pastatyti ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), bei neprisiėmė rangovo atsakomybės už galutinį rezultatą, viso statinio kokybę, o atskirus ieškovės pavedamus atlikti statybos darbus vykdė kokybiškai, pagal įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodinėja, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, o atsakovė neigia, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir nurodė, jog tai buvo tik paslaugų teikimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai be motyvų konstatavo, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino teisinio santykio tarp šalių, nepateikė jokių motyvų, kodėl tarp šalių sudarytą Paslaugų tiekimo sutartį vertina kaip statybos rangos sutartį. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta tarp ieškovės kaip fizinio asmens ir atsakoves – individualios įmonės – verslininko. Todėl teismas turi vertinti, ar tokie santykiai atitinka vartojimo rangos santykius, kuriems yra taikomi rangos sutarties ypatumai. Pažymėtina, jog tik tiksliai nustačius šalių teisinį santykį, galima spręsti dėl nuostolių atlyginimo bei jų dydžio.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovės pateiktoje D. K. 2022-09-20 specialisto išvadoje būtinumas nugriauti ginčo pastatą dėl 2021-04-08 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų trūkumų motyvuotai paneigtas bei pripažino, kad ieškinys neįrodytas ir iš esmės nepagrįstas, jog ginčo statinys dėl atsakovės kaltės yra pastatytas su esminiais trūkumais, dėl kurių jis negali būti eksploatuojamas. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl padarė tokias išvadas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokius darbus atliko atsakovė. Teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kaip nustatė, kokius statybos darbus atsakovė atliko, ar atsakovės darbai buvo atlikti kokybiškai, jeigu ne, ar atliktų darbų trūkumai yra esminiai ir statybos objektą galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta atlikusi tik stogo dengimo darbus, nors ieškovė teigia, kad pastatė visą ūkinį pastatą, tačiau teismas atliktų darbų apimties nenustatinėjo.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant byloje priešingiems įrodymams apie atliktus darbus, darbų trūkumus ir jų šalinimo kainas, būtina tiksliai išsiaiškinti šias aplinkybes ir pašalinti byloje esančius nesutapimus. Tačiau skundžiamame sprendime visiškai nesiaiškinta, ar trūkumai yra esminiai, kokia tiksli trūkumų šalinimo kaina. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šiuos klausimus gali padėti atsakyti ekspertai, todėl turi būti iš naujo byloje sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad ieškovė byloje net du kartus prašė skirti, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė prašymus, motyvuodamas tuo, kad, nesant tikslių duomenų apie atsakovės teiktas paslaugas, ekspertizės skyrimas netikslingas; kad ūkinis pastatas statomas toliau, todėl jis nebegali būti tiriamas, matuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atsakyti į klausimus, ar trūkumai yra esminiai, ar darbų trūkumų kitais būdais, nei griaunant statinį, negalima pašalinti, ar trūkumai akivaizdūs reikalingos specialios žinios, todėl grąžinus bylą pirmosios instancijos teismas turėtų išsamiai spręsti klausimą dėl statybos ekspertizės atlikimo byloje.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė savo iniciatyva ir rizika pradėdama, organizuodama ir vykdydama savavališką statybą (rekonstrukciją) jai priklausančiame objekte be statybą leidžiančio dokumento, projekto ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų, nepaskirdama kvalifikuoto asmens atliekamų darbų kokybiškai techninei priežiūrai prisiėmė ir atsakomybę už galimas tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes, taip pat ir galimą nekokybišką darbų atlikimą. Visų pirma pažymėtina, kad šalys, įrodinėdamos savo pozicijas, argumentų, susijusių su savavališka statinio statyba, nenurodė. Teismas konstatuodamas, jog ieškovės vykdoma statyba (rekonstrukcija) buvo savavališka, nenurodė jokių motyvų bei teisinio reglamentavimo, kodėl padarė tokias išvadas. Be to, CK 6.684 straipsnio 1 dalis numato rangovo pareigą vykdyti statybos darbus ne tik pagal sutartį, bet ir pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju minėti teismo argumentai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Jei toliau nagrinėjant bylą teismas manys, kad savavališkos statybos faktas (jei tokia bus nustatyta) yra reikšmingas ir sudaro pagrindą neginti ieškovės teisių, tokį sprendimą teismas privalo motyvuoti.

17. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kitų šioje normoje nurodytų elementų, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Pagal dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Teismas dispozityviose bylose savo iniciatyva keisti šių ieškinio elementų negali.

18. Civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-421/2021, 30 punktas, kt.). Ieškovas ieškinyje gali nurodyti ir teisinį reikalavimo pagrindą – materialiosios teisės normas, kurios, ieškovo nuomone, reguliuoja ginčijamą teisinį santykį, tai parodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynimo būdą jis prašo taikyti, tačiau ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-381/2021, 31 punktas, kt.).

19. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad šioje byloje neturi teisinio pagrindo spręsti dėl baigiamajame pasisakyme pareikšto reikalavimo, spręstina dėl byloje pateikto ir teismo priimto 2022-03-18 ieškinio, kurio baigiamajame pasisakyme pats ieškovas nebepalaikė, kaip pats nurodė, siekdamas statinį išsaugoti, o ne nugriauti visą. Iš LITEKO sistemos matyti, kad ieškovė 2023-09-04 pateikė teismui 2023-07-29 pradėtą ir 2023-09-01 baigtą MB „Ekonomiški statybos projektai“ atliktą pastato adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kokia statybos objeketo trūkumų pašalinimo kaina, jo negriaunant. Dėl šio įrodymo atsakovė pateikė paaiškinimą raštu – turėjo galimybę pasisakyti. Teismas 2023-10-05 posėdžio metu protokoline teismo nutartimi pridėjo šį įrodymą prie bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nesikeitė ieškinio pagrindas - faktinės aplinkybės dėl atsakovės ieškovei padarytos žalos. Nors ieškinio dalykas sumažėjo, šalies teisė atsisakyti nuo dalies ieškinio bet kurioje proceso stadijoje numatyta CPK 140 straipnio 1 dalyje. Jei teismas baigiamųjų kalbų metu manė, kad, prijungus naują įrodymą, reikalinga išsiaiškinti papildomas aplinkybes, turėjo teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą, o jei šis įrodymas nesusijęs su anksčiau pareikšto ieškinio dalyku – jo nepriimti. Priėmus įrodymą, jis tapo bylos sudedamąja dalimi, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo jį vertinti ir iki baigiamųjų kalbų išsiaiškinti ieškovės poziciją dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio.

21. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl teismo pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą

22. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

23. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

24. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019).

26. Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį proceso pažeidimą, dėl kurio turi būti naikinamas skundžiamas sprendimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė