- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-249-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02393-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Regina Atkočaiti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. V., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą Da. V. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 22 d.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti D. V..
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti AB „Regitra“.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. turtui – automobiliui „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. V. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad 2025 m. sausio 19 d. apie 04.55 val. ties pastatu Nr. 40, esančiu (duomenys neskelbtini) Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas mažiausias 1,91 promilių neblaivumas.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, konstatavo, kad D. V. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius, tačiau sprendė, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau neskiriant transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo, kadangi sprendė, jog turto konfiskavimo taikymas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, analizuojamos situacijos kontekste netinkamai interpretavo proporcingumo ir teisingumo principus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė kai kurioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti turto konfiskavimo.
3.2. Skunde prokurorė pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju būtų netikslingas ir neproporcingas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas turto konfiskavimo instituto, išskirtinai sureikšmino D. V. charakterizuojančius duomenis. Sutinka, kad nuosprendyje aptariamos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, pastebi, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti žymiai švelnesnes baudžiamojo poveikio priemones arba jų netaikyti iš viso.
3.3. Pasak prokurorės, D. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors padarė pavojingą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad jo padėtis yra ženkliai palengvinta, tame tarpe ir finansine prasme. Paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, iš esmės jam nesukelia jokių sunkesnių teisinių padarinių. Byloje nenustatyta, kad konfiskuojant automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių D. V. poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas turtines pasekmes.
3.4. Skunde pažymima, kad transporto priemonės konfiskavimas pats savaime proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų nepažeidžia. Turto konfiskavimo instituto netaikymas, kuomet D. V., įvykdęs nusikalstamą veiką, iš esmės nepatiria jokių sunkesnių teisinių padarinių, yra prieštaraujantis teisingumo principui. Šiuo atveju, transporto priemonės konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai ir nevaržo D. V. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
3.5. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju turto konfiskavimas negali būti laikomas per griežta baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Priešingai, tai yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės šioje byloje nenustatyta. Priešingai, šioje situacijoje netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, D. V. ir jo gynėja, atsižvelgiant į sudėtingą D. V. finansinę būklę, į tai, kad už transporto priemonės lizingą mokėjo uošvis, o po jo mirties – sutuoktinė, į tai, kad sutuoktinė neteko darbo bei į tai, kad transporto priemonė reikalinga jų šeimai vežioti mažametę dukrą į darželį ir būrelius, prašė nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės skundas tenkintinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas sprendimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas, o nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimo – netaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
7. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. padarė jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, t. y. jam pareikšto kaltinimo metu ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, iškvėptame ore buvo nustatyta 1,91 promilių etilo alkoholio koncentracija.
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu ar mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, arba jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo bei kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akcentuotina, kad be transporto priemonės panaudojimo aptartais būdais šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas, todėl transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą.
9. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir pripažinęs, kad D. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat nustatė visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, todėl tenkino gynybos prašymą ir skundžiamu nuosprendžiu asmenį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. V. atžvilgiu nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
10. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir pagal laidavimą), gali būti skiriama ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuojant patį turtą arba išieškant jo vertę atitinkančią pinigų sumą). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atleidžiant pilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių (taip pat ir turto konfiskavimo) taikymo bei jų parinkimo klausimas nėra imperatyvus ir paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.).
11. Teismo sprendimas dėl turto konfiskavimo instituto taikymo, kai kaltininkas yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kiekvienu atveju turi būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Be kita ko, svarbu įvertinti ir tai, ar už padarytą teisės pažeidimą taikomos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui, nes jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino vienpusiškai, iš esmės suteikdamas prioritetą D. V. interesams ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, nevertindamas padarytos nusikalstamos veikos realaus pavojingumo laipsnio ir jos padarymo konkrečių aplinkybių, asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnio bei kitų svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų netikslingas ir pažeistų proporcingumo principą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje nustatyta, kad D. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nesunkų nusikaltimą), pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nebandė nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ar menkinti savo padarytų veiksmų, byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat asmuo yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimą, taip pat įvertinta ir tai, kad nors vienerių metų laikotarpyje D. V. administracine tvarka baustas du kartus (už greičio viršijimą ir vairavimą transporto priemonės rankomis naudojantis telefonu), tačiau už transporto priemonės vairavimą apsvaigus ar kitus apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarytus nusižengimus nebaustas. Be to, apylinkės teismas vertino ir D. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kokios priežastys turėjo įtakos jo neatsakingam poelgiui, t. y. jis nurodė, kad neblaivus grįžo (buvo parvežtas kito asmens) į namus, susipyko su žmona ir, siekdamas išvengti tolesnio konflikto, išvažiavo automobiliu. Ir nors apylinkės teismas konstatavo, kad nurodytos priežastys jo atsakomybės nešalina, vis tik sprendė, kad vertinant jas kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, jos leidžia daryti išvadą, kad D. V. poelgis nebuvo sąlygotas sąmoningo siekio pažeisti įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones artimam vidurkiui terminui, yra pakankama priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, o turto konfiskavimo (automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikalstama veika) taikymas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę (išimtinai teigiamai) apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).
15. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) taikymo, svarbu įvertinti tai, kad D. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė važiuodamas viena pagrindinių Kauno gatvių (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnų sustabdytas dėl to, kad padarė administracinį nusižengimą – vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu. Be to, kaip nurodė D. V., jis grįžo namo būdamas neblaivus ir susipykęs su žmona, kad nematytų kaimynai, nusprendė išvažiuoti. Policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas vairuojantis pakankamai netoli namų, tačiau policijos pareigūnams neužkardžius nusikalstamos veikos darymo, toks neteisėtas D. V. elgesys galėjo sukelti ir skaudesnes pasekmes. Taigi byloje nenustatytos jokios aplinkybės, mažinančios D. V. padaryto nusikaltimo realaus pavojingumo laipsnį. Šią išvadą sustiprina ir byloje apklaustos liudytojos Kauno AVPK tyrėjos K. M. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jai su kolega važiuojant (duomenys neskelbtini) jiems užkišo automobilis „Volvo“, o vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Jiems įjungus švyturėlius, automobilis pradėjo blaškytis po eismo juostas – iš pradžių norėjo sustoti trečioje eismo juostoje, vėliau sustojo pirmoje (1 t., b. l. 56-57). Patikrinus asmens blaivumo laipsnį, nustatyta 1,97 prom., praėjus 15 min. – 1,91 prom. girtumas (1 t., b. l. 60-63). Pažymėtina ir tai, kad D. V. neneigė, kad vartojo alkoholį, o teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad jautė apsvaigimo požymius ir suprato, kad negali vairuoti, tačiau vis tik nusprendė važiuoti, kas rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia, kas didina atliktų veiksmų pavojingumą.
16. Be kita ko, nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir D. V. motyvas vairuoti transporto priemonę, kai asmuo suvokia, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokį elgesį draudžia valstybėje galiojantys įstatymai bei teisės aktai. D. V. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad Tauragėje su draugais vartojo alkoholį, naktį grįžęs namo sukonfliktavo su sutuoktine dėl jo girtumo, ir nenorėdamas sukelti dar didesnio kivirčo, išėjo iš namų, o neradęs kur pernakvoti, nusprendė, kad nakvos automobilyje, ir, kad nematytų kaimynai, sprendė pavažiuoti toliau nuo namų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos D. V. paaiškinimus, sprendžia, kad toks motyvas vairuoti transporto priemonę yra iškeliantis savo asmeninius interesus aukščiau visuomenės saugumo bei negali būti pateisinamas. Toks nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesys, kai buvo sukeltas realus pavojus visuomenės saugumui, negali būti toleruotinas ir valstybė privalo į tai reaguoti įstatymais apibrėžtose ribose.
17. Teisėjų kolegija, apibendrindama visas svarbias byloje nustatytas aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas bei pavojingumo laipsnis, asmens fiziologinė būsena ir nustatytas neblaivumas, nusikalstamą elgesį paskatinę veiksniai, transporto priemonės manevravimas ir administracinio nusižengimo padarymas) ir tai vertindama su D. V. teigiamai charakterizuojančiais duomenimis (nevengia atsakomybės, anksčiau neteistas, baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, teigiamai charakterizuojamas darbovietės), sprendžia, kad jos negali sudaryti išimtinių aplinkybių visumos neskirti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgtina ir į tai, kad didžioji dalis pirmosios instancijos teismo akcentuotų bei asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos neturėjo absoliučiai jokios įtakos asmens elgesiui ir jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.
18. Sprendžiant klausimą dėl turto, kurį nagrinėjamu atveju reikia konfiskuoti, t. y. ar automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ar šios transporto priemonės vertę, ar dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, turi būti įvertinama tai, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
19. Byloje nustatyta, kad D. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jo vardu (1 t., b. l. 45). Nors apeliacinės instancijos teisme buvo teigiama, kad nors automobilis registruotas jo vardu, tačiau paskolą už jį mokėjo uošvis, o po jo mirties – sutuoktinė, vis tik apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje tiek pats D. V., tiek jo sutuoktinė – laiduotoja teigė, kad automobilis pirktas iš santaupų, automobiliu naudojosi būtent pats D. V., jo sutuoktinė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo įgijusi teisės vairuoti. Taigi, D. V. nurodomos aplinkybės nepaneigia fakto, jog automobilis „Volvo“ yra laikomas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme, todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę.
20. Sprendžiant, ar šiuo atveju reikia konfiskuoti pačią transporto priemonę ar jos vertę (arba dalį) atitinkančią pinigų sumą, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba dalį jos. Teisėjų kolegija vertina tai, kad savo nusikalstamais veiksmais D. V. sukėlė pavojų visuomenei, o nusikalstami veiksmai buvo sustabdyti policijos pareigūnų pastebėjus jį darant dar ir administracinį nusižengimą, dėl ko buvo išvengta galimai rimtų pasekmių. Sprendžiamo klausimo kontekste vertintinas ir pats D. V. elgesys (transporto priemone buvo važiuota, pavojingai manevruota užkišant kelią policijos pareigūnų automobiliui ir tai buvo daroma dėl mažareikšmės ir nepateisinamos priežasties), kuris nesuteikia pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir konfiskuoti tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį. Vertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės konfiskavimas padarytų didelę žalą kitiems asmenims. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla D. V. atžvilgiu yra nutraukta bei jam nepaskirta kriminalinė bausmė ir asmuo nepatirs kilsiančių neigiamų pasekmių dėl teistumo.
21. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu D. V. paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, t. y. uždraudimo terminas naudotis šia teise yra artimas vidurkiui, todėl vien tik šios priemonės paskyrimas nepasieks ne tik prevencijos tikslų, bet ir bus akivaizdžiai neproporcingas bei pažeidžiantis teisingumo principą, įvertinus D. V. veiksmų pavojingumą. Pritartina, kad automobilio konfiskavimas turės neigiamos (taip pat ir finansinės) įtakos D. V. ir jo šeimai, tačiau tokia griežta valstybės reakcija į jo neatsakingą ir realų pavojų eismo saugumui sukėlusį elgesį yra proporcinga bei būtina, taip pat siekiant ir ateityje atgrasyti asmenis nuo analogiškų veiksmų atlikimo. Be kita ko, konfiskuojant transporto priemonę, nėra suvaržoma asmens teisė į naujos transporto priemonės įsigijimą, todėl D. V. ar jo sutuoktinė bet kuriuo metu, jeigu yra būtinybė, gali įsigyti naują automobilį pagal turimas galimybes.
22. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokurorės apeliacinį skundą ir taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, taip pat pakeičia skundžiamą nuosprendį dėl taikomos procesinės prievartos priemonės, t. y. laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris VIN: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžiu minėta procesinės prievartos priemonės palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. šiuo atveju iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Kadangi teisėjų kolegija priėmė sprendimą konfiskuoti automobilį, todėl siekiant pašalinti bet kokią tikimybę dėl transporto priemonės paslėpimo, nuosavybės teisės perleidimo kitiems asmenims ir pan., procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.
23. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keistinas – vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. D. V. priklausančio automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, paliekant šiai transporto priemonei taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nepakeistą iki turto konfiskavimo įvykdymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Be to, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra saugomas voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Dėl proceso išlaidų
24. Byloje gavus prokurorės apeliacinį skundą, D. V. 2025 m. kovo 24 d. teismo nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Regina Atkočaitienė. Apygardos teisme 2025 m. gegužės 5 d. gauta minėtos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš D. V. priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 241,67 Eur.
25. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta valstybės kaltintojo iniciatyva, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. V., iš jo, kaip asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Laikiną D. V. nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus įvykdytas šios transporto priemonės konfiskavimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš D. V. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.