Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis mažametę dukrą, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. 2025 m. sausio 19 d. apie 04.55 val. ties pastatu Nr. 40, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB – 0104, nustatytas mažiausias 1,91 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vairuotojo pažymėjimą, matomi šie duomenys apie asmenį: pavardė – V., vardas – D., gimimo data – (duomenys neskelbtini), išdavimo data – (duomenys neskelbtini), galioja iki – (duomenys neskelbtini), išdavė – VĮ Regitra, pažymėjimo numeris – (duomenys neskelbtini). Išvardintos kategorijos – AM B1 B. Apžiūrint automobilio registracijos liudijimą, matomas registracijos liudijimo numeris – (duomenys neskelbtini), „Akcinė bendrovė „Regitra““. Žemiau pateikti duomenys apie transporto priemonę ir transporto priemonės savininką. Duomenys apie transporto priemonę: „(duomenys neskelbtini) „VOLVO“, „V70“, „(duomenys neskelbtini)“, „2390 KG“, „1909 KG“, „M1“, „158KW“, „2400 CM3“, „2011-10-27“ – pirmosios registracijos data, „2024-03-21“ – pirmosios registracijos Lietuvoje data, „PILKA“, „2024-07-22“ – šio dokumento išdavimo data ir kiti duomenys. Duomenys apie asmenį: „V.“, „D.“, „(duomenys neskelbtini) (b. l. 31–38).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. V. 2025 m. sausio 19 d. prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0104, patikros sertifikato Nr. 2199214, pirmu tikrinimu 5.02 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 5.20 val. – 1,91 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali (b. l. 63).

Iš AB „Regitra“ sistemos išrašo matyti, kad automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra D. V.. Automobilio vertė pagal pirkimo – pardavimo sutartį – 5 000 Eur (b. l. 45).

Iš VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – lengvojo automobilio „Volvo V70 D5 Aut. A6“, 2011 m., vertė Lietuvoje yra 6 300 Eur su PVM (b. l. 46).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis D. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai įtvirtina palankesnį kaltinamajam teisinį reglamentavimą (nebelieka sąlygos, kad asmuo būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, o sąlyga dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra aktuali, neaktualios ir nuostatos dėl recidyvisto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, vadovaujamasi nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 40 straipsnio redakcija.

Kaltinamasis D. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. l. 95), gydytas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikose (b. l. 103–112, 116–154), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis tik iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-156/2025 matyti, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 158). Kaltinamasis, be kita ko, išklausė A1 privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio variantą. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama D. V., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek D. V., tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą ir šiltą jų ryšį, kurį laiduotoja motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad sutuoktinis jos klauso, prašo patarimų, visada įsiklauso į išsakytas pastabas. Apie nagrinėjamą įvykį sutuoktinė sužinojo pirmoji dar tą pačią dieną, kai kaltinamasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis iš karto paskambino ir paaiškino, kad vairavo neblaivus. Artimą ryšį sustiprina taip pat tai, kad sutuoktiniai visada kalbasi, iškilusias problemas išsprendžia be pykčių. Laiduotoja, sužinojusi apie nagrinėjamą įvykį, patyrė šoką, bet stengėsi sutuoktinį nuraminti. D. V. pabrėžė, kad sutuoktinis suprato, ką padarė ir kad tai nebuvo geras sprendimas. Be to, laiduotoja pati alkoholio nevartoja bei neigiamai vertina neblaivius vairuotojus, tai patvirtina ir jos reakcija į sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką. Iš pateiktos D. V. charakteristikos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad ji nuo 2023 m. spalio 2 d. dirba administratore – pamainos vadove. Per šį laikotarpį D. V. atsakingai vykdė savo pareigas, pasižymėjo punktualumu, sąžiningumu ir atsakingumu, visada laikėsi įmonės vidaus taisyklių bei profesinės etikos principų. Teigiamą D. V. charakteristiką papildo ir Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso baigimo pažymėjimas bei Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Kauno poskyrio pažymėjimas apie apsaugos darbuotojo mokymo programą. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. V. neteista, jos atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti, administracine tvarka nebausta.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad D. V. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų 6 mėnesių terminui, kuris artimas vidurkiui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 22 d. (1 t., b. l. 81–84). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepaneigia kaltinamojo bei laiduotojos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kaltinamojo vykimui į darbovietę, mamos vežiojimui į Kauno klinikas dėl sveikatos būklės ir tyrimams atlikti, mažametės dukros nuvežimui ir pasiėmimui iš ugdymo įstaigos. Šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. V. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, taigi nuteisimo atvejais turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 2 kartus (už greičio viršijimą ir vairavimą transporto priemonės rankomis naudojantis telefonu), tačiau už transporto priemonės vairavimą apsvaigus ar kitus apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarytus nusižengimus nebaustas. Kaip minėta, savo kaltę D. V. pripažino iš karto, sustabdžius pareigūnams, nesiteisino, išvengti atsakomybės nebandė. Nėra pagrindo abejoti ir kaltinamojo nuoširdžiu gailėjimusi bei neigiamu savo poelgio vertinimu. Kaltinamasis davė nuoširdžius parodymus apie tai, kokios priežastys turėjo įtakos jo neatsakingam poelgiui, nurodė, kad neblaivus grįžo (buvo parvežtas kito asmens) į namus, susipyko su žmona ir, siekdamas išvengti tolesnio konflikto, išvažiavo automobiliu. Kaltinamojo nurodytos priežastys jo atsakomybės nešalina, vis tik kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo poelgis nebuvo sąlygotas sąmoningo siekio pažeisti įstatymų reikalavimus. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones artimam vidurkiui terminui, yra pakankama priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, o turto konfiskavimo (automobilio, kuriuo buvo padarytas nusikalstama veika) taikymas nebūtų proporcingas (adekvatus) šioje konkrečioje situacijoje. Atskirai pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemone yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir skiriant bausmę, taigi baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra savitikslis. Aptariamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nekonfiskavus automobilio, kaltinamasis bus neteisingai nubaustas ar, kad toliau darys nusikalstamas veikas, naudodamas transporto priemonę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77–80) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 81–84). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2025 m. sausio 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. V. turtui – automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant disponavimą turtu, nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. liepos 21 d. (b. l. 47–50). Nusprendus nekonfiskuoti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam (BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, redakcija nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos D. V. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti D. V..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2025 m. sausio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. turtui – automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

D. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. V., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.