Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis (sulaukęs pensinio amžiaus), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. V. 2025 m. sausio 22 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0067, 2025 m. sausio 22 d. 13.44 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais R. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad 2022 m. sausio 22 d. 10.00 val. lankėsi pas kardiologą (duomenys neskelbtini), apie 12.00 val. nuvežė žmoną, nes jai reikėjo lašinti lašelinę. Serga cukriniu diabetu, pasidarė negera, todėl nuėjo į vaistinę nusipirkti gliukozės. Gudobelės lašų taip pat pirko. Grįžęs į automobilį, kuris buvo pastatytas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, suvalgė gliukozę, atsigėrė mineralinio vandens. Kišenėje turėjo degtinės, tai vietoje gudobelių tinktūros išgėrė degtinės. Pasijautė geriau, galvojo eiti pasitikti žmoną, tačiau atėjo vyras ir moteris, kurie liepė patraukti automobilį. Sakė tiems žmonėms, kad negali patraukti automobilio, kad tik ką išgėrė vaistų, žmona nežinos kur surasti jį (kaltinamąjį), tačiau tie žmonės pradėjo daryti didelį spaudimą, moteris vyrui pasakė „duok jam į galvą“, vyras grasino, pradaręs automobilio dureles, mojavo kumščiu, o uždarius automobilio dureles – jas spardė. Moteris daužė į automobilio stogą. Tie asmenys, kaip išsiaiškino vėliau, buvo K.. Dėl streso pablogėjo savijauta, užvedė automobilį ir pavažiavo atbuline eiga, tačiau automobilio nekliudė. Išvažiavęs iš vietos, ieškojo kitos vietos, kur pasistatyti automobilį. Neturėjo kitos išeities, nes tas jaunas vyras galėjo užmušti. Neprisimena to momento, kai sustabdė policijos pareigūnai ir buvo tikrinamas alkotesteriu, nes tada jau buvo komoje. Jokių 4 jaunuolių, kurie sakė patraukti automobilį, nebuvo. Pareigūnė labai skubėjo rašydama parodymus, jis (kaltinamasis) taip pat skubėjo, todėl neperskaitė. Tai, ką pasakoja dabar, yra tiesa. Išgėrė gudobelės tinktūros, bet nepadėjo, todėl dar išgėrė šiek tiek degtinės. Šių aplinkybių tyrėjai nenurodė, nes niekas neklausė. Netiksliai atsimena aplinkybes, kas vyko, nes blogai jautėsi. Pareigūnei apie keturis jaunuolius nieko nesakė. Ji pati klausė apie jaunuolius, o jis (kaltinamasis) sakė, kad buvo vyras ir moteris. Degtinė buvo automobilyje, sėdynės kišenėje. Nepamena, iš kur ir kiek laiko ji ten buvo, gal savaitę. Neatsimena, ar butelis buvo atsuktas. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, bet nedaug. Kiekvieną rytą leidžiasi insuliną, vartoja kitus vaistus. Tuo metu su savimi greitai veikiančių vaistų (insulino) neturėjo. Automobilis priklauso žmonai, tai yra jos buvusio vyro palikimas. Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu buvo afekto būsena, nes važiavo, nors žinojo, kad yra išgėręs. Tiksliai neatsimena, ar buvo užpultas, buvo bloga sveikata. Neatsimena, ar jam grasino. Nebuvo jokių 4 jaunuolių. Gėrė gudobelės tinktūros ir degtinės, kuri buvo automobilio sėdynės kišenėje. Neplanavo niekur važiuoti, bet taip gavosi. Neatsimena, kodėl važiavo. Prisipažįsta, kad vairavo išgėręs, labai dėl to gailisi.

Liudytoja R. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Automobilis priklauso jai. Įvykio dieną R. V. buvo blaivus, ryte kartu važiavo pas kardiologą. Automobilyje alkoholio nematė. Netikrina automobilio, nežino, ar tą dieną jame buvo alkoholio. Pati nėra palikusi alkoholio automobilyje. Jeigu būna kokia šventė, tai R. V. išgeria, bet paprastai stengiasi nevartoti alkoholio. Su vyru kalbėjo apie įvykį. R. V. sakė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo vyras ir moteris, liepė patraukti automobilį, bet jis (kaltinamasis) sakė, kad jam bloga sveikata, kad automobilį patrauks žmona. Sakė, kad suvalgė gliukozės, išgėrė gudobelės lašų, apie alkoholį nesakė nieko. Vyrui dažnai kartojasi komos, tam įtakos turi ir stresas. Vyras sakė, kad neprisimena, kiek išgėrė gudobelės, bet tikrai ne kelis lašus. Apie degtinę nesakė nieko. Automobilių stovėjimo aikštelėje neradusi R. V., į namus grįžo su visuomeniniu transportu. Vėliau jai buvo pranešta, kad vyras komos būklėje, tada paprašė, kad jį vežtų į ligoninę.

Liudytoja G. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko R. V. apklausą. Tiksliai neatsimena, kokius parodymus davė asmuo, tačiau pamena, kad sakė, jog su žmona vyko į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad išėjęs iš poliklinikos pasijuto blogai, į vaistinę, nusipirko gudobelių tinktūros ir vitamino C. Vaistus išgėrė automobilyje, o vėliau atėjo 4 jaunuoliai, kurie kažko prašė, nemandagiai kalbėjo, liepė patraukti automobilį ir dėl to jis (kaltinamasis) pradėjo važiuoti. R. V. sakė, kad alkoholio tą dieną nevartojo. Pieš apklausą jam buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo, gynėjo nepageidavo, tada buvo išaiškintos jo teisės, apklausos protokolas surašytas iš jo (kaltinamojo) žodžių. Buvo duota perskaityti, kaltinamasis perskaitė ir pasirašė. Atliekant apklausą nekilo abejonių, kad dėl kaltinamojo sveikatos būklės nebūtų galima apklausti, kaltinamasis niekuo nesiskundė. Apklausa užtruko pakankamai ilgai, nes kaltinamasis turėjo daug ką papasakoti, net ir su įvykiu nesusijusių aplinkybių, jį išklausė. Kaltinamasis iš praeities galimai linkęs nepasitikėti teisėsauga, tai davė jam perskaityti protokolą. Pats apklausiamas asmuo pasakė aplinkybę apie 4 jaunuolius.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad eidamas su mama iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo nuvažiuojantį automobilį, kuris buvo apgadinęs kitą automobilį. Apgadinto automobilio vairuotojas bėgo paskui kaltinamojo automobilį fotografuodamas automobilio valstybinius numerius, belsdamas į galinį automobilio stiklą, tačiau kaltinamasis nesustojo ir važiavo toliau. Kaltinamasis sulėtino automobilio greitį prie posūkio, tada jo (liudytojo) mama pasivijo automobilį, priėjo prie vairuotojo durelių, langas lyg buvo praviras. Mama pradėjo filmuoti, sakė vairuotojui sustoti, kad jis negali važiuoti. Jis (liudytojas), priėjęs prie automobilio, matė, kad vairuotojas bando užsisegti saugos diržą, elgėsi neadekvačiai, tada iškvietė policiją. Viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamasis nespėjo išvažiuoti į gatvę. To momento, kai kaltinamasis apgadino kitą automobilį, nematė, tačiau matė, kaip to kito automobilio vairuotojas bėgo paskui kaltinamojo automobilį, beldė į automobilio stiklą. Klausė vyro, kodėl jis važiuoja, šis nerišliai atsakinėjo, nesiorientavo aplinkoje, atrodė, kad nesupranta, kas vyksta. Jo (liudytojo) mama sakė, kad jautė nuo vairuotojo stiprų alkoholio kvapą. Sulaukė policijos pareigūnų, jie patikrino blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, buvo paprašyta papasakoti situaciją, jis papasakojo, tyrėja surašė, davė perskaityti. Viskas buvo surašyta iš jo (liudytojo) žodžių.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 22 g. gautas tarnybinis pranešimas, kad reaguojant į pranešimą, buvo nuvykta į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Prie išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės pastebėtas stovintis pilkos spalvos automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, būdamas neblaivus, vairavo R. V.. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 2,82 promilių neblaivumas. R. V., būdamas neblaivus, norėdamas išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, kliudė kitą automobilį ir nesustojęs nuvažiavo, prie išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo sustabdytas D. K. ir R. K. (1 t., b. l. 4).

Iš 2025 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad automobilių saugojimo aikštelėje apžiūrėtas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atvežtas 2025 m. sausio 22 d. Automobilio viduje, ant galinės sėdynės, kairėje pusėje yra stiklinis butelis su viduje esančiu skysčiu, kuris buvo užfiksuotas 2025 m. sausio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole. Stiklinis butelis paimtas ir supakuotas į voką (1 t., b. l. 10–18).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos 2025 m. sausio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aprašyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai – apgadinta automobilio dešinės pusės galinis sparnas, galinės ir priekinės dešinės pusės durelės, galinis dešinės pusės bamperis. Pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra. Patikrinta automobilio techninė būklė. Nuotraukose Nr. 16, 17 matyti stiklinis butelis su užrašu „LEADER“, Vodka, 1 l (1 t., b. l. 18-31).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta pareigūno kūno kameros vaizdo ir garso įrašo, kuris darytas 2025 m. sausio 22 d., apžiūra. Vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20250122-133948UTC+0200“, trukmė 12 min. 20 s. Įraše užfiksuota, kaip pareigūnai prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje prieina prie pilkos spalvos automobilio, kurio viduje vairuotojo pusėje sėdi vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. V.). Šalia automobilio stovi moteris ir vaikinas. Moteris sako pareigūnams: „sūnus į mašiną, kad jį sustabdyt, aš bėgom, ir jis visa laimė, kad sustojo“. Pareigūnas R. V. klausia, ar jis turi kokį dokumentą, vairuotojo pažymėjimą. R. V. sako „jo“ ir ieško dokumento. Priėjęs kitas pareigūnas prie R. V. prašo papūsti į bekontaktį alkoholio matuoklį. Pareigūnas R. V. klausia „gėręs alkoholį?“. Nesigirdi, ką atsako R. V., bet pareigūnas pasako „negėręs?“. Tada sako apsižioti šiaudelį ir pūsti. Kol vienas pareigūnas tikrina R. V. girtumą, kitas pareigūnas bendrauja su vaikinu ir moterimi. Moteris ir vaikinas pasako, kad R. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė į „Prius“ automobilį. Moteris parodo ranka, kur tas automobilis stovi. Pareigūnas, tikrinęs R. V. girtumą, parodo alkoholio matuoklį ir pasako „2,59“. Pareigūnas toliau bendrauja su vaikinu ir moterimi, tuo metu matyti, kad R. V. sėdi automobilyje nuleidęs galvą (1 t., b. l. 42–44).

Iš 2025 m. sausio 31 d. apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėtas 2025 m. sausio 31 d. iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas stiklinis butelis su skysčiu. Ant butelio etiketė su užrašu „Leader“ degtinė, butelyje daugiau nei pusė butelio skysčio (1 t., b. l. 46-51).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2025 m. sausio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. V. 13.44 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o 14.01 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas. Taip pat nustatyti kiti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pataikyti į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs) – negali. Taip pat yra pareigūno įrašas, kad asmuo dėl neblaivumo pasirašyti nepajėgia (1 t., b. l. 58).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymoje esančios informacijos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Avensis“, 2007 m., dyzelinas, 1998 cm³, 93 kW/126 AG, vertė (kaina su PVM) yra 2 510 Eur (1 t., b. l. 63).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. V. vardu, kuri yra šio automobilio valdytoja-savininkė (1 t., b. l. 64).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. patrulio R. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. sausio 22 d. patruliuojant su Ž. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) prieš 1 min. prekybos centro aikštelėje automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį, bandė šalintis, pranešė liudininkas, užtvėrė vairuotojui kelią. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėtas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už jo vairo sėdėjo R. V., šalia automobilio buvo R. K. ir D. K.. Asmenys paaiškino, kad automobilis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, aikštelėje kliudė kitą automobilį ir bandė šalintis. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, judesiai buvo nekoordinuoti, buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir 13.44 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o 14.01 val. – 2,82 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 74).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis R. V., duodamas parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, nebuvo nuoseklus. Duodamas paaiškinimus 2025 m. vasario 4 d. vykusiame posėdyje, tvirtino, kad pasijutęs blogai, vaistinėje nusipirko gliukozės, kadangi serga cukriniu diabetu, dažnai būna koma. Grįžęs į automobilį, kuris buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, suvalgė gliukozę, atsigėrė mineralinio vandens. Kišenėje turėjo kažkiek degtinės, tai vietoje gudobelių tinktūros išgėrė degtinės. Pasijautė geriau, norėjo eiti pasitikti žmoną, tačiau priėjo vyras ir moteris, kurie buvo agresyvūs, liepė patraukti automobilį, grasino, daužė automobilį, iš stovėjimo vietos išvažiavo, nes neturėjo kitos išeities, jaunas vyras galėjo jį (kaltinamąjį) užmušti. Papildė, kad vaistinėje pirko gliukozės ir gudobelės tinktūros, tačiau ji nepadėjo, todėl dar išgėrė degtinės, tačiau nedaug.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas asmens, sutinkančio būti laiduotoju, R. V. prašymas atleisti R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti R. V. atsakomybei. Teisimajame posėdyje šį prašymą R. V. palaikė, paaiškino, kad su R. V. yra sutuoktiniai, susituokę yra 5 metus, kartu gyvena 8 metus. Tokių problemų anksčiau nėra buvę. Su vyru kalbasi apie viską, kartu planuoja, vyras padeda, sutaria gražiai. Jis niekada nevartodavo alkoholio, kai lankydavo gimines, nes visada pats vairuodavo. Kalbėjo su vyru apie įvykį, jis sakė negalintis patikėti, kad taip pasielgė, kad buvo tokioje būsenoje, kad nesusigaudė. Alkoholis namuose nėra vartojamas, o automobilyje alkoholio butelis buvo gal seniai jau, gal buvo gavę iš kitų žmonių. Taip pat nurodė, kad tokį poelgį vertina blogai.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį, asmuo teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, kuris nustato veikos nusikalstamumą, griežtina bausmę arba kitaip sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 3 dalis). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai nebenumato sąlygos, kad asmuo būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, taigi asmeniui, kuris nusikalsta ne pirmą kartą, šis pakeitimas jo padėtį lengvina. Tačiau R. V. BK 97 straipsnio prasme yra laikomas neteistu, todėl jis laikomas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą, o pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina padėtį, kadangi yra nustatyta sąlyga ne tik dėl turtinės, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 40 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamasis R. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. R. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (teistumas pagal ankstesnį 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendį yra išnykęs). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, žala nepadaryta. Be šių aplinkybių turi būti nustatyta ir tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Ši BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio reikalavimą, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką.

Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Kaltinamojo žodžiai, jog jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kiekvienu atveju vertinamas kaltininko parodymų bei jo pozicijos nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, kaltininko požiūris į padarytą veiką ir pan. Kasacinėje praktikoje akcentuota ir tai, kad kaltės pripažinimas privalo būti asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai asmens kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis.

Be kaltės visiško pripažinimo, turi būti nustatytas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nusikalstamą veiką padariusio asmens gailėjimąsi gali rodyti tokios aplinkybės, kaip savikritiškas požiūris į savo elgesį ir neigiamas jo vertinimas, besąlyginis atsakomybės prisiėmimas, bendradarbiavimas ir pagalba teisėsaugos institucijoms padedant išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes ir panašiai. Vien tik asmens žodžiai, deklaratyvūs pareiškimai, kad gailisi, nėra pakankami išvadai, kad asmuo iš tikrųjų gailisi.

Atsižvelgus į tai, kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini deklaratyviais, todėl aptariamu atveju nėra nustatyta viena iš būtinų BK 40 straipsnio taikymo sąlygų, t. y. visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Konstatavus šią išvadą, galimos laiduotojos ir jos galėjimo daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui vertinimas nebėra aktualus. Nesant pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas bausmės klausimas.

V. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. V. už apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarytus nusižengimus nebaustas, tačiau vieną kartą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 10 d., buvo baustas už naudojantis teise vairuoti transporto priemones padarytus pažeidimus – vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga, sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į automatinį pakeliamą užtvarą) ir iš įvykio vietos pasišalino, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 108, 109). Iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad kaltinamasis dirbo nuo 1993 m. iki 2019 m., šiuo metu yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 111–114), yra sulaukęs pensinio amžiaus. Iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 6 d. pažymos matyti, kad R. V. nuo 1997 m. lapkričio 26 d. yra šios asociacijos narys (1 t., b. l. 182). Kaltinamasis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis nurodė, kad juridiškai yra laikomas nedirbančiu, tačiau yra kviečiamas į ansamblius, kuria muziką, rašo dainas.

Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus kaltinamasis dėl konsultacijų ir gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 117), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje lankėsi (buvo gydytas) 2015-2016 m. (paskutinis gydymas nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2016 m. birželio 30 d., lankė dienos stacionarą nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 27 d. (1 t., b. l. 118). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. sausio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-162/2025 nurodyta, kad tyrimo metu negauta duomenų, kad R. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar bylioje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 123). Atsižvelgus į tai, abejoti R. V. pakaltinamumu nėra pagrindo.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Kaltinamasis R. V. yra sulaukęs pensinio amžiaus, kaip nurodė posėdyje, gaunama pensija yra apie 700 Eur, nemažą dalį pinigų išleidžia vaistams. Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą, nustatyta, kad iš kaltinamojo turto (pajamų) priverstinis išieškojimas nėra vykdomas. Kaip minėta, už administracinių nusižengimų padarymą paskirtą baudą kaltinamasis yra sumokėjęs. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turtinių įsipareigojimų bankams, kredito įstaigoms ar kitiems kreditoriams buvimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių buvimo kaltinamasis taip pat nenurodė.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis vis tik pripažino, kad išgėręs degtinės vairavo automobilį, nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į aplinkybes, jog kaltinamasis nusikalto jau išnykus teistumui ir laikomas neteistu, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei veikos aplinkybes (kaltinamasis vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, dienos metu, kliudė kitą transporto priemonę), R. V. skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam baudos, galimos skirti už nesunkų nusikaltimą, dydžiui. Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu neprašė nustatyti ilgesnio baudos sumokėjimo termino, įvertinus tai, kad pagrindinis kaltinamojo pajamų šaltinis yra senatvės pensija, kurios dydis, kaip nurodė kaltinamasis, yra apie 700 Eur, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.

R. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, į tai, kad kaltinamasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už apsvaigus nuo alkoholio padarytas veikas, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris mažesnis už vidurkį. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių, specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. V. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad R. V. nėra transporto priemonės savininkas.

Bylos duomenimis, automobilio savininkė yra R. V. (1 t., b. l. 64). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo bei liudytojos R. V. nurodytos aplinkybės, prašymas grąžinti transporto priemonę, 2021 m. liepos 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 78, 80) bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 31 d. nutarime panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nustatytos aplinkybės ir priimtas sprendimas grąžinti R. V. transporto priemonę (1 t., b. l. 85, 86).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad R. V. buvo žinoma, kad kaltinamasis jai priklausantį turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Toyota Avensis“, 2007 metų, kaina su PVM yra 2 510 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas patikė 2024 m. spalio 15 d. pranešimą apie draudimo išmoką už „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad ši informacija patvirtina, jog automobilis buvo įvertintas netiksliai, kadangi automobilis buvo remontuotas. Iš pažymos matyti, kad už 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykį draudimo bendrovė suskaičiavo 2 142,15 Eur draudimo išmoką automobilio savininkei R. V. (1 t., b. l. 183–192).

Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Byloje yra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad R. V. automobilį pirko už 100 Eur, tačiau prašyme grąžinti transporto priemonę R. V. nurodė, kad automobilį jai perrašė vaikai už simbolinę kainą. Taigi šiuo atveju sutartyje nurodyta automobilio kaina tikrosios automobilio vertės neatitinka. Nors kaltinamojo gynėjo pateiktoje pažymoje apie draudimo išmoką nurodyta suma yra mažesnė, už „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę transporto priemones vertę (kainą), tapatinti draudimo bendrovės paskaičiuota draudimo išmoką (už automobilio remonto darbus) su vidutine transporto priemonės verte nusikalstamos veikos padarymo metu nėra pagrindo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, konfiskuotino turto vertė nustatytina pagal VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje nurodytą informaciją, pagal kurią vidutinė automobilio vertė yra 2 510 Eur. Konfiskuoti ne visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o jos dalį, taip pat nėra pagrindo. Nors kaltinamasis yra pensinio amžiaus ir pagrindinės pajamos yra gaunama senatvės pensija, vis tik į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasi objektyviai neturės galimybės.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (1 t., b. l. 134–140). Kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. kovo 4 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. V., iš kurios matyti, kad išlaidas sudaro 231,25 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pripažinus R. V. kaltu jam skiriama baudos bausmė, taip pat kaltinamasis turės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, į tai, kad pagrindinis kaltinamojo pajamų šaltinis yra senatvės pensija, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. sausio 31 d. nutarimu grąžintas savininkei R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jo savininkei; kompaktinis diskas su pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašu, esantis voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje; stiklinis butelis su skysčiu, 2025 m. sausio 31 d. nutarimu perduotas saugoti Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 52), nesant asmens prašymo grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam R. V., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. V. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 510 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 231,25 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 25 ct), iš R. V. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. sausio 31 d. nutarimu grąžintas savininkei R. V., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo savininkei;

- kompaktinį diską su pareigūno kūno kameros garso ir vaizdo įrašu, esantį voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje;

- stiklinį butelį su skysčiu, 2025 m. sausio 31 d. nutarimu perduotą saugoti Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.