- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- 1-391-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02446-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- E. N.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (2 veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2023 m. sausio 19 d., apie 02:10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.38 promilių neblaivumas, viešoje vietoje – bare „La Birra Pub“, adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – matant pašaliniams asmenims, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą galva trenkė į veido sritį nukentėjusiajam L. J., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, jis 2023 m. balandžio 30 d., apie 08:05 val., būdamas viešoje vietoje, prie baro „Istorijos“, Vilniuje, Islandijos g. 6-Pylimo g. 2 esančioje sankryžoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą savo galva sudavė nukentėjusiajam E. N. į nosies sritį ir dėl nosies kaulų lūžio su muštine žaizda nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. N. sveikatą, tokiu neleistinu būdu, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino dėl visų veikų, dėl 2023 m. sausio 19 d. įvykio parodė, kad užkliudė vienas kitą bare ir įvyko žodinis konfliktas, trinktelėjo jam į galvą. Nukentėjusiojo nepažinojo. Konfliktas įvyko, nes užkliudė vienas kitą. Einant vietos nedaug, tai užkliudė vienas kitą, pasižiūri, kažką pasakai, pats dar buvo išgėręs, tai gerai visko ir neprisimena. Kadangi buvo išgėręs, tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. Viskas vyko bare „La Birra Pub“. Aplink buvo žmonių, bet neįvyko didelio sujudimo. Nežino, ar matė, ar nematė, nebuvo daugiau jokių konfliktų. Jis trenkė nukentėjusiajam galva į veidą, jis buvo nustebęs tokiu elgesiu. Neigiamai vertina savo veiksmus. Policiją nukentėjusysis iškvietė, bet jie atvyko jau į kitą barą, prie „Istorijos“. Jis bendravo su policija ir pasakė, kad trenkė, jį ir sulaikė. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, gal pats jį įbaugino, nes kai atėjo į kitą barą, pamatė jį, paskambino policijai ir pasakė, kad „jis šitame bare“. Jie buvo viename bare, o paskui visi perėjo į kitą barą. Kitame bare nebuvo konflikto su L. J., nekonfliktavo ir su kitais žmonėmis. Atsiprašė ir nebuvo jokios didelės žalos. Atsiprašė per tyrėją ir paskui asmeniškai kai galėjo su juo sukontaktuoti. Jis atsakė, kad taip pat nelabai atsimena, dėl ko įvyko konfliktas.
Dėl 2023 m. balandžio 3 d. įvykio parodė, kad buvo prie baro „Istorijos“, bandė užglaistyti nukentėjusiojo konfliktą su kitu žmogumi. Jų nepažinojo, bet įsikišo į jų žodinį konfliktą, kažką pasakė jo atžvilgiu nepagarbiai. Jie ėjo vienas link kito, tai jis pagalvojo, kad gal gresia muštynės, tai pagalvojo, kad geriau pirmas trenks ir trenkė. Konflikte dalyvavo dviese, jie ginčijosi ir tada jis įsikišo, ko visiškai nereikėjo daryti. Konflikto metu buvo sakoma apie rusus. Jis įsižeidė, nes turi (duomenys neskelbtini) ir tada priėmė neprotingą sprendimą. Trenkė su galva į nosį. Buvo tada gal apie 15-20 žmonių, nes jau išeidinėjo iš baro. Kaip sureagavo į tokį poelgį kiti žmonės, negali pasakyti, nežiūrėjo į kitų reakcijas. Kaip suragavo nukentėjusysis, nepamena, nes nuėjo iš karto į šalį. Nukentėjusiajam sulaužė nosį. Pareikštas civilinis ieškinys, bet sutarė su nukentėjusiuoju dėl mažesnės sumos. Sutinka, kad padarė žalojimus ir tam tikrus išgyvenimus. Pirmas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet apie tai, kad nieko negali padaryti per tam tikrą laikotarpį, nežinojo, sužinojo jau po fakto. Savo veiksmus vertina gėdingai ir išvadas padarė. Nevartoja alkoholio jau (duomenys neskelbtini) ir vengia tų vietų, kur galėtų save pastatyti į tokią padėtį, kad taptų kažkokio konflikto dalimi. Nevartoja alkoholio, daugiau turi fizinio aktyvumo, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), daugiau laiko praleidžia sporto salėje. Gauna malonumo kitais būdais. Atitolo jau nuo visko, nes tai buvo geras spyris į užpakalį, kad pakeistų savo gyvenimą. Išsilaikė sertifikatą ir dabar įsidarbino, jau daugiau kaip dvi savaitės, o prieš tai (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini) karjerą, buvo psichologinis nuosmukis, šeimoje problemos, galvojo, kad ras sprendimo būdą tame liūne, bet tik daugiau prisivirė košės (t. 2, b. l. 101-103).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. N. paaiškino, kad jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, turėjo operaciją prieš įvykį ir buvo metalo fragmentai išjudinti. Nosies gydymas buvo tik vaistais nuo skausmo. Operacijos nereikėjo daryti, taip nustatė gydytojas. Po šios traumos dabar „nosis bėga“, ašaros bėga. Gydymas baigtas. Su ranka problemos, nes po smūgio krito į gatvę ir turėjo langetę, buvo mėnesis po operacijos ir ieškojo atramos taško, ir taip gavosi, kad praplyšo žaizdelė, ištino ranka. Dar labiau buvo apsunkintas rankos gijimas. Rankos skausmai jaučiami iki dabar. Dėl rankos gydymo nelabai ką gali pakeisti, ką ateityje dėl rankos dar darys, nežino. Įvykio metu patyrė skausmą, pažeminimą nepažįstamų žmonių akivaizdoje, pavojų pajautė, daug blogų emocijų. Skausmas tęsėsi apie mėnesį. Vaikščiojo visą mėnesį sutinęs ir su kraujosruvomis. Tada dirbo (duomenys neskelbtini) sferoje, bet teko bendrauti telefonu, jo sužalojimus matė kolegos. Sužalojimai buvo akivaizdūs, todėl kolegos ir darbdavys klausinėjo, matėsi, kad kažkas buvo nutikę. Prašo priteisti neturtinės žalos ir prašo tokio dydžio sumos, nes įvertino moralinius nuostolius, savo psichologinę būseną, turėjo ilgą gydymo procesą po operacijos ir numušė pasitikėjimą savimi, negalėjo daug ko daryti ir dar papildoma trauma, kuri nieko gero nedavė. Prieš tai pusę metų nedirbo ir dar tas įvykis pridėjo (t. 2, b. l. 104).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. sausio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02446-23 pagal BK 284 str. požymius dėl to, kad 2023-01-19 apie 02.10 val. Vilniuje, adresu Vilniaus g. 29, viešoje vietoje, bare „La Birra Pub“, A. Š. žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą galva trenkė nepažįstamam L. J. į veido sritį, konkrečiau, į nosį. Šiais savo veiksmais A. Š. sukėlė L. J. fizinį skausmą. 2023-05-01 Vilniaus apskrities VPK reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15620-23 pagal BK 284 str. požymius, tęsiamas pagal 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. požymius, dėl to, kad 2023-04-30 laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 08.30 val. Vilniuje, Islandijos g. 6 kampas Pylimo g. 2, prie baro „Istorijos“, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, E. N. be jokios priežasties sumušė, kiek jam žinoma, buvęs (duomenys neskelbtini) A. Š., t. y. priėjęs prie E. N., sugriebė jam už rankovės, atsuko į save ir savo galva vieną kartą smūgiavo į nosį, dėl ko E. N. buvo padarytas kūno sužalojimas. 2023-09-06 ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-02446-23 ir Nr. 01-1-15620-23 buvo sujungti į vieną tyrimą (t. 1, b. l. 11-12).
Apklaustas nukentėjusysis L. J. parodė, jog 2023-01-19, apie 02.10 val., Vilniuje, Vilniaus g. 29, buvo bare su savo drauge I. K.. Bendraujant su ja, priėjo nepažįstamas vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų, ant rankos matėsi tatuiruotė, su dryžuotu megztiniu. Apkabinęs I. K. ranka aplink kaklą minėtas vyriškis pradėjo ją kalbinti. Tuomet jo minėta draugė pradėjo kalbėti su minėtu vyriškiu. Tuomet jis paklausė savo draugės kažkokio klausimo, tuo metu minėtas nepažįstamas vyriškis pasakė jam: „Kaip aš gaidį kalbu, tu tyli“. Jis šiam atsakė, kad tiesiog paklausė draugės ir išeis, ir bandė šį nuraminti ir po kelių sekundžių minėtas nepažįstamas vyriškis jam iš galvos trenkė vieną kartą, trenkė į veido sritį, t. y. į nosį. Po smūgio atsirėmė į minkštasuolį. Tuomet paskambino policijai. Iki policijos atvykimo minėtas vyriškis pasišalino. Smūgio metu pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 32).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis L. J. parodė, jog A. Š. nepažįsta, įvykio metu šį matė pirmą kartą. Jo draugė I. K. taip pat A. Š. įvykio metu matė pirmą kartą. Minėtas vyriškis sudavė savo galva jam į veido sritį vieną kartą, po šio smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Į teismo medicinos ekspertizę nevyko, taip pat į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė. Jam išaiškinta teisė dėl civilio ieškinio, civilinio ieškinio neteiks. Įtariamajam pretenzijų neturi, sutinka susitaikyti (t. 1, b. l. 47).
Liudytoja I. K. parodė, jog 2023-01-19 ji buvo Vilniaus miete, su draugais šventė draugės gimtadienį. Tarp jos draugų buvo ir L. J.. L. J. pažįsta nuo vaikystės, kiek laiko, tiksliai pasakyti negali, bet labai seniai. Iš pradžių jos buvo bare „Plius plius plius“, adreso nurodyti negali, nes neprisimena. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tą vakarą gėrė kokteilius, išgėrė maždaug 2 kokteilius, nuo alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigusi. Po poros valandų jos nuėjo į barą „La Birra Pub“, esantį Vilniaus g. 29, Vilniuje. Bare irgi visi vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug 01.00-02.00 val. nakties ji ėjo į lauką parūkyti, einant ją sustabdė jos draugas L. J. ir pasakė, kad ją kažkas apipylė ir padėjo nusivalyti drabužius. Po to prie jos priėjo kažkoks vaikinas, ji to vaikino nepažinojo, jį matė pirmą kartą, nelabai pamena, kaip jis atrodė, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Minėtas vaikinas priėjęs prie jos apsikabino ją ir paklausė, ar jai viskas gerai, ar nepriekabiauja prie jos L. J.. Ji jam atsakė, kad jai viskas gerai. Jis dar karta jos paklausė, ar jai viskas gerai, ji jam atsakė, kad jai viskas gerai ir nurodė, kad L. J. yra jos draugas. Tada prie jos ir nepažįstamo vaikino priėjo L. J. ir pasakė tam vaikui, kad šis palauktų, kad iš pradžių L. J. su ja pakalbės, po to su ja galės kalbėtis tas vaikinas. Tada minėtas vaikinas priėjo prie L. J. ir galva trenkė L. J. į nosį. Po smūgio ji tą vaikiną nustūmė nuo L. J.. Po smūgio tas vaikinas kažkur išėjo. Tada L. J. nuėjo, apsivalė nosį nuo kraujo ir, pamatęs lauke stovinčius pareigūnus, nuėjo pas šiuos. Iš draugų kompanijos, kaip sudavė L. J., matė tik ji, kadangi visi draugai buvo toliau nuo jų (t. 1, b. l. 56).
Apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, jog dėl įtarimo prisipažįsta pilnai. Fiziškai ir psichiškai yra sveikas, priklausomybių neturi. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, šios apklausos metu jam gynėjas nereikalingas. Įtarimo esmę suprato. 2023-01-18 jis buvo Vilniaus mieste kartu su savo pažįstamais, šių kontaktinių duomenų nežino, nurodyti negali. Mieste jie vaikščiojo po barus ir vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, nurodyti negali, nuo alkoholio buvo šiek tiek apsvaigęs. Į kokius barus ėjo, jis neprisimena, bet žino, kad buvo nuėję į barą „La Birra“, esantį Vilniaus g. 29, Vilniuje. Pamena, bare „La Birra“, nusileidęs į apačią, į rūsį, sutiko pažįstamą merginą, vardo neprisimena. Jis prie jos priėjo, pasisveikino. Jo pažįstama stovėjo su savo kažkokiu draugu, jis šį matė pirmą kartą, šio nei vardo, nei pavardės nežino. Iš pranešimo apie įtarimą sužinojo, kad tai buvo L. J.. Jam bekalbant su pažįstama, šios draugas jį įžeidė, ko pasėkoje tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu jis šiam vieną kartą galva trenkė į veido sritį. Po smūgio jis išėjo į kitą barą - „Istorijos“, tikslaus adreso nepamena, bet žino, kad netoli „La Birra“ baro. Į barą išėjo vienas, ką tuo metu darė jo pažįstami ir kur šie buvo, jis nežino. Jo pažįstami nematė konflikto tarp jo ir L. J.. Jam bebūnant bare, atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl padaryto labai gailisi, L. J. norėtų atsiprašyti ir ikiteisminį tyrimą pabaigti susitaikymu. Kodėl jis taip pasielgė, nurodyti negali, bet greičiau dėl to, kad L. J. jį įžeidė (t. 1, b. l. 168).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 2023-01-19, 04.15 val., A. Š. nustatyta 1,38 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 155).
Bendrojo pagalbos centro garso įraše pavadinimu „BPC skambuioraas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-01-19 02_08_26“ užfiksuota:
įraše kalba BPC operatorius (BPC) ir vyras (V):
tolumoje girdisi žmonių balsai ir triukšmas, bet tai apie ką kalba, labai neaiškiai girdėti.
BPC: Alio.
V: Sveiki.
BPC: Sveiki.
V: Norėčiau iškviesti policiją Vilniaus g. “LA Birra“.
BPC: Koks adresas? koks adresas?
V: „La Birra“ pabas.
BPC: Kas atsitiko, sakykite? Tai atsitiko tenais? Ar girdyt ko klausiau? Alio.
(Girdėsi labai stiprus triukšmas ).
V: „La Birra“ pabas.
BPC: Tai gerai.
V: „La Birra“. Čia užpuolė žmogų.
BPC: Ar greitoji reikalinga?
V: Jis užpuolė.
BPC: Dabar kalbėkite gerai, su manimi. Ar greitoji kam nors reikalinga?
V: „La Birra“ pabas. Vilniaus gatvė.
BPC: Tai atsakinėkite į klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
V: Ir kuo greičiau. Ir kuo greičiau, žinokit.
BPC: Tai kas tenai atsitiko? Kas atsitiko? Ar girdit ką paklausiau?
V: Taip, girdžiu.
Žemesnės instancijos teismas
BPC: Taip, atsakinėkite į klausimus. Bus greičiau ir jums, ir mums.
V: Užpuolė pabe.
BPC: Jus užpuolė?
V: Taip, užpuolė mane pabe (nesigirdi aiškiai), kadangi jie nenori problemų spręsti.
Žemesnės instancijos teismas
V: Jie pažįstami.
BPC: A užpuolė? Ką reiškę užpuolė?
V: Gavau smūgį iš galvos į veidą.
BPC: Iš galvos į veidą. Supratau, Jums greitoji reikalingą?
V: Tikriausia ne... (blogai girdėti) tiesiog turėjau pranešti į policiją…
BPC: Jūsų vardas ir pavardė?
V: L. J. (girdima) Š.
BPC: Laukite.
Kiti pokalbiai arba negirdimi, arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 127-128).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta: įeinant į barą, tiesiai, matomos rudos spalvos medinės su stiklu durys, užėjus pro duris, tiesiai matomas rudos spalvos stalas, pasisukus į dešinę matomi sustatyti medienos spalvos staliukai su kėdėmis. Paėjus tiesiai kairėje pusėje matomi mediniai laiptai į apačią. Nusileidus laiptais, einant tiesiai matomas baro stalas. Pasisukus į kairę, matomas medinis rudos spalvos staliukas bei rudos spalvos odinė sofa, kur įvyko įvykis. Tiesiai prieš staliuką matoma galimai vaizdo stebėjimo kamera (t. 1, b. l. 34).
Nukentėjusysis E. N. parodė, kad 2023-04-30 su draugais leido laiką Vilniaus miesto centre, lankė skirtingus barus ir kavines. Apie 05.00 val. su draugų kompanija, kurios tikslaus skaičiaus pasakyti negali, nusprendė užeiti į barą ,,Istorijos“, kuris randasi Islandijos g. 6, Vilniuje. Užėjęs į barą vartojo alkoholį, su kitais baro lankytojais nebendravo, su niekuo nesipyko ir nekonfliktavo. Periodiškai su savo draugais išeidavo iš baro į lauką parūkyti. Parūkymai būdavo ant šaligatvio, netoli įėjimo į barą. Eilinį kartą išėjus parūkyti, apie 08.00, būdamas lauke, pamatė kaip į barą sugrįžo vyriškis, kurio nepažįsta, tačiau atkreipė dėmesį, kad prieš tai dėl girtumo pastarasis jau buvo išprašytas iš baro patalpų. Minėtas vyras į barą įleistas nebuvo, todėl būdamas lauke pradėjo įkyriai lįsti prie rūkančių baro klientų ir prašinėti cigarečių. Tuo metu jis stovėjo su savo draugu, o minėtas asmuo pagavo jo žvilgsnį ir iškart priėjo prie jų. Ką pastarasis kalbėjo ji neprisimena, kadangi bendrauti su pastaruoju nenorėjo ir pasiūlė pastarajam eiti namo ilsėtis. Pastebėjo, kad jo pasiūlymas pastarąjį supykdė, nes pradėjo elgtis agresyviai, kalbėjo pakeltu balso tonu ir bandė sugriebti jį už rankos. Tuo momentu iš baro į lauką išėjo didelė grupė žmonių, kurių tarpe buvo A. Š.. Šį asmenį jis pažįsta iš medijų, kadangi domisi (duomenys neskelbtini) ir žino, kad A. Š. yra buvęs (duomenys neskelbtini). Esant didelei grupei žmonių lauke gavosi sąmyšis, kažkas kažką šaukė, kiti bandė nuvesti, prie jų buvusį, neblaivų vyrą, kuris prieš tai pastūmė jo draugą. Netrukus konfliktas nurimo ir visiems besiskirstant asmuo, kuris prieš tai buvo priėjęs prie jo ir jo draugo, dėl jam nežinomų priežasčių pavadino jį „jobanas ruskis“. Ši frazė jį įžeidė ir jis pradėjo eiti link pastarojo, kažkas juos abu tuo metu bandė raminti ir skirti, o jau prieš tai minėtas, A. Š. sugriebė jį už dešinės rankos, patraukė į save ir pasakęs „o aš už rusus“, savo galva stipriai trenkė jam į nosį. Po smūgio jis apsvaigo ir suklupo, o atgavęs sąmonę ir vengdamas didesnių sužalojimų nubėgo į kitą gatvės pusę. Būdamas kitoje gatvės pusėje, matė kaip A. Š. eina link jo, o beeidamas dar sudavė smūgį kitam vyrui, kurio nepažįsta. Matė kaip po smūgio vyras pargriuvo. Taip pat matė kaip iš baro išėjo kiti asmenys su kuriais laiką leido A. Š., todėl nieko nelaukęs nubėgo namo. Turtinės žalos į įvykio metu nepatyrė. Savarankiškai pas gydytojus, iki atvykimo į policiją, nesikreipė. Civilinį ieškinį pareikš vėliau, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (t. 1, b. l. 81).
Liudytojas D. K. parodė, kad 2023-04-30 su draugu E. N. naktį leido laiką Vilniuje, įvairiuose vietose, baruose, kavinėse. Apie 05:00 val. nusprendė užeiti į barą „Istorijos“, Islandijos g. 6, Vilniuje, kampas su Pylimo g., Vilniuje. Toliau linksminosi, vartojo alkoholį. Apie 08:00 val. išėjo į lauką parūkyti. Lauke buvo kiti neblaivūs asmenys, vienas kabinėjosi prie kitų asmenų, prašė cigarečių. Už kiek laiko iš baro į lauką išėjo didelė grupė žmonių, tarp kurių buvo A. Š.. Šį asmenį pažįsta iš interneto ir televizijos, kadangi domėsi (duomenys neskelbtini), žino, kad A. Š. yra buvęs (duomenys neskelbtini). Esant didelei grupei žmonių lauke gavosi įvairūs smulkūs susistumdymai, šauksmai vienas kitam, jis taip pat buvo pastumtas. Netrukus konfliktas nurimo ir visiems besiskirstant prie jo draugo E. N. priėjo ankščiau minėtas nežinomas vyras, kuris visų prašė cigarečių ir tarp draugo ir šio vyro įvyko žodinis konfliktas, tiksliai nežino dėl ko. Bet jokių muštynių nebuvo. Tuo metu prie jo draugo priėjo A. Š., sugriebė draugą už drabužių savo abejomis rankomis bei su savo galvą sudavė smūgį draugui į veidą. Po ko paleido ir nuėjo, o draugas suklupo, draugui iš nosies pradėjo bėgti kraujas(vėliau nustatė nosies kaulų lūžį). Po to viskas baigėsi. Jis dėl šio įvykio nei turtinės, nei fizinės žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 112-113).
Apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltė pripažįsta pilnai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje, galimai įtarime nurodytą dieną, apie 08:00 val. jis buvo bare Islandijos-Pylimo g. 2, Vilniuje, pavadinimu „Istorijos“. Tuo laiku jis išėjo į lauką prie baro įėjimo, kur buvo daug žmonių. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamatė, kad du vyrai tarpusavyje žodiškai ginčijasi, vyko konfliktas. Jis tuo metu priėjo prie šių vyrų norėdamas išskirti ir nutraukti konfliktą, nes manė, kad vyrai tuoj susimuš. Tuo metu jis paklausė, dėl ko vyrai konfliktuoja. Vienas iš vyrų (vėliau šį vyrą sumušė) jam pasakė, kad kitas vyras pastarąjį pavadino rusu. Jis tada šiam vyrui atsakė, kad pats turi (duomenys neskelbtini). Tada pastarasis jį apkeikė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu jį įžeidė. Jis tada supykęs automatiškai šiam vyrui savo galvą sudavė vieną kartą į pastarojo veidą, gal pataikė į nosį. Vyras liko stovėti, o jis nuėjo namo, nes minėtas baras 08:00 val. užsidarė. Norės su tuo vyru susitaikyti, atlyginti padarytas žalas pastarajam ir teritorinei ligonių kasai (t. 2, b. l. 8-9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Islandijos g. 6 - Pylimo g. 2, Vilniuje, prie baro „Istorijos“. Baras yra Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Įėjimas į barą yra orientuotas į Pamėnkalnio-Jogailos- Pylimo ir Islandijos gatvių sankryžą. Prie įėjimo į barą yra dvipusiai laiptai su metaliniu turėklu. Po laiptais yra į apačią vedantys laiptai, už kurių medinės durys su pakabinamu užraktu. Baro durys stiklinės, apžiūros metu užrakintos, užraktas be pažeidimų. Dešinėje baro pusėje yra Pylimo gatvė. Tarp gatvės ir baro pastato sienos yra šaligatvio plytelėmis grįstas šaligatvis. Baro pastato kairėje pusėje yra Islandijos gatvė. Priešais įėjimą į barą, šaligatvių sankirtoje yra metalinis apšvietimo ir troleibusų laidines linijas palaikantis stulpas ant, kurio įrengtos ir į skirtingas puses nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 72).
Iš 2023-05-03 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš įvykio vietos Islandijos g. 6 - Pylimo g. 2, Vilniuje, prie baro „Istorijos“, gautas iš OVS. Įrašas fiksuotas 2023-04-30 nuo 08:00 iki 09:00 val., jame matomas Pamėnkalnio g., Islandijos g. ir Pylimo g. sankryža, esanti Vilniuje. Įraše prie sankryžos matyti grupelė žmonių. Tarp jų ir nukentėjusysis (asmuo nr. 1). Nukentėjusysis dėvi juodos spalvos švarką, juodas kelnes ir baltos spalvos sportbačius. 08:02:02 laiku matyti, kaip iš „Istorijos baro“ išeina įtariamasis (asmuo nr. 2). Įtariamasis trumpų plaukų, dėvi tamsiai mėlynos spalvos kostiumą, baltus marškinius, šviesios spalvos kaklaraištį ir tamsius batus. 08:03:58 laiku įtariamasis prieina prie grupelės žmonių, tarp kurių yra įtariamasis. Netrukus tarp nukentėjusiojo (asmuo nr. 1) ir grupelės žmonių įvyksta apsistumdymas, 08:05:49 laiku matyti, kaip įtariamasis (asmuo Nr. 2) suima nukentėjusįjį (asmuo Nr. 1) už pažastų ir atitraukia nukentėjusįjį nuo grupelės. Įraše matyti, kad 08:05:58 laiku įtariamasis (asmuo Nr. 2 ) su galvos kaktos sritimi smogia priešais stovinčiam nukentėjusiajam (Asmuo Nr. 1) į veidą, į nosies sritį. Nukentėjusysis (asmuo Nr. 1) atsitraukia ir nueina ant sankryžos perėjos. Netrukus nukentėjusysis (asmuo Nr. 1) susiima už nosies ir užeina už vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamo vaizdo ribų. Tuo metu grupelė žmonių stovi ir bendrauja su įtariamuoju (asmuo Nr. 2) . 08:08:13 laiku matyti, kaip įtariamasis (asmuo Nr. 2) nueina ta pačia kryptimi, kuria nuėjo nukentėjusysis (asmuo Nr. 1). 08:09:06 laiku matyti, kaip įtariamasis (asmuo Nr. 2) grįžta prie baro ir bendrauja su šalia stovinčia grupele žmonių. Kiek vėliau, 08:18:00 laiku, įtariamasis (asmuo Nr. 2) nueina Islandijos gatve link Vilniaus gatvės. 08:19:17 laiku matyti, kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnų ekipažas (paženklintas V1741). Iš policijos tarnybinio automobilio išlipa du pareigūnai, kurie prieina prie stovinčios grupelės žmonių ir bendrauja su jais. Netrukus grupelė žmonių pradeda skirstytis. 08:22:08 laiku atvyksta GMP (pažymėtas 0894). Iš GMP automobilio išlipa paramedikė, prie jos prieina vienas iš pareigūnų. Paramedikė grįžta į automobilį ir 08:23 val. GMP išvyksta. Netrukus į policijos tarnybinį automobilį grįžta abu pareigūnai ir 08:23:50 laiku nuvažiuoja Islandijos gatve link Vilniaus gatvės. Daugiau vaizdo įraše nepastebėta jokios tyrimui reikšmingos informacijos (t. 1, b. l. 118).
Iš 2023-05-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1347/2023(01) matyti, kad E. N. nustatyta nosies kaulų lūžis su muštine žaizda nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-04-30. Sužalojimas visumoje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. E. N. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 92-93).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. N. atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris įvykio metu nukentėjusįjį sumušė (t. 1, b. l. 94-96).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis E. N. nurodė, kad jam būnant kitoje gatvės pusėje, matė kaip A. Š. eina link jo, o beeidamas dar sudavė smūgį kitam vyrui, kurio nepažįsta, kuris po smūgio pargriuvo. Atlikus paieškos veiksmus šiam asmeniui nustatyti ir išanalizavus apklausų duomenis, vyro apie kuri minėjo E. N. nustatyti nepavyko. Jokių tyrimų dėl panašaus fakto pradėta nebuvo (t. 1, b. l. 83).
Motyvuojamoji dalis
III. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas
Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį (2023 m. sausio 19 d. įvykis)
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Byloje yra įrodyta, kad A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą galva trenkė į veido sritį nukentėjusiajam L. J., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis žodinio konflikto metu trinktelėjo nukentėjusiajam L. J. į galvą, jo nepažinojo, nukentėjusysis buvo nustebęs tokiu elgesiu. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo nukentėjusiojo L. J. atžvilgiu, taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiojo L. J. parodymai, liudytojos I. K., alkotesterio parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – naktiniame klube, matant kitiems asmenims, be to, kur bet kuriuo metu galėjo būti ne tik nukentėjusysis, tačiau ir kiti asmenys.
Byloje yra įrodyta, kad kaltinamojo A. Š. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėl A. Š. smurtavimo prieš L. J., buvo iškviesta policija, o specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/20180). BPC garso įraše užfiksuota, kaip skambinantis L. J. pasako, kad jį užpuolė, „juos išmetė apsauga“, nes nenori turėti problemų, be to, skambučio fone girdėti, kad girdimi šūkavimai, ginčai tarp asmenų, prašoma kuo greičiau iškviesti policiją. Iš tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 152) matyti, kad A. Š. atvykus policijos pareigūnams buvo agresyviai nusiteikęs L. J. atžvilgiu, jį įžeidinėjo, grasino jam susidorojimu. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai įrodo, kad dėl kaltinamojo įžūlių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019). Byloje nustatyti A. Š. veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdų, kurie nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje, ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje nurodytai kitai tyčinei veikai, be to, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.
Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. Š. 2023 m. sausio 19 d., apie 02:10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.38 promilių neblaivumas, viešoje vietoje – bare „La Birra Pub“, adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – matant pašaliniams asmenims, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą galva trenkė į veido sritį nukentėjusiajam L. J., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. J. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2023 m. balandžio 30 d. įvykis)
Byloje yra įrodyta, kad A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vieną kartą galva sudavė nukentėjusiajam E. N. į nosies sritį ir dėl nosies kaulų lūžio su muštine žaizda nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. N. sveikatą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad viešoje vietoje – gatvių sankryžoje galva į nosį sudavė nukentėjusiajam parodė pats kaltinamasis. Nukentėjusysis E. N. taip pat parodė, kad konflikto metu kaltinamasis galva stipriai trenkė jam į nosį, tą patvirtino matęs ir E. N. draugas D. K.. Momentas, kai kaltinamasis kaktą smogia priešais stovinčiam nukentėjusiajam į veidą, į nosies sritį, matomas ir vaizdo įraše iš įvykio vietos, adresu Islandijos g. 6 - Pylimo g. 2, Vilniuje, prie baro „Istorijos“.
Byloje yra įrodyta, kad kaltinamojo A. Š. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaip jau minėta, smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis konflikto metu stumdo nukentėjusįjį, trenkia kakta jam į veido sritį, bando vytis nuo jo pabėgusį nukentėjusįjį, du nenustatyti asmenys A. Š. stabdo ir ramina (įrašo 08.06:33 sek.), stengiasi neleisti jam eiti nukentėjusiojo link, po ko jis vis tiek nueina į pusę, kur nuėjo nukentėjusysis, tačiau dėl vaizdo įrašo apimties nesimato, kas vyksta toliau. A. Š. veiksmai neapsiribojo tik smūgiavimu nukentėjusiajam į veidą, dėl jo elgesio į konfliktą turėjo įsikišti kiti asmenys, konfliktas vyko ryte, gatvėje, važiuojant automobiliams, viešajam transportui, šalia einant pėstiesiems, dėl A. Š. veiksmų buvo iškviesta policija ir medicinos pagalba, jo veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie truko tam tikrą laiko tarpą, kas neabejotinai vertinama kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.
Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog A. Š. 2023 m. balandžio 30 d., apie 08:05 val., būdamas viešoje vietoje, prie baro „Istorijos“, Vilniuje, Islandijos g. 6-Pylimo g. 2 esančioje sankryžoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą savo galva sudavė nukentėjusiajam E. N. į nosies sritį ir dėl nosies kaulų lūžio su muštine žaizda nosies nugarėlės minkštuose audiniuose ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. N. sveikatą, tokiu neleistinu būdu, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padariniai. Tokie padariniai nėra būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis, nes chuliganiškos paskatos apibūdina veikos motyvą. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-235/2009). Jeigu, be nužudymo, sunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016).
Byloje yra įrodyta, kad A. Š. veiksmai neapsiribojo tik smūgiavimu nukentėjusiajam į veidą, dėl jo elgesio į konfliktą turėjo įsikišti kiti asmenys, konfliktas vyko ryte, gatvėje, važiuojant automobiliams, viešajam transportui, šalia einant pėstiesiems, dėl A. Š. veiksmų buvo iškviesta policija ir medicinos pagalba, jo veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie truko tam tikrą laiko tarpą, kas vertinama kaip įžūlus elgesys, nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai, sukėlęs visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).
Iš kaltinamojo A. Š. parodymų matyti, kad jis įsikišo į kitų dviejų asmenų konfliktą, įsižeidė dėl jo pavadinimo rusu, nes pats turi rusiškų šaknų, priėmė neprotingą sprendimą, buvo neblaivus. Teismas daro išvadą, kad A. Š. veika padaryta elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, dėl mažareikšmių priežasčių, neadekvačiai sureagavus į situaciją.
A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes byloje nustatyti nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padariniai, bei chuliganiškos paskatos padarant nesunkų sveikatos sužalojimą nukentėjusiajam.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl A. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad 2023 m. sausio 19 d. veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. Š. susitaikė su nukentėjusiuoju L. J. (t. 1, b. l. 176-177), nukentėjusysis L. J. A. Š. atleido, civilinio ieškinio nereikš. A. Š. taip pat susitaikė su nukentėjusiuoju E. N. (t. 25, b. l. 106-107), sutiko atlyginti jam žalą per 18 mėnesių.
Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei A. Š. asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau 2023 m. kovo 28 d. BK 38 straipsnio tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymo, BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarytos būnant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. Š. dirba, (duomenys neskelbtini), daug kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, dažniausiai už nusižengimus, susijusius Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, veikos padarytos įtakojant alkoholio vartojimo, todėl kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (2023 m. sausio 19 d.), padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimas, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės – laisvės apribojimo už nusikaltimus vidurkis. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (2023 m. balandžio 30 d.), padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimas, nustatant jos dydį didesnį, nei numatytas bausmės – laisvės apribojimo už nusikaltimus vidurkis. A. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės dydis, vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad A. Š. padarė tirs nusikalstamas veikas, jis teisiamas pirmą kartą, A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino, kad padarė išvadas dėl alkoholio vartojimo, jau (duomenys neskelbtini) nevartoja alkoholio, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nusikaltimų darymas kilo dėl (duomenys neskelbtini) karjeros pabaigos, teismui jis pateikė susitarimą su nukentėjusiuoju E. N., pagal kurį įsipareigojo jam atlyginti padarytą žalą, žalą jau pradėjo atlyginti. A. Š. turi (duomenys neskelbtini). Gyvena su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, sutinka atlyginti padarytą žalą. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekęs darbo, nuteistasis negalėtų atlyginti padarytos žalos. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. Š. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. Š. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, drausmins kaltinamąjį ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmę bus geriau užtikrinami ir civilinio ieškovo interesai, nes taip nebus suvaržomos kaltinamojo galimybės dirbti ir gauti lėšų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.
Baigiamojoje kalboje gynėjas prašė atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes tam yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 numatytos sąlygos. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes BK 38 straipsnio 2 dalis nustato, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. Š. 2023 m. kovo 28 d. BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 284 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kas reiškia, kad jis neatitinka BK 38 straipsnio 2 dalyje keliamo reikalavimo.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. N. pareiškė 7 000 eurų civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 94-95). 2024 m. vasario 7 d. susitaikymo susitarime (t. 2, b. l. 106-107) užfiksuota, kad kaltinamasis A. Š. ir nukentėjusysis E. N. baudžiamojoje byloje susitaikė, kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir sutarė dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl E. N. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa turtinei žalai dėl E. N. gydymo atlyginti pareiškė 204,10 eurų civilinį ieškinį (t.1, b. l. 139-140), kurį įtariamasis A. Š. atlygino (t.1, b. l. 143), todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. sausio 19 d. veika), ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. balandžio 30 d. veika), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. balandžio 30 d. veika) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrinti taikant bausmių apėmimą ir A. Š. paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinę bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. sausio 19 d. 04.00 val. iki 2023 m. sausio 19 d. 14 val. 25 min. išbūtą laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vykdyti 2024 m. vasario 7 d. susitaikymo susitarimą dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Procesą dėl E. N. civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.