- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e2-13860-559/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01090-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui I. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo I. B. (toliau – atsakovas) vaikui M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), 300 Eur dydžio kasmėnesinį periodinį materialinį išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatyta tvarka, mokamą nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės bei 7 964,52 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) imtinai, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai D. J.; nustatyti vaiko M. B. gyvenamąją vietą su motina D. J.; vaiko tėvui I. B. bendravimui su dukra ribojimų netaikyti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi, tačiau jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B.. Gimus dukrai, ji ir atsakovas buvo nepilnamečiai, todėl jos dukrai buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirta globėja R. E., kuriai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius mokėjo 423,20 Eur siekiančias išmokas iki ieškovės pilnametystės. Po dukros gimimo atsakovas ieškovę ir vaiką paliko, daugiau jokio dėmesio ar finansinės paramos dukra iš tėvo nesulaukė. Ieškovei tapus pilnamete, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius išmokas pradėjo mokėti jai. 2023 m. ieškovė bandė dirbti, tačiau tai buvo sunku derinti su dukros priežiūra, o gautos darbinės pajamos į rankas sudarė apie 250 Eur. Nuo 2024 m. kovo mėnesio ji dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gautas darbo užmokestis nepadengė sumos, kurią reikėjo mokėti už vaiko priežiūrą darbo metu. Atsakovas nuo dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), jokiomis lėšomis ar kitokiu būdu prie vaiko išlaikymo neprisideda, nelanko ir nebendrauja.
Ieškovės žiniomis atsakovas daugiau vaikų neturi, yra darbingas, gali ir turi pasirūpinti savo dukra. Priežasčių, dėl kurių vaiko tėvas galėtų vengti vykdyti savo pareigas nėra. Kiek leidžia galimybės, ieškovė rūpinasi dukra, tačiau atsakovas nuo pareigos dukrai nusišalinęs.
Dukra gyvena su ieškove, kuri neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Būtiniausioms vaiko kasmėnesinėms minimalioms išlaidoms padengti kas mėnesį reikia apie 600 Eur, tačiau į sąrašą neįtraukta nenumatytų išlaidų, kurios neabejotinai būna. Vaiko motina dėl objektyvių priežasčių (vaikas mažametis) bei tai, kad skiria visą laisvalaikį vaiko auklėjimui, priežiūrai, todėl turėtų prisiimti mažesnę finansinių išlaidų dalį. Atsakovas, nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, priežiūros, turi prisiimti didesnę išlaidų dalį. Vaiko mėnesio poreikių paskaičiavimo lentelė: sauskelnės – 70 Eur, vaikų darželis, fondai – 40 Eur, papildomos išlaidos vaisiai, skanėstai ir t.t. – 30 Eur, išlaidos maitinimuisi namuose – 140 Eur; žaislai, ugdymas – 40 Eur, drabužėliai, avalynė – 70 Eur, butas –50 Eur, atostogos, išeiginės, transportas – 50 Eur, medicina, vitaminai, papildai – 40 Eur, televizija, internetas – 20 Eur, baldai, patalynė ir kt. – 20 Eur, higienos prekės (skalbimo, prausimosi ir kt.) – 30 Eur, iš viso 600 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė pilnai ir papildomai paaiškino, kad dukra su ja gyvena nuo pat gimimo ir ji ja rūpinasi. Dabartiniu metu ji su draugu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji mokosi (duomenys neskelbtini), ketina pradėti dirbti, todėl ją ir dukrą išlaiko jos draugas, nes jos gaunamas pajamas sudaro vaikui mokama pašalpa 146 Eur ir vaiko pinigai 96,70 Eur. Duktė šiuo metu lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, ji šiuo metu yra socialiai remtina, todėl už darželį reikės mokėti tik 20–24 Eur. Atsakovas dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja, o paskambinęs telefonu žada dukrą aplankyti, bet niekada neaplankė. Nuo dukters gimimo yra kelis kartus pervedęs jai po 50 Eur.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas dalyvavo 2024 m. spalio 14 d. vykusiame parengiamajame posėdyje, kuriame nurodė, kad sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir būtų priteistas 300 Eur kasmėnesinis materialinis išlaikymas vaikui. Taip pat nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, pripažino, kad po vaiko gimimo kelis kartus ieškovei pervedė po 50 Eur. Atsakovas nurodė, kad tuo metu, kai jis dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, dukros išlaikymui lėšų neskirdavo. Patvirtino, jog daugiau vaikų neturi, turi įgijęs plytelių klojėjo specialybę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame nurodoma, kad D. J., būdama nepilnametė, ligoninėje pagimdė moteriškos lyties naujagimį. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis M. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa R. E. šeimoje. D. J. sulaukus pilnametystės dukra grąžinta motinai.
Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas (reg Nr. (duomenys neskelbtini)), kad D. J. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, Tarnyba nustatė nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pranešimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl netinkamos M. B. priežiūros. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, Tarnyba nustatė vaiko teisių pažeidimą – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.
Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą D. J.. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui D. J. skirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Tarnyba nustatė vaiko teisių pažeidimą – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.
Ieškovės šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras nuo (duomenys neskelbtini) atnaujino D. J. šeimai atvejo vadybos procesą bei socialinių paslaugų teikimą.
Mažametė M. B. šiuo metu gyvena su motina D. J., pastebėtas artimas motinos ir dukros ryšys. Vaiko motina specialistei teigė, kad Jonavoje gyveno kartu su motina, su kuria konfliktuodavo, todėl nusprendė išeiti gyventi atskirai. Įvertinus ieškovės gyvenamosios vietos sąlygas, manytina, kad ieškovė turi visas sąlygas prižiūrėti ir auklėti savo vaiką. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, manytina, jog mažametės M. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų mažametės interesus ir nepažeistų jos teisių. Ieškovė nurodo, kad neprašo nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo ribojimų, neprieštarauja jų bendravimui.
Mažametė M. B. gyvena kartu su motina, todėl manytina, kad ieškovei kasdien tenkinant dukros poreikius, geriausiai žinomos patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos, kurios sudaro 600 Eur per mėnesį. Ieškovė yra pateikusi poreikių lentelę, kurioje yra detalizuojamos dukros išlaikymo išlaidos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė S. L. teismo posėdyje išvadą palaikė ir papildomai nurodė, kad ieškovė konfliktuoja su savo motina R. E.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės paaiškinimais, gimimo įrašu (e. bylos t. 1, b. l. 8) nustatoma, kad šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir šiuo metu negyvena. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino ir jis (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 8) nurodytas vaiko tėvu. Ieškovės paaiškinimais ir atsakovo paaiškinimais parengiamajame posėdyje nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo vaikui išlaikymo neteikė.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių duktė M. šiuo metu yra dvejų metų amžiaus, ji gyvena su savo motina. Ieškovės paaiškinimu nustatoma, kad ieškovė dabartiniu metu gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaiko nelanko, išlaikymo nemoka, atsakovas tik kelis kartus nuo vaiko gimimo pervedė ieškovei po 50 Eur. Ieškovė viena rūpinasi mažamete dukra, jos sveikata, gydymu bei ugdymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis. Tarnyba nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnametės dukters M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnametės M. B. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove D. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimų, todėl jie nenustatomi.
Dėl materialinio išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kasmėnesinį 300 Eur dydžio materialinį išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašo priteisti 7 964,52 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), po 300 Eur už kiekvieną praleistą mėnesį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir Gyventojų Registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, ji augina mažametę dukrą M. B., kuri nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 14).
Ieškovės paaiškinimu ir pateiktomis pažymomis apie pajamas (e. bylos t. 1, b. l. 13, 20) nustatoma, kad ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracija mokėjo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio socialinę pašalpą, kurios dydis (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 193,60 Eur ir 152,90 Eur išmoką vaikui, o (duomenys neskelbtini) sprendimu Socialinė pašalpa buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šeima socialiai remtina.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma (e. bylos t. 2, b. l. 2) nustatoma, kad D. J. (duomenys neskelbtini) sprendimu paskirta išmoka vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) po 96,25 Eur mėnesiui. Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma (e. bylos t. 2, b. l. 3) nustatoma, kad D. J. (duomenys neskelbtini) mėnesiais buvo mokama socialinė pašalpa, (duomenys neskelbtini) mėnesiais mokama išmoka vaikui po 152,90 Eur ir (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo išmokėta 200 Eur tikslinė pašalpa.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymomis (e. bylos t. 1, b. l. 16–19, e. bylos t. 2., b. l. 4–6) nustatoma, kad D. J. (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Viešųjų registrų duomenimis (e. bylos t. 1, b. l. 10) nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Jonavos rajono savivaldybės administracijos pažyma (e. bylos t. 1, b. l. 11) patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašą. Gyventojų registro duomenimis, gautais per teismų informacinę sistemą Liteko, nustatoma, kad ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimais nustatoma, kad ji dabartiniu metu kartu draugu ir dukra gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad M. B. padeda išlaikyti jos draugas.
(duomenys neskelbtini) pažyma (e. bylos t. 1, b. l. 195) nustatoma, kad D. J. nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas dabartiniu metu Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius byloje nėra. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatoma, kad atsakovo atžvilgiu vykdoma 24 vykdomosios bylos.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas šioje byloje yra pasyvus, jis duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra žinoma apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą jo atžvilgiu, nes jis dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas jokios informacijos teismui nepateikė, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis esminių sveikatos sutrikimų, jam nenustatytas nedarbingumo lygis, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai.
Byloje esantys duomenys apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo, neturi esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama ieškinyje vaiko mėnesio poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodo, kad vaiko poreikius sudaro: sauskelnės – 70 Eur, vaikų darželis, fondai – 40 Eur, papildomos išlaidos vaisiai, skanėstai ir t. t. – 30 Eur, išlaidos maitinimuisi namuose – 140 Eur; žaislai, ugdymas – 40 Eur, drabužėliai, avalynė – 70 Eur, butas – 50 Eur, atostogos, išeiginės, transportas – 50 Eur, medicina, vitaminai, papildai – 40 Eur, televizija, internetas – 20 Eur, baldai, patalynė ir kt. – 20 Eur, higienos prekės (skalbimo, prausimosi ir kt.) – 30 Eur, iš viso 600 Eur.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleidžiamas sumas vaiko poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra kūdikis, vaikas auga, ieškovė siekia sudaryti jai materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2024 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 924 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 709 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. turėtų būti pusė šios sumos –354,50 Eur (709 Eur : 2 = 354,50 Eur) tenkanti vienam tėvui.
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur išlaikymo sumą, kuri yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 924 Eur (atskaičius mokesčius – 709 Eur) vienam iš tėvų tenkančią ½ dalį (atskaičius mokesčius – 354,50 Eur). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sumažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių kliūčių mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį.
Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vaiko sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 600 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.
Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai D. J..
Informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatoma, kad ieškovės ieškinys (e. bylos t. 1, b. l. 1) teismui pateiktas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir įvertinęs, kad ieškovė prašo priteisti 300 Eur kas mėnesį materialinį išlaikymą vaikui, o šis išlaikymo dydis yra mažesnis nei ½ vienos minimalios mėnesinės algos 2024 m., o atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, sprendžia, kad nėra pagrindo valstybės mokama suma mažinti materialinio išlaikymo, kurį turi mokėti atsakovas, dydį, o valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 964,52 Eur dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyveno, o nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini) atsakovas neteikė dukrai materialinio išlaikymo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur kas mėnesį.
Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.
Ieškovė pateikia lentelę dėl M. B. išlaikymo išlaidų, patirtų (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 2, b. l. 1), kurioje nurodyta, kad kasmėnesines išlaidas sudaro sauskelnės 4 pakuotės 84 Eur, mišinukas 126 Eur, tyrelės, maistukas 65 Eur, vitaminai / vaistai 20 Eur, medicina – 30 Eur, drabužiai, avalynė – 60 Eur, lavinamieji žaisliukai – 30 Eur, higienos priemonės – 25 Eur, buto nuoma, komunaliniai patarnavimai – 80 Eur, taip pat ieškovė patyrė vienkartines išlaidas prieš vaiko gimimą ir šias išlaidas sudaro lova – 120 Eur, vaikiškas vežimėlis – 150 Eur, vaikštynė – 40 Eur, lavinimo kilimėlis – 40 Eur, skalbimo mašina – 200 Eur, vonelė – 20 Eur., sauskelnės – 42 Eur, rankšluostukai – 25 Eur, indai, naktipuodis, naktinis šviestuvėlis – 50 Eur, naujagimio rūbeliai, patalynė – 100 Eur, naujagimio kraitelis – 50 Eur, iš viso 827 Eur arba per mėnesį 82,70 Eur, o vidutinės mėnesinės išlaidos vaiko išlaikymui sudarė 602,70 Eur per mėnesį.
Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos (duomenys neskelbtini) išleistas sumas vaiko poreikiams tenkinti, kai ieškovė pirko daiktus ruošdamasi vaiko gimimui ir po vaiko gimimo, taip pat ieškovė neteikia įrodymų dėl vaiko poreikių (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2022 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 730 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 534 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 267 Eur (534 Eur : 2 = 267 Eur) tenkanti vienam tėvui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2023 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 840 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 633 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. turėtų būti pusė šios sumos – 316 Eur (633 Eur : 2 = 316 Eur) tenkanti vienam tėvui.
Tokiu būdu ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis (duomenys neskelbtini) per mėnesį 602,70 Eur ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo 300 Eur viršija nustatytą optimalų kriterijų – vienos minimalios mėnesio algos dydį, atskaičius mokesčius (duomenys neskelbtini) 534 Eur, o ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patiriamas išlaidas dėl vaiko poreikių nepateikia, nors ieškovė, įrodinėjanti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo galimybės, teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pasisako, kad tenkinti ieškovės reikalavimą dėl materialinio įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (300 Eur per mėnesį) visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo, nes ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio išlaikymo dydžio būtinumą, todėl materialinio išlaikymo įsiskolinimas dukrai M. B. skaičiuojant už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteistinas iš atsakovo po 267 Eur per mėnesį, iš viso už (duomenys neskelbtini) 2 765,30 Eur (duomenys neskelbtini), o išlaikymo įsiskolinimas dukrai M. B. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, priteistinas po 300 Eur per mėnesį, nes šis dydis objektyviai yra pateisinamas, atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius, todėl už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)priteistina (300 Eur × 17 mėn. 4 d. ? 5 140 Eur). Tokiu būdu už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteistina iš atsakovo 7 905,30 Eur. Materialinio išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki (duomenys neskelbtini), nes ieškinys teisme užregistruotas (duomenys neskelbtini).
Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad priteistina valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 396,66 Eur.
Ieškovės ieškinys tenkinamas 95 procentais, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 376,82 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 81 Eur mokėtino žyminio mokesčio už materialinio išlaikymo priteisimą šioje byloje, 178 Eur mokėtino žyminio mokesčio už materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimą šioje byloje, iš viso 259 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 39,65 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 85 straipsniai, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 ir 3.194 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 149, 259-260, 265, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 300 Eur (tris šimtus eurų), indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo (duomenys neskelbtini) iki M. B. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise M. B. įstatyminiam atstovui – motinai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo I. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 905,30 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų penkių eurų 30 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Atsakovo I. B. bendravimo su nepilnamete dukra M. B. ribojimo nenustatyti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 259 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ) žyminį mokestį valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,65 Eur (trisdešimt devynių 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybei iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 376,82 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 82 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.