Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-122-196/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-06-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-09-06Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2-122-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00234-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“
Atsakovas
R. C.
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-122-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00234-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 118.3.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1176-730/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Izadora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo R. C. priteisti 500 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 5 d., BUAB „Izadora“, atstovaujama atsakovo, su R. M. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas iš R. M. už 500 000 Lt įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“ 981 431, 43 Lt skolą. Sutarties sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sudėtinga, už 500 000 Lt buvo įsigytas iš esmės jokios vertės neturintis kreditorinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Amber golf club“ jau buvo iškėlęs bankroto bylą, kuri įsiteisėjo 2009 m. gegužės 8 d. Ieškovo vadovas pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir veikti jo naudai ir padarė 500 000 Lt žalą, kuri išreiškiama už įmonei nenaudingą sandorį sumokėta suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1246-265/2011. Šioje byloje ieškovas BUAB „Izadora“ prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pagrįsdamas šį reikalavimą, ieškovas nurodė, kad ginčijama sutartis pažeidžia kitų kreditorių teises, nes: ieškovas, sumokėdamas 500 000 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį, prarado galimybę šia suma atsiskaityti su kreditoriais bei reikalauti ją sumokėti iš UAB „Amber golf club“ 981 431,43 Lt; 2009 m. balandžio 28 d. UAB „Amber golf club“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą priteisti subsidiariai iš atsakovo R. C. 415 393,60 Lt, kadangi atsakovas R. C., būdamas ieškovo UAB „Izadora“ direktoriumi, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“, kuri bankrutuoja ir yra nemoki ir reikalavimo patenkinimas iš šios įmonės yra mažai tikėtinas. Už tokią reikalavimo teisę sumokėti pinigai (500 000 Lt) galėjo būti skirti UAB „Izadora“ kreditorių reikalavimams patenkinti. Tokie atsakovo veiksmai yra neprotingi ir nesąžiningi, t. y. neteisėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1 dalis). Atsakovo R. C. nesąžiningi ir neprotingi veiksmai, sudarant minėtą sutartį, lėmė žalos atsiradimą. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „Izadora“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 415 393,60 Lt, todėl jei pripažinus sandorį negaliojančiu iš R. M. nepavyks išieškoti 500 000 Lt, tai už padarytą žalą BUAB „Izadora“ turi atsakyti vadovas R. C., neviršijant kreditorių pareikštų reikalavimų 415 393, 60 Lt sumos.

Teismas, vertindamas šioje byloje ir išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 pareikštų reikalavimų pobūdį, šalis, tarp kurių nagrinėjamas ginčas, reikalavimų faktinį ir juridinį pagrindą, pripažino, kad civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 yra įsiteisėjęs sprendimas (dalis sprendimo), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl byląs nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-1246-265/2011 faktiškai buvo nagrinėjami du ginčai, kilę iš vieno materialinio teisinio santykio – reikalavimo perleidimo sutarties. Viename iš ginčų dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo šalimis buvo BUAB „Izadora“ ir R. C. Šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas kilęs iš to paties materialinio teisinio santykio dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo, kuriame šalys taip pat yra BUAB „Izadora“ ir R. C. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad abiejose bylose šalys sutampa.

Teismo nuomone, abiejų bylų reikalavimai reiškiami atsakovui R. C., vertinant pagal teisminio nagrinėjimo objektą, teisių gynimo būdą, ir pagrindai, vertinant juridinius faktus, kuriais jie grindžiami yra tapatūs. Tiek civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1246-265/2011, tiek šioje byloje buvo keliamas atsakovo R. C. kaip vadovo civilinės atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo klausimas, jam netinkamai vykdant savo kaip vadovo pareigas, sudarant 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Tiek civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011, tiek šioje nagrinėjamoje byloje buvo siekiama to paties teisinio rezultato, t. y. kad R. C., kaip BUAB „Izadora“ buvęs vadovas atlygintų BUAB „Izadora“, jos nuomone, neteisėtais veiksmais vadovaujant ieškovui padarytą žalą. Tiek civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011, tiek šioje nagrinėjamoje reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo, žalos atlyginimo buvo grindžiami tais pačiais atsakovo R. C. veiksmais.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas BUAB „Izadora“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apyagrdos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 buvo pareikštas ieškinys dėl R. C. subsidiariosios civilinės atsakomybės, o šioje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl R. C. vadovo civilinės atsakomybės. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendime nurodė, kad ieškovas reikalavimą atsakovams yra pareiškęs skirtingais pagrindais, kurių atveju nei įstatymas, nei reikalavimo perleidimo sutartis nenumato jų subsidiariosios atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 415 393 Lt subsidiariai iš atsakovo R. C.. Kadangi reikalavimai atsakovams buvo pareikšti skirtingais pagrindais, kurių atveju nei įstatymas, nei reikalavimo perleidimo sutartis nenumato jų subsidiariosios atsakomybės, todėl tai neužkerta teisės ieškovui reikšti naują ieškinį dėl vadovo civilinės atsakomybės. Teismas tik formaliai įvertino abiejose bylose pareikštus reikalavimus, neatskleidė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo bylai nutraukti.

Apeliacinio teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Izadora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo šiai proceso teisės normai taikyti ir procesui nutraukti.

Civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 ieškovas BUAB „Izadora“ prašė pripažinti 2009 m. gegužės 5 d. ieškovo ir atsakovo R. M. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisiant BUAB „Izadora“ iš R. M. 500 000 Lt, o R. M. grąžinant 981 431,43 Lt reikalavimo teisę į UAB „Amber golf club“, taip pat R. M. visiškai ar iš dalies nesumokėjus 500 000 Lt, priteisti BUAB „Izadora“ subsidiariai iš R. C. 415 393,60 Lt žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja sąlygos CK 6.66 straipsniui taikyti. Dėl reikalavimo priteisti 415 393 Lt subsidiariai iš buvusio įmonės vadovo R. C. tuo atveju, jeigu 500 000 Lt nesumokėtų atsakovas R. M., nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, t. y. kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsakovo papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o šiuo atveju ieškovas reikalavimus atsakovams reiškia skirtingais pagrindais, kurių atveju nei įstatymas, nei reikalavimo perleidimo sutartis nenumato jų subsidiariosios atsakomybės.

Šioje civilinėje byloje BUAB „Izadora“ pareiškė reikalavimą priteisti iš R. C. 500 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, pagrįsdamas savo reikalavimą, nurodė, kad R. C., ieškovo vardu sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią už 500 000 Lt įsigijo teisę reikalauti UAB „Amber golf club“ sumokėti 981 431,43 Lt, nors šios sutarties sudarymo metu UAB „Amber golf club“ buvo iškelta bankroto byla, t. y. ieškinys grindžiamas įmonės vadovo civiline atsakomybe dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Kasacinis teismas suformavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; kt.) suformulavo tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2-1246-265/2011 iš esmės nebuvo išspręstas reikalavimas dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės taikymo dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje (CK 2.87 straipsnis), dėl jo nepriimtas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad nesutampa ieškinio dalykas. Civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 R. C. pareikštas subsidiarus reikalavimas buvo siejamas su pirmuoju, t. y. kad jei pripažinus negaliojančia 2009 m. gegužės 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir pritaikius restituciją R. M. BUAB „Izadora“ nesumokėtų 500 000 Lt, 415 393,60 Lt – tokia buvo BUAB „Izadora“ kreditorių pateiktų reikalavimų vertė, priteisti subsidiariai ir R. C. Taigi tuo metu ieškovas pasirinko savo teises ginti iš esmės ne prašydamas iš pažeidusio teisę asmens priteisti padarytą žalą, o prašydamas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį (CK 1.138 straipsnis). Tačiau CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2011 padavimo metu žalos atlyginimo klausimas apskritai dar negalėjo būti keliamas, nes sudarytą reikalavimo perleidimo sandorį buvo siekiama nuginčyti ir, pritaikius restituciją, atkurti iki sutarties sudarymo buvusią padėtį.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-1246-265/2014 ir šioje byloje reikalavimai nėra tapatūs, nors ieškiniuose dėstomos faktinės aplinkybės iš esmės ir sutampa, bet pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas skiriasi. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl esminio proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasEgidijus Žironas