Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės atstovams advokatui Andrej Proškin ir advokato padėjėjai Laurai Andrijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei E. E. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: įpareigoti atsakovę savo lėšomis atstatyti ieškovei priklausančio rūsio, pažymėto indeksu R-4 (toliau - Rūsys), esančio po atsakovei priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), pertvarą per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovei per šį terminą neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovei 90 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, sumokant šią baudą ieškovei; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančiu Rūsiu.

2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2019 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje pradėjo savo buto remonto darbus, tuo pačiu apribodama ieškovės patekimą į Rūsį. Atsakovė nurodė, kad reikia atlikti perdangos tvirtinimo darbus, pareikalavo, jog ieškovė išsineštų visus savo daiktus iš Rūsio, žadėdama greitu atlikti laiku visus darbus ir leisti vėl naudotis Rūsiu. Atsakovė nenurodė, kokie konkretūs darbai bus atliekami Rūsyje. Ieškovė visus savo daiktus išsinešė pati, tačiau atsakovė savo pažado nevykdė ir nevykdo jau ketvirtus metus.

3. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo rūsio patalpos yra aptvertos statybine tvora, įėjimas į jas į uždengtas, be jos sutikimo ir leidimo yra išgriautos vidinės rūsio patalpų pertvaros, buvusios iki statybos darbų pradžios ir registruotos Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės nustatytos 2022-05-11 antstolio Irmanto Gaidelio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-22-2992.

4. Atsakovei priklausanti patalpa yra toliau aptverta statybine tvora ir ieškovė negali patekti į nuosavybės teise priklausantį Rūsį, tinkamai naudotis savo nuosavybe ilgą laiko tarpą. 2023-05-10 ji išsiuntė atsakovei raginimą nutraukti teisių pažeidimą, tačiau atsakymo negavo.

5. Pradėjus teisminį procesą, atsakovė praėjimui į rūsio patalpas padarė statybvietę juosiančioje apsauginėje tvoroje „skylę“ (tarpą) tarp šalia esančio kito svetimo statinio ir tvoros. Praėjimas nėra apsaugotas atskirai nuo statybvietės atskira tvora ir viršuje esančiu stogeliu. Ši „skylė“ veda tiesiai į statybos teritoriją ir per ją vaikščioti yra nesaugu, o taip pat ir neleidžiama.

6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - už aiškiai nepagrįsto ieškinio nesąžiningą pareiškimą.

7. Atsakovė nurodo, kad vertinant antstolio I. Gaidelio protokole pateiktas nuotraukas akivaizdžiai matosi, jog daugiau kaip prieš metus ieškovė turėjo nevaržomą galimybę patekti į Rūsį ir savo veiksmais neprieštaravo, kad atsakovė savo lėšomis atliktų ieškovės Rūsio perdangos konstrukcijos sutvirtinimus: pirmoji protokolo nuotrauka patvirtina, kad šalia patekimo į rūsio patalpas atsakovė neatliko jokių konstrukcinių ar kitų aukštuminių darbų; medinis statinys, einantis lygiagrečiai ties patekimu į rūsio patalpas, nebuvo griaunamas, permontuojamas ar kitaip remontuojamas; atsakovė remonto darbus atliko savo asmeniniame name, segmentinė tvora pastatyta vidinėje kiemo dalyje; remonto darbai atliekami privačioje teritorijoje, kurioje nevykdomas joks viešasis eismas; antroji - kad ieškovė nevaržomai per tą patį laikiną statybinės tvoros segmentą, kurį įvardina kaip „skylę“, kuri neva buvo įrengta tik pradėjus teisminį procesą, pateko prie patekimo į Rūsį; trečioji - kad ieškovė lengvai atidarė laikiną uždangą, kuri saugojo patekimą į rūsį nuo išorės kritulių; ketvirtoji-aštuntoji - kad ieškovė laisvai pateko į Rūsį. Taip pat matosi, kad ant ieškovės Rūsio lubų buvo naujai sumontuotos perdangą laikančios metalinės sijos.

8. Atsakovė pažymi, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 2019-04-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šis butas yra vienintelis visame pastate - gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po atsakovės butu yra įrengtos rūsio patalpos, kurios padalintos keliems savininkams, tarp kurių yra ieškovė ir atsakovė. Atsakovės įsigytas butas buvo pastatytas dar iki 1940 metų.

9. Atsakovės įsigytas butas ir po juo esančios rūsio patalpos buvo avarinės būklės. Įvertinusi, kad butas ir rūsio patalpos, kurias ji įsigijo, yra netinkamos eksploatavimui, o patekus į rūsį gali bet kada užgriūti perdanga ar net pats patekimas į rūsį, pasiūlė ieškovei savo sąskaita ir savo lėšomis įrengti naujas perdangos sijas ir sutvarkyti įėjimo į rūsį sąramą. Kadangi rūsio fizinė būklė labai bloga, ieškovė neprieštaravo ir sutiko, kad atsakovė visus rūsio patalpų konstrukcijų sutvirtinimo darbus atliktų būtent savo sąskaita, nežiūrint į tai, kad pagerinimai bus atlikti ir asmeniškai pačiai ieškovei.

10. Statybos darbų procesas buvo organizuojamas ir atliekamas 5-7 metrų atstumu nuo ieškovės namų durų, todėl nesuprantama ieškovės pozicija, kad apie rūsio patalpose atliekamus perdangos ir sąramos tvirtinimo darbus ji neva visiškai nieko nežinojo, nesikišo į darbų procesą, nepaisant to, kad darbai pradėti atlikinėti nuo 2019 m. vasaros, tačiau jokių pretenzijų dėl šių darbų atlikimo ar stabdymo ji nereiškė. Tai rodo, kad ieškovė sutiko, jog atsakovė atliktų visus reikiamus darbus.

11. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

12. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai, remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį. Šiuo atveju visiškai laisvu rūsio bendrasavininkų sutarimu atsakovė, asmeniškai prisiimdama ir kitų bendrasavininkų pareigą, pagerino rūsio būklę, tuo užtikrindama saugų ir nevaržomą naudojimąsi rūsio patalpomis. Kiti rūsio patalpų bendrasavininkai nereiškia atsakovei jokių pretenzijų, nepasitenkinimų dėl neva pažeistų teisių gynimo. Pastarieji, kaip ir ieškovė, davė sutikimą atsakovei atlikti rūsio patalpų konstrukcijų sutvirtinimą. Šiai dienai kiti bendrasavininkai nevaržomai naudojasi rūsio patalpomis, laiko asmeninius daiktus.

13. Ieškovė bando įrodyti, kad negali ir niekas neva neleidžia patekti į rūsio patalpas, nors, kaip matosi iš protokolo nuotraukų (antstolio I. Gaidelio protokolo), jos darytos pačioje rūsio patalpoje, į kurią ieškovė ir antstolis pateko be jokių apribojimų. Ieškovė visą laiką turėjo ir turi nevaržomą patekimą į Rūsio patalpą. Tačiau dėl asmeninio intereso, kuris yra negatyvus atsakovės atžvilgiu, yra bandoma pakenkti atsakovei. Toks elgesys labiau sietinas su ieškovės asmeniniu įsižeidimu, nekreipiant dėmesio į visas objektyvias aplinkybes.

14. Ieškovė savo asmeninį nepasitenkinimą atsakovės atžvilgiu reiškė ne tik teikdama nepagrįstus skundus, bet ir užsakydama straipsnius viešojoje spaudoje, siekiant dar labiau paveikti, o galbūt ir pažeminti atsakovę.

15. Pažymi, kad ieškovė anksčiau su skundais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) dėl tariamai atsakovės neteisėtų statybos darbų, kurie neva atliekami pažeidžiant įstatymus. Vyko eilė patikrinimų, atsakovė dėl ieškovės veiksmų buvo priversta stabdyti bet kokius darbus. Tačiau VTPSI nenustatė jokių atsakovės pažeidimų tiek vykdant statybos darbus, tiek atliekant darbų saugos užtikrinimą. Ieškovė taip pat 2019-05-12 su skundu Nr. A97-26869/19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių (toliau – Skyrius) dėl atsakovės neva neteisėtų veiksmų atliekant statybos darbus. Pastaruoju skundu ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo statybos darbus nesilaikydama darbų saugos reikalavimų. Todėl atsakovė, reaguodama į ieškovės reikalavimus ir Skyriaus nurodymus, pastatė segmentinę tvorą, paliekant praėjimą į rūsio patalpas. Nors segmentinė tvora buvo pastatyta ieškovės iniciatyva, ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad jai dabar ta tvora neva trukdo ir turėtų būti panaikinta, nepaisant to, kad atsakovė būtent dėl ieškovės nuolatinių skundų ir pastatė laikiną segmentinę tvorą.

16. Ieškovė teigia, kad atsakovė neva prasidėjus teisminiam procesui padarė statybvietę juosiančioje apsauginėje tvoroje „skylę“ tarp esančio kito svetimo statinio. Tai, kad ieškovė iškraipo faktus ir siekia suklaidinti teismą, patvirtina ir pačios ieškovės į bylą pateikti įrodymai: ieškovė su pirminiu ieškiniu pateikė fotonuotrauką, atliktą 2023-06-15, t. y. kuomet dar teisminis procesas nebuvo prasidėjęs. Šioje nuotraukoje matosi, kad stovi laikina segmentinė tvora, kuri yra pastatyta išlaikant atstumą nuo medinio pastato, paliktas praėjimas į rūsio patalpas. Ieškovės pateiktame antstolio I. Gaidelio protokole matosi, kad segmentinė tvora stovėjo toje pačioje vietoje kaip ir pirminio ieškinio pareiškimo dieną, ieškovė ir antstolis be jokių apribojimų galėjo patekti į rūsio patalpas.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

18. Ieškinio pareiškimo dienai (ieškinys teisme gautas 2023-07-03) ieškovė turėjo ir šiai dienai turi visas galimybes naudotis jai pagal paskirtį priklausančiu Rūsiu, jos nuosavybės teisė nėra jokiais būdais suvaržyta ar apribota, o juo labiau pažeista. Tai, kad ieškovės nuosavybės teisė nėra suvaržyta ar apribota, patvirtina 2023-08-02 antstolės Irenos Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F-11-23-62 ir kartu prie protokolo pridėtos nuotraukos Pastarajame protokole užfiksuota rūsio patalpų esama būklė ir priėjimas prie rūsio patalpų. Nustatytos šios aplinkybės: priėjimas prie rūsio yra užtvertas segmentine (laikina) tvora; paliktas 67 cm tarpas tarp pastato sienos ir segmentinės (laikinos) tvoros, kurio užtenka suaugusiam žmogui patogiai praeiti link rūsio patalpų; segmentinė tvora yra mobili, esant reikalui, ją galima patraukti į šoną ar nuimti; įėjimas į rūsį yra lengvai prieinamas, takas tarp statybinės (laikinos) tvoros ir pastato sienos yra išdėtas medinėmis paletėmis; užfiksuota rūsio patalpų esama būklė ir rūsio patalpose įrengtos pertvaros; pertvarų pagalba suformuotos patalpos turi įrengtas duris, kurios nėra užrakintos, matomos sumontuotos spynų kilpelės; patalpos sutvarkytos, šiukšlių ir statybinių atliekų nėra.

19. Pažymi, kad vidinės Rūsio pertvaros yra įrengtos, ieškovei tai žinoma, ką patvirtina matininkės O. A. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023-07-23 parengtas rūsio patalpų planas:

20. Pagal ieškovę turėtų būti įrengta statybvietė, tačiau remiasi teisės normomis, kuriose įtvirtinti darbų saugos reikalavimai atliekant aukštuminius darbus, montuojant statinių konstrukcijas šalia viešųjų praėjimo takų, kelių, kurioje vaikšto žmonės, vyksta intensyvus eismas. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, kad: „Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo (2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/D1-34, nauja redakcija nuo 2021-05-01, Nr. A1-78/D1-42, 2021-01-26) 13.1 punkte nustatyta, kad judėjimo keliai, taip pat laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės bei platformos turi būti apskaičiuoti, išdėstyti ir tokių matmenų, kad pėstieji ir transporto priemonės galėtų saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia judėjimo kelių ir įrenginių. 13.2 punkte nustatyta, kad pėsčiųjų judėjimo ir (arba) krovinių gabenimo kelių, įskaitant privažiavimo kelius krovimo darbams, matmenys turi būti nustatomi atsižvelgiant į tokių kelių potencialių naudotojų skaičių ir veiklos pobūdį. Šių nuostatų 36.3 punkte nustatyta, kad statybvietėje reikia uždengti perėjas arba užtikinti, kad į pavojingas zonas nebūtų įmanoma patekti“.

21. Ieškovės aukščiau aprašyti reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1/22/D1-34 patvirtintų nuostatų dėl darboviečių įrengimo (toliau – Nuostatos) priede Nr. 4 „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėse“ (toliau – Reikalavimai). Reikalavimų 1 punkte numatyta, kad: „Šiame priede nustatyti reikalavimai konkrečiai statybvietei taikomi tada, kai to reikia įvertinus statybvietėje vykdomų darbų pobūdį ir esamą ar galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai“. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pačią statybvietę, yra įvertinama, kokius įrenginius, atitvarus, žymas ar kitas pranešimo priemones reikia pastatyti. Tai priklauso nuo to, kokie darbai yra atliekami ir kokią riziką jie gali kelti žmonių saugumui. Kadangi pati ieškovė kreipėsi į Skyrių su skundu nurodydama, kad atsakovė atlieka statybos darbus neva nesilaikydama darbų saugos reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo atsakovę pastatyti tik laikiną segmentinę tvorą. Ką atsakovė ir padarė. Skyrius, įvertinęs atsakovės atliekamus darbus, jų pobūdį, galimas rizikas, nereikalavo įrengti, kaip ieškovė nurodo, laikino stogo.

22. Nesuprantama, ką ieškovė turi omenyje kalbėdama apie tai, kad atsakovė neįrengė judėjimo kelyje, perėjoje, pėsčiųjų take stogo atitvarų. Ieškovė pateikė Reikalavimų 13.1 ir 13.2 punktų aprašymus, kuriuose kalbama apie judėjimo kelius – pavojingas zonas. Ieškovė šiuo atveju teigia, kad jos ir atsakovės vidiniame kieme, privačioje teritorijoje yra įrengtas atitinkamos kategorijos viešasis kelias su perėjomis, kuriame neva atsakovė buvo įsirengusi krovimo platformas, aikšteles. Ieškovė nesupranta, kokio pobūdžio darbus aprašo. Ieškovė aprašo darbų saugos reikalavimus konstrukciniams, atitinkamame aukštyje atliekamiems pavojingiems darbams.

23. Pažymi, kad ieškinio pareiškimo dienai atsakovė neatliko, neatlieka ir neketina atlikti išorinių konstrukcijos montavimo darbų. Atitinkamai tiek VTPSI, tiek Skyriaus atsakingi darbuotojai – inspektoriai, nenustatė jokių atsakovės pažeidimų vykdant statybos darbus, organizuojant darbų saugą. Nors ieškovė kreipėsi į visas atsakingas institucijas, tačiau iš atsakovės pusės nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra pažeidusi darbų saugos reikalavimus.

24. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo atstatyti Rūsio pertvarą, nes paaiškėjo aplinkybė, jog ši pertvara yra atstatyta.

25. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus, išskyrus atsisakyto, ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

28. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo 2019-04-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Po atsakovės butu yra įrengtos ginčo rūsio patalpos, kurios padalintos keliems savininkams, tarp kurių yra ginčo šalys. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovės įsigytas butas ir po juo esančios rūsio patalpos buvo avarinės būklės (įėjimo į rūsį sąramos buvo visiškai paslankios, nesutvirtintos tarpusavyje, plytas laikantis statybinis mišinys per daugelį metų praradęs savo savybes, sutrūkęs; medinis durų angokraštis, kuris laikė mūrinę sąramą, buvo išpuvęs, mediniai tašeliai tarpusavyje buvo nesutvirtinti, todėl nuo stipresnio smūgio galėjo bet kada užgriūti įėjimas į rūsį; visos rūsio perdangą laikančios metalinės sijos buvo visiškai surūdijusios, klibėjo, vietomis buvo atitrūkusios nuo pačios perdangos, visame plote buvo atviri plyšiai tarp perdangos ir jas turėjusių laikyti metalinių sijų).

30. Ieškovė iš esmės neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė anksčiau su skundais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl tariamai atsakovės neteisėtų statybos darbų, kurie neva atliekami pažeidžiant įstatymus; kad vyko eilė patikrinimų, teisminiai ginčai Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I3-4142-595/2002) ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A-249-525/2024), atsakovė dėl ieškovės veiksmų buvo priversta stabdyti bet kokius darbus; kad VTPSI nenustatė jokių atsakovės pažeidimų tiek vykdant statybos darbus, tiek atliekant darbų saugos užtikrinimą; kad ieškovė taip pat 2019-05-12 su skundu Nr. A97-26869/19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl atsakovės neva neteisėtų veiksmų atliekant statybos darbus; kad pastarojo skundo pagrindu ir reaguodama į Skyriaus nurodymus, atsakovė pastatė ginčo segmentinę tvorą, paliekant praėjimą į rūsio patalpas.

31. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės aplinkybes, kad tiek VTPSI, tiek Skyriaus atsakingi darbuotojai, tiek teismai nenustatė jokių atsakovės pažeidimų vykdant statybos darbus, organizuojant darbų saugą.

32. Ieškovė reikalavimus grindė 2022-05-11 antstolio Irmanto Gaidelio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-22-2992 ir tuo, kad, kad tariamai tik prasidėjus teisminiam procesui atsakovė padarė praėjimą į rūsio patalpas, įrengdama apsauginėje tvoroje, kuri juosia statybvietę, „skylę“. Protokole antstolis Irmantas Gaidelis konstatavo, kad: „kieme matomas nebaigtas statyti pastatas, uždengtas įėjimas į rūsį. Rūsio patalpose nėra vidinių pertvarų pagal užsakovo pateiktą rūsio planą“. Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš šiame protokole esamų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog 2022-05-11 dar buvo nebaigti statybos darbai, nes matosi statybinės medžiagos, nebaigti įrengti laiptų segmentai, nesutvarkyta statybos aikštelė. Teismo nuomone, labai tikėtina, kad minėti ieškovės skundai ir teisminiai ginčai galėjo nulemti tai, jog tuo metu statybos darbai anksčiau nebuvo užbaigti. Be to, byloje nėra ir duomenų, įpareigojančių atsakovę užbaigti statybos darbus konkrečiu laiku, ar kad darbai užtruko neprotingai ilgai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises patekti į rūsio patalpas, kuriose statybos darbai dar nebaigti (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

33. Ieškovės argumentas, kad patekti į Rūsį (rūsio patalpas) yra nesaugu, nes trukdo segmentinė tvora ir vykdomi kiti statybos darbai yra nepagrįstas jokiais specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, todėl vertintinas kritiškai kaip subjektyvi ieškovės nuomonė. Iš bylos duomenų matyti, kad faktines aplinkybes konstatavę antstoliai I. Gaidelis ir I. Beliačic, kadastrinius matavimus atlikusi matininkė O. A. galėjo be specialių priemonių nueiti iki rūsio patalpų ir į jas patekti.

34. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovės nuosavybės teisė nėra suvaržyta ar apribota, patvirtina ir 2023-08-02 antstolės Irenos Beliačic faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F-11-23-62 (kartu su prie protokolo pridėtos nuotraukomis). Kaip matyti iš šio protokolo, jame užfiksuota ginčo rūsio patalpų esama būklė ir priėjimas prie rūsio patalpų, nustatytos šios aplinkybės: priėjimas prie rūsio yra užtvertas segmentine (laikina) tvora; paliktas 67 cm tarpas tarp pastato sienos ir segmentinės (laikinos) tvoros, kurio užtenka suaugusiam žmogui patogiai praeiti link rūsio patalpų; segmentinė tvora yra mobili, esant reikalui, ją galima patraukti į šoną ar nuimti; įėjimas į rūsį yra lengvai prieinamas, takas tarp statybinės (laikinos) tvoros ir pastato sienos yra išdėtas medinėmis paletėmis; užfiksuota rūsio patalpų esama būklė ir rūsio patalpose įrengtos pertvaros; pertvarų pagalba suformuotos patalpos turi įrengtas duris, kurios nėra užrakintos, matomos sumontuotos spynų kilpelės; patalpos sutvarkytos, šiukšlių ir statybinių atliekų nėra.

35. Iš antstolės darytų nuotraukų matyti, kad tarp pastato ir segmentinės tvoros yra tarpas praėjimui. Mažai tikėtina, kad segmentinės tvora laikoma atsakovės sąmoningai dėl ieškovės ribojimo patekti į rūsio patalpas, nes protingai elgdamasis asmuo neribos ir sau patekimo į nuosavą butą ar tinkamo vaizdo iš buto patalpų (CK 1.5 straipsnis). Be to, teisme atsakovės atstovai minėjo, kad ginčo tvora bus pašalinta 2024 m. pavasarį atlikus gerbūvio darbus, tuo pačiu užtikrinant statybos darbų reikalavimus tinkamai atitverti statybvietę, taip nesudarant ir ieškovei prielaidų toliau teikti skundus dėl statybos darbų. Atsižvelgdamas į atliktų statybos darbų apimtį, jų baigtumą, teismas neturi pagrindo abejoti šiais atstovų argumentais.

36. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, elgdamasi rūpestingai ir sąžiningai kaip Rūsio savininkė ir bendraturtė kitų patalpų, galėjo ir privalėjo tinkamai rūpintis rūsio patalpomis ir neleisti, kad tiek patekimas į rūsio patalpas, tiek pats Rūsys būtų tokios prastos būklės iki atsakovė tapo viena iš savininkių 2019 metais; kaip minėta, ieškovė pati neprieštaravo atsakovės argumentui, kad rūsio patalpos yra avaringos būklės. Atsakovė tik įsigijusi butą pradėjo savo lėšomis šalinti akivaizdžius pastato trūkumus, tame tarpe pagerindama ir ieškovės turto (Rūsio) būklę. Ieškovė gi nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi veiksmų šalinti avaringų rūsio patalpų būklę.

37. Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovės kaip savininkės teisės nėra absoliučios, ji privalo prisidėti prie bendro naudojimo turto išlaikymo (remonto), todėl vykdant teisėtus statybos darbus jos teisės galėjo būti ribojamos (dėl patekimo į rūsio patalpas), o būdama bendraturtė privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kitu bendraturčiu (atsakove), atitinkamai domėtis statybos darbų eiga ir galimybėmis naudotis turtu. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovei buvo žinoma faktinė darbų eiga ir galimybė patekti į rūsio patalpas, nes tai pavirtina ir minėtų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo faktai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė pažeidė ar pažeidžia ieškovės teises (CK 1.5, 4.76, 4.82, 4.93, 4.98, 6.1-6.4, 6.38, 6.68, 6.200 straipsniai).

38. Tokiu atveju, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad nepagrįstas ir atmestinas reikalavimas įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis Rūsiu (rūsio patalpomis) (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

39. Priimtinas ieškovės atsisakymas reikalavimo įpareigoti atsakovę atstatyti Rūsio pertvarą. Toks atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl šio reikalavimo atsisakymas priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

40. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

41. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovė nepažeidė ieškovės teisių, nėra pagrindo daryti išvados, jog ir reikalavimas atstatyti ieškovei priklausančio Rūsio pertvarą buvo pareikštas pagrįstai. Tai turi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Tokiu atveju, iš ieškovės priteistina atsakovei 1 606,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą nepriteistina išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija 8 Eur; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Priėmus ieškinio dalies atsisakymą, ieškovei grąžintina 83 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

42. Atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - už aiškiai nepagrįsto ieškinio nesąžiningą pareiškimą, kadangi, teismo nuomone, byloje nėra objektyvių ir pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės nesąžiningumą reiškiant nagrinėjamą ieškinį (CPK 5, 185 straipsniai).

43. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 273, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės I. B. atsisakymą reikalavimo atstatyti rūsio pertvarą ir nutraukti šią bylos dalį.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

Priteisti iš ieškovės I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 606,49 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 187, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.