- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2-6-962/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10544-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- H. R.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą pripažinimo, trečiasis asmuo H. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai
1. Ieškovė I. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą; pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovė) sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė pateiktu dubliku ir posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė posėdyje palaikė atstovaujamosios poziciją.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvena iš atsakovės nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Butas 1980 m. spalio 10 d. orderiu buvo skirtas ieškovės seneliui J. K., nuo 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno ieškovės mama R. R. ir ieškovė, nuo 1986 m. ieškovės brolis H. R. Mama rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, norėjo butą išsipirkti, šeimos nariai 1993 m. rašėsi sutikimą dėl buto privatizavimo, mama buvo prašiusi leisti jai privatizuoti butą, tačiau dokumentai neišlikę. 1993 m. mama pametė pasą, galimai dėl to neužbaigė buto privatizavimo proceso. Butas buvo neteisėtai privatizuotas kitų asmenų, veikusių su privatizavimo tarnyba. Mama kreipėsi į prokuratūrą, buvo inicijuotas teisminis procesas, teismas neteisėtus sandorius panaikino. Prokuratūros ieškinyje buvo nurodyta, kad buto privatizavimo dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. 1999 m. balandžio 13 d. su mama buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. 2004 m. gruodžio 23 d. ieškovės mama kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašė įteisinti 1999 m. sausio 18 d. teismo priimtą sprendimą, grąžinti butą savivaldybei, mama domėjosi buto išsipirkimo galimybe, šis klausimas liko neišspręstas dėl užklupusių asmeninių rūpesčių. (duomenys neskelbtini) mirus R. R., 2011 m. gruodžio 27 d. buto nuomos sutartis sudaryta su ieškove. Ieškovės mama buvo subjektas, turintis teisę privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis, nes buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, buto nuomininkė, butų privatizavimo laikotarpiu ji neįgijo jokio kito turto, butas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamasis butas daugiabučiame name, be to, mama 1992 m. kreipėsi į butų privatizavimo tarnybą, šeimos nariai buvo pasirašę susitarimą, dėl tarnybos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų procesas liko neužbaigtas, o privatizavimo dokumentai dingo. Buto privatizavimo procesas liko neužbaigtas dėl objektyvių priežasčių – neteisėtų sandorių sudarymo ir privatizavimo dokumentų sunaikinimo – kurios nepriklausė nuo ieškovės mamos valios.
1.2. Ieškovės mama įgijo teisę privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis, ši jos teisė buvo pažeista ir turi būti ginama leidžiant ieškovei, kaip jos įpėdinei, butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mamos likusį palikimą sudarė jos asmeniniai daiktai, dokumentai, kuriuos ieškovė po mamos mirties valdo ir tvarko kaip savo. Palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė savo mamos palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškovė ir toliau gyvena bute, moka mokesčius. Prašo pripažinti ieškovei iš mamos paveldėtą turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo buto, nes ieškovės mama galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau iki mirties šios teisės neįgyvendino.
1.3. Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Reikalavimo teisė ieškovės motinai atsirado tuomet, kai butas realiai grąžintas valstybės nuosavybėn, vėliau perduotas savivaldybės nuosavybėn, t. y. nuo 2005 m. ieškovės motina siekė privatizuoti butą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to laiku neįgyvendino. R. R. gyveno labai skurdžiai, viena augino vaikus, neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos. Ieškovė, gavusi atsakovės minimą 2009 m. spalio 23 d. raštą, suprato, kad ji negali privatizuoti buto, tai gali padaryti mama, nes pastaroji buvo pagrindinė buto nuomininkė, todėl ieškovė dėl buto privatizavimo tuo metu nesikreipė. Mirus mamai, ieškovė neturėjo mamos dokumentų, todėl manė, kad negalės kreiptis į teismą, dokumentus rado 2020 m. R. R. terminą praleido dėl sūnaus sveikatos problemų ir su tuo susijusių rūpesčių.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsakovė triplike ir atsakovės atstovė posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovės teiginiai, kad pagal Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas jos motina R. R. buvo tinkamas išnuomoto buto privatizavimo subjektas, išnuomotas butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o ieškovės mama 1992 m. kreipėsi dėl privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ir 1993 m. buvo pasirašytas šeimos narių susitarimas, kad butas bus privatizuojamas R. R. vardu, bet dėl tarnybos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų procesas buvo neužbaigtas, o dokumentai dingo, yra nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis nėra. Ieškovės motina 1994 m. spalio 12 d. prašyme prokurorui neužsiminė, kad ji 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, teikė dokumentus, buvo sumokėjusi mokestį už dokumentų suruošimą, avansą. Byloje pateiktame prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškinyje nurodyta, kad buto privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Iš 1999 m. sausio 18 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nebuvo kaltinami prisidėjus prie dokumentų klastojimo ar dokumentų sunaikinimo. Ieškovės motina nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, nesiėmė veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinta privatizavimo procedūra lengvatine tvarka. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos motina nuo 1999 m. sausio 18 d., kai buvo priimtas sprendimas panaikinti sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, būtų pateikusi prašymą tęsti pradėtas privatizavimo procedūras. R. R. nebuvo išreiškusi valios pirkti ginčo buto, privatizavimo procedūros nebuvo pradėtos, tarp R. R. ir atsakovės nebuvo susiklostę buto privatizavimo santykiai. Neįgyta ieškovės motinos subjektinė teisė negali būti realizuojama.
2.2. Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė 2009 m. spalio 21 d. pateikė prašymą pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą lengvatine kaina. 2009 m. spalio 23 d. raštu buvo nuspręsta, kad nėra teisinio pagrindo perduoti ieškovei ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, raštu, be kita ko, ieškovė buvo informuota, kad ji turi galimybę teismine tvarka įrodyti priežastis, dėl ko neprivatizavo nuomojamų gyvenamųjų patalų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Ieškovė rašto neskundė, nesikreipė į teismą dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
2.3. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos negaliojančiomis buto pirkimo– pardavimo sutartys ir taikyta restitucija. Ieškinys teisme pareikštas 2021 m. birželio 22 d., iki to laiko nei ieškovės motina, nei ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, jeigu laikė, kad jų teisės yra pažeistos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu sutiko su ieškiniu, prašė ieškinį tenkinti, leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
3.1. Trečiasis asmuo bute gyvena nuo gimimo (duomenys neskelbtini). Savo šeimos ir turto neturi, seniai serga psichikos liga, įtraukta į sunkių ligų sąrašą. Ieškovės ir trečiojo asmens pragyvenimo sąlygos sunkios, gaunamos pajamos labai mažos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas (toliau – BPĮ). Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačios nuosavybės teise jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
5. Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).
7. Kauno miesto Požėlos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komitetas 1980 m. spalio 10 d. išdavė orderį Nr. 342 J. K. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno R. R. ir I. R., nuo (duomenys neskelbtini) H. R. Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1986 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 113 buto nuomos sutartis sudaryta su R. R. 1994 m. spalio 12 d. R. R. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti situaciją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėto privatizavimo. Kauno miesto prokuratūra 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininiu pareiškimu dėl buto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikė abišalę restituciją. I. R. gyvenamąją vietą 1992 m. liepos 30 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
8. 1999 m. balandžio 13 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas R. R.. 2004 m. gruodžio 23 d. R. R. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės Būsto skyriui įteisinti sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą grąžinti savivaldybei. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 7 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei. I. R. 2009 m. spalio 21 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui prašydama leisti lengvatine kaina privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2009 m. spalio 23 d. rašte nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Rašte nurodyta, kad yra galimybė įrodyti priežastis, dėl kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos neprivatizuotos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, teismine tvarka.
9. 2011 m. gruodžio 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotai išnuomotas I. R. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Skyriuje yra I. R. 2009 m. spalio 21 d. prašymas leisti privatizuoti butą lengvatinėmis kainomis ir R. R. 2004 m. gruodžio 23 d. prašymas įteisinti 1999 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio sprendimo kopija.
10. R. R. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, vaikai – I. R. ir H. R. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2020 m. spalio 6 d. duomenimis R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. 2021 m. birželio 15 d. duomenimis Testamentų registre nėra duomenų apie R. R. įregistruotus sudarytus testamentus, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ar ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjos palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
11. H. R. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – R. R. ir J. R.. H. R. diagnozuota psichikos liga, iki 2051 m. spalio 16 d. nustatytas dvidešimt penkių proc. darbingumo lygis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) H. R. pripažintas I. R. šeimos nariu, Kauno miesto savivaldybė įpareigota deklaruoti H. R. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kaip nuomininko šeimos nario. H. R. gyvenamoji vieta minėtu adresu deklaruota 2016 m. lapkričio 28 d.
12. Byloje nėra ginčo, kad I. R. po savo motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Bylos duomenimis mirusioji nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, neturėjo, I. R. po motinos mirties liko gyventi tame pačiame bute, perėmė visus jos asmeninius daiktus. Suinteresuotas asmuo H. R. prieštaravimų dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R. priėmė palikimą po motinos mirties pradėjusi faktiškai valdyti R. R. asmeninius daiktus, dokumentus, nepareiškė. Atsižvelgiant į tai juridinę reikšmę turintis faktas konstatuotinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
13. Butas, kurį ieškovė siekia privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizavimo objektas. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po savo motinos mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, esminis klausimas yra tai, ar ieškovės motina R. R. įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo valią pasinaudoti buto privatizavimo teise ir ar ieškovė, po savo motinos mirties priėmusi jos palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, yra tinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).
15. Ieškovė nurodė, kad ji, po savo motinos mirties priėmusi palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, yra tinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis, kadangi šią turtinę teisę paveldėjo po motinos mirties. Ieškovės teigimu, jos motina, remiantis BPĮ nuostatomis, buvo tinkamas subjektas privatizuoti butą, be to, 1992 m. (įstatymo galiojimo metu) kreipėsi į butų privatizavimo tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo, buvo pasirašytas šeimos narių susitarimas privatizuoti butą mamos vardu, tačiau dėl tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų privatizavimo procesas liko neužbaigtas, o dokumentai dingo.
16. BPĮ 5 straipsnis nustatė, kad pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė teigia, kad galiojant BPĮ, ieškovės motina nebuvo pradėjusi buto privatizavimo procedūrų. Siekdama įrodyti, kad jos motina buvo tinkamas subjektas privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ir ieškovė šią teisę paveldėjo, ieškovė turėjo įrodyti, kad jos motina BPĮ galiojimo metu buvo pradėjusi privatizavimo procesą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės motina BPĮ galiojimo metu buvo pradėjusi ginčo buto privatizavimo procesą – padavusi pareiškimą savivaldybei pagal savo gyvenamąją vietą, kad R. R. šeimos nariai buvo susitarę, kas taps perkamo buto savininku, kad toks susitarimas buvo patvirtintas notariškai. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovės motina įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, todėl neįgijo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė, po savo motinos mirties priėmusi palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, teisės, kurios jos motina nebuvo įgijusi, nepaveldėjo ir yra netinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
19. Kauno miesto prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininiame pareiškime nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės motina po 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos neteisėtomis ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartys ir taikyta restitucija, priėmimo ėmėsi tęsti, anot ieškovės, pradėtas buto privatizavimo procedūras. Byloje esantis ieškovės 2009 m. spalio 21 d. prašymas atsakovei leisti ieškovei privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2009 m. spalio 23 d. atsakymas bei ta aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į teismą, kad jai būtų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal BPĮ nuostatas, patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog galiojant BPĮ, jos motina pateikė prašymą privatizuoti butą. Konstatuojama, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos motinos ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai. Liudytoja apklausta S. B. reikšmingų aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė.
20. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė mano, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).
22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie galimai pažeistą savo teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. spalio 23 d., tačiau negynė savo pažeistos teisės teisme ir praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, jog visą ieškinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad ieškovės delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį atmesti ir dėl ieškinio senaties praleidimo, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį.
23. Ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos.
24. Valstybė šioje byloje patyrė 15,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau valstybė ieškovei garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu, 448 straipsniu
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Ieškinį dėl teisės pripažinimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.