- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-681-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10544-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- H. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-962/2022 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą butą pripažinimo, trečiasis asmuo H. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. R. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą, 2) pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvena iš atsakovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1980 m. spalio 10 d. orderiu buvo skirtas ieškovės seneliui J. K.. Nuo 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno ieškovės mama R. R. ir ieškovė, nuo 1986 m. – ieškovės brolis H. R.. Mama rūpinosi butu, norėjo jį išsipirkti. Mama prašė leisti jai privatizuoti butą, šeimos nariai 1993 m. rašėsi sutikimą dėl buto privatizavimo, tačiau dokumentai neišliko. Mama gyveno labai skurdžiai, viena augino vaikus, neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos, 1993 m. pametė pasą. R. R. terminą praleido dėl sūnaus sveikatos problemų ir su tuo susijusių rūpesčių. Galimai dėl to neužbaigė buto privatizavimo proceso. Butą neteisėtai privatizavo kiti asmenys, bet mama kreipėsi į prokuratūrą, teismas neteisėtus sandorius panaikino. 1999 m. balandžio 13 d. su mama sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. 2004 m. gruodžio 23 d. ieškovės mama Kauno miesto savivaldybės prašė įteisinti 1999 m. sausio 18 d. teismo sprendimą, grąžinti butą savivaldybei. (duomenys neskelbtini) mirus R. R., 2011 m. gruodžio 27 d. buto nuomos sutartis sudaryta su ieškove. Ieškovės mama, galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau iki mirties šios teisės neįgyvendino. Buto privatizavimo procesas liko neužbaigtas dėl objektyvių priežasčių – neteisėtų sandorių sudarymo ir privatizavimo dokumentų sunaikinimo. Ieškovė po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mamos likusius asmeninius daiktus, dokumentus valdo ir tvarko kaip savo, toliau gyvena bute, moka mokesčius. Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti ieškovei iš mamos paveldėtą turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą. Nuo 2005 m. ieškovės motina siekė privatizuoti butą. Ieškovė, gavusi atsakovės minimą 2009 m. spalio 23 d. raštą, suprato, kad ji negali privatizuoti buto, tai gali padaryti mama, kuri buvo pagrindinė buto nuomininkė. Todėl ieškovė dėl buto privatizavimo tuo metu nesikreipė. Mirus mamai, ieškovė neturėjo mamos dokumentų, todėl manė, kad negalės kreiptis į teismą, dokumentus rado 2020 m.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Prašo ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.
4. Nurodė, kad ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve dokumentų, pateiktų Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – ir Butų privatizavimo įstatymas) galiojimo metu dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis nėra. Ieškovės motina 1994 m. spalio 12 d. prašyme prokurorui neužsiminė, kad ji 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, teikė dokumentus, buvo sumokėjusi mokestį už dokumentų suruošimą, avansą. Byloje pateiktame prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškinyje nurodyta, kad buto privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Ieškovės motina nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka įgyvendinimu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos motina nuo 1999 m. sausio 18 d., kai buvo priimtas sprendimas panaikinti sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, būtų pateikusi prašymą tęsti pradėtas privatizavimo procedūras. R. R. nebuvo išreiškusi valios pirkti ginčo buto, privatizavimo procedūros nebuvo pradėtos, tarp R. R. ir atsakovės nesusiklostė buto privatizavimo santykiai. Ieškovė 2009 m. spalio 21 d. pateikė prašymą pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą lengvatine kaina. 2009 m. spalio 23 d. raštu buvo nuspręsta, kad nėra teisinio pagrindo parduoti ieškovei ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, ieškovė informuota apie galimybę teismine tvarka įrodyti priežastis, dėl ko neprivatizavo nuomojamų gyvenamųjų patalų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo negaliojančiomis pripažintos buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija. Ieškinys teisme pareikštas 2021 m. birželio 22 d., iki to laiko nei ieškovės motina, nei ieškovė nesiėmė jokių veiksmų.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo atsiliepimu sutiko su ieškiniu, prašė ieškinį tenkinti, leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, kad bute gyvena nuo gimimo 1986 m. spalio 17 d. Savo šeimos ir turto neturi, seniai serga psichikos liga, įtraukta į sunkių ligų sąrašą. Ieškovės ir trečiojo asmens pragyvenimo sąlygos sunkios, gaunamos pajamos labai mažos.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra I. R. priėmė mirusiosios palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškinį dėl teisės pripažinimo teismas atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačios nuosavybės teise jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas buvo įtvirtinta 1991 m. gegužės 28 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams.
8. Byloje nėra ginčo, kad I. R. po savo motinos R. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą.
9. Butas, kurį ieškovė siekia privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, gali būti privatizavimo objektas. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės motina įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų teisei privatizuoti butą įgyti, todėl neįgijo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė, po savo motinos mirties, teisės, kurios jos motina nebuvo įgijusi, nepaveldėjo ir yra netinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
10. Kauno miesto prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininiame pareiškime nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės motina po 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos neteisėtomis ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija, priėmimo tęsė buto privatizavimo procedūras. Ieškovės 2009 m. spalio 21 d. prašymas leisti ieškovei privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2009 m. spalio 23 d. atsakymas bei ta aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į teismą, kad jai būtų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos motinos ir atsakovės susiklostė buto privatizavimo teisiniai santykiai.
11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie galimai pažeistą savo teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. spalio 23 d., tačiau negynė savo pažeistos teisės teisme ir praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visą ieškinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis į teismą dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. (toliau – ir apeliantė) prašo 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl teisės pripažinimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pirmos instancijos teismas netinkamai skaičiavo senaties termino eigą ir netinkamai aiškino teisės aktus dėl nuomojamų patalpų privatizavimo.
1.2. Apeliantės motina buvo subjektas, turintis teisę privatizuoti butą. Ji buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, buvo buto nuomininkė, buto privatizavimo laikotarpiu ji neįgijo jokio kito turto. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamasis butas daugiabučiame name. Apeliantės mama R. R. kreipėsi į butų privatizavimo tarnybą 1992 m. dėl buto privatizavimo, tačiau privatizavimo dokumentai dingo.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodoma, kad ginčo buto privatizavimo dokumentai nėra išlikę. Apeliantė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad dar 1992 metais jos mama kreipėsi į butų privatizavimo tarnybą dėl buto privatizavimo, tačiau procesas nebuvo užbaigtas, o privatizavimo dokumentai dingo. Tuo pačiu metu, 1992 metais, buvo pasirašytas susitariamas tarp šeimos narių, kuris buvo notariškai patvirtintas, kuriuo susitarta, kad nekilnojamąjį turtą privatizuos apeliantės mama R. R.. Be to, būtent apeliantės mama R. R. dar 1994 metais kreipėsi į Kauno miesto prokuratūrą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo išvada pagrįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas nevertino vėlesnių apeliantės motinos R. R. veiksmų, kuomet ji kreipėsi į prokuratūrą dėl privatizavimo panaikinimo.
Šalies argumentai
1.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad yra pagrindas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teisė reikšti reikalavimus apeliantei atsirado tik jai įgijus teisę pavedėti motinos turtą. Akivaizdu, kad tik 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6-962/2022, apeliantė įgijo teisinį pagrindą reikalauti pabaigti įgyvendinti jos motinos pradėtą buto privatizavimo procesą. Įvertinus pačios apeliantės elgesį po motinos mirties, akivaizdu, kad senaties terminas atsinaujino. Apie po mirusios motinos įgytas teises visi paveldėtojai sužinojo tik 2022 m. sausio 31 d., teismui priėmus sprendimą dėl paveldėjimo. Niekada po motinos R. R. mirties, nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Akivaizdu, kad jokie senaties nėra suėję, šis institutas neturi ir negali būti taikomas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. byloje nėra ne tik apeliantės motinos prašymo dėl ginčo buto privatizavimo bei notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas, bet ir jokių kitų netiesioginių įrodymų, jog apeliantės motina buvo pradėjusi privatizavimo procedūras. Pavyzdžiui, kvitų, patvirtinančių, kad apeliantės motina buvo sumokėjusi mokesčius už privatizuojamo buto dokumentų ruošimą, užsakymo inventorizuoti ketinamą privatizuoti ginčo butą, parengtos buto techninės apskaitos bylos. Apeliantė yra išsaugojusi visus su ginčo butu susijusius dokumentus nuo pat ginčo buto suteikimo 1980 m., tačiau tarp jų nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio privatizavimo procedūros pradėjimą. Apeliantės motina R. R. savo 1994 m. spalio 12 d. prašyme Kauno m. prokurorui visiškai neužsimena apie tai, kad ji 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo, buvo sumokėjusi mokestį už dokumentų ruošimą, avansą, po kurių tik pradedamos privatizavimo procedūros, ar kad jos dokumentai Kauno miesto savivaldybės darbuotojų buvo neteisėtai sunaikinti. Kauno miesto prokuratūros 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininio pareiškime taip pat nurodoma, kad buto (duomenys neskelbtini) privatizacijos dokumentų privatizavimo tarnyboje nėra. Iš 1999 m. sausio 18 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 matyti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai nebuvo kaltinami prisidėjus prie dokumentų klastojimo ir dokumentų sunaikinimo. Byloje esantys įrodymai, teikti pačios apeliantės, įrodo, kad privatizavimo procesas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu niekuomet nebuvo pradėtas ir būtent todėl nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantės motina po 1999 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo pripažintos neteisėtomis ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta restitucija, priėmimo ėmėsi tęsti, anot apeliantės, pradėtas buto privatizavimo procedūras. Apeliantė neįrodė, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jos motina pateikė prašymą privatizuoti butą.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu apeliantės motinai neįgijus teisės privatizuoti ginčo gyvenamųjų patalpų, apeliantės motinos ir jos šeimos narių, t. y. pačios apeliantės teisė į ginčo butą liko prievolinė, t. y. apeliantė turi teisę nuomotis ginčo butą, pirkti jį rinkos kaina, o ne teisę jį privatizuoti pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą.
2.3. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškinio senaties terminas, šiuo atveju, net nėra prasidėjęs. Apeliantė 1993 m. kovo 27 d., t. y. dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tapo pilnamete. Teisė privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą bei šią teisę ginti teisme apeliantei atsirado dar 1993 m. kovo 27 d.
2.4. Šiuo konkrečiu atveju 10 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuotinas nuo 1999 m. sausio 18 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti negaliojančiomis buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Iki apeliantės ieškinio pareiškimo 2021 m. birželio 22 d. nei apeliantės motina, nei apeliantė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.
2.5. 1999 m. balandžio 13 d. su apeliantės motina R. R. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Todėl pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui (1998 m. liepos 1 d.) ir sudarius 1999 m. balandžio 13 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, apeliantė ir apeliantės motina turėjo suprasti, kad ginčo butas nėra privatizuotas ir, kad privatizavimo procesas jau nevyksta, o šalis sieja buto nuomos teisiniai santykiai.
2.6. 2009 m. spalio 21 d. apeliantė pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui prašydama leisti lengvatine kaina privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 23 d. raštu jai buvo atakyta, kad ji neturi tokios teisės. Vėliausiai nuo 2009 m. spalio 23 d. apeliantė, kaip apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo, turėjo faktiškai suvokti jog atsakovė nepripažįsta ir taip galimai pažeidžia apeliantės nurodomą teisę į buto privatizavimą, tačiau atsakovės veiksmų apeliantė neskundė, todėl praleido 10 metų ieškinio senaties terminą. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog visą ieškinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.
14. Trečiasis asmuo H. R. su apeliantės I. R. apeliaciniu skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, senaties termino taikymo.
18. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).
19. Pagrindu privatizuoti valstybinį turtą yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačios nuosavybės teise jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams.
20. Butas, kurį ieškovė siekia privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizavimo objektas. Esminis klausimas yra tai, ar ieškovės motina R. R. įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo valią pasinaudoti buto privatizavimo teise ir ar ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
Faktinės aplinkybės
21. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto Požėlos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komitetas 1980 m. spalio 10 d. išdavė orderį Nr. 342 J. K. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1982 m. rugpjūčio 24 d. bute apsigyveno R. R. ir I. R., nuo 1986 m. spalio 17 d. H. R.. Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyriaus 1986 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 113 buto nuomos sutartis sudaryta su R. R.. 1994 m. spalio 12 d. R. R. kreipėsi į prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti situaciją dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėto privatizavimo. Kauno miesto prokuratūra 1994 m. lapkričio 4 d. ieškininiu pareiškimu dėl buto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 pripažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikė abišalę restituciją. I. R. gyvenamąją vietą 1992 m. liepos 30 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). 1999 m. balandžio 13 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas R. R.. 2004 m. gruodžio 23 d. R. R. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės Būsto skyriui įteisinti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 ir butą grąžinti savivaldybei. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 7 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei. I. R. 2009 m. spalio 21 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui prašydama leisti lengvatine kaina privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyrius 2009 m. spalio 23 d. rašte nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos neprivatizuojamos, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje. Rašte nurodyta, kad yra galimybė įrodyti priežastis, dėl kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos neprivatizuotos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, teismine tvarka. 2011 m. gruodžio 27 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 25-12-126 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotai išnuomotas I. R.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Skyriuje yra I. R. 2009 m. spalio 21 d. prašymas leisti privatizuoti butą lengvatinėmis kainomis ir R. R. 2004 m. gruodžio 23 d. prašymas įteisinti 1999 m. sausio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2461/99 bei šio sprendimo kopija. R. R. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje, vaikai – I. R. ir H. R..
22. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo BPĮ galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių BPĮ galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).
23. Ieškovės teigimu, jos motina, remiantis BPĮ nuostatomis, buvo tinkamas subjektas privatizuoti butą, be to, 1992 m. (įstatymo galiojimo metu) kreipėsi į butų privatizavimo tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo, buvo pasirašytas šeimos narių susitarimas privatizuoti butą mamos vardu, tačiau dėl tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų privatizavimo procesas liko neužbaigtas, o dokumentai dingo.
24. BPĮ 5 straipsnis nustatė, kad pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos archyve prašymų ar kitų dokumentų, pateiktų Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė teigia, kad galiojant BPĮ, ieškovės motina nebuvo pradėjusi buto privatizavimo procedūrų.
25. Byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad jos motina BPĮ galiojimo metu buvo pradėjusi privatizavimo procesą, padavusi pareiškimą savivaldybei pagal savo gyvenamąją vietą, kad R. R. šeimos nariai buvo susitarę, kas taps perkamo buto savininku, kad toks susitarimas buvo patvirtintas notariškai. Tokių įrodymų byloje nepateikta, taip pat nepateikta įrodymų, kad dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų privatizavimo procesas liko neužbaigtas, o dokumentai dingo (kaip teigia ieškovė).
26. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės motina įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, kadangi įrodymų, nepateikta (CPK 177, 178 straipsniai), todėl neįgijo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė teisės, kurios jos motina nebuvo įgijusi, nepaveldėjo ir yra netinkamas subjektas privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Byloje esantis ieškovės 2009 m. spalio 21 d. prašymas atsakovei leisti ieškovei privatizuoti butą lengvatinėmis teisėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus 2009 m. spalio 23 d. atsakymas bei ta aplinkybė, jog ieškovė ar jos motina nesikreipė į teismą, kad būtų pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas patalpas pagal BPĮ nuostatas, patvirtina, kad ieškovė neįrodė, jog galiojant BPĮ jos motina pateikė prašymą privatizuoti butą įstatymų nustatyta tvarka.
27. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė mano, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino kreiptis dėl buto privatizavimo. Tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apie galimai pažeistą savo teisę privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai 2009 m. spalio 23 d., t. y. gavusi neigiamą atsakymą iš atsakovės, tačiau negynė savo pažeistos teisės teisme ir praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmos instancijos teismo išvadai.
29. Ieškovė byloje neįrodė, jog visą ieškinio senaties laikotarpį negalėjo kreiptis dėl savo pažeistų teisių dėl pateisinamų, svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, nenustatyta. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu, todėl, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas ieškinį atmesti ir dėl ieškinio senaties praleidimo, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį.
30. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nevertino vėlesnių apeliantės motinos R. R. veiksmų, kuomet ji kreipėsi į prokuratūrą dėl privatizavimo panaikinimo su trečiaisiais asmenimis, kadangi kreipimasis į kitas instancijas, ginčijant, jog butas buvo neteisėtai privatizuotas kitų asmenų, niekaip neįrodo ieškovės ar jos mamos valios privatizuoti ginčo butą. Jos galėjo kreiptis ir kaip asmenys pageidaujantys toliau gyventi ginčo bute kaip nuomininkės.
31. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias butų privatizavimą (Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas), reguliuojančias ieškinio senaties taikymą (CK 1.125 straipsnis) ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).
32. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės patirtos išlaidos, teikiant apeliantei teisinę pagalbą neatlyginamos (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.