- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- eAS-169-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00038-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- MB "Litrestas"
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo MB „Litrestas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo MB „Litrestas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas MB „Litrestas“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybes tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. A1-1938 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Litrestas“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą ir Įsakymo vykdymo laikiną sustabdymą.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu, be kita ko, šio teismo administracinėje byloje Nr. AS525-182/2014 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad jis viešojo maitinimo ūkinę komercinę veiklą ginčo vietoje pradėjo vykdyti nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Iki skundžiamų aktų priėmimo praėjo tik apie 6 mėnesius, nes jam tik nuo 2022 m. gegužės mėnesio suteiktos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos. Pareiškėjo įmonės valdomoje viešojo maitinimo vietoje, kurioje ginčijamu Sprendimu buvo apribota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla, šiltuoju sezono metu dirbo(-a) apie 15-25 darbuotojų, už kurių darbo vietą ir kitus privalomus mokesčius ir darbo užmokestį sumoka pareiškėjas. Pareiškėjas, susipažinęs su Sprendimu ir Įsakymu, svarsto klausimus, susijusius su darbo vietų sukūrimo „įšaldijimu“ (kitų pasiūlymų neturi). Vykdyti viešojo maitinimo funkciją be prekybos alkoholiniais gėrimais nėra jokios prasmės ir pačiai įmonei bus nuostolinga, nes viešojo maitinimo vieta yra įsikūrusi reprezentatyviojoje (duomenys neskelbtini) gatvėje Palangos mieste. Aplink ją, kelių ir keliolikos metrų atstumu analogišką ir konkurencinę ūkinę komercinę veiklą vykdo visa eilė kitų verslo subjektų, kuriems išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas laike neužtikrins Palangos gyventojų, svečių ir bendruomenės lūkesčių dėl tariamų viešosios tvarkos, triukšmo prevencijos pažeidimų, nes pati lokacinė šio miesto dalis nulemia šių veiksnių susiformavimą, o ne pareiškėjo veiklos metu neva daromi teisės pažeidimai.
Pareiškėjas akcentavo, kad Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis patvirtina, jog pareiškėjas nuosekliai pradėjo rengtis 2023 metų verslo sezonui. Pareiškėjas yra suplanavęs į patalpų pagerinimą investuoti apie 25 000 Eur, jau pradėjo patalpų pagerinimo organizacinius darbus, kreipėsi į darbų vykdytoją, pasirašė darbų rangos sutartį. Tai būtini strateginiai verslo vystymo uždaviniai, kurie susiję su išsamiai suplanuotu verslo vykdymu siekiant optimalių rezultatų, tačiau atsakovų sprendimai užkerta kelią tolimesnėms verslo investicijoms. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismui priėmus palankų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą, atstatyti prarastas verslo pozicijas konkurencinėje aplinkoje bus ypatingai sunku ir dažnu atveju neįmanoma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo ir Įsakymo vykdymas turės tiesioginę finansinę naštą pareiškėjui, nes jeigu jis atsisakys prekybos vietoje vystyti ūkinę komercinę veiklą, jam gresia tiesioginiai nuostoliai pagal Patalpų subnuomos sutarties nuostatas, nes nebus įmanoma užtikrinti pareiškėjo siekiamo pelno dėl investicijų panaudojimo bei jam atsisakius vykdyti veiklą, grės bauda kaip šios sutarties nevykdymo netesybos.
Pareiškėjas akcentavo, kad mažoji bendrija siekia efektyviai vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir mokėti valstybei mokesčius, ką patvirtina pateiktos PVM deklaracijos, tačiau skundžiamas Sprendimas su Įsakymo vykdymu sudaro pagrindą pareiškėjui uždaryti ūkinę komercinę veiklą, nes iš būsimos veiklos jis nesugebės mokėti valstybei mokesčius bei vykdyti įsipareigojimus kitiems verslo subjektams ir darbuotojams. Steigtis ir kurti veiklą kitoje prekybos vietoje 2023 m. yra jau vėlu, nes Palangos mieste vykdyti ūkinę komercinę veiklą reikia apgalvotai ir visapusiškai įvertinus visas galimybes ir verslo rizikas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad viešojoje informacijoje nuolat akcentuojamas sunkus 2023 m. finansinis periodas ūkio verslams dėl didėjančių energetinių išlaidų, dėl neprognozuojamos karinės padėties Ukrainoje, dėl esamos didelės infliacijos ir perkamosios galios ženklaus sumažėjimo bei pan.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovų priimti administraciniai aktai padarė tiesioginę neigiamą įtaką jo darbuotojų ateities lūkesčiams, nes pareiškėjas neturi finansinių galimybių su jais toliau tęsti darbo santykių, ypatingai jeigu nebus laikinai stabdomas Sprendimo galiojimas ir Įsakymo vykdymas.
Pareiškėjas akcentavo, kad darbuotojų atleidimo ir jų išleidimo neapmokamų atostogų po Sprendimo priėmimo, iki pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, jau buvo imtasi. Atsižvelgiant į tai, yra reali grėsmė, kad skundžiamo sprendimo galiojimas iki teismo sprendimo dėl jo teisėtumo įsiteisėjimo labiausiai pažeidžiamam socialiniam sluoksniui – darbuotojams gali sukelti padarinius, dėl kurių realus bei veiksmingas iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad faktinės aplinkybės ir ginčijamų administracinių aktų priėmimo esminiai ir grubūs pažeidimai patvirtina, kad pareiškėjui jau padaryta tiek reputacinė, tiek finansinė žala, nes pareiškėjas neturi perspektyvų toliau kokybiškai ir versliškai vystyti ūkinės komercinės veiklos dėl atsakovo savanaudiškų ir šališkų veiksmų, nepagrįstai paralyžiuojant jo veiklą konkurencinėje aplinkoje.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentavo, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančius padarinius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė, jog neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad Įsakymu yra tik apribotas pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – nuo 8 val. iki 22 val.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priimti naujai teikiamus įrodymus.
Pareiškėjo teigimu, teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais kitais teisiniais šaltiniais vadovaudamasis jis padarė išvadą, kai kurie teiginiai galimai nulemti teismo neatidumo. Teismas klaidingai nurodė prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo laiką, kuris iš tikrųjų yra nuo 22 val. iki 8 val.
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. AS444–244/2008, kuris analogiško pobūdžio byloje, siekdamas subalansuoti pareiškėjo ir atsakovo interesus bei siekdamas išvengti neproporcingos žalos, yra priėmęs sprendimą sustabdyti skundžiamo administracinio akto galiojimą iš dalies. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS525-182/2014.
Pareiškėjas pažymi, kad nepagrįstas ir neproporcingas prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas daro tiesioginę įtaką ne tik jo interesams, bet ir turi įtakos darbuotojų darbo santykių ir įmonės verslumo situacijai: atskirojo skundo pateikimo datai pareiškėjas yra atleidęs visus darbuotojus iki paaiškės konkretesnė situacija dėl jo skundo nagrinėjimo. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas sutarties pagrindu įsipareigojo pagerinti viešojo maitinimo patalpų kokybę (ateinančio 2023 m. sezono veiklai), kuri tiesiogiai susijusi su investicijomis bei nuostoliais (jeigu bus atsisakyta perspektyvoje vystyti verslo modelį šioje prekybos vietoje). Tokiu atveju skundžiamas Sprendimas ir Įsakymo vykdymas turės tiesioginę finansinę naštą pareiškėjui, nes jeigu jis atsisakys šioje prekybos vietoje vystyti ūkinę komercinę veiklą, jam gresia tiesioginiai nuostoliai pagal Patalpų subnuomos sutarties nuostatas, nes nebus įmanoma užtikrinti pareiškėjo siekiamo pelno dėl investicijų panaudojimo bei jam atsisakius vykdyti veiklą – grės bauda kaip šios sutarties nevykdymo netesybos. Sprendimas su Įsakymo vykdymu sudaro pagrindą pareiškėjui uždaryti ūkinę komercinę veiklą nurodytu adresu, nes iš būsimos veiklos jis nesugebės mokėti valstybei mokesčius ir įvykdyti kitus įsipareigojimus kitiems verslo subjektams ir darbuotojams. Steigtis ir įsikurti kitoje Palangos miesto prekybos vietoje 2023 m. yra jau vėlu, nes Palangos mieste vykdyti ūkinę komercinę veiklą reikia apgalvotai ir visapusiškai įvertinus visas galimybės ir verslo rizikas kiek įmanoma anksčiau iki planuojamo verslo modelio. Skundžiamais Sprendimu ir Įsakymu viešojo intereso apsaugos imitavimas sudaro tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą teigti, kad vykdyti viešojo maitinimo funkciją konkrečiu paros laiku be prekybos alkoholiniais gėrimais nėra jokios prasmės ir pačiai įmonei bus nuostolinga, nes viešojo maitinimo vieta yra įsikūrusi taip reprezentatyviojoje Palangos miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Aplink ją, kėlių ir keliolikos metrų atstumu analogišką ir konkurencinę ūkinę komercinę veiklą vykdo visa eilė kitų verslo subjektų, kuriems yra išduotos licencijos verstis mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas laike neužtikrins Palangos gyventojų, svečių ir bendruomenės lūkesčių dėl tariamų viešosios tvarkos, triukšmo prevencijos pažeidimų, nes pati lokacinė (centrinė – reprezentacinė) šio miesto dalis nulemia šių veiksnių susiformavimą, o ne pareiškėjo veiklos metu neva daromi teisės pažeidimai.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neįvertino visų jo prašyme nurodytų argumentų dėl neigiamų pasekmių, kurios iš esmės nulems pareiškėjo veiklos paralyžiavimą, tačiau visiškai neturės įtakos atsakovų priimtų administracinių aktų tikslams pasiekti – bendruomenės saugumui ar jos triukšmo prevencijos užtikrinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, su atskiruoju skundu teikiami dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo veiklos apribojimas yra susijęs su kitais atsakovų lūkesčiais. Atsakovai nepagrįstai apribojo pareiškėjo ūkinę komercinę veiklą, pažeidžiant teisėtus interesus ir nesilaikant protingumo ir proporcingumo principų. Tokia atsakovų veikla ir veiksmai sudaro preliminarų vertinimą dėl atsakovų skundžiamų Sprendimo ir Įsakymo neteisėtumo ir galimo palankaus teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo palikti nepakeistą.
Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir išvadoms, nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Atsakovas pabrėžia, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas nuo 22 val. iki 8 val. nėra prilyginamas visiškam veiklos uždraudimui. Turėdamas maisto tvarkymo pažymėjimą, pareiškėjas teikia viešojo maitinimo paslaugas, vykdo naktinio klubo veiklą, iš ko turi (gali surinkti) pajamų. Todėl darbuotojų atleidimas, jeigu tai atitinka tikrovę, negali būti argumentu įrodinėjant skundžiamu Sprendimu sukeliamą didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Be kita ko, baras/naktinis klubas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra vienintelis MB „Litrestas“ valdomas objektas. Pareiškėjas taip pat turi maisto tvarkymo pažymėjimą bei licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais bare/naktiniame klube, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš kurio taip pat gauna pajamų. Taigi, negalima sutikti su pareiškėjo argumentais dėl veiklos paralyžiavimo. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“. Policijos komisariatas yra vienas iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų subjektų, turinčių teisę savivaldybių taryboms teikti siūlymus dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ribojimo, vietų ir (ar) teritorijų, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatymo, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo. Minėtu raštu, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį Palangos mieste, siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. įmonėms, veikiančioms prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų viešojo intereso, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Pareiškėjas neįrodė, jog ginčo atveju nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo interesai šiuo atveju yra svarbesni už viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktu prašymu prašo vertinti informaciją, 2023 m. kovo 9 d. gautą iš socialinio tinklalapio Facebook, siekiant teisingai ir pagrįstai išspręsti tiek kilusį ginčą dėl teisės aktų panaikinimo, tiek dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas akcentuoja, kad meras tinklapyje Facebook aiškiai nurodo, kad atsakovas manipuliavo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir nepagrįstai uždraudė 2 metams pareiškėjo ūkinę komercinę veiklą. Teikiama informacija patirtina, kad pareiškėjas nukentėjo nuo valdžios pareigūnų neteisėtos ir nepagrįstos veiklos, o priimti sprendimai laikytini neteisėtais, kurių vykdymą reikia nedelsiant sustabdyti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nesutinka su atsakovo pozicija ir pabrėžia, kad atsakovo nurodomi policijos rašte užfiksuoti pažeidimai registruoti tuo metu, kai pareiškėjas nevykdė veiklos (duomenys neskelbtini), Palangoje. Neteisėta ir nepagrįsta kitų verslo subjektų darytus pažeidimus perkelti pareiškėjo atsakomybėn. Policijos pranešimai, neturintys individualių pareiškėjo atsakomybės faktų, nelaikytini pagrįstais Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies prasme. Prekybos vietose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei aplink pareiškėjo pastatą ir jo prieigose analogišką ir konkurencinę ūkinę komercinę veiklą vykdo visa eilė kitų verslo subjektų. Pareiškėjo atžvilgiu priimti ginčijami sprendimai yra siekis susidoroti su pareiškėju, išskiriant pareiškėją iš kitų subjektų, kurių veikla, vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis, yra toleruojama ir pateisinama.
Pareiškėjas akcentuoja, kad vertinant atsakovo atsiliepimo motyvus ir socialiniame portale Facebook atsakovo mero Š. V. viešus pasisakymus, aiškiai matyti, kad jie tarpusavyje koreliuoja dėl siekio bet kokiomis priemonėmis daryti neleistinus veiksmus atskirų verslo subjektų, pareiškėjo atžvilgiu, dėl visai kitų tikslų, manipuliuojant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad prekyba alkoholiniais gėrimais – ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. kovo 15 d., 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą arba nustatyti tam tikras jos sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia (be kita ko) visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. administracinė byla Nr. AS-570-525/2017).
Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis. Prie valstybinio reglamentavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholio suvartojimą, priskirtina ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytoji, o būtent tai, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Todėl įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia (be kita ko) apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Palangos miesto savivaldybes tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-243 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ galiojimas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-1938 „Dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patikslinimo MB „Litrestas“ vykdymas.
Nustatyta, kad skundžiamu Palangos miesto savivaldybes tarybos Sprendimu nutarta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Vadovaujantis nurodytu Sprendimu, skundžiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patikslintos MB „Litrestas“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Bare 1 ir Bare 2 adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 22 val.
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad be alkoholinių gėrimų prekybos adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, jis nuo 2022 m. gegužės mėnesio vykdo ir viešojo maitinimo ūkinę komercinę veiklą. Taigi pareiškėjui be prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo išlieka kitos verslo alternatyvos. Be to, ginčijamu Sprendimu mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nebuvo apribotas nuo 8 val. iki 22 val. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22 val. iki 8 val. sudarys sąlygas nutraukti pareiškėjo vykdomą viešojo maitinimo veiklą.
Nors pareiškėjas pateikė duomenis apie darbuotojų skaičiaus jo valdomoje įmonėje sumažėjimą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo darbuotojų skaičiaus pokyčiui turėjo įtakos ginčijami Sprendimas ir Įsakymas, nes šie aktai buvo priimti 2022 m. gruodžio mėnesį, o darbuotojų skaičiaus ryškus sumažėjimas užfiksuotas nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, nurodant, kad 2022 m. lapkričio 16 d. buvo 1 darbuotojas. Minėtos aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo argumentais, MB „Litrestas“ darbuotojų atleidimą siejančiais išimtinai su Sprendimo ir Įsakymo priėmimu.
Nors pareiškėjas pateikė 2022 m. rugpjūčio 29 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, subnuomos sutartį, 2022 m. lapkričio 8 d. Statybos rangos sutartį darbų atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, teigdamas, kad dėl Sprendimo ir Įsakymo vykdymo atsiradusios finansinės naštos jam grės tiesioginiai nuostoliai pagal minėtomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti pareiškėjo Barų, esančių (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo savikainą ir, atitinkamai, prognozuoti pareiškėjui tekančią finansinę naštą apribojant prekybą alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val. Nėra duomenų, kokio dydžio būtų šie nuostoliai ir kokią dalį jie sudarytų visoje pareiškėjo apyvartoje. Kita vertus, argumentai apie sumažėjusią įmonės apyvartą, nurodant, kad ji sumažės vien dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi pareiškėjo individualūs verslo interesai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1, 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.
Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamiems administraciniams aktams, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Šios išvados nepaneigia ir su atskiruoju skundu teikiami dokumentai bei papildomai pateikta informacija. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti iš atsakovo galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl kitose analogiško pobūdžio bylose priimtų nutarčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pažymi, kad pareiškėjo nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Akcentuotina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Pažymėtina ir tai, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio klausimus reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikomos (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-640-415/2019, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-968/2019, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-951-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-261/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017).
Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, įsigaliojus Sprendime įtvirtintam ribojimui bei vykdant Įsakymą, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais nuo 8 val. iki 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėjas galėtų patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirajame skunde nėra pateikta argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo MB „Litrestas“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.