Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.1.2.11; 3.2.4.11

2024 m. balandžio 18 d.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui O. A. (O. A.) dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo O. A. (O. A.) 633 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 26 d. surado atsakovo O. A. skelbimą apie parduodamą automobilį HONDA CIVIC pagamintą 2002 metais, 260 000 km ridos, su mechanine pavarų dėže, be defektų, kurio kaina skelbime buvo nurodyta 1 450 Eur. Paskambinęs atsakovui pasiteiravo apie automobilį ir sutarė su atsakovu dėl automobilio apžiūros. Su atsakovu susitiko 2023 m. rugpjūčio 26 d. sutartoje vietoje prie prekybos centro „Studlendas“, esančio Herkaus Manto g. 90, Klaipėda, automobilių stovėjimo aikštelėje. Ieškovo paklaustas apie automobilio trūkumus atsakovas nurodė, kad automobilis trūkumų neturi. Ieškovas išoriškai apžiūrėjo automobilį, pravažiavo apie 500 metrų. Ieškovas nepastebėjo jokių važiuoklės defektų, norėdamas įsitikinti, ar automobilis tvarkingas, papildomai atsakovo paklausė, ar variklis gedimų neturi, ar veikia tinkamai. Atsakovas atsakė, kad automobilis visapusiškai tvarkingas. 2023 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas iš atsakovo nusipirko automobilį HONDA CIVIC už 1 150 Eur. Po keleto dienų ieškovo įsigytas automobilis pradėjo veikti netinkamai. 2023 m. rugpjūčio 30 d. praėjus tik keletui dienų po sutarties sudarymo ieškovas pastebėjo, kad sunku užvesti variklį. Galiausiai automobilio nebepavyko užvesti. Ieškovas paskambino atsakovui ir nurodė, kad jo ieškovui parduotas automobilis turi didelių trūkumų ir yra neeksploatuojamas. Ieškovas pasiūlė atsakovui grąžinti jam jo automobilį, o atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtus pinigus. Atsakovas kategoriškai atsisakė ieškovui grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį. Ieškovas atsakovui 2023 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku išsiuntė pretenziją su pasiūlymu tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai, iki pretenzijoje nurodytos datos pilnai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir į pretenziją nesureagavo. 2023 m. rugsėjo 4 d. pristačius automobilį į UAB „Melga“ servisą buvo nustatyta, kad sudegusi sankaba. UAB „Melga“ darbuotojas automobilio sankabos komplektą pakeitė nauju sankabos komplektu. 2023 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pastebėjo, kad visiškai nusėdęs automobilio akumuliatorius. Pirkėjas nupirko naują akumuliatorių. Akumuliatorius buvo įstatytas į automobilį, tačiau automobilis vis tiek neužsivedė. Ieškovas nugabeno transporto priemonę į UAB „Raja auto“ automobilių servisą. Automobilių serviso specialistas patikrinęs transporto priemonę nurodė, kad užsikimšęs kuro padavimo vamzdis. Buvo atlikti remonto darbai - pakeisti davikliai, išvalytas padavimo vamzdis ir automobilio variklį pavyko užvesti ir trumpai automobiliu pasinaudoti. Po keleto dienų užvedus variklį transporto priemonės salone buvo juntamas stiprus degėsių kvapas. Dėl minėtų automobilio defektų ieškovas automobiliu negali naudotis. Pirkdamas detales ir remonto paslaugas ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovas. Sutartyje nurodyta 260 000 km automobilio rida. Sutarties sudarymo dieną automobilio rida buvo suapvalinta iki 260 000 km ridos. Realiai ieškovas su automobiliu pravažiavo apie 100 km. Pirmiau minėti apsilankymai automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse patvirtino, kad automobilis turi defektų, kurie įtakoja automobilio funkcionalumą. Atsakovas su ieškovu nebendrauja, į telefono skambučius neatsiliepia, į pretenziją neatsakė. Ieškovas, tiek 2023 m. rugsėjo 15 d. reikšdamas pretenziją atsakovui, tiek ieškiniu prašo atlyginti jam automobilio remonto išlaidas. Pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Melga“ atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą pirkėjas už sankabos komplektą sumokėjo 265 Eur. Už remonto darbus: duslintuvo sujungimą - 15 Eur, pavarų dėžės keitimą (sankabos) - 250 Eur. Pagal 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Autoaibė“ išrašytą sąskaitą matyti, jog ieškovas už 103 Eur įsigijo ZAP 58035 Silver premium akumuliatorių. Ieškovas už automobilio dalis ir atliktus automobilio remonto darbus patyrė 633 Eur išlaidų, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

A. O. Abramov atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad prieš surašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui buvo suteikta galimybė jį apžiūrėti, išbandyti. Ieškovui buvo pasiūlyta automobilio techninę būklę patikrinti autoservise, tačiau tokios galimybės jis atsisakė. Nurodo, kad parduodamas automobilis atitiko kokybinius reikalavimus, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį, be to automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami. Mano, jog pirkdamas 21 metų naudotą automobilį, ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būsena. Automobilis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną tiko naudoti pagal paskirtį, t. y. užsivedė ir važiavo. Ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai, kurie vėliau buvo nustatyti, atsakovui nebuvo žinomi, nei kai jis eksploatavo automobilį, nei jo pardavimo momentu. Neatmestina galimybė, kad jie galėjo atsirasti vėliau, dėl automobilio netinkamo eksploatavimo.

Ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. teismui pateiktu dubliku nurodo, jog nei viešai publikuotame skelbime apie parduodamą daiktą, nei sudarytoje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių parduodamo automobilio trūkumų. Jeigu ieškovas būtų žinojęs apie automobilio trūkumus, šio automobilio nebūtų pirkęs. Pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas trūkumų eilutę paliko tuščią, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad automobilis yra geros būklės. Apžiūrint automobilį ieškovui nekilo jokių įtarimų dėl automobilio techninės būklės. Būtent tai ir lėmė, kad ieškovas nusprendė pirkti transporto priemonę, kadangi savininkas užtikrino, jog ji yra techniškai tvarkinga ir jokių trūkumų neturi. Atsakovas ne tik nesiūlė patikrinti automobilį servise, bet visapusiškai įtikinėjo ieškovą, kad automobilis yra puikios techninės būklės ir be perstojo kartojo, kad automobilio techninė būklė nepriekaištinga. Atsakovas kaip tik stengėsi sudaryti įspūdį, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir labai geros būklės. Iš ieškovo su ieškiniu teiktų įrodymų ir nurodytų paaiškinimų akivaizdu, kad ginčo automobilis be pavarų dėžės (sankabos) gedimų turėjo ir kitų defektų (užsikimšęs kuro padavimo vamzdis, visiškai nusidėvėjęs automobilio akumuliatorius), kurie atsirado iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento. Dėl šių priežasčių automobilio nebebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį praėjus mažiau nei mėnesiui po jo įsigijimo momento. Nors ieškovas automobilio techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise, tačiau ieškovas yra įsitikinęs, kad pardavimo metu buvo automobilio defektai. Atsakovas automobiliu naudojosi kurį laiką, kaip pats nurodo atsiliepime į ieškinį, automobilį buvo įsigijęs savo poreikių tenkinimui. Taigi akivaizdu, kad iki ginčo automobilio perdavimo ieškovui atsakovui jau buvo žinomi automobilio gedimai (defektai) ir šie defektai pardavėjo buvo paslėpti sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui ir galimai siekiant greičiau automobilį realizuoti (parduoti). Apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktų įrodymų visumą. Ieškovas patvirtina, kad, prieš perkant ginčo automobilį, jis išoriškai jį apžiūrėjo, atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu jokių kokybės trūkumų nepastebėjo. Aplinkybė, jog nepraėjus nei mėnesiui nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo automobilio defektai išaiškėjo, o automobilį vėliau apžiūrėję meistrai nustatė automobilio gedimus, patvirtina ieškovo poziciją, jog automobilis buvo su paslėptais defektais. UAB „Melga“ atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti automobilio defektai. Net ir pašalinus šiuos defektus, automobilis veikė tik trumpą laiką. Ieškovui pradėjus eksploatuoti įsigytą automobilį per trumpą laiko tarpą buvo nustatytas didelis daikto trūkumų mastas. Tvarkytini automobilio defektai susiję su didele remonto darbų kaina. Šiuo metu automobilis neužsiveda. Ieškovas juo naudotis negali. Akivaizdu, kad be ieškovo paminėtų automobilio defektų egzistuoja ir kiti automobilio gedimai. Tam, kad nustatyti automobilio neužsivedimo priežastį ar priežastis, reikalinga atlikti išsamią automobilio diagnostiką. Automobilio defektacija ir po to sekantys automobilio remonto darbai susiję su papildomomis didelėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Ieškovas, nenorėdamas didinti nuostolių dydžio, reikalauja, kad atsakovas atlygintų šiai dienai ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su automobilio remontu ir detalių įsigijimu.

Atsakovas 2023 m. gruodžio 28 d. teismui pateiktu tripliku nurodo, jog ieškovas dublike nepateikė naujų įrodymų, kuriais grįstu savo ieškinį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo teiginiu, kad jis perkamu automobiliu pravažiavo apie 500 metrų, nurodo, jog automobiliu ieškovas važiavo nuo stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro „Studlendas“, Klaipėdoje, Šiaurės prospektu iki posūkio į VĮ „Regitra“ (pagal „Google“ žemėlapius šis atstumas sudaro apie 2 km) ir atgal. Tokiu būdu, ieškovo pravažiuotas atstumas buvo apie 4 km. Atkreipia dėmesį, kad kelionės metu automobilio variklio darbas buvo tikrinamas įvairiais režimais. Mechaninės pavarų dėžės sankaba veikė tinkamai, nes pavaros iš vienos į kitą jungėsi gerai. Tikrindamas perkamą automobilį, ieškovas naudojo su savimi turėtą diagnostinę aparatūrą. Kadangi šios aparatūros iš pradžių ieškovui nepavyko prijungti, todėl jam ir buvo pasiūlyta „toliau nevargti“, o važiuoti patikrinti automobilį į autoservisą. Nurodo, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį užpildė pats ieškovas. Žinodamas, kad automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą ir ji nėra pasibaigusi, ieškovas neaišku kokių paskatų vedamas, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja. Automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra jo pirkimo-pardavimo metu galiojo.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai ieškovas pažymėjo, jog automobilį prieš pirkdamas apžiūrėjo, po kapotu, saloną, kėbulą, trūkumų nematė. Patvirtino, jog atliko bandomąjį važiavimą nuo PC „Studlendas“ iki VĮ „Regitra“ ir atgal, kokį 1 km, vėliau sutiko su atsakovo teiginiais, jog virš 4 km. Buvo abejonių ar pirkti automobilį, sunkiai užsivedė, pardavėjas nurodė, jog gali būti kuro siurblio problema, bet pardavėjas sumažino kainą, tikėjosi, jog kuro siurbliui pasitaisyti išeis nedaug ir nusipirko. Bandė jungti automobilio diagnostiką, bet nepavyko. Sutartį pildė dviese su pardavėju prie PC „Akropolis“. Patvirtino, jog pardavėjas davė rato stabdžių diską, „suportą“, žadėjo dar padangas duoti, bet nedavė. Pardavėjas įspėjo, jog gale vienas stabdis blogai veikia, todėl davė detalę pasikeitimui. Ieškovas detalės nepakeitė. Automobiliu naudojosi savaitę. Rado gedimus po savaitės-dviejų: pavarų dėžė, sankaba, sunkiai kuriasi, su elektronika kažkas, užsikišęs kuro padavimo vamzdis. Pirmiausia pas autoelektriką važiavo elektroniką žiūrėti. Nuotrauką su automobilio rida 260 628 km padarė kai buvo prie „Autoaibės“. Automobilį išregistravo po mėnesio, pardavė kitam pirkėjui už 350 Eur.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Ieškinį prašė atmesti. Papildomai atsakovas pažymėjo, jog nesutinka, kad buvo kažkokie sankabos ar pavarų dėžės defektai, mašina veikė puikiai, ieškovas išbandė visas pavaras nuo 1 iki 5, važiavo bandydamas automobilį iki VĮ „Regitra“ ir atgal viršydamas greitį, kur galima važiuoti 50 km/val., ieškovas važiavo 80 km/val. Tvirtina, jog parduodant automobilį paaiškino jo trūkumus, o būtent, kad yra susidėvėjęs automobilio stabdžių diskas ir dėl to pirkėjui perdavė pirkimo metu naują stabdžių diską ir komplektą stabdžių kaladėlių pačiam pasikeisti. Taip pat nurodė, jog kelios dienos iki pardavimo ne iš karto užsivedė automobilis, todėl manė, jog gali būti problemų su siurbliuku, starteris veikė gerai. Pirkėjui dėl nurodytos siurblio problemos sumažino automobilio kainą. Problemų su akumuliatoriumi nebuvo. Pats pardavėjas automobilio savininku buvo apie 4 mėnesius, naudojo savo reikmėms kiekvieną dieną, problemų nebuvo, nusprendė parduoti, nes norėjo pirkti komfortiškesnį automobilį. Nurodė, jog ieškovas jam paskambino kažkada ir nurodė, jog neužsiveda automobilis, todėl pirkėjui paaiškino, apie automobilio signalizaciją, slaptą mygtuką, kurį paspaudus automobilis užsivedė. Kitą kartą ieškovas skambino po 3 savaičių nuo automobilio pirkimo-pardavimo, sakę, jog sugedo sankaba. Mano, jog ieškovas pats sugadino sankabą, parduodant automobilį ji veikė gerai, nesutiko, kad jam būtų grąžintas automobilis. Raštu pretenzijos nėra gavęs. Nurodė, jog pirkimo pardavimo sutartį užpildė pirkėjas, nes nei atsakovas, nei kartu su juo sutarties pildymo metu buvę draugai M. K., R. N. nekalbėjo lietuviškai. Su pirkėju bendravo rusiškai, pirkėjas pats užpildė visas grafas ir paaiškino kur ką įrašė į pirkimo-pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad skelbime elektroninėje erdvėje automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 metų, buvo siūlomas parduoti už 1 450 Eur, rida 260000 Km, be defektų (el. bylos I tomas, 15 l.).

2023 m. rugpjūčio 26 d. 18:45 val. tarp D. R. ir O. A. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria D. R. už 1 150 Eur iš O. A. įsigijo automobilį HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rida 260334 km (el. bylos tomas I, 6 l.).

Sutarties sudarymo metu galiojo 2022 m. sausio 10 d. atlikta techninė apžiūra. Technikinė apžiūra galiojo iki 2023 m. gruodžio 30 d. Nurodyti automobilio pagaminimo metai 2002, technikinės apžiūros metu automobilio rida 233143 km (el. bylos I tomas, 47-48 l.).

Google maps žemėlapis patvirtina, jog tarp PC „Studlendas“ automobilių aikštelės iki VĮ „Regitra“ atstumas vykstant automobiliu yra 2,1 km į vieną pusę (el. bylos I tomas, 50 l.).

2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Melga“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir 2023 m. rugsėjo 5 d. 10:06 val. mokėjimo kvitas Nr. 07843 patvirtina, jog už sankabos komplektą sumokėta 265 Eur, pavarų dėžės (sankabos) keitimo darbus 250 Eur, duslintuvo sujungimą 15 Eur – viso 530 Eur (el. bylos I tomas, 8, 9 l.).

2023 m. rugsėjo 5 d. 12:02 val. UAB „Autoaibė“ kvitas patvirtina, jog buvo pirktas ZAP 58035 Silver Premium akumuliatorius už 103 Eur (el. bylos I tomas, 10, 11 l.).

2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovas parengė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurią nurodo išsiuntęs atsakovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (el. bylos I tomas, 12-14 l.).

Ieškovui patvirtinus, jog atliko automobilio ridos fiksavimą prie UAB „Autoaibė“, automobilio rida jį valdant ieškovui 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo 260628 km (el. bylos I tomas, 16 l.).

Viešai prieinamais VĮ „Regitra“ duomenimis https://www.eregitra.lt/services/vehicle-declaration/search nustatyta, jog D. R. transporto priemonę Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perleido naujam įgijėjui, t. y. ieškovo, kaip transporto priemonės savininko, deklaravimo kodas panaikintas 2023 m. spalio 5 d. 13:47 val.

Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovo atsakomybės už juos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose neįtvirtinta specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

CK 6.333 straipsnyje nustatyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliami reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

Kaip matyti iš šalių 2023 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos Sutarties šalys joje nenurodė daikto trūkumų. Ieškovo teigimu, jį pardavėjas patikino, jog automobilis neturi trūkumų, tačiau po savaitės-dviejų nuo automobilio įsigijimo paaiškėjo automobilio trūkumai: pavarų dėžės (sankabos) gedimai, užsikimšęs kuro padavimo vamzdis, visiškai nusidėvėjęs automobilio akumuliatorius, sunku užvesti variklį. Atsakovo teigimu, jis pirkėjui atskleidė automobilio trūkumus – susidėvėjęs stabdžių diskas, gali būti kažkas su siurbliuku, nes sunkiau užsiveda automobilis, kitų trūkumų automobilis neturėjo, pavarų dėžė (sankaba) veikė puikiai, problemų su akumuliatoriumi nebuvo.

Proceso šalys ir liudytojai M. K., R. N. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog automobilio pardavimo metu ieškovui buvo perduotos naujos detalės (naujas stabdžių diskas ir stabdžių kaladėlių komplektas), siūlant pasikeisti detales, nurodant jog susidėvėjęs stabdžių diskas. Taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas parduodamas automobilį nuleido kainą nuo 1 450 Eur iki 1 150 Eur. Atsakovo teigimu, taip buvo padaryta, nes automobilis sunkiau vedėsi ir manė, kad ieškovui gali reikėti keisti kuro siurbliuką, kas gali kainuoti apie 250 Eur. Ieškovas teikdamas paaiškinimus taip pat nurodė, jog bandant automobilį, jis sunkiau vedėsi ir paklausus pardavėjo, kodėl taip, jam buvo paaiškinta, jog yra problemų su kuro padavimo siurbliu. Teismo vertinimu, automobilio pardavimo metu atsakovas įvykdė pareigą atskleisti jam žinomus automobilio trūkumus, t. y. stabdžio disko nusidėvėjimo trūkumą ir sunkesnio automobilio užsivedimo trūkumą, kuro padavimo problemą. Atskleisti automobilio trūkumai nepakeitė ieškovo apsisprendimo įsigyti automobilį. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo nurodytos automobilio netinkamo veikimo problemos, tokios kaip sunkumai užvesti automobilį, kuro padavimo problemos ieškovui buvo atskleistos ir todėl nelaikytinos paslėptais automobilio trūkumais, ieškovas įsigydamas automobilį, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas žinodamas apie nurodytus trūkumus, prisiėmė riziką patirti didesnes trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovo teigimu, jis tikėjosi pašalinti kuro siurblio defektą už 200 Eur, dėl šios priežasties buvo sumažinta automobilio įsigijimo kaina. Ieškovas teismo posėdžio metu neginčijo, jog automobilio apžiūros metu jam nepavykus prisijungti su savo diagnostine įranga prie automobilio elektronikos, matant, jog sunku užvesti automobilį ir nurodžius šį trūkumą buvo siūloma vykti į autoservisą pasitikrinti išsamiau, bet tokiu siūlymu ieškovas atsisakė pasinaudoti. Taigi, laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės – automobilio su trūkumais – nurodyti akivaizdūs bei atskleisti trūkumai pirkėjui buvo priimtini, kad šis sudarytų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sandorio metu buvo aptarti automobilio trūkumai, ieškovas neturi pagrindo remtis specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje taikomi bendrieji teisių gynimo būdai, t. y. pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo jo patirtas išlaidas naujam automobilio akumuliatoriui įsigyti, sankabos keitimui ir remontui, duslintuvo sujungimui.

Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Ieškovas nurodo, jog automobilis jam buvo parduotas su netinkamai veikiančia sankaba, nes kurį laiką naudojantis automobiliu ėmė blogai jungtis pavaros, jautėsi degėsių kvapas, šis defektas pardavėjo nebuvo atskleistas. Mano, kad atsakovas žinojo apie šiuos automobilio trūkumus, tačiau juos nuslėpė nuo ieškovo. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiam ieškovo argumentui. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus nurodė, jog iki sudarant Sutartį automobilį apžiūrėjo pats, pasivažinėjo su juo ir jokių bėgių perjungimo, sankabos trūkumų nepastebėjo. Pirkimo metu „sudegintos“ sankabos, bėgių perjungimo problemos vidutinio atidumo pirkėjui būtų akivaizdžiai pastebimos. Byloje nėra ginčo, jog bandymo metu ieškovas pats nuvažiavo daugiau nei 4 km, vėliau važiavo iki PC „Akropolis“ įforminti pirkimo pardavimo sutartį dar kelis km, įsigijęs automobilį ieškovas nurodė nuvažiavęs apie 350 km. Be to nurodė, jog automobiliu įprastai naudojosi savaitę ir tik po savaitės pastebėjo, jog kartais sunkiau jungiasi 1 ir atbulinė pavaros, jautė degėsių kvapą. Patikrinus automobilį UAB „Melga“ meistrai informavo, jog yra sudeginta sankaba. Ieškovas byloje remiasi 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Melga“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu ir 2023 m. rugsėjo 5 d. 10:06 val. mokėjimo kvitu Nr. 07843, pagal kuriuos už sankabos komplektą sumokėta 265 Eur, pavarų dėžės (sankabos) keitimo darbus 250 Eur, duslintuvo sujungimą 15 Eur – viso 530 Eur. Tačiau iš šių dokumentų nėra aišku, kokia automobilio sankabos, pavarų dėžės būklė buvo patikrinimo metu, nėra aišku, kokie galimi gedimai ir jų priežastys, ieškovas taip pat nieko nepaaiškino, kodėl atsakovas turi atlyginti duslintuvo sujungimo kaštus. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti jog iki automobilio perdavimo jam šis automobilis turėjo sankabos, pavarų dėžės, duslintuvo veikimo trūkumus. Vien tik sąskaitos už remonto darbus nepakanka daryti išvadą, jog darbai buvo būtini ir atlikti dėl daikto kokybės trūkumų, egzistavusių Sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovas turėtų atsakyti, įvertinus ir tai, kad ieškovas įsigijo 21 metų naudotą automobilį. Byloje siekiant išsiaiškinti aplinkybes susijusias su automobilio pavarų dėže, sankaba, nebuvo galimybės siūlyti skirti teismo ekspertizę, nes ieškovas 2023 m. spalio 5 d. ginčo automobilį pardavė. Pažymėtina, jog pardavus ginčo automobilį, neliko galimybės patikrinti ieškovo teiginių, jog automobiliu negalima naudotis, jis nevažiuoja, taip pat atsakovui neliko galimybės pagrįsti savo atsikirtimo teiginių, jog sankabos, pavarų dėžės gedimas galėjo atsirasti dėl paties ieškovo vairavimo būdo, sankabą lengva „sudeginti“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas tiek ieškinyje, tiek dublike teigia, jog automobilio negali naudoti, nes jis neužsiveda, nenori investuoti lėšų ir laiko į išsamesnę automobilio diagnostiką, remonto darbus, kai tuo tarpu ieškinio, tuo labiau dubliko pateikimo teismui metu, ieškovas jau nebuvo Honda automobilio savininku, automobilį valdė tik apie mėnesį ir perleido kitam asmeniui. Automobilio neužvedimas laikytinas esminiu trūkumu dėl ko transporto priemonė negali būti naudojama pagal paskirtį, todėl svarbu aiškintis šio trūkumo atsiradimo priežastis, tačiau ieškovas visiško transporto priemonės negalėjimo naudoti pagal paskirtį neįrodinėjo ir nereiškė su tuo susijusių reikalavimų, o pasirinko teisių gynimo būdą, prašydamas atsakovo atlyginti konkrečiai patirtas išlaidas UAB „Melga“ ir UAB „Autoaibė“, neteikdamas įrodymų apie buvusią faktinę automobilio būklę iki jo perleidimo naujam savininkui 2023 m. spalio 5 d. Ieškovas pasirinkdamas remontuoti automobilio pavarų dėžę, sankabą, duslintuvą, veikė savo rizika ir savo naudai atnaujino naujai įsigytą naudotą automobilį. Byloje nėra duomenų ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad pavarų dėžė, sankaba, duslintuvas buvo nekokybiški ir reikalavo remonto. Todėl teismas konstatuoja, kad šios ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusios nuo nurodomo automobilio trūkumo - jo sunkaus užsivedimo / neužsivedimo.

Ieškovas taip pat nurodo, jog automobilis jam buvo parduotas su senu akumuliatoriumi, todėl atsakovas turi atlyginti naujo akumuliatoriaus įsigyjimo išlaidas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti 103 Eur už naujo akumuliatoriaus įsigijimą. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis turėjo užsivedimo problemą, tačiau duomenų jog netinkamas automobilio veikimas buvo įtakotas seno akumuliatoriaus į bylą neteikė. Priešingai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog vyko į UAB „Autoaibė“ pirkti tepalų, o tik prie parduotuvės automobilio nepavykus užvesti, iš karto nusprendė pirkti naują akumuliatorių, nesiaiškino kitų automobilio neužvedimo priežasčių. Teikdamas paaiškinimus nurodė, jog įdėjus naują akumuliatorių automobilis vis tiek nesivedė. Todėl tuo remiantis konstatuotina, jog ieškovas iš esmės pats prisiėmė riziką įsigyti naują akumuliatorių, prieš tai neįsitikinęs, ar senasis akumuliatorius nėra tinkamas naudoti, ar jis yra automobilio netinkamo veikimo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad pakeistas akumuliatorius būtų buvęs nekokybiškas ir nebegalėjo būti naudojamas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos naujam akumuliatoriui yra priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusios nuo šioje byloje nustatyto automobilio trūkumo – jo sunkaus užsivedimo / neužsivedimo.

Pažymėtina, jog, dalis remonto darbų, tokių kaip pvz. tepalų, akumuliatoriaus ir kitų dalių keitimas, laikytini einamaisiais automobilio remonto darbais, kaip eksploatacijos pasekmė, kuriuos ieškovas, siekdamas tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti automobilį, turėtų atlikti. Šių detalių keitimas ar remontas nėra laikytini paslėptais daikto trūkumais, kadangi jų tinkama eksploatacija turi terminą, susiję su natūraliu jų nusidėvėjimu, atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo trukmę ir sąlygas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad automobilis turėjo kitų trūkumų nei buvo atskleisti jo įsigijimo metu. Nepaneigus aplinkybės, kad ieškovui buvo parduota tinkama eksploatuoti transporto priemonė, nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl nustatytų gedimų atsakingas atsakovas.

Vertinant įrodymų visumą, teismas atsižvelgė ir į tai, jog ieškovo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, neaiškūs, ieškovui negalint išdėstyti eiliškumo kada, kokius automobilio trūkumus pastebėjo pirmiausia, kokius ir kada atliko remonto darbus UAB „A. R.“, pas autoelektriką, procesiniuose dokumentuose nurodant, jog pardavėjas nenurodė jokių automobilio trūkumų, o teikiant paaiškinimus patvirtinant atsakovo nurodomas aplinkybes apie atskleistą automobilio netinkamo užsivedimo problemą, galimą kuro siurbliuko keitimą, susidėvėjusį stabdžio diską. Ir priešingai, atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs, logiški, sutampantys su liudytojų parodymais, atitinkantys nustatytus faktus. Pažymėtina, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose neatskleidė duomenų apie kartu su automobiliu gautas naujas detales, gautą išmoką už seną akumuliatorių, paties automobilio perleidimo faktą naujam pirkėjui, kas neatitiko dublike nurodytų aplinkybių apie tai, jog ieškovas turi neveikiantį automobilį ir į jo remontą daugiau nenori investuoti. Taip pat ieškovas subjektyviai vertino atstumus, kilometražą procesiniuose dokumentuose nurodydamas mažesnes reikšmes, posėdžio metu pritardamas atsakovui. Keitė poziciją dėl pirkimo-pardavimo sutarties pildymo aplinkybių, teigdamas, kad ją pildė kartu su atsakovu kiekvienas savo dalį, vėliau, kad tik atsakovas, galiausiai patvirtino, kad jis pats suklydo pildydamas grafą sutartyje dėl negaliojančios techninės apžiūros, nenurodė sutartyje pardavėjo atskleistų trūkumų ir vėliau šiuo faktu rėmėsi procesiniuose dokumentuose, nepaneigė atsakovo nurodomų aplinkybių, jog ieškovas pildė visą sutartį dėl atsakovo lietuvių kalbos nemokėjimo.

Išnagrinėjus bylą pagal pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, byloje nebuvo paneigta, kad atsakovo parduotas automobilis Honda atitiko įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus; ieškovas neįrodė, kad sankabos, greičių dėžės, duslintuvo gedimai, akumuliatoriaus išsikrovimas egzistavo iki jo įsigijimo, o atsakovas tai nuslėpė nuo ieškovo ar kažkokiu būdu iš esmės pažeidė sutartį, siekė suklaidinti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie nurodytus gedimus, todėl nenustačius atsakovo veiksmuose visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl patirtų išlaidų atlyginimo (CPK 178 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovo reikalavimai dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, atmestini.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 300 Eur. Ieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė, todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo D. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. R. 300 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo O. A. (O. A.) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.