Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-884-567/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2A-884-567/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00082-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Agnė Tikniūtė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: I. K., M. K.
Trečiasis asmuo: notarė D

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-884-567/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00082-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.5.1; 2.5.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams I. K., M. K., I. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys notarė D. B., sodininkų bendrija „Diemedis“, ir pagal atsakovės I. K. priešieškinį pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Diemedis“ 2020 m. gegužės 27 d. patikslintą 2016 m. liepos 7 d. pažymą;

1.2. pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. RS-3139, kuriuo V. K. po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo: pastatą – sodo pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. pripažinti ieškovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju V. K. metu įgytą turtą: pastatą – sodo pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei priklauso ½ aukščiau nurodyto turto;

1.4. atidalinti turtą pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą natūra paliekant atsakovams I. K., M. K., I. K. (toliau kartu – ir atsakovai), o ieškovei priteisiant iš atsakovų, kaip palikėjo V. K., turto paveldėtojų, 130 275 Eur kompensaciją tokiomis dalimis – iš atsakovo M. K. 16 284,37 Eur kompensaciją, iš atsakovės I. K. 16 284,37 Eur kompensaciją, iš atsakovės I. K. 97 706,26 Eur kompensaciją;

1.5. pripažinti iš dalies negaliojančiu 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.VB7-4815 ir 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.VB7-4819;

1.6. priteisti byline?jimosi is?laidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad ji ir palikėjas V. K. (toliau – palikėjas; miręs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) rudenį ieškovė ir palikėjas, gavę paramą ir finansinę pagalbą iš ieškovės tėvų bei močiutės, pradėjo vykdyti sodo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – sodo namas su priklausiniais), statybą. Statybų metu dėl papildomų lėšų poreikio bei leidus ieškovės tėvams, ieškovė ir palikėjas pardavė ieškovės tėvų dovanotą transporto priemonę ZAZ palikėjo bendradarbiui ir toliau taupė finansus sodo namo su priklausiniais statybai. Ieškovės močiutė A. T. padovanojo ieškovės ir palikėjo šeimai apie 2 000 rublių, iš kurių buvo pradėti lieti pamatai sodo namui. Gavusi tokį sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 37, šeima jį įregistravo palikėjo motinos S. K. vardu. 1987 m. pavasarį sodo namo statybos buvo tęsiamos. Ieškovės močiutė A. T. (senelis jau buvo miręs) atidavė likusias plytas nuo 1985 m. pastatyto ieškovės senelių namo. Šias plytas ieškovė ir palikėjas pervežė į sodo sklypą, kadangi močiutės plytų neužteko, jos papildomai buvo perkamos iš bendrų ieškovės ir palikėjo šeimos lėšų, taip pat ieškovės močiutė padovanojo šeimai medienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto 1 teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(9)-3125/90 ieškovės ir palikėjo santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) santuoka buvo išregistruota. Sodo namas su priklausiniais yra ieškovės ir palikėjo santuokos metu įgytas turtas, kuris nebuvo padalintas ieškovės ir palikėjo santuokos nutraukimo metu, faktiniai sodo namo statytojai ir savininkai visuomet buvo ieškovė ir palikėjas, todėl sodo namas yra dalintinas turtas šioje civilinėje byloje, taigi, atsakovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas iš dalies (dėl sodo namo su priklausiniais nuosavybės teisių) yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė I. K. pateikė priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašydama pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. K., ir V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei priteisti iš ieškovės D. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės I. K. naudai. Ginčo turtas buvo pagerintas ne kaip palikėjo asmeninė, o kaip sutuoktinių V. K. ir I. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Nuo (duomenys neskelbtini) V. K. ir I. B. (šiuo metu K.) pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį kaip sugyventiniai, (duomenys neskelbtini) V. K. ir I. B. sudarė santuoką. Santuokos metu sutuoktiniai nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties. Abu sutuoktiniai bendrai dirbo savo įkurtoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kartu kūrė ir įgyvendino verslo planus, iš kurių buvo generuojamos visos sutuoktinių bendrai uždirbamos pajamos, todėl buvusios sutuoktinės D. K. reikalavimai dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo M. K. naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir valstybės naudai 25,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirko V. K., kuris už šį žemės sklypą faktiškai ir realiai sumokėjo pinigus, todėl teismui kyla pareiga nustatyti, ar šis turtas buvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise, ar ieškovės ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad neįrodytos aplinkybės dėl bendro ūkio vedimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad už sklypą būtų mokėjusi ir ieškovė, kuri negalėjo paaiškinti, iš kokių pajamų ar lėšų buvo nupirktas sklypas. Ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių dėl jungtinės veiklos vykdymo su V. K., nes ieškovė ir V. K. tuo metu faktiškai gyveno atskirai, todėl palikėjas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, nes kiekvienas savo uždirbamomis lėšomis disponavo savarankiškai.

5. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų neliudijo apie ieškovės ir palikėjo susitarimą įgyti turtą po ištuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pati ieškovė iš esmės irgi patvirtino, kad visus klausimus dėl žemės sklypo išsirinkimo asmeniškai sprendė pats V. K.

6. Teismas pagal valstybės įmonės Registrų centro išrašą nustatė, kad gyvenamojo namo teisinė registracija buvo atlikta 1998 m., kadastrinė byla buvo suformuota 1995 m. spalio 25 d., statybos leidimas išduotas 1994 m. spalio mėn., t. y. jau po ištuokos registracijos fakto (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad ieškovė neturi jokių nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą. Ieškovė nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kad ji sumokėjo kokias nors konkrečias lėšas šio namo statybai.

7. Teismas nustatė, kad buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimas) iki (duomenys neskelbtini) (ištuokos registracija) negyveno kartu, netvarkė bendro ūkio, todėl padarė išvadą, jog nutraukta santuoka faktiškai jau buvo iširusi (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas padarė išvadą, kad ginčo nekilnojamąjį turtą V. K. įgijo asmeninėn nuosavybėn.

8. Dėl senaties termino teismas pažymėjo, kad 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto trijų metų ieškininės senaties termino eiga šiuo atveju nebuvo prasidėjusi iki pat V. K. mirties, nes SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieškininės senaties termino eigos pradžia prasideda ne nuo santuokos nutraukimo momento, o nuo tos dienos, kai vienas iš bendrasavininkių sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės teisės pažeidimą. Ieškovė D. K. nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl kitų bylos šalių argumentus apie praleistą senaties terminą teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, vertindamas 1996 m. birželio 28 d. sudarytą dovanojimo sandorį, kuriuo V. K. padovanojo jam priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., patvirtino, kad šis butas buvo V. K. įgytas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, o D. K., sudarydama šį dovanojimo sandorį, iš esmės pripažino, kad jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo su palikėju.

10. Teismas nustatė, kad sodo namas su priklausiniais, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne palikėjui, o S. K., ir šie faktai nebuvo ginčijami, nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės nuosavybės teisės į šį ginčo objektą. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas priklausė S. K. pagal 2020 m. gegužės 27 d. sodininkų bendrijos „Diemedis“ patikslintą 2016 m. liepos 16 d. pažymą. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypą, kuriame yra ginčo sodo namas su priklausiniais, nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įgijo S. K., po kurios mirties yra įvykęs ir neginčijamas juridinis faktas, t. y. visą šį turtą kaip palikimą paveldėjo V. K., įgijęs paveldėjimo teises iš brolių. Taigi, esant galiojančiam 2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimui, nuginčyti jo nėra galimybės, nes yra praleistas 10 metų senaties terminas.

11. Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad atsakovė I. K., prašydama pripažinti ginčo turto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtui buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu atsakovė ir palikėjas pagerino turtą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikdami statybos ir remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovės I. K. nurodomi atlikti statybos darbai nelaikytini ginčo turto kapitaliniu remontu, o yra paprastasis remontas. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama:

12.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl ieškovės D. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus nurodytose dalyse patenkinti visiškai;

12.2. pripažinti ieškovės D. K. nuosavybės teises į santuokos su V. K. metu įgytą žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei D. K. priklauso ½ aukščiau nurodyto turto;

12.3. pripažinti ieškovės D. K. nuosavybės teises į santuokos su V. K. metu įgytą gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei D. K. priklauso ½ nurodyto turto;

12.4. patenkinus nurodytus reikalavimus, atidalinti žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovams natūra, o ieškovei D. K. priteisiant iš atsakovų M. K., I. K., I. K., kaip V. K. turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensaciją tokiomis dalimis: iš atsakovo M. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš atsakovės I. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš atsakovės I. K. priteisti 81 750 Eur kompensaciją;

12.5. priteisti iš atsakovų M. K., I. K., I. K., ieškovės D. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas;

Žemesnės instancijos teismas

12.6. bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti V. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2 kartus atmetė apeliantės atstovės prašymą liudytoja apklausti V. K., kuri, kaip apeliantės ir palikėjo dukra, geriausiai žino apeliantės ir palikėjo šeimos santykių aspektus.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, pareikštus dėl ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), todėl byloje buvo priimtas teisiškai ydingas sprendimas.

13.2. Apeliantės ir palikėjo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Taigi, santuoka pasibaigė tik (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)apeliantės ir palikėjo įgytas turtas yra santuokos metu įgytas turtas, kuris pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad palikėjas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeniškai jam priklausiusių lėšų, nes ginčo žemės sklypas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės ir palikėjo santuokos galiojimo metu, taigi, šiam sklypui taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai, kad ginčo sklypą savo vardu nenutrauktos santuokos metu įsigijo palikėjas, kuris už ginčo turtą atsiskaitė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas buvo įgytas palikėjo asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodomąją vertę suteikė tam, kad apeliantė nesugebėjo aiškiai paaiškinti ginčo sklypo įsigijimo aplinkybių. Apeliantės gebėjimas ar negebėjimas paaiškinti ginčo sklypo įsigijimo aplinkybes savaime nesudaro pagrindo nustatyti turto teisinį statusą, atitinkamai sprendžiant dėl tokio turto buvimo bendrąja jungtine ar asmenine nuosavybe.

13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, bendrai neįgijo jokio turto, o ginčo turtą V. K. įgijo asmeninėn nuosavybėn. Tokia teismo išvada nėra paremta byloje surinktais įrodymais. Teismas, pasisakydamas dėl apeliantės pateiktų fotonuotraukų, sprendė, kad šios tik patvirtina aplinkybę, jog buvę sutuoktiniai sugebėjo civilizuotai bendrauti, tikėtina – vardan bendros dukros. Taigi, teismas vadovavosi prielaidomis, o ne byloje pateiktų įrodymų visuma. Aplinkybė, kad palikėjas tik praėjus beveik 3 su puse metų kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos pabaigos įregistravimo, patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes dėl bendro gyvenimo drauge (t. y. jau teismui nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu), nes priešingu atveju palikėjas santuokos nutraukimo procedūrą būtų užbaigęs nedelsiant.

Šalies argumentai

13.5. Apeliantės nurodytas aplinkybes nedviprasmiškai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad apeliantė ir palikėjas dar iki (duomenys neskelbtini) pabaigos ((duomenys neskelbtini) metų pradžios) kartu (kaip šeima) švęsdavo gimtadienius ir didžiąsias šventes, pozuodavo, leido laiką su vienas kito artimiausiais žmonėmis (tėvais ir kt.). Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad palikėjas su apeliante visuomet pozuodavo, būdami arti vienas kito, taigi, tarp palikėjo ir apeliantės matomas artimas ryšys. Apeliantė su atsiliepimu į priešieškinį pateikė (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, patvirtinančias apeliantės, palikėjo ir jų dukros V. kartu (kaip šeimos) leidžiamą laiką savo šeimos būste (bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) su giminėmis, vakarieniaujant restorane su draugais ir kt. Taigi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė su palikėju bendravo ne vien per didžiąsias šventes ir ne vien vardan bendros dukros.

13.6. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo namas jau 1994 m. pradžioje faktiškai buvo baigtas statyti, o 1995 metais – jau ir įrengtas. (duomenys neskelbtini) (apeliantei ir palikėjui dar esant santuokoje) tarp UAB „Jaura“, kaip paslaugų teikėjo, ir palikėjo, kaip užsakovo, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl magistralinės kanalizacijos atlikimo ir vandentiekio tinklų, privažiavimo kelio įrengimo darbų žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad ginčo namas buvo pastatytas jau 1994 metų pradžioje. Ginčo name jau 1995 m. buvo galima gyventi, t. y. nuotraukose matoma namo dalis buvo visiškai įrengta (namo pirmajame aukšte (svetainėje) buvo sudėtas parketas, langai, buvo tinkuotos sienos, pajungta šildymo sistema). Apklausti liudytojai G. U., R. B. patvirtino, kad 1995 m. pavasarį namas jau stovėjo. Ginčo namas buvo pradėtas statyti ir faktiškai pastatytas gerokai anksčiau (dar iki palikėjo ir apeliantės ištuokos momento), o su statybos vykdymu susiję dokumentai tikslingai ir sąmoningai buvo tvarkomi pavėluotai, siekiant išvengti galimų teisinių ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

13.7. Nekilnojamojo turto registre nurodyti juridiniai faktai (dėl statybos leidimo išdavimo momento, statybos pabaigos) neturi reikšmės apeliantės teisėms į ginčo gyvenamąjį namą. Taigi, ginčo namas faktiškai jau egzistavo apeliantės ir palikėjo santuokos metu (iki (duomenys neskelbtini)), todėl yra pagrindas ginčo namą pripažinti bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Kadangi apeliaciniu skundu (skųsdama tik dalį skundžiamo sprendimo) apeliantė prašo pripažinti jai nuosavybės teises tik į ginčo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant apeliantės ½ nuosavybės teisės dalį į ginčo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, ieškinyje nurodytos prašomos priteisti kompensacijos sumos atitinkamai mažintinos (dėl nebereiškiamų materialinių reikalavimų, susijusių su turtu Vilniuje, (duomenys neskelbtini)).

13.8. Kompensacijos dydį apeliantė apskaičiavo taip: ginčo žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 60 000 Eur; ginčo gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 158 000 Eur. Taigi, bendra ginčo turto vertė sudaro 218 000 Eur, o apeliantei iš šio turto tenkanti dalis sudaro 109 000 Eur, kurios apeliantė reikalauja iš atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, įvertinus tai, jog atsakovai paveldėjo palikėjo turtą nelygiomis dalimis (atsakovas M. K. paveldėjo 1/8 palikėjo turto, atsakovė I. K. paveldėjo 1/8 palikėjo turto, atsakovė I. K. paveldėjo ¾ palikėjo turto).

14. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teisme prašymą priimti naują įrodymą: 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. 100-308 kopiją, patvirtinančią, kad ginčo namo, nurodyto kaip esančio Bajorų kaime (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)), statyba Valstybinėje statinių statybos inspekcijoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)., registracijos Nr. 163. Taigi, ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei yra išviešinta viešajame registre.

15. Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti

ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1. Joks turtas ieškovės ir palikėjo nebuvo ir negalėjo būti sukurtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po 1990 m. gruodžio mėn. 4 d., kadangi po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovė ir palikėjas nevedė bendro ūkio, jų šeima buvo iširusi. Taigi, bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė negalėjo būti sukurta ir atsirasti šiuo teisiniu pagrindu po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo.

16.2. Faktą, kad žemės sklypą V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise, patvirtina 1996 m. birželio 28 d. dovanojimo sandoris, kuriuo V. K. padovanojo 1992 m. įgytą butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., kuri, sudarydama šį dovanojimo sandorį, iš esmės pripažino, kad po (duomenys neskelbtini) šalys jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo, patvirtinant, jog buvę sutuoktiniai visą turtą pasidalino iki (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo.

16.3. Apeliantė pretenzijas į ginčo turtą pradėjo kelti tik po palikėjo mirties. Apeliantė kitų teisminių procesų metu, kai dar palikėjas buvo gyvas, iš esmės pripažino, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. K. nuosavybė (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-465/2008), todėl šiuo metu po daugiau nei 30 metų šių pretenzijų pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

16.4. Atsakovė I. K. pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Ekspertika“ rašytinį įrodymą (DOK-36591 priedas), patvirtinantį faktą, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai ir realiai yra pastatytas pagal 1994 m. spalio mėn. išduoto statybos leidimo patvirtintą projektą, nukrypimų nuo statybos projekto nėra, statyba Vilniaus miesto valdybos Architektūros skyriuje įregistruota 1994 m. spalio 4 d. Taigi, ieškovės ir palikėjo santuoką nutraukus (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimą įregistravus (duomenys neskelbtini), ginčo turtas objektyviai negali būti pripažįstamas ieškovės ir palikėjo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

16.5. 1995 m. vasario 8 d. notariškai patvirtinta pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp palikėjo ir jo motinos S. K., patvirtina, kad palikėjas gavo asmeniškai 100 000 Lt sumą iš savo motinos. Tai leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad gyvenamasis namas buvo sukurtas asmeninėmis palikėjo lėšomis, ieškovei niekaip neprisidedant.

16.6. Atsakovas turi tik turtines teises į ginčo turtą, bet ne daiktines nuosavybės teises. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl atidalinimo jos nuosavybės teisių į ginčo turtą, išmokant jai kompensaciją, yra teisiškai ydingas ir atmestinas. Ieškovės reikalavimas dėl jos tariamos nuosavybės teisių atidalinimo iš bendrosios nuosavybės su palikėju, tuo pačiu reiškiant reikalavimą priteisti tenkančio turto dalies kompensaciją palikėjo įpėdiniui, kuris dar nėra priėmęs šio palikimo, yra teisiškai negalima ir ydinga, todėl netenkintina.

16.7. Atsakovas byloje neteikė apeliacinio skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas palaikė kitus teisinius argumentus dėl to, kad ieškovė netapo ginčo nekilnojamo turto savininke. Tačiau atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą: teismo sprendimo 64 punkte pripažino, kad ieškovės teisių pažeidimas objektyviai galėjo prasidėti tik po palikėjo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra absoliučiai kitokia, ir teismas jos nepagrįstai nesilaikė. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžios terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo momento, arba nuo santuokos nutraukimo registracijos (duomenys neskelbtini)ir (ar) vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei išduoto ištuokos liudijimo.

16.8. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoją (ieškovės dukrą) V. K., kuri faktinių aplinkybių vykimo metu buvo nepilnametė, jos atsakymai gali būti itin subjektyvūs, jiems akivaizdžiai trūks objektyvumo, todėl liudytojos apklausa yra negalima.

17. Atsakovės I. K. ir I. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

18. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1. Ieškovė, reikšdama reikalavimus pripažinti (o ne atidalinti) ieškovės D. K. nuosavybės teises į santuokos metu su V. K. įgytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš esmės pati pripažįsta, jog nuosavybės teisės į ginčo objektus neturi. Ieškovei tenka pareiga nuginčyti ir kitus oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis), pvz., 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 100-308.

18.2. Įsiteisėję Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-572-465/2008, kuriuose yra aiškiai nustatyta po santuokos esanti šalių turtinė padėtis bei jų turimas turtas, t. y. prejudiciniai faktai, kurių šalys nebeturi įrodinėti. Teismas vertino ne tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus, bet ir 1996 m. birželio 28 d. sudarytą tarp ieškovės ir palikėjo buto dovanojimo sandorį, kurį sudarydama ieškovė iš esmės pripažino, kad šalys jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo. Teismas vertino pačios ieškovės, liudytojų parodymus bei tai, kad ieškovė jokios jungtinės veiklos vykdymo su V. K. faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

18.3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė ne kartą užsiminė, kad ieškinys teismui buvo pareikštas tik dėl to, jog mirusysis nepaliko palikimo savo dukrai iš pirmosios santuokos V. K.. Ieškovės plečiami paaiškinimai apie tai, kad iš esmės ją tenkintų, jei V. K. būtų perleidęs kažkokią dalį turto dukrai V., teismui leido spręsti, jog labiau tikėtina kad turtas buvo sukurtas V. K. asmeninės nuosavybės teise, o ne santuokos metu su ieškove.

18.4. Apeliaciniame skunde žodinio proceso būtinybė yra grindžiama tik subjektyvios liudytojos apklausa, kuri bylai aktualiu laikotarpiu buvo mažametė (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liudytoja buvo 4–8 metų amžiaus), todėl į klausimus objektyviai pati negalėtų atsakyti dėl faktinių bylos aplinkybių, kurios byloje yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ar oficialiais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės apeliacinį skundą apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai: pripažinti ieškovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju metu įgytą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei D. K. priklauso po ½ aukščiau nurodyto turto; patenkinus nurodytus reikalavimus, atidalinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovams natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensaciją tokiomis dalimis: iš M. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš I. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš I. K. priteisti 81 750 Eur kompensaciją.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos

21. Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti V. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2 kartus atmetė prašymą liudytoja apklausti V. K., kuri, kaip apeliantės ir palikėjo dukra, geriausiai žino apeliantės ir palikėjo šeimos santykių aspektus.

22. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra išspręstas teisingai. Dalyvaujantys byloje asmenys yra išsamiai išdėstę savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį.

24. Apeliantės prašoma apklausti liudytoja V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių vykimo metu (duomenys neskelbtini) buvo mažametė (4–8 metų amžiaus), todėl mažametės mergaitės atsiminimai apie suaugusiųjų asmenų santykių aspektus negali objektyviai patvirtinti tam tikrų faktų buvimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą kviesti šią liudytoją, nes byloje pakako duomenų nustatyti faktines aplinkybes pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus ir oficialius rašytinius įrodymus.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

25. Pagal bendrą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), išskyrus dvi išimtis, kada apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti; 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nustačius bent vieną iš nurodytų išimčių, nauji įrodymai gali būti priimti į bylą.

26. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Taigi, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

27. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teisme prašymą priimti naują įrodymą: 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. 100-308 kopiją dėl ginčo namo, nurodyto kaip esančio Bajorų kaime (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) statybos Valstybinėje statinių statybos inspekcijoje įregistravimo (duomenys neskelbtini)., registracijos Nr. 163. Šiuo įrodymu ieškovė siekia įrodyti aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei yra išviešinta viešajame registre.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šis įrodymas negalėjo būti gautas ir pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes apeliantė nenurodė objektyvių kliūčių šį įrodymą pareikalauti ir gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ne tada, kai byla jau buvo išspręsta. Taigi, nenustačius sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, šis įrodymas nepriimamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. ir D. D. sudarė santuoką, po kurios sutuoktinės pavardė – K. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė V. K. (duomenys neskelbtini) sutartimi sutuoktiniai pasidalino kilnojamuosius daiktus. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu (sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti). (duomenys neskelbtini)buvo atliktas įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje, (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas D. K..

31. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis V. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini):

31.1. pagal 1998 m. gegužės 12 d. statinio priėmimo naudotis aktą Nr. 100–308 (įregistruotą 1998 m. spalio 22 d.) gyvenamasis namas, kurio statybos pabaiga – 1995 m., 1998 m. rugpjūčio 1 d. vidutinė rinkos vertė – 61 562 Eur;

31.2. žemės sklypas, kurio vertė – 520 Eur, pagal (duomenys neskelbtini) kitą juridinį dokumentą Nr. 3732;

32. (duomenys neskelbtini) V. K. sudarė antrąją santuoką su I. B., kurios pavardė po santuokos – K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. K. ir (duomenys neskelbtini) – duktė I. K..

33. (duomenys neskelbtini) V. K. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė J. G., Vilniaus m. 25–jame notaro biure. Testatorius V. K. visą savo turtą paliko sutuoktinei I. K., jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu jis arba palikimo nepriimtų, tai visą turtą jis paliko lygiomis dalimis vaikams: sūnui M. K. ir dukrai I. K..

34. (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Vilniaus m. 7–ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje paveldėjimo byloje palikėjo V. K. testamentinė įpėdinė – antroji sutuoktinė I. K. ir įpėdiniai pagal įstatymą jų vaikai: duktė I. K. bei sūnus M. K..

Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini)

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirko V. K., už šį žemės sklypą faktiškai ir realiai sumokėdamas asmeniniais pinigais, nes apeliantė ir V. K. nevedė bendro ūkio. Byloje nėra duomenų, kad už ginčo žemės sklypą mokėjo ieškovė, kuri pirmosios instancijos teismo proceso metu negalėjo nurodyti, iš kokių pajamų ar lėšų buvo nupirktas ginčo žemės sklypas, kaip įvyko šio turto įsigijimas. Taigi, ieškovė jungtinės veiklos vykdymo su V. K. faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodė, nes ieškovė ir V. K. tuo metu faktiškai gyveno atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikėjas šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, nes šalys bendrai savo uždirbamų lėšų nevaldė ir jomis disponavo savarankiškai. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino ieškovės iniciatyva pakviestų liudytojų S. P. (S. P.) ir R. B. parodymai, kad D. K. V. K. mokėdavo pinigus už išnuomotą mašiną. Taigi, akivaizdu, kad tarp ieškovės ir palikėjo bendro ūkio vedimo po santuokos nutraukimo nebuvo.

36. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėję Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-572-465/2008, kurioje yra konkrečiai nustatyta po ištuokos esanti šalių turtinė padėtis bei jų turimas turtas (taip pat ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, priklausantis palikėjui), t. y. prejudiciniai faktai, kurių šalys nebeturi įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

37. Situacija, kai 1996 m. birželio 28 d. sudaromas dovanojimo sandoris, kuriuo V. K. padovanojo jam priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., patvirtina, kad šis butas buvo V. K. įgytas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, nes D. K., sudarydama šį dovanojimo sandorį, pati pripažino, kad šalys jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo.

38. Taigi, ginčo turtas, įgytas V. K. asmeninėn nuosavybėn kai jo santuoka su D. K. jau buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nes buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. nepretendavo pasidalyti ginčo turto, kadangi jų santuoka faktiškai jau buvo iširusi: po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, bendrai neįgijo jokio turto, tame tarpe ir ginčo nekilnojamojo turto, kurį įgijo V. K. asmeninėn nuosavybėn.

39. Beje, atsakovė I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Ekspertika“ rašytinį įrodymą (DOK-36591 priedas), patvirtinantį faktą, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai ir realiai yra pastatytas pagal 1994 m. spalio mėn. išduoto statybos leidimo patvirtintą projektą, nukrypimų nuo statybos projekto nėra, statyba Vilniaus miesto valdybos Architektūros skyriuje įregistruota 1994 m. spalio 4 d. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės ir palikėjo santuoką nutraukus (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimą įregistravus (duomenys neskelbtini), ginčo turtas objektyviai negali būti pripažįstamas ieškovės ir palikėjo bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovės pateiktų nuotraukų įrodomosios reikšmės vertinimu ir šių argumentų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų G. U., R. B. parodymai nepaneigia atsakovės I. K. pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-36591 priedai) ir Nekilnojamojo turto registre išviešintų duomenų dėl ginčo turto (gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta 1998 m., kadastrinė byla suformuota 1995 m. spalio 25 d., statybos leidimas išduotas 1994 m. spalio mėn.), nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis).

40. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei D. K. priklauso po ½ aukščiau nurodyto turto; atidalinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą paliekant atsakovams natūra, o ieškovei priteisiant iš atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensaciją tokiomis dalimis: iš M. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš I. K. priteisti 13 625 Eur kompensaciją, iš I. K. priteisti 81 750 Eur kompensaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

44. Atsakovas M. K. pateikė prašymą priteisti 1 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš ieškovės D. K..

45. Atsakovės I. K. ir I. K. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės D. K. atsakovių I. K. ir I. K. naudai po 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėjo I. K.).

46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48. Atsakovas M. K. už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėjo 2022 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. I ketvirčio 1 729,90 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Kadangi prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 400 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos šio atsakovo naudai iš ieškovės.

49. Atsižvelgiant į tai, kad 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakovė I. K. ir prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 936 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos šias išlaidas patyrusios atsakovės I. K. naudai iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAgnė Tikniūtė