- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-257-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03186-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriame padarytos klaidos ištaisytos 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, ir ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo bei apeliacinio skundo dalimi laikomo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria ištaisytos klaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomame sprendime civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
1.1 Ieškovui K. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1.1.1 Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.1.2 Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
1.2 Atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
1.2.1 Žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.2 Žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.3 Žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.4 Garažą (boksą Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2.5 11 arų žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
1.2.6 21/2000 dalį neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);
1.2.7 Automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat ieškovas prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 10 989,34 Eur kompensaciją už ieškovo turto dalį, atitenkančią natūra atsakovui (2020 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į byloje atliktų ginčo turto vertinimo ekspertizių išvadas, taip pat į individualius turto vertinimus, patikslino iš atsakovo prašomos priteisti kompensacijos už ieškovo turto dalį, atitenkančią atsakovui, dydį ir prašė priteisti iš atsakovo 13 033,12 Eur kompensaciją – teismo pastaba); priteisti ieškovui iš atsakovo 542,89 Eur butų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (2020 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovas šio reikalavimo atsisakė, nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme atsakovas iš jo reikalautas turto išlaikymo išlaidas atlygino - teismo pastaba); priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad ginčo turtą jis paveldėjo kartu su atsakovu po jų tėvų mirties paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir testamentą liudijimų pagrindu. Šiuo metu ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu priklauso šis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 13/16 dalių šio buto, atsakovui – 3/16 dalys buto); butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 13/16 dalių šio buto, atsakovui – 3/16 dalys buto); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 3/16 dalys garažo, atsakovui – 13/16 dalių); 11 arų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 3/16 dalys šio sklypo, atsakovui – 13/16 dalių); 21/2000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šios pastogės); automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį automobilio).
4. Ieškovo įsitikinimu, bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto atidalijimas natūra neįmanomas be neproporcingos žalos jo paskirčiai (butų, garažo, palėpės, automobilio atvejais), taip pat dėl šalių nesutarimų būtų neracionalu. Ieškovas pažymėjo, jog teikė pasiūlymus atsakovui bendru susitarimu spręsti turto atidalijimo klausimus, tačiau taikiai išspręsti šių klausimų nepavyko. Ieškovas nurodė, kad jis rūpinasi, prižiūri butus, esančius (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), šiais butais naudojasi ir juos išlaiko, bute (duomenys neskelbtini), yra registruota ieškovo darbo vieta – advokato K. B. kontora, šios patalpos yra pritaikytos advokato kontorai ir daugelį metų naudojamos advokato veiklai, patalpose nėra vonios kambario, neįrengta virtuvė. Atsakovo nuosavybės dalis minėtuose butuose nesiekia vieno kambario ploto, butų atidalijimas natūra tarp šalių neįmanomas be neproporcingos žalos daiktams (butams) ir jų paskirčiai, todėl atidalijimas ieškovo dalies minėtuose butuose turėtų būti ieškovui priteisiant atsakovui priklausančias butų dalis, o atsakovui priteisiant iš ieškovo kompensaciją už šių butų dalis. Tuo tarpu žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir garaže atsakovui priklausančios nuosavybės teisės dalys žymiai didesnės nei ieškovo, šio turto taip pat negalima atidalinti natūra be neproporcingos žalos šiam turtui, todėl ieškovas prašo šį turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovui iš atsakovo priteisti kompensaciją pinigais už šį turtą. Atidalinus turtą tarp šalių ieškovo prašomu būdu, ieškovo paskaičiavimais, atsakovas už jam atitenkantį natūra didesnės vertės nekilnojamąjį turtą turi sumokėti ieškovui 13 033,12 Eur kompensaciją.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas pripažino ir neginčijo, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinti natūra nėra galimybės, todėl kiekvienas nekilnojamojo turto objektas turėtų būti atidalintas tarp šalių tokiu būdu, kad vienai iš šalių būtų priteistas atitinkamas turtas, o kitai šaliai priteista kompensacija už jos turto dalį. Atsakovas sutiko, kad jo nuosavybės teise turimos butų dalys atitektų ieškovui, o jam būtų už jas priteista kompensacija, taip pat sutiko, kad ieškovo nuosavybės teise turimos žemės sklypų dalys (išskyrus žemės (miško) sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis), taip pat ieškovo automobilio dalis atitektų jam (atsakovui), o ieškovui būtų priteistos kompensacijos už jo turto dalis. Atsakovas nesutiko tik su tuo, kad neįrengtos namo pastogės ir žemės (miško) sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo nuosavybės teisės dalys atitektų (būtų priteistos) jam, mano, kad turėtų būti atvirkščiai – neįrengtoje namo pastogės ir žemės sklypo dalys, nuosavybės teise priklausančios atsakovui, turėtų būti priteistos ieškovui, tuo tarpu iš ieškovo atsakovui už ieškovui tenkančias nurodyto turto dalis turėtų būti priteista kompensacija. Laiko, kad būtent atsakovo nurodytu būdu turtas turėtų būti atidalijamas tarp šalių dėl to, jog atsakovas yra pensininkas ir jis neturėtų galimybės mokėti kompensacijos ieškovui, todėl turtas turėtų būti atidalintas tokiu būdu, jog kompensaciją mokėtų ieškovas. Atsakovas nurodė atsakovą iš esmės tenkinantį tokį turto atidalijimo būdą:
1) ieškovui natūra priteisti:
- butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovo priteisti už atsakovui priklausančias šio buto 3/16 dalis 19 912,50 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal 2020 m. liepos 8 d. teismo ekspertizės akte nurodytą šio buto vertę, kuri yra 106 200 Eur);
- butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovo priteisti už atsakovui priklausančias šio buto 3/16 dalis 13 200 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją ieškovas prašė skaičiuoti pagal 2020 m. vasario 28 d. teismo ekspertizės akte nurodytą buto vertę, kuri yra 70 400 Eur);
- 21/200 neįrengtos namo pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovo už atsakovui priklausančią ½ dalį palėpės 46,56 Eur kompensaciją (Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo duomenimis, palėpės dalies rinkos vertė yra 93,13 Eur);
- žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., o atsakovui iš ieškovo priteisti už atsakovui priklausančią 1/2 dalį šio sklypo 6 250 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytą žemės sklypo vertę, kuri yra 12 500 Eur).
2) atsakovui natūra priteisti:
- žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovo priteisti už ieškovui priklausančias šio sklypo 3/16 dalis 12 356,25 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytą žemės sklypo vertę, kuri yra 65 900 Eur);
- garažą (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovo priteisti už ieškovui priklausančias 3/16 garažo dalis 3 375,00 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytą garažo vertę, kuri yra 18 000 Eur);
- žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., o ieškovui iš atsakovo priteisti už ieškovui priklausančią 1/2 dalį šio sklypo 9 000 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytą žemės sklypo vertę, kuri yra 18 000 Eur);
- žemės (miško) sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., o ieškovui iš atsakovo priteisti už ieškovui priklausančią 1/2 dalį šio sklypo 8 000,00 Eur dydžio kompensaciją (kompensaciją prašė skaičiuoti pagal teismo ekspertizės akte nurodytą žemės sklypo vertę, kuri yra 16 000 Eur);
- automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisti iš atsakovo už ieškovui priklausančią ½ dalį šio automobilio 200 Eur kompensaciją (automobilio vidutinė rinkos vertė 2020 m. kovo 10 d. yra 400 Eur).
6. Atidalijus turtą aukščiau nurodytu būdu, atsakovo paskaičiavimais, ieškovui natūra atitenkanti atsakovo turto dalies vertė sudarytų 39 409,06 Eur, tuo tarpu atsakovui natūra atitenkanti ieškovo turto dalies vertė sudarytų 32 931,25 Eur, todėl ieškovas atsakovui turi sumokėti 6 477,81 Eur skirtumą (kompensaciją), kuri susidaro dėl ieškovui tenkančios didesnės vertės turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui, trečiasis asmuo I. B., dalyje dėl 542,89 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, likusioje dalyje patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas:
7.1 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui K. B. nuosavybės teise priklausančias 13/16 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis buto, o atsakovui už jo 3/16 dalis buto bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš ieškovo 19 912,50 Eur piniginę kompensaciją;
7.2 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui K. B. nuosavybės teise priklausančias 13/16 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis buto, o atsakovui už jo 3/16 dalis buto bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš ieškovo 13 200 Eur piniginę kompensaciją;
7.3 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 21/200 neįrengtos namo pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 21/200 neįrengtos namo pastogės dalies, o atsakovui už jo 1/2 dalį neįrengtos pastogės bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš ieškovo 46,56 Eur piniginę kompensaciją;
7.4 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 1,3463 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, o ieškovui už jo 1/2 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovo 8 000 Eur piniginę kompensaciją;
7.5 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 1,5162 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, o ieškovui už jo 1/2 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovo 9 000 Eur piniginę kompensaciją;
7.6 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 1,0501 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, o ieškovui už jo 1/2 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovo 6 250 Eur piniginę kompensaciją;
7.7 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis 0,1100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis žemės sklypo, o ieškovui už jo 3/16 dalis žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovo 14 100 Eur piniginę kompensaciją;
7.8 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis garažo, o ieškovui už jo 3/16 dalis garažo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisė iš atsakovo 3 375 Eur piniginę kompensaciją;
7.9 atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančias 1/2 dalis automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį automobilio, o ieškovui už jo ½ dalį automobilio priteisė iš atsakovo 200 Eur piniginę kompensaciją;
7.10 priteisė ieškovui iš atsakovo iš viso 7 766,94 Eur kompensaciją už ieškovo turto dalį, atitenkančią natūra atsakovui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas 2020 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 542,89 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nes šį reikalavimą atsakovas po bylos iškėlimo įvykdė. Ieškovas pažymėjo, kad dalies ieškinio atsisakymo procesinės teisinės pasekmės jam žinomos ir suprantamos. Atsižvelgiant į tai, teismas civilinę bylą dalyje pagal ieškovo patikslintą ieškinį dėl 542,89 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo nutraukė.
9. Tarp šalių kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu sutinka iš dalies. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kelis atskirus objektus: 2 butus, 4 žemės sklypus, garažą, dalį neįrengtos pastogės, automobilį. Šalys byloje neginčijo ir sutiko, kad atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto natūra nėra galimybės ir atidalijimas natūra neatitiktų šalių interesų, todėl turtas turėtų būti atidalijamas paskiriant kažkuriai iš šalių turtą, o kitai šaliai už jos turto dalį priteisiant kompensaciją pinigais. Byloje tarp šalių nėra ginčo (atsakovas neginčijo), kad ieškovui natūra turėtų būti priteistos atsakovui priklausančios butų dalys, o atsakovui būtų priteista piniginė kompensacija už jo butų dalis, taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovui natūra turėtų būti priteistos ieškovui priklausančios garažo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalys, o ieškovui būtų priteista piniginė kompensacija už jo garažo ir žemės sklypo dalis. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovui natūra turėtų būti priteistos ieškovui priklausančios žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., bei automobilio dalys, o ieškovui būtų priteista piniginė kompensacija už minėtus žemės sklypus ir automobilį. Šalys nesutaria tik dėl to, kuriai iš jų natūra turėtų būti priteistas žemės (miško) sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/200 neįrengtos namo pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra ginčas dėl butų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), verčių, kuriomis remiantis turėtų būti priteisiama kompensacija vienai iš šalių, kitai šaliai priteisus šį turtą natūra.
10. Ginčo tarp šalių dėl 3 žemės (miško) sklypų, neįrengtos namo pastogės dalies, garažo ir automobilio verčių nėra, šalys sutinka, kad sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio būtų remiamasi teismo atliktų ekspertizių dėl šio turto įvertinimo nustatytomis rinkos vertėmis (pastogės, automobilio atveju – šalių neginčijamomis rinkos vertėmis). Teismas laikė, kad ieškovas nenurodė iš esmės jokių objektyvių ir racionalių argumentų, kodėl būtent atsakovui turėtų būti priskirta neįrengtos pastogės dalis, esanti name (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad minėta neįrengtos pastogės dalis yra virš buto (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašo natūra priteisti jam, todėl, nors minėta pastogės dalis ir yra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, logiška, jog ir neįrengtos pastogės dalis būtų priskirta ieškovui. Teismas sutiko, kad toks turto atidalijimo būdas, priskiriant neįrengtą pastogę ieškovui būtų racionaliausias, atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, padėtų išvengti tolimesnių nesutarimų tarp šalių, todėl atsakovui priklausančią pastogės dalį priteisė ieškovui, o atsakovui iš ieškovo priteisė piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią ½ pastogės dalį.
11. Nors atsakovas vieną iš žemės (miško) sklypų prašė priteisti natūra ieškovui, tačiau tokį savo siūlymą grindė vieninteliu argumentu – siekiu išvengti kompensacijos ieškovui mokėjimo. Tai yra atsakovas byloje teigė, kad turtas tarp šalių turėtų būti atidalijamas tokiu būdu, kad didesnė atsakovo turto dalis natūra atitektų ieškovui ir kompensaciją už atidalintą turtą mokėtų ne atsakovas, bet ieškovas, kuris yra dirbantis asmuo, verčiasi advokato praktika, todėl, atsakovo teigimu, jis turi finansines galimybes kompensacijai sumokėti, tuo tarpu atsakovas yra pensininkas ir jeigu kompensacija bus priteista iš jo, neturės finansinių galimybių jai sumokėti, tačiau atsakovas jokių šiuos savo teiginius galinčių pagrįsti įrodymų (duomenų apie savo turtinę padėtį) teismui nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturėtų lėšų iš jo priteistai kompensacijai sumokėti. Teismas, įvertinęs tai, kad turto atidalijimą teismine tvarka inicijavo ieškovas, atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė apskritai nematantis pagrindo turto atidalijimui, laikė, kad šalys gali valdyti turtą ir be atidalijimo, byloje nesant konkrečių duomenų apie nei vienos iš šalių turtinę padėtį, laikė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovui atitenka kiti 2 žemės (miško) sklypai toje pačioje (duomenys neskelbtini), yra pagrindas priteisti žemės (miško) sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 12 500 Eur, atsakovui, o ieškovui iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją už ieškovo sklypo dalį.
12. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvadoje nustatyta buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. vasario 28 dienai, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 70 400 Eur. Nors ieškovas prašė šią vertę koreguoti, t. y. iš nustatant buto vertę eksperto imtų įvykusių lyginamų panašių butų sandorių pašalinti 86 500 Eur sandorį, nes jo įtraukimas į vertinamo buto vertės skaičiavimą, ieškovo įsitikinimu, iškraipo vertinamo buto realią rinkos vertę; tokiu būdu, pašalinus minėto sandorio kainą, eksperto vertinto buto vertė yra 65 905,00 Eur. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su tokiu ieškovo vertinimu, nes teismo posėdžio metu išklausius eksperto D. G. paaiškinimus, tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę minėto buto vertei nustatyti, paaiškino, kad ieškovo nurodoma buto būklė (sienos, langai, lubos, vonios patalpa ir kt.) neturėjo esminės įtakos turto rinkos vertės nustatymui, ieškovo nurodyto 86 500 Eur sandorio nebuvo pagrindo pašalinti nustatant ginčo buto rinkos kainą, nes jis savo verte nėra pernelyg nutolęs nuo vertinamo buto.
13. Byloje atliktos teismo ekspertizės išvadoje nustatyta buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. liepos 8 dienai, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 106 200 Eur. Ieškovas kompensaciją už šio buto dalį prašė skaičiuoti pagal UAB „Centro kubas“ 2019 m. kovo 13 d. atliktą šio buto vertinimą, pagal kurį buto vertė yra 94 600 Eur. Akivaizdu, kad ši vertė sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo yra žymiai palankesnė ieškovui, tuo tarpu teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl teismas, spęsdamas dėl kompensacijos priteisimo turėtų vadovautis būtent šia verte, o ne teismo atliktos ekspertizės metu nustatyta šio buto rinkos verte. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas D. G. išsamiai paaiškino, kaip nustatė šio buto vertę, taip pat paaiškino, kad vertinamo buto būklei esminės įtakos neturėjo tai, kad buto patalpose nėra vonios kambario, neįrengta virtuvė, nes buto paskirtis iš gyvenamosios patalpos į negyvenamąsias (komercinės paskirties) patalpas nėra pakeista, minėtas patalpas yra galimybė įrengti, tam nėra reikalingos kažkokios neproporcingai didelės sąnaudos, kanalizacijos įvadai nėra panaikinti.
14. 2019 m. spalio 11 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, kad 11 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., skl. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, ekspertizės atlikimo dienai, t. y. 2019 m. spalio mėn. 4 d., sudarė 65 900 Eur. Taip pat minėtame akte nurodyta, kad vertintame žemės sklype stovi sodo namas; darant prielaidą, kad sodo namas gali būti įteisintas, 11 arų žemės sklypo ir neįregistruoto sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2019 m. spalio mėn. 4 d. sudarė 75 200 Eur; tokiu atveju, dėl sodo namo, bendra su juo žemės sklypo rinkos vertė padidėjo 9 300 eurų. Teismo vertinimu, priteisiant kompensaciją už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ginčo situaciją, teisingiausia vadovautis sklypo verte, paskaičiuota su galimybe sodo pastatą įteisinti, t. y. 75 200 Eur verte, nes atsakovui priteisiant minėtą žemės sklypą natūra, jam atitenka ir jame stovintis neįteisintas sodo pastatas, kurio buvimo sklype šalys neginčijo ir kuris pagal eksperto įvertinimą turi vertę, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad nėra galimybės šį sodo namą įteisinti ir jį privaloma būtų nugriauti.
15. Tokiu būdu teismas priteisdamas kompensacijas šalims už butų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, nustatydamas kompensacijų dydžius vadovavosi būtent teismo ekspertizių metu nustatytomis nurodyto turto rinkos vertėmis, laikydamas, kad teismo ekspertizių išvadose nurodytos turto vertės yra objektyviausios, aktualiausios būtent sprendimo priėmimo metu, abejoti teismo ekspertų išvadų patikimumu ir teisingumu dėl nustatytos turto rinkos vertės teismas neturėjo jokio pagrindo, ieškovas jokių objektyvių įrodymų, galinčių paneigti teismo ekspertų atliktų ekspertizių metu nustatytą butų ir žemės sklypo rinkos vertę, nepateikė, ginčydamas šias vertes iš esmės prašė remtis tomis ankstesnių nei ekspertizės turto vertinimų metu nustatytomis turto vertėmis, kurios palankios būtent jam. Už atidalintą iš bendrosios nuosavybės turtą ieškovas atsakovui turi sumokėti 33 158,06 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovas turi sumokėti ieškovui 40 925,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui. Tokiu būdu atlikus šalių viena kitai priteistų sumokėti kompensacijų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo iš viso (bendrai už viso turto dalis) priteistina 7 766,94 Eur kompensacija.
16. 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovo 542,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 450 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 135 Eur žyminio mokesčio, pavedė Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovui K. B. 0,85 Eur, atsakovui – 50,84 Eur.
17. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas atsisakė turtinio reikalavimo, ieškovui grąžinama 15 Eur žyminio mokesčio. Likęs žyminis mokestis už ieškovo atsisakytą turtinį reikalavimą – 5 Eur, įvertinus tai, kad jo atsisakymą lėmė šios sumos sumokėjimas iš atsakovo pusės ieškovui po bylos iškėlimo teisme, priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai. Byloje ieškovas sumokėjo iš viso 95 Eur žyminį mokestį, kurio dydį teismas nustatė 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, tačiau paminėtoje nutartyje teismas neteisingai nurodė ir paskaičiavo byloje už neturtinius reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį. Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalyku buvo ieškovo pareikšti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tarp bendrasavininkių (ieškovo ir atsakovo) dėl net 9 turto objektų, kurie iš esmės kiekvienas galėjo būti savarankišku atskiros civilinės bylos dalyku, todėl byloje už neturtinius reikalavimus turėjo būti mokamas ne 75 Eur, bet 675 Eur dydžio žyminis mokestis (75 Eur * 9). Teismui padarius klaidą apskaičiuojant Valstybei mokėtino paduodant ieškinį žyminio mokesčio dydį, ši klaida ištaisytina priimant papildomą sprendimą ir priteisiant valstybei nesumokėtą žyminio mokesčio dalį (600 Eur) iš šalių, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo Valstybei priteisina 150 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo Valstybei – 450 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovui grąžintina 15 Eur žyminio mokesčio dalis, ši dalis įskaitytina į nustatytą ieškovui sumokėti Valstybei žyminio mokesčio sumą ir iš viso iš ieškovo valstybei priteistinas 135 Eur žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinys neturtinių reikalavimų dalyje buvo patenkintas iš dalies, t. y. neįrengtos pastogės atsakovo dalis natūra buvo priteista ieškovui (tuo tarpu ieškovas ją prašė priteisti atsakovui), be to, ieškovui atidalinant turtą buvo priteista mažesnio dydžio kompensacija nei jis prašė (už abu butus ir už 1 žemės sklypą), konstatavo, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, yra pagrindas laikyti, jog buvo patenkinta 75 procentų ieškovo reikalavimų ir atitinkamai atmesta 25 procentų reikalavimų. Ieškovas pagal byloje esančius dokumentus už turto vertinimą, teismo ekspertizių atlikimą, eksperto iškvietimą, viešų registrų duomenų išrašus, advokato teisines paslaugas iš viso patyrė 2 327,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už teismo ekspertizių atlikimą ir advokato teisinę pagalbą byloje patyrė iš viso 5 179,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismo depozitinėje sąskaitoje liko nepanaudotos kaip užstatai sumokėtos šalių lėšos (ieškovo – 0,85 Eur, atsakovo – 50,84 Eur), todėl jos grąžintinos jas sumokėjusioms šalims, atitinkamai nurodytų išlaidų sumomis sumažinant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 2 326,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (į šią sumą neįskaičiuojant žyminio mokesčio), atsakovas – 5 128,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 80 Eur žyminio mokesčio (5 Eur + 75 Eur) ir 1 744,85 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (2 326,46 Eur * 75 proc.), iš viso 1 824,85 Eur, tuo tarpu atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimo dalį, atsakovui iš ieškovo priteisė 1 282,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 128,55 Eur * 25 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 542,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 824,85 Eur – 1 282,14 Eur).
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodytą neįrengtos pastogės adresą iš „(duomenys neskelbtini)“ į teisingą adresą „(duomenys neskelbtini)“, ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodytas šalims nuosavybės teise priklausančias neįrengtos pastogės dalis, nurodant, kad ieškovui ir atsakovui priklauso po 7/500 neįrengtos namo pastogės (duomenys neskelbtini)ir patikslino 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra pakankamai aiški ir viešo registro tvarkytojui gali kilti neaiškumų registruojant šiuo teismo sprendimu nustatytus juridinius faktus. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl kiekvieno atskiro turtinio vieneto atidalijimo yra nurodyta, kad atidalijama ieškovo turto dalis, nurodant (konkretizuojant) šią dalį ir nurodant, kuriai iš šalių būtent ta dalis priskiriama natūra, o kuriai priteisiama kompensacija už jos turto dalį, priteisiamą natūra kitai šaliai. Teismo vertinimu, atidalinant ieškovo turto dalis, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiksliau būtų nurodyti, kuriai iš šalių po atidalijimo atitenka visas turtas natūra (įskaitant ir jos turėtą dalį), o kuriai – kompensacija (įvardijant konkrečią dalį, už kurią priteistina kompensacija).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą: dalyse dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)vertės nustatymo, nustatyti: atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 1,0501 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, o atsakovui už jo 1/2 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priteisti iš ieškovo 6 250 Eur piniginę kompensaciją; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančias 3/16 dalis 0.1100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis žemės sklypo, o ieškovui už jo 3/16 dalis žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti iš atsakovo 12 356,25 Eur piniginę kompensaciją. Atitinkamai priteisti atsakovui iš ieškovo iš viso 6 477,81 Eur kompensaciją už ieškovo turto dalį, atitenkančią natūra atsakovui. Nurodo, kad sutinka, jeigu teismas priimtų ir kitą sprendimą pagal šiame skunde išdėstytus alternatyvius turto padalijimo ir mokėtinos kompensacijos paskaičiavimo variantus. Taip pat prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
22. Nurodo, kad su pastogės priskyrimu ieškovui sutinka ir šios dalies neskundžia. Teismas nurodė, kad atsakovui mokama kompensacija sudaro 33 158,06 Eur, o ieškovui 40 925,00 Eur. Todėl atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 7 766,94 Eur kompensacija. Tačiau skaičiuojant teismo nurodytas kompensacijos sumas mokamas iš ieškovo atsakovui, suma gaunasi: 19 912,50+13 200+46,56=33 159,06 Eur, o ne 33 158,06 Eur, todėl ir skirtuminė kompensacija yra ne 7 766,94 Eur, o 7 765,94 Eur – teismo paskaičiavimuose yra klaida. Atsakovas yra pensinio amžiaus, todėl priteistiną kompensaciją jam yra (bus) sunku išmokėti ir ieškovo interesai šiuo atveju nukentėtų negavus laiku ir tinkamai kompensacijos apmokėjimo dėl tokio teismo paskirto turto padalijimo. Būtent dėl to yra reikalinga šalių tarpusavio susitarimu nustatyto tokias turto dalis, kad atsakovui kompensacija būtų kuo mažesnė, arba jos iš vis nebūtų. Todėl ieškovas ir siūlė turto atidalijimo variantą būtent tokį, kad ieškovui atitektų visas turtas, kurį priskyrė teismas, bet papildomai ir žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju atsakovo mokėtina ieškovui kompensacija sumažėtų 12 400 Eur. Abi bylos šalys išreiškė reikalavimą vieną iš sklypų priteisti pačiam ieškovui, ko teismas savo skundžiamame sprendime nepadarė ir savo nuožiūra priėmė turto padalijimo būdą, kurio neprašė nei atsakovas, nei ieškovas. Vien tai, jog trys miškų ūkio paskirties sklypai yra vienoje kadastrinėje vietovėje, nesudaro jokio teisinio pagrindo visų šių nekilnojamųjų daiktų prileisti vieno atsakovo naudai. Ta pati kadastrinė vietovė niekaip nekeičia ir neįtakoja dalinimo prioriteto ir sąžiningumo principas turi galioti abiem šalims. Turto dalinimo esmė turi būti išlaikyta remiantis tuo, kad abiem šalims būtų priteistas panašios vertės ar kiekio turtas, tam, kad būtų išvengta didelių ir neprotingų kompensacijų mokėjimo. Atmetami kaip nereikšmingi teismo argumentai dėl to, kad yra pagrindas priteisti žemės (miško) sklypą atsakovui, nes jam atitenka kiti 2 žemės (miško) sklypai toje pačioje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nagrinėjamu atveju turto yra pakankamai tam, kad būtų jis padalintas taip, jog kompensacija nebūtų apskritai mokama, arba mokama kuo mažesnė. Todėl šiuo atveju teisingiausia bei protingiausia yra turtą, kurio vertė 12 400 Eur, perleisti ieškovui ir sumažinti atitinkamai teismo priskirtos kompensacijos sumą.
23. Teismas skundžiamame sprendime nusprendė priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3/16 dalis 0.1100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kompensacijos dydis apskaičiuotas vadovaujantis sklypo verte, paskaičiuota su galimybe sodo pastatą įteisinti, t. y. 75 200 Eur verte. Tačiau iš esmės šis namas yra niekam nereikalingas, jo niekas nesiekė įregistruoti, jis nenaudojamas, menkavertis ir nėra duomenų apie tai, kad jis būtų kada nors ateityje įregistruotas. Neregistruojant šio pastato jo vertės nustatyti taip pat nėra galimybės nes jis yra teisiškai neegzistuojantis. Neteisinga yra vertinti turtą, kurio teisiškai nėra. Atsakovas (jei jam bus priskirtas jis turtas galutiniu sprendimu) neabejotinai jį sunaikins, nugriaus ir nebenaudos pagal paskirtį nes jis tam netinkamas, todėl ir vertės už jį nebus ir šiuo metu siūloma didesnė vertė bus priteista be jokio faktinio pagrindo. Pastatas neturi išorės apdailos, vandentiekio, šildymo, nuotekų šalinimo, dujų, karšto vandens, viryklės ar vonios kambario. Jo stogas yra iš kenksmingo asbesto, ir jis taip pat neatitinka jokių priešgaisrinių reikalavimų nes neturiu įžeminimo kontūro. Jis yra nepritaikytas gyventi. Šiuo atveju skaičiuojant minėto sklypo vertę kaip 65 900 Eur, kompensacija už atsakovui perduodamą 3/16 dalį sudarytų ne 14 100 Eur, o 12 356,25 Eur.
Atsiliepimas
24. Ieškovas K. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, skirti byloje 0,1100 ha žemės sklypo su pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizę rinkos vertei nustatyti.
25. Nurodė, kad atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai suskaičiavo piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančio ieškovo turto dalį. Ji vienu euru mažesnė ir sudaro 7 765,94 eurus. Ieškovas sutinka, kad teismo sprendime turi būti teisingai nurodyta ieškovui priteistina iš atsakovo piniginė kompensacija. Atsakovas tvirtina, jog būdamas pensinio amžiaus, negalės išmokėti laiku ir tinkamai priteistos piniginės kompensacijos ieškovui. Asmens finansinės galimybės turi būti siejamos ne su amžiumi, o įvertinus jo turtinę padėtį. Teismas turi vertinti ne atsakovo amžių, o realią faktinę jo turtinę padėtį, kuri apsprendžia atsakovo finansines galimybes. Į bylą yra pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtinantys, kad atsakovas mažų mažiausiai asmeninės nuosavybės teise valdo du butus – butą (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovo žiniomis atsakovas nuomoja. Atsakovui priteisus asmeninės nuosavybės teise ginčo turto dalį, jo valdoma nekilnojamojo ir kilnojamojo turto masė ir vertė tik padidės. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovo interesams atstovavo mokamas paslaugas teikiantys advokatai. Ieškovas atsakovui metus laiko siūlė bendrą turtą pasidalinti geranoriškai, be teismo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti teismo sprendimą dalyje dėl miško žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)priteisimo ir kompensacijos išmokėjimo ieškovui. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja CK 4.80 str. 2 d. nuostatas ir teismų praktiką. Atsakovas pirmajame atsiliepime į ieškinį iš viso neigė šalių ginčą dėl bendro turto ir ieškovo teisę į jo atsidalijimą. Ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką, nuosekliai laikėsi pozicijos priteisti jam du butus ir kompensaciją už likusią ieškovo turto dalį, atitenkančią atsakovui. Atsakovas nesiekė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, greito, teisingo bei taikaus bylos sprendimo.
26. Paveldėtame 0,1100 ha sodo sklype yra tėvų statytas neregistruotas dviejų aukštų mūrinis sodo namas su rūsiu. Sodo pastatas yra šalių nuolat naudojamas. Jo egzistavimo faktą patvirtina teismo eksperto atlikta sklypo su sodo pastatu ekspertizė, vertintojų vertinimo ataskaitos, pastato kadastro matavimų medžiaga ir pats atsakovas savo apeliaciniame skunde rašydamas apie jį. Todėl ieškovas nesutinka su teiginiu, kad pastatas realiai kaip objektas neegzistuoja. Atsakovas tikisi prisiteisti žemės (sodo) sklypą be kompensacijos už sodo pastatą. Tai prieštarauja universaliems sąžiningumo ir teisingumo principams. Teisinė registracija turi konkrečią ir aiškiai apibrėžtą paskirtį – išviešinti ir kartu užtikrinti visuotinį prieinamumą prie duomenų apie nekilnojamuosius daiktus. Teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektų sąlyga. 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Capital vertinimas“ vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta 11a. sodo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 86 700 eurų (96 000 Eur su sodo pastatu) rinkos vertė yra tikslesnė, teisingesnė, išsamesnė už kitus į bylą pateiktus sodo žemės sklypo vertinimus ir yra pakankamas pagrindas ja vadovautis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo siūloma taikyti ginčo 0,1100 ha žemės sklypo vertė žymiai skiriasi nuo atsakovo siūlomos, nuo paskutinės žemės (sodo) sklypo ekspertizės praėjo daugiau kaip metai laiko, ginčas dėl jo rinkos vertės tęsiasi, yra pakankamas pagrindas skirti naują teismo ekspertizę 0,1100 ha sklypo su sodo pastatu rinkos vertei nustatyti. Ieškovas sutinka sumokėti teismo ekspertizės kainą.
Šalies argumentai
27. Ieškovas K. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje: priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise 0,1100 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 86 700 Eur; įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui už jo 3/16 sklypo dalis 16 256, 25 Eur piniginę kompensaciją; priteisti ieškovui iš atsakovo 9 923,19 Eur kompensaciją už ieškovo turto dalį, atitenkančią natūra atsakovui, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė 11 a. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę pagal teismo eksperto S. R. ekspertizės aktą. Ieškovas prašė 11a. sodo žemės sklypą vertinti pagal 2019 m. gegužės 17 d. atliktą UAB „Capital vertinimas“ įvertinimą pagal kurį žemės sklypo vertė yra 86 700 eurų, kuris yra tikslesnis ir aiškesnis. Teismo pasirinktoje eksperto ataskaitoje visi parinkti vertinti žemės sklypai yra nedidesni kaip 6,15 aro, neįvertinta konkretus sklypo dydis, vieta, šalia laisvo bendrijos sklypo, kurį galima išpirkti ir taip padidinti sklypą iki maksimalaus 12 a. UAB „Capital vertinimas“ sklypo vertinimas darytas du kartus, jame atskleista sodo žemės sklypo vertės kitimo, kilimo dinamika. Šis vertinimas yra tikslesnis, išsamesnis. UAB „Capital vertinimas“ nustatyta sodo žemės sklypo vertė yra objektyvesnė ir realiai atitinka rinkos vertę. Todėl keistina ir priteistina ieškovui piniginė kompensacija.
29. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas taip pat ginčija nustatytą 11 a žemės sklypo vertę. Kompensacijos dydis apskaičiuotas vadovaujantis sklypo verte, paskaičiuota su galimybe sodo pastatą įteisinti, t. y. 75 200 Eur verte. Tačiau šis namas yra niekam nereikalingas, jo niekas nesiekė įregistruoti, jis nenaudojamas, menkavertis ir nėra duomenų apie tai, kad jis būtų kada nors ateityje įregistruotas. Sklypo bendra vertė sudaro 65 900 Eur. Po žemės (miško) sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo ieškovui, papildomai dėl mažesnės įvertintos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies vertės, kompensacijos iš atsakovo pusės nebelieka, o ji pereina ieškovui bendroje 6 477,81 Eur sumoje. Atsakovas yra pensinio amžiaus, todėl priteistiną kompensaciją jam bus sunku išmokėti. Yra neprotinga iš teismo pusės priteisti minėtą žemės (miško) sklypą atsakovui, kurio dalies kompensacija sudaro 6 250 Eur, ir įpareigoti atsakovą ieškovui išmokėti iš viso už visą tenkantį turtą kompensaciją, kurios vertė beveik tokia pat, kaip ir minėto sklypo, t. y. kompensacija sudaro 7 765,94 Eur.
30. Ieškovas K. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2 981,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisti iš atsakovo bei atitinkamai perskirstyti kitas bylos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad visi ieškovo pateikti įrodymai dėl patirtų išlaidų sudaro bylinėjimosi išlaidas. Teismas papildomame sprendime ne tik klaidingai suskaičiavo ieškovo bylinėjimosi išlaidų 2 327,31 Eur sumą (1 232,23 Eur + 460 Eur + 700,00 Eur = 2 392,23 Eur.), bet taip pat į ją neįtraukė 515,08 Eur sumos. Ieškovas patyrė 501 Eur išlaidas, sumokėdamas į pirmosios instancijos teismo sąskaitą už miškų žemės sklypų su medynais rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir dvi NT Registrų centro sąskaitos su kvitais. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 10 d. posėdyje prijungęs prie bylos 515,08 Eur išlaidas, be pagrindo neįtraukė jų į bendrą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Pridėjus 515,08 Eur ir 75 Eur žyminį mokestį ir atėmus 0,85 Eur bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 981,46 Eur. Teismas papildomu sprendimu nutarė, kad patenkino 75 procentus ieškovo reikalavimų, atitinkamai 25 procentus atmetė. Be to, konstatavo, kad ieškovui atidalijant turtą buvo priteista mažesnio dydžio kompensacija nei ieškovas prašė. Ieškovas bandė atsidalinti turtą geranoriškai. Atsakovas atsisakė ieškoti šalims priimtino turto atsidalijimo būdo. Teigė, kad neketina nei geranoriškai, nei teismo keliu atsidalinti bendrai valdomą turtą. Atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laiką nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio pirmuoju variantu. Atsakovas nesiekė proceso ekonomiškumo ir koncentracijos. Ieškovo neturtinio teisinio reikalavimo esmę ir dalyką sudarė reikalavimas (–ai) priteisti bendrai valdomus du butus ir piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančia ieškovo turto dalį. Iš esmės, teismas sprendimu patenkino šį ieškovo teisinį reikalavimą - priteisė du butus ir piniginę kompensaciją. Tai, kad papildomai priteisė neįrengtos pastogės dalį patvirtina, kad patenkintų reikalavimų dalies nesumažino. Be to, neįrengtos pastogės bendrai valdomos dalies piniginė išraiška, bendro dalintino turto verčių sumoje yra nežymi (½ d. 46,56 Eur). Tai leidžia tvirtinti, kad patikslintas ieškinys išspręstas ieškovo naudai visiškai, patenkinti visi jo prašomi patenkinti reikalavimai. Peržiūrėtinas priteistinų atsakovui išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis.
32. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad procese nėra aišku, kokios tos konkrečiai patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, teismas bei pats ieškovas skaičiuoja šias sumas visiškai skirtingai. Vilniaus miesto apylinkės teismas papildomame sprendime 2 326,46 Eur sumą gavo sudėjęs 1 232,23 Eur, 515,08 Eur, 460 Eur, 120 Eur ir atėmęs 0,85 Eur. Teismas 2020 m, lapkričio 25 d. nutartimi prie bylinėjimosi išlaidų pridėjo ir ieškovo teigimu neįtrauktą į papildomą sprendimą sumą 700 Eur už UAB „Capital vertinimas“ atliktą žemės sklypo ir buto vertinimą. Taigi, bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3 026,46 Eur. Teismas savo iniciatyva priėmė nutartį, kuria neaišku kokiu pagrindu ir iš kur priteisė ženkliai didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei jų prašė ieškovas, t. y. 3 026,46 Eur. Pats ieškovas nesupranta, kaip teismas apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Nėra aišku kokiu pagrindu ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priskiriamos 700 Eur sumai dėl turto vertinimo ir iš kur tokia suma yra gauta, kadangi bylos duomenimis ir atsakovo turimais duomenimis remiantis, tokios sumos niekur nėra užfiksuota. Papildomai atsakovas nesupranta su 2020 m. lapkričio 25 d. teismo nutartyje nurodytos 120 Eur sumos už eksperto iškvietimą ir dalyvavimą 2020-09-18 teismo posėdyje, kadangi ieškovas skunde tokios sumos apskritai nemini ir savo skaičiavimuose nepateikia. Bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuotos iš naujo.
33. Ieškovas K. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuris laikomas apeliacinio skundo dalimi. Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą ir 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priteisti ieškovui iš atsakovo 3 026,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog nebuvo įtraukta 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už UAB „Capital vertinimas“ atliktas ekspertizes. Ieškovo 2019 m. liepos 15 d. prašymas dėl 700 Eur bylinėjimosi išlaidų yra suskaitmenintas ir teismo įvertintas. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ieškovui iš atsakovo, nes pirmosios instancijos teismas patenkino visus ieškovo reikalavimus.
34. Trečiasis asmuo I. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo ir 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuriuo prašo skundus tenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai ištaisė padarytas klaidas papildomame sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas ištaisė savo klaidas ir teisingai nurodė bendrą ieškovo turėtų byloje bylinėjimosi išlaidų sumą t. y. 3 026,46 Eur. Sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas nereiškė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ieškovui, o teismas tenkindamas patikslintą ieškinį, neatmetė jokios dalies ieškovų reikalavimų, todėl visas turėtas bylinėjimosi išlaidas jis turi atgauti iš atsakovo. Teisme atsakovo elgesys buvo prieštaringas ir nenuoseklus, bekompromisis, ignoruojantis šalių bendradarbiavimo galimybę ir siekį susitarti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkinami.
35. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
36. Byloje nustatyta, kad K. B. ir A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 13/16 dalių šio buto, atsakovui – 3/16 dalys buto); butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 13/16 dalių šio buto, atsakovui – 3/16 dalys buto); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); žemės (miško) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio sklypo); garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 3/16 dalys garažo, atsakovui – 13/16 dalių); 11 arų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklauso 3/16 dalys šio sklypo, atsakovui – 13/16 dalių); 21/2000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį šios pastogės); automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui ir atsakovui priklauso po ½ dalį automobilio).
Dėl ekspertizės skyrimo
37. Ieškovas K. B. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skirti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę. CPK 219 straipsnis numato, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Šiuo atveju, ieškovas, prašydamas skirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę, šį prašymą grindžia tuo, kad nuo teismo paskirtos ekspertizės atlikimo jau praėjo daugiau kaip metai laiko. Ieškovas į bylą nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo teismo atliktos ekspertizės ginčo žemės sklypo vertė būtų esmingai pakitusi, kas sudarytų pagrindą pakartotinės ekspertizės atlikimui. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nesutiko su teismo eksperto atlikta ekspertize ir prašė vadovautis UAB „Capital vertinimas“ ataskaita. Atsakovas su teismo ekspertizės nustatyta žemės sklypo verte sutiko, ginčas kilo tik dėl to, ar žemės sklypo vertė turi būti skaičiuojama įtraukiant sklype esančio sodo namo vertę ar ne. Civiliniame procese visiems byloje dalyvaujantiems asmenims galioja proceso ekonomiškumo principas, t. y. šie asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje jau buvo atlikta ekspertizė dėl šio žemės sklypo vertės, jog atsakovas atliktos ekspertizės neginčija, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo pirmosios instancijos teismo atliktos ekspertizės žemės sklypo vertė būtų esmingai pasikeitusi, sprendžia, jog pakartotinės žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizės atlikimas yra netikslingas, ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis), todėl šio ieškovo prašymo netenkina.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
38. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovui priklausantį turtą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).
39. Ieškovas K. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio žemės sklypo vertę nustatė 75 200 Eur. Anot ieškovo, žemės sklypo vertė turi būti nustatyta remiantis 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Capital vertinimas“ ataskaita, kurioje šio žemės sklypo vertė yra nurodyta – 86 700 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šio žemės sklypo vertę nustatė remdamasis 2019 m. spalio 11 d. teismo ekspertizės aktu. Jame nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, ekspertizės atlikimo dienai, t. y. 2019 m. spalio mėn. 4 d., sudarė 65 900 Eur, vertinant su sodo namu – 75 200 Eur.
40. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
41. Šiuo atveju byloje teismas rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės eksperto išvada. Ekspertizė buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ekspertizę paskirti prašė atsakovas, ieškovas tokiam prašymui neprieštaravo. Teismas, siekdamas išvengti galimo eksperto šališkumo, ekspertizės atlikimą pavedė ne atsakovo, bet ieškovo pasirinktam teismo ekspertui S. R.. Tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo teikti siūlymus dėl užduotinų klausimų ekspertui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo paskirta atlikti ekspertizė, kuria remiantis ir buvo nustatyta žemės sklypo vertė, yra išsami, joje žemės sklypo vertė yra nustatyta objektyviai, abejoti teismo ekspertų išvadų patikimumu ir teisingumu dėl nustatytos turto rinkos vertės nėra jokio pagrindo. Ieškovas, nors ir nesutinka su teismo eksperto išvada, tačiau jis pats šį teismo ekspertą ir siūlė ekspertizės atlikimui. Teismo ekspertizė yra atlikta vėliau nei ieškovo minima ataskaita, todėl teismo ekspertizės išvados yra aktualesnės ir tikslesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo esminių pagrindų, kurie sudarytų pagrindą nesiremti teismo ekspertizės aktu, tačiau siekia, jog žemės sklypo vertė būtų nustatyta ne pagal teismo ekspertizės išvadą, o pagal UAB „Capital vertinimas“ vien todėl, jog šioje išvadoje yra nustatyta ieškovui palankesnė žemės sklypo vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo eksperto išvada ir joje nustatyta žemės sklypo verte, todėl pagrindo tenkinti šį ieškovo apeliacinį skundą nėra.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
42. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę, ją skaičiuodamas įvertinus tai, kad sklype stovi sodo namas. Atsakovo teigimu, sodo namas yra neįregistruotas, nereikalingas, nenaudojamas, todėl žemės sklypo vertė turėtų būti nustatoma nevertinant sodo namo vertės, tai yra vertė turėtų būti – 65 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio žemės sklypo vertės, sprendė, kad teisingiausia yra vadovautis sklypo verte, paskaičiuota su galimybe sodo pastatą įteisinti, t. y. 75 200 Eur verte, nes atsakovui priteisiant minėtą žemės sklypą natūra, jam atitenka ir jame stovintis neįteisintas sodo pastatas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad nėra galimybės šį sodo namą įteisinti ir jį privaloma būtų nugriauti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sodo namas yra nereikalingas ir jį yra ketinama nugriauti. Aplinkybė, jog sodo namas yra neįregistruotas, nepaneigia fakto, jog sodo namas ginčo žemės sklype yra pastatytas ir atsakovas gali juo naudotis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, jog sklypo vertė turi būti nustatoma be sodo namo, kadangi toks pastatas teisiškai neegzistuoja. Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nes nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o, atliekant teisinę registraciją, yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018). Byloje nesant ginčo, jog sodo namas žemės sklype yra, nesant duomenų apie ketinimą jį nugriauti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypo vertę skaičiavo įvertinęs sodo namo egzistavimą ir būklę, todėl pagrindo šioje dalyje tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra.
43. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui K. B. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 1,0501 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, o ieškovui K. B. už jo 1/2 dalį žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje priteisti iš atsakovo A. B. 6 250 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo teigimu, jis yra pensinio amžiaus ir jam bus sunku sumokėti kompensaciją ieškovui. Atsakovas prašo, kad šis žemės sklypas būtų atidalintas taip, kad žemės sklypas atitektų ieškovui, o atsakovui atitektų piniginė kompensacija iš ieškovo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis B. M. M. v. L. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007).
44. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atidalino bendraturčių dalinę nuosavybę šioje dalyje remdamasis tuo, kad turto atidalijimą teismine tvarka inicijavo būtent ieškovas, atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė apskritai nematantis pagrindo turto atidalijimui, laikė, kad šalys gali valdyti turtą ir be atidalijimo, byloje nėra konkrečių duomenų apie nei vienos iš šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo amžius negali būti laikytinas aplinkybe, įrodančią jo prastą finansinę situaciją. Atsakovas į bylą nepateikė jo finansinę būklę patvirtinančių įrodymų, jo argumentai dėl negalėjimo sumokėti kompensaciją ieškovui yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriuos nuomoja, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo finansinė padėtis yra prasta ir jis neturi galimybių ieškovui sumokėti kompensacijos už atidalintą turtą, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad turto atidalijimo procesą teisme inicijavo ieškovas, jis siūlė turto atidalijimo variantus. Atsakovas geranoriškai nesutiko atsidalinti turto, tokios pozicijos iš pradžių laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų apie prastą atsakovo finansinę padėtį, pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir šioje dalyje keisti teismo sprendimą, nėra.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
45. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskaičiuodamas mokėtiną kompensaciją padarė aritmetinę klaidą. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už atidalintą iš bendrosios nuosavybės turtą ieškovas atsakovui turi sumokėti 33 158,06 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovas turi sumokėti ieškovui 40 925,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui, atlikus šalių viena kitai priteistų sumokėti kompensacijų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo iš viso (bendrai už viso turto dalis) priteistina 7 766,94 Eur kompensacija. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas A. B., skaičiuojant ieškovo atsakovui mokėtinas sumas, bendra kompensacijos suma yra ne 33 158,06 Eur, o 33 159,06 Eur (19 912,50 Eur + 13 200 Eur + 46,56 Eur). Taip pat, atlikus įskaitymą, galutinė iš atsakovo priteistina kompensacija yra 7 765,94 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekeisdamas sprendimo esmės, ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą aritmetinę klaidą ir nurodo, jog ieškovas atsakovui turi sumokėti 33 159,06 Eur dydžio kompensaciją, atlikus mokėtinų kompensacijų tarpusavio įskaitymą, galutinė iš atsakovo priteistina kompensacija yra 7 765,94 Eur.
Dėl papildomo sprendimo
46. Ieškovas K. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo nustatyti, kad ieškovas nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2 981,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad teismas papildomame sprendime ne tik klaidingai suskaičiavo ieškovo bylinėjimosi išlaidų 2 327,31 Eur sumą, bet taip pat į ją neįtraukė 515,08 Eur sumos. Taip pat ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuris laikomas apeliacinio skundo dalimi, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą ir 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priteisti ieškovui iš atsakovo 3 026,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog nebuvo įtraukta 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už UAB „Capital vertinimas“ atliktas ekspertizes. Taip pat teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ieškovui iš atsakovo, nes pirmosios instancijos teismas patenkino visus ieškovo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, kuria ištaisė rašymo apsirikimus 2020 m. lapkričio 5 d. papildomame sprendime, nutarė, kad papildomame sprendime turėjo būti nurodyta, kad ieškovas patyrė 3 026,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 232,23 Eur + 460 Eur + 515,08 Eur +700 Eur + 120 Eur – 0,85 Eur = 3 026,46 Eur). Iš teismo atliktų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimų matyti, jog teismas įtraukė tiek ieškovo minimas 700 Eur, tiek 515,08 Eur bylinėjimosi išlaidų sumas į apskaičiuotą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškovo argumentai, kad 700 Eur ir 515,08 Eur išlaidų sumos nebuvo įtrauktos, atmetami kaip nepagrįsti.
47. Ieškovas teigia, kad jo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti pilna apimtimi, todėl jam turi būti priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje, ir vienos iš tokių išlaidų yra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 6 punktas). Jų atlyginimo klausimai detaliau reglamentuojami CPK 98 straipsnyje, o jų paskirstymui yra taikomos ir CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o 2 dalyje įtvirtintas jų proporcingo priteisimo principas, t. y. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo patenkinta 75 procentų ieškovo reikalavimų ir atitinkamai atmesta 25 procentų reikalavimų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad ieškovo ieškinys neturtinių reikalavimų dalyje buvo patenkintas iš dalies, t. y. neįrengtos pastogės atsakovo dalis natūra buvo priteista ieškovui (ieškovas ją prašė priteisti atsakovui), be to, ieškovui atidalinant turtą buvo priteista mažesnio dydžio kompensacija nei jis prašė (už abu butus ir už 1 žemės sklypą). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo matyti, kad teismas tenkino ieškovo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismas parinko iš dalies kitokį, nei buvo nurodytas ieškinyje, atidalijimo būdą (dalyje dėl neįrengtos pastogės ir kompensacijos dydžio). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo ieškinys buvo tenkintas ne pilna apimtimi, o tik iš dalies - buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo ar atsakovo apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šių apeliacinių skundų motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas yra patikslinamas, ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo K. B. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą, 2020 m. lapkričio 5 d. papildomą sprendimą, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse ištaisyti aritmetinę klaidą, nurodant, kad ieškovas atsakovui turi sumokėti 33 159,06 Eur dydžio kompensaciją, atlikus mokėtinų kompensacijų tarpusavio įskaitymą, galutinė iš atsakovo priteistina kompensacija yra 7 765,94 Eur.