Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-01-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-261-1146/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
e2YT-261-1146/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13585-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aivaras Naujalis
Pareiškėjas
R. P., A. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, notarė L
Civilinė byla Nr. e2YT-261-1146/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13585-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,veikdamas teismo, kuriam byla teisminga vardu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų,sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei ir Vandai Borutaitei – Jakubėlei,

dalyvaujant pareiškėjams R. P. ir A. B. bei jų atstovei advokato padėjėjai S. I..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų A. B. ir R. P. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir notarė L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo: atnaujinti A. B. įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl jo tėvo G. B., (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. B. mirties jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti, priėmė jo dukra R. P..

Teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas G. B.. Pareiškėjas, A. B., yra velionio G. B. sūnus ir jo turto paveldėjimo įpėdinis, o pareiškėja R. P., yra velionio G. B. dukra ir jo turto paveldėjimo įpėdinė. Po tėvo G. B. mirties nei pats pareiškėjas, nei jo sesuo R. P. nesikreipė į notarą dėl savo tėvo, G. B., palikimo priėmimo. Pareiškėjų tėvas, G. B. buvo sudaręs santuoką su D. M. B., mirusia (duomenys neskelbtini). Po savo sutuoktinės mirties, pareiškėjų tėvas G. B. priėmė sutuoktinės palikimą. Pareiškėjas A. B. su savo tėvu nebendravo, ryšio nepalaikė, taip pat nebendravo su savo seserimi R. P.. Pareiškėjas net nežinojo, kad jo tėvas yra miręs, nedalyvavo jo laidotuvėse, taip pat nežinojo kur jo tėvas gyvena. R. P. su tėvu bendravo, ryšį palaikė, mirus tėvui jį palaidojo, tačiau savo broliui A. B. apie tėvo laidotuves nepranešė, nes su broliu nepalaikė jokio ryšio. Yra bendravusi keletą kartu internetu. 2022 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu pareiškėja patikimo teismą, kad ji prieš penkerius metus yra savo broliui sakiusi, kad tėvas yra miręs, bet pareiškėjas A. B. tokios aplinkybes nepamena. Taip pat pareiškėja pažymi, kad tėvas iki mirties porą metų gyveno su sugyventine, jos namuose. Kad tėvas mirė, ji sužinojo, kai jai pranešė ligoninės personalas, tada R. P. suorganizavo tėvo laidotuves, tėvą iš savo lėšų palaidojo, laidotuvėse dalyvavo pareiškėja, jos sutuoktinis ir velionio tėvo sugyventinė (su minėtais asmeninimas pareiškėja ryšių nepalaiko). R. P. žinojo, kad tėvas turėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, bet kai sudarė santuoką su D. M. B., jį pardavė, nes persikraustė gyventi pas sutuoktinę. Dėl šios aplinkybės pareiškėja galvojo, kad tėvas turto neturi, todėl nesikreipė į notarą, tačiau kaip jau ir buvo minėta ji tėvą palaidojo, už laidotuves sumokėjo, taip pat ji iš ligoninės personalo buvo gavusi tėvo asmeninius daiktus, kuriuos gyvendama Lietuvoje saugojo, tačiau šiai dienai pareiškėja negali prisiminti kokie tai asmeniniai tėvo daiktai buvo, nes yra praėję daugiau nei devyneri metai. Pareiškėja šias aplinkybes įrodinės teismo posėdžio metu duodama papildomus paaiškinimus, kitų rašytinių įrodymų šiai dienai pareiškėja nėra išsaugojusi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl G. B. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui Teismo posėdyje suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime pareiškė prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo notarė L. V. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl tėvo palikimo. Su tėvu nebendravo ilgą laiką, net nežinojo, kad miręs. Kai tėvas su mama išsiskyrė, jie nutolo. 2022 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad tėvas miręs, gavęs laišką. Sužinojo, kai gavo padėjėjos raštą. Laiške buvo parašyta paskambinti, jis paskambino, susitiko. Su tėvo kitais giminaičiais nebendravo. Su seserimi nebendravo. Tada nutarė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Žino, kad namo dalis yra likusi. Ginčo tarp jo ir sesers nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P. paaiškino, kad reiškiamą reikalavimą palaiko. G. B. gyveno J., susituokus su D., jis butą pardavė ir namą D. renovavo. Jis atvyko pas ją, kai numirė D.. Jis pagyveno pora savaičių, nes iškraustė pas moterį į Dzūkiją. Iš ligoninės ji paėmė tašelę su rūbais, buvo žiedas ir laikrodis. Rūbus atidavė į karitą, o žiedą ir laikrodį pasiliko sau. Tėtis numirė ligoninėje. Laidojimu rūpinosi ji, jos vyras ir moteris, su kuria jis paskutiniu metu gyveno. Ji finansavo laidotuves. Kitų artimų tėčiui asmenų nebuvo. Nežinojo kur yra A., bandė jo ieškoti, bet nerado. Su A. B. nebendravo. Buvo mačiusi tik mažą. Praėjus penkiems metams po tėvo mirties buvo bendravusi su A., ji lyg ir minėjo apie tėvo mirtį, bet nežino ar jis tai užfiksavo. Dabar žino, kad jis yra paveldėjęs namo dalį po D. mirties. Žiedą turi ir šiuo metu.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovė advokato padėjėja S. I. nurodė, kad pilnai palaiko patikslintą pareiškimą. Į ją kreipėsi R. V., ji yra buvusio G. B. sutuoktinės dukra. V. kreipesi į ją ir prašė surasti G. vaikus. Pareiškėjas B. paskambino ir sakė, kad nežinojo, kad tėvas miręs. Su juo nebendravo ryšių nepalaikė. Iš atstovės sužinojo apie tėvo mirtį, likusį turtą. Ją B. patikino, kad jis nežinojo apie tėvo mirtį. Jis teigė, kad jokios žinutės negavo, nepamena tokio fakto.

Liudytoja R. V. parodė, kad kai mirė mama, jų patėvis paveldėjo turto dalį. Po kiek laiko jis išsikėlė. Nebuvo jokių žinių apie asmenį, todėl kreipėsi į savivaldybę, klausė kodėl žemės nuomos mokestis neskiriamas patėviui, ją informavo, kad jis miręs. Tada nutarė ieškoti jo artimuosius ir susitvarkyti visus dokumentus dėl namo. Jai nebuvo žinoma apie G. B. mirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. B. turėjo du vaikus, t. y. R. P. ir A. B.. G. B. sutuoktinė D. M. B. mirė (duomenys neskelbtini). G. B. mirė (duomenys neskelbtini), miręs būdamas našliu. Testamento registro duomenimis palikimo priėmimo faktų po G. B. mirties, neregistruota.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, jis apie tėvo G. B. mirtį sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio mėn., anksčiau su juo nebendravo. Šią aplinkybę patvirtino jo atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad telefoninio pokalbio su pareiškėju metu, šis nurodė, kad nežinojo, kad jo tėvas miręs. Nors pareiškėja R. P. paaiškino, kad praėjus 5 metams po tėvo mirties, buvo A. B. užsiminusi apie tėvo mirtį, tačiau nežino ar jis šį faktą užfiksavo. Pareiškėjas neigė, kad jam apie tai buvo pranešta. Taigi, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui A. B. jau anksčiau buvo žinoma apie tėvo G. B. mirtį. Ši aplinkybė laikytina objektyvi, sutrukdžiusi pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimo po tėvo G. B. mirties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Testamentų registre nėra duomenų, apie notaro biure pradėtą paveldėjimo bylą.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji po tėvo G. B. mirties parėmė tėvo asmeninius daiktus, t. y. rūbus, žiedą, laikrodį, šiais daiktais naudojosi kaip savo, apie kitą turtą nebuvo jokių žinių. G. B. mirus, ji organizavo ir finansavo tėvo laidotuves. T. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškusius jos valią paveldėti tėvui priklausiusią turto dalį, ir pradėjo valdyti palikėjo turto dalį kaip savo. Tokiais savo veiksmais R. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P. po savo tėvo G. B. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes - ji galės paveldėti palikimą likusį po tėvo G. B. mirties. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis