Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos, palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, po Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2297-1111/2023 panaikinimo atsakovei pareiškus prieštaravimus, pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 650 Eur už parduotą kurą, 74,59 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. balandžio 27 d. iš ieškovės įsigijo 1010 litrų dyzelinio kuro. Įsigijimą pagrindžia ieškovės 2022 m. balandžio 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Sąskaitoje fiksuotas atsakovės įsipareigojimas sumokėti už kuro pirkimą pavedimu tą pačią dieną, tai yra 2022 m. balandžio 27 d., tačiau nei tą pačią dieną, nei vėliau atsakovė neatliko mokėjimo, nors pasirašydama sąskaitoje patvirtino, kad kurą gavo. Nurodo, kad atsakovė pažeidė sutarties ir materialinės teisės nuostatas, todėl ieškovė laikydama, kad jo reikalavimo teisė yra pagrįsta, prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.37 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi šiomis teisės normomis ieškovė paskaičiavo atsakovės ieškovei mokėtinas palūkanų už prievolės įvykdymo terminų pažeidimą. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita-faktūra turėjo būti pilnai apmokėta iki 2022 m. balandžio 27 d.; iki kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dienos, atsakovė sąskaitos neapmokėjo 330 dienų (nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. kovo 23 d.), todėl turėtų ieškovei atlyginti 74,59 Eur palūkanų ((1650 Eur x 5%) x 330 dienų) : 365 dienų = 74,59 Eur). Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi, priėmus ieškovės ieškinį, Civilinė byla perduoti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš ieškovės atsakovė kuro neįsigijo, jo neužsakė ir negavo, o nurodytos PVM sąskaitos – faktūros nepasirašė. Teigia, jog sąskaitą pasirašė trečiasis asmuo V. S.. Nurodo, kad apie ūkininkės (atsakovės) vardu išrašytą ieškovės sąskaitą atsakovė sužinojo tik 2022 metų liepos mėnesį po to kai apie tokios sąskaitos buvimą ją informavo ūkio apskaitą tvarkanti buhalterė. Nurodo, kad trečiasis asmuo V. S. neturi jam išduoto atsakovės įgaliojimo jos ūkio vardu užsakyti, pirkti o juo labiau priimti dyzeliną ir juo disponuoti, be to nėra ūkininkas dėl ko jis neturėjo teisės pirkti dyzeliną, skirtą žemės ūkiui. Nurodo, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog atsakovė kurą gavo ar priėmė, todėl ieškovės teiginys jog kuras perduotas, yra nepagrįstas. Mano, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ne su atsakove, o su kitu asmeniu, iš kurio turi teisę reikalauti sumokėti sandorio kainą ar grąžinti perduotas prekes. Pažymi, kad atsakovė kreipėsi su pareiškimu į Rokiškio rajono Policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo trečiojo asmens V. S. atžvilgiu, dėl sukčiavimo, tai yra veikimo atsakovės vardu neturint tam jokio įgaliojimo ir prekių pirkimo jai nežinant. Nurodo, kad atsakovė informavo ieškovę apie esamą situaciją, yra nurodžiusi, kad ji pati iš ieškovės jokio kuro nepirko ir jo negavo, tačiau Ieškovas tai ignoravo ir teismui pateikė ieškinį.

4. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis ir atsakovė buvo sugyventiniai, kartu su atsakove pragyveno 9 metus iki 2022 m. vasaros pabaigos, per tą laiką susilaukė bendro vaiko, vedė bendrą ūkį, jis savo darbu padėjo tvarkytis ieškovės ir jos vardu registruotame ūkyje. Gyvenant kartu su atsakove tarp jų buvo žodinis susitarimas, kad jis visada tvarkys akcizais neapmokestinto dyzelino žemės ūkiui užsakymo, jo priėmimo reikalus, taip pat mažesniais kiekiais pirks kurą degalinėse. Taigi, atsakovė buvo žodžiu įgaliojusi dirbti jos ūkyje ir tvarkyti tam tikrus jos asmeninio ūkio reikalus, tarp jų ir rūpintis kuro, reikalingo žemės ūkio darbams atlikti, užsakymu, priėmimu ir panaudojimu ūkio reikmėms. Įpareigotas ir įgaliotas atsakovės, jos ūkio vardu, jis su ieškove dėl akcizais neapmokestinto dyzelino žemės ūkiui užsakymo bei jo priėmimo ir išpilstymo į atsakovės ūkyje esančias kuro talpas, bendravo nuo seno, tai buvo aiškiai žinoma tiek ieškovei, tiek atsakovei, jie niekuomet jam dėl to nereiškė jokių pretenzijų ,ar prieštaravimų. Teigia, kad ne išimtis buvo ir 2022 m. balandžio 27 d. dyzelinio kuro užsakymas (1010 litrų), kuris buvo pristatytas į atsakovės ūkį ir ten išpilstytas į talpyklas, bei panaudotas išimtinai atsakovės ūkyje dirbant žemės ūkio darbus (pavasarinis laukų ruošimas sėjai, pašarų vežimas į fermą, mėšlo išvežimas iš fermos ir kt.). Minėta sąskaita buvo įtraukta į atsakovės ūkio buhalterinę apskaitą. Teigia, jog sąskaitą už atsakovę pasirašė jis, turėdamas jos įpareigojimą ir įgaliojimą veikti jos ūkio vardu. Pažymi, kad atsakovė tik sulaukusi ieškinio dėl skolos priteisimo pradėjo ieškoti būdų kaip išvengti savo sutartinių įsipareigojimų ir juos nepagrįstai permesti ant trečiojo asmens pečių. Tokį elgesį nulėmė ir tai, kad 2022 metų vasarą jiems nutraukus asmeninius santykius ir pradėjus gyventi atskirai, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įvairiais būdais jam kenktų, taip pat siekia išvengti savo kreditorinių įsipareigojimų jo motinai, kuri jiems su atsakove dar gyvenant kartu, ne kartą atsakovei asmeniškai yra skolinusi lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2 815 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, priteisė iš ieškovės 14,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad atsakovė 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros duomenimis iš ieškovės įsigijo 1010 litrų dyzelinio kuro, nurodant, kad sąskaita apmokama tą pačią dieną, tačiau ieškovės teigimu, atsakovė jokio mokėjimo neatliko, nors kurą gavo. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra ūkininkė, įregistravusį ūkį ir dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo V. S. yra sugyventiniai, vedė bendrą ūkį maždaug devynerius metus nuo 2013 metų. Atsakovė teigia, kad su trečiuoju asmeniu kartu negyvena nuo 2022 metų kovo mėnesio.

7. Dėl kuro įsigijimo aplinkybių nurodė, kad trečiasis asmuo V. S. patvirtino, jog jis už atsakovę pasirašę PVM sąskaitą – faktūrą, turėdamas žodinį atsakovės įpareigojimą ir įgaliojimą veikti jos ūkio vardu, nurodė, kad kuras ūkyje buvo pristatytas ir išpilstytas į talpyklas, kuris ir buvo panaudotas ūkio poreikiams. Atsakovė šiuos trečiojo asmens argumentus neigia, nurodo, kad įgaliojimo nebuvo davusi, santykiai su trečiuoju asmeniu buvo pašliję. Nurodo, kad pati pirkdavo kurą iš „Viados“ mažesniais kiekiais, mano, kad kurą galimai pavogė trečiasis asmuo ir naudojo savo poreikiams. Nurodė, kad sąskaita buvo pridėta buhalterijoje, įtraukta į apskaitą, tačiau mano, kad sąskaitą galėjo pats trečiasis asmuo vaikščiodamas po namus tarp kitų dokumentų. Pažymėjo, jog liudytojas, vairuotojas pristatęs kurą, paaiškino, jog kuras buvo pristatytas ir jį priėmė trečiasis asmuo, nes jis dirbo tame ūkyje.

8. Dėl atstovavimo santykių ir įgaliojimo pirkti kurą teismas nurodė, kad trečiojo asmens sudaryto sandorio atsakovė nėra patvirtinusi ir apie tai informavo ieškovės atsakovą, todėl jis negali būti laikomas sudarytas atsakovės vardu. Pažymi, kad nėra duomenų, jog atsakovė išreiškė valią pirkti kurą savo vardu ir ar būtų įgaliojusi trečiąjį asmenį tai padaryti, kuris ir pasirašė ant PVM sąskaitos – faktūros. Mano, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė savo pareigų, tai yra neatskleidė ieškovei informacijos, jog jam buvo duotas leidimas ar sutikimas dėl sandorio sudarymo, o ir pati ieškovė turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įsitikinti ar trečiasis asmuo turi įgaliojimą veikti atsakovės vardu. Pažymi, kad kuras nebuvo perkamas periodiškai, nuo paskutinio pirkimo buvo praėję 20 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė nebuvo išreiškusi valios įsigyti ieškovės prekės, ją priimti ir už tai sumokėti, o ir be to, byloje nėra pakankamai duomenų ir nuspręsti, jog atsakovė buvo davusi trečiajam asmeniui sudaryti ginčo sandorį, dėl ko nusprendė ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tarp ieškovės ir trečiojo asmens nusistovėjusią praktiką, jog telefonu užsakovas (pati atsakovė ar trečiasis asmuo) užsako kurą, pristatymo dieną ieškovė suformuoja sąskaitą - faktūrą, kurioje be kitų duomenų nurodomas pirkėjas, pristatymo adresas, telefono numeris, kuriuo ieškovo vairuotojas skambina užsakovui derindamas tikslų pristatymo laiką. Atvežęs kurą ir išpylęs į specialias kuro talpyklas, vairuotojas kuro perdavimą įformina gaudamas kurą priėmusio asmens parašą sąskaitoje-faktūroje. Nurodo, kad vieną kartą kurą buvo priėmusi pati atsakovė, o du kartus, trečiasis asmuo, todėl tai leido ieškovei manyti, kad ir šį kartą kuro pirkimo-pardavimo ir pristatymo sąlygos yra tokios pat.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita-faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, o šią sąskaitą atsakovė iš apskaitos pašalino tik tada, kai vyko teisminis ginčas dėl jos apmokėjimo. Pažymi, kad nors teismas akcentavo, jog pati atsakovė įsigydavo kuro, tačiau teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys atskleidžia tik lengvatinio kuro įsigijimą, duomenų apie paprasto kuro įsigijimą Valstybinė mokesčių inspekcija šiuose registruose nekaupia. Nurodo, kad 2022 metų sausio pradžioje atsakovė išnaudojo lengvatinio kuro įsigijimo kvotą, todėl kitą lengvatinį kurą pirko 2022 metų liepos pradžioje, nes pradėjo galioti naujas leidimas, tai leidžia spręsti, kodėl 2022 metų balandį atsakovė įsigijo kurą iš ieškovės.

9.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tariamojo atstovavimo požymius, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių apie dvejus metus buvo susiklostę kuro pirkimo – pardavimo santykiai, kurą priimdavo dažniausiai trečiasis asmuo, o sąskaitas apmokėdavo atsakovė. Atsakovei buvo žinoma apie pirkimo – pardavimo įprastą praktiką, o pašlijus atsakovės ir trečiojo asmens santykiams atsakovė į ieškovę nesikreipė, nedavė nurodymo ar draudimo jos ūkiui skirtą kurą perduoti trečiajam asmeniui. Pažymi, kad atsakovė taip pat neginčija ir pačio 2022 m. balandžio 27 d. sandorio, priešingai jo pagrindu išrašytą sąskaitą įtraukė į jos ūkio buhalterinę apskaitą.

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Nurodo, kad atsakovė kuro neužsakė, jo neįsigijo ir negavo, PVM sąskaitos – nepasirašė, neskambino ieškovei ir jokių kuro pristatymo sąlygų nederino. Nurodo, kad ieškovė turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įsitikinti ar užsakovas ir pirkėjas yra atsakovė ir ar prekė pasieks ūkį. Mano, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad kuras būtų perduotas atsakovei, panaudotas jos ūkyje, o ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė sutarties sudarymo su atsakove fakto. Teigia, jog teismas taip pat tinkamai įvertino ir liudytojo, pristačiusio kurą paaiškinimus, kuriam net nebuvo svarbu kas kurą priims, ar asmuo įrašytas kaip jo pirkėjas yra tas asmuo, kuriam suteiktas leidimas tokį sandorį sudaryti.

10.2. Nurodo, kad trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, tai yra atsakovės rašytinį įgaliojimą ir sutartinės hipotekos įrašą. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo priimti šiuos įrodymus, nes juos trečiasis asmuo galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiami įrodymai nėra susiję su ginčo santykiu. Teigia, kad sutartinę hipoteką trečiasis asmuo pateikęs kitoje civilinėje byloje (c. b. Nr. e2-342-620/2024), kurioje šiuo įrodymu grindžia savo priešieškinio reikalavimus. 2022 m. pavasarį, J. S. (V. S. mama) padovanojo trečiajam asmeniui (savo sūnui) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurį V. S. savo paties sprendimu įkeitė, tam, kad atsakovės vardu galėtų paimti paskolą, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė.

11. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, mano, kad teismas patikėjo iš esmės tik atsakovės paaiškinimais. Nurodo, kad liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, vaizdinė medžiaga neabejotinai įrodo, kad sandoris buvo sudarytas atsakovės vardu ir jos naudai. Pažymi, kad atsakovė teigia, jog santykiai nutrūko 2022 metų kovą, prieš sudarant ginčo sandorį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2022 metų vasarą dirbo atsakovės ūkyje ir su jai priklausančia technika. Mano, kad atsakovė siekė suklaidinti teismą, nurodydama, jog ginčijamo sandorio metu ji su trečiuoju asmeniu negyveno, bendro ūkio nevedė.

11.2. Nurodo, kad trečiojo asmens teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė buvo sudariusi įgaliojimą veikti ūkio reikalais (pirkti gyvulių, technikos, padangų). Pažymi, jog kuras buvo perkamas kelis kartus iš ieškovės, o šiuo atveju faktą, jog kuras buvo pristatytas ir išpilstytas atsakovės talpyklose patvirtina liudytojo, pristačiusio kurą, paaiškinimai, o ir be to, sąskaita už kurą buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, tuo patvirtindama, jog naudos gavėja yra atsakovė. Pažymi, kad šalims kuro įsigijimo aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, kaip ir buvo žinoma, jog trečiasis asmuo veikia atsakovės interesais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendė tariamo atstovavimo klausimą. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog kuro pirkimo santykiai tarp šalių buvo nusistovėję, kurą įprastai taip pat priimdavo ir trečiasis asmeniu, o atsakovei buvo žinoma apie pirkimo – pardavimo įprastą praktiką. Nurodo, kad pašlijus atsakovės ir trečiojo asmens santykiams atsakovė į ieškovę nesikreipė, nedavė nurodymo ar draudimo jos ūkiui skirtą kurą perduoti trečiajam asmeniui. Pažymi, kad atsakovė taip pat neginčija ir pačio 2022 m. balandžio 27 d. sandorio, priešingai, jo pagrindu išrašytą sąskaitą įtraukė į savo ūkio buhalterinę apskaitą.

15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros pagrindu atsakovė iš ieškovės įsigijo 1010 litrų dyzelinio kuro už 1650 Eur. PVM sąskaitoje – faktūroje nustatytas atsakovės įsipareigojimas sumokėti už kuro pirkimą pavedimu tą pačią dieną, tai yra 2022 m. balandžio 27 d., tačiau nei tą pačią dieną, nei vėliau atsakovė neatliko mokėjimo, nors sąskaitoje pasirašyta, kad pirkėjas (atsakovė) kurą gavo. Liudytojas B. F. paaiškino, kad dirba ieškovės vairuotoju, vežioja dyzelinį kurą, įvykus ginčijamo kuro pardavimui, jis kurą pristatė, tačiau nepamena, kas kurą priėmė.

16. Atsakovė įrodinėja, kad ji kuro negavo, o ir taip pat nebuvo įgaliojusi trečiąjį asmenį kurą įsigyti, toks įgaliojimas nebuvo sudarytas, teigia, kad trečiasis asmuo V. S. iš jos ūkio grobė įvairius daiktus, juos išvežė, pardavinėjo ir kurą, bet policija nurodė ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Mano, kad šiuo atveju pardavėjas neįsitikino, jog trečiasis asmuo turi teisę tokio sandorio sudarymui, o ir be to, sudaryto sandorio (dėl kuro pirkimo) nepatvirtino.

17. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis); atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo institutas grindžiamas principu „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas.

18. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyti santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

20. Taigi, atstovaujamasis yra saistomas tariamo atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo fakto turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo, o ne ginčo nagrinėjimo metu. Konstatavus tariamo atstovavimo santykius, CK 2.133 straipsnio 6 dalis tampa neaktuali – tam, kad atsirastų atstovavimo teisinės pasekmės, vėlesnis atstovaujamojo pareikštas sandorio patvirtinimas nereikalingas.

21. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia tariamojo atstovavimo faktą šioje byloje sudarant 2022 m. balandžio 27 d. sandorį.

22. Pirmiausia, tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovė ir trečiasis asmuo nuo 2013 metų buvo sugyventiniai, trečiasis asmuo V. S. dirbo atsakovės žemės ūkyje, atlikdavo įvairius ūkio darbus, naudojosi atsakovės žemės ūkio technika, o ir taip pat, gyvenant kartu susilaukė bendro vaiko. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, jog atsakovas dirbo iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės ūkyje. Atsakovės ir trečiojo asmens bendro ūkio santykiai nutrūko 2022 metų pavasario – vasaros laikotarpiu. Nors atsakovė nuosekliai teigia, kad šiuo atveju ji nebuvo įgaliojusi trečiąjį asmenį atlikti veiksmų, tai yra pirkti kurą ir jį priimti, teigia, jog rašytinis įgaliojimas nebuvo sudarytas, tačiau įvertinus kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovė 2021 m. kovo 15 d. buvo raštu įgaliojusi trečiąjį asmenį, vedantį bendrą ūkį, važiuoti ūkio reikalais (pirkti gyvulių, technikos, padangų). Nors atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad minėtas įgaliojimas neturėtų būti vertinamas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas pateiktas rašytinis įrodymas – 2021 m. kovo 15 d. įgaliojimas, jį vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis) šiuo atveju pagrindžia, jog tariamojo atstovavimo santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę.

23. Nors minėtame 2021 m. kovo 15 d. įgaliojime nėra nurodyta, kad trečiajam asmeniui yra leidžiama atsakovės vardu pirkti kurą - dyzeliną, tačiau faktą, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę bendro ūkio vedimo, pasitikėjimo bei faktinio atstovavimo santykiai patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tai yra jog trečiasis asmuo dirbo atsakovei priklausančiame žemės sklype su jos žemės ūkio technika, šalys kartu vedė bendrą ūkį, trečiajam asmeniui buvo leidžiama pirkti įvairius daiktus, kurie reikalingi ūkyje, o ir be to, teismo vertinimu negalima neatsižvelgti ir į tai, jog trečiasis asmuo sutartinės hipotekos pagrindu yra įkeitęs jam priklausantį žemės sklypą, kuriuo užtikrino atsakovės įsipareigojimų vykdymą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, taigi šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sudarė galimybę trečiajam asmeniui veikti jos vardu, ūkio reikalams (pirkti prekes, dirbti ūkyje ir pan.), o ir taip pat įsigyjant kurą reikalinga ūkio veiklai. O ir be to, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. neįsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-762/2024, pripažino, jog trečiasis asmuo pirkdamas įvairius ūkio daiktus (guolius, peiliuko fiksatorius, šienapjovės cilindrą, kirvį, batus, dildę, valą) veikė atsakovės interesais. Taip pat remiantis Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-49-620/2024 nustatyta, jog trečiojo asmens motina skolino atsakovei pinigus. Pažymėtina, jog minėti teismo sprendimai nėra įsiteisėję, jais nesiremiama kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, tačiau ištirtų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog trečiasis asmuo dirbdamas atsakovės žemės ūkyje pirkdavo įvairias ūkiui reikalingas prekes, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, tuo užtikrindamas atsakovės kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, dėl ko teismo vertinimu priešingai nei įrodinėja atsakovė ir nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju trečiasis asmuo faktiškai buvo įgaliotas atlikti veiksmus, kurie buvo reikalingi ūkyje, o ir taip pat įsigyjant kurą reikalingą ūkio veiklai.

24. Antra, vertinant ieškovės (pardavėjos) veiksmus negalima neatsižvelgti ir į tai, jog kuro įsigijimas iš ieškovės atsakovės ūkiui nebuvo vienkartinis veiksmas – 2020 m. liepos 9 d. pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 0242555 už 500 Eur pirkta 1000 litrų žymėto dyzelino, kurą priėmė sąskaitoje pasirašęs trečiasis asmuo V. S. – grafoje „prekes gavau“. Nurodyti trečiojo asmens ranka įrašyti vardas pavardė ir parašas; 2020 m. liepos 17 d. pagal sąskaitą-faktūrą NAF Nr. (duomenys neskelbtini) už 490 Eur pirkta 999 litrų žymėto dyzelino; kurą priėmė sąskaitoje pasirašiusi atsakovė V. M.; 2020 m. rugpjūčio 14 d. pagal sąskaitą-faktūrą NAF Nr. (duomenys neskelbtini) už 980 Eur pirkta 1997 litrų žymėto dyzelino. Nors grafoje „prekes gavau“ neįrašyta jokio asmens vardas ir pavardė, tačiau yra parašas, kuris yra analogiškas 2020 m. liepos 9 d. sąskaitoje nurodytam, tai yra trečiojo asmens V. S. parašui; 2022 m. balandžio 27 d. pagal sąskaitą-faktūrą NAF Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 650 Eur pirkta 1010 litrų dyzelino; kurą priėmė sąskaitoje pasirašęs trečiasis asmuo V. S., kas leidžia daryti išvadą, jog kuro pirkimo – pardavimo vykdymo aplinkybės (jog kurą gali priimti ne tik atsakovė, bet trečiasis asmuo) buvo tarp šalių nusistovėjusios ir ieškovė (pardavėja) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kuro perdavimas yra vykdomas dalyvaujant tinkamai įgaliotam asmeniui, tai yra V. S., kuris kurą iš apeliantės yra priėmęs ir anksčiau, tai yra 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d. (sprendimo 20 punktas).

25. Kaip minėta, tiek ieškovei (pardavėjai), tiek atsakovei (pirkėjai) buvo žinoma apie tarp jų per keletą metų susiklosčiusius kuro pirkimo - pardavimo santykius, sutarties įvykdymo aplinkybes, kuomet prekę - kurą iš ieškovės priimdavo trečiasis asmuo atsakovės ūkyje, o atsakovė apmokėdavo jai pateiktas sąskaitas. Nors atsakovė teigia, kad iki 2022 m. balandžio 27 d. sandorio jos ir trečiojo asmens santykiai jau buvo pašliję, tačiau pirmiausia byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė butų pirmiausia atšaukusi 2021 m. kovo 15 d. įgaliojimą ir ar informavusi ieškovę, jog kuro priėmimo aplinkybės atsakovės ūkyje yra pasikeitusios, tai yra jog tiek įsigyti, o ir tiek patį kurą gali priimti tik pati atsakovė, antra, pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai pagrindžia, jog trečiasis asmuo dirbo atsakovės ūkyje iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., tai yra ir po ginčijamo sandorio (2022 m. balandžio 27 d.) sudarymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė (pardavėja) turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su atsakove tarpininkaujant tokią teisę turinčiam atsakovės atstovui, tai yra buvo susiformavę atsakovės tariamo atstovavimo su trečiuoju asmeniu teisiniai santykiai, o ir toks pirkimo – pardavimo procesas ankščiau buvo ne kartą įvykęs, tokai praktika buvo nusistovėjusi. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo sandorio sudarymo metu egzistavo CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai trečiasis asmuo kaip atsakovės atstovas pirkdamas prekes atsakovės vardu neturėjo realių įgaliojimų būtent dyzelinio kuro įsigijimui arba juos viršijo pagal 2021 m. kovo 15 d. įgaliojimą, tačiau toks sandoris sukūrė pareigas atstovaujamajam, tai yra pareigą atsakovei atsiskaityti su ieškove.

26. Nors atsakovė įrodinėja, jog ji prekės – dyzelinio kuro negavo, teigia, jog trečiasis asmuo galimai pasisavindavo ūkiui skirtus daiktus pašlijus jos ir trečiojo asmens santykiams, tačiau prekę - dyzelinį kurą pristatęs asmuo liudytojas B. F. (ieškovės darbuotojas) paaiškino, jog kuras buvo pristatytas būtent atsakovės ūkyje ir išpilstytas į esamas talpyklas, antra, PVM sąskaitoje – faktūroje nurodoma, kad prekė yra nesupakuota „skystas krovinys“, kas leidžia daryti išvadą, jog krovinys turėjo būti perkeltas į atsakovės ūkyje esančias saugyklas (talpyklas), o ir be to, trečiasis asmuo V. S., šiuo atveju veikęs atsakovės interesais, ne kartą priėmęs dyzelinį kurą iš ieškovės (pardavėjos), taip pat neginčija fakto, jog kuras buvo pristatytas ir naudotas žemės ūkio veiklai atsakovės ūkyje, kas leidžia daryti išvadą, jog prekė – kuras faktiškai pagal 2022 m. balandžio 27 d. sąskaitą-faktūrą NAF Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas, tačiau atsakovė gavusi prekę, tai yra tą pačią dieną pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą su ieškove neatsiskaitė. Nors apeliantė teigia, jog prekę galimai neteisėtai pasisavino trečiasis asmuo, tačiau ši aplinkybė grindžiama iš esmės tik vienpusiška atsakovės pozicija, neteikiant šią aplinkybę pagrindžiančių jokių rašytinių įrodymų.

27. Nustačius, jog trečiasis asmuo veikdamas atsakovės interesais priėmė prekę – dyzelinį kurą, kurio pagrindu išrašyta 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita – faktūrą, daroma išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4, 6.305 straipsniai, 6.645 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šio sprendimo 15-26 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, sprendė tariamo atstovavimo pagrįstumo klausimą, dėl ko nusprendžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CK 6.38 straipsnio nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju nustačius faktinę aplinkybę, jog kuras (prekė) buvo pristatyta (sprendimo 25 punktas), nustačius, jog prekė buvo priimta trečiojo asmens, veikiančio atsakovės interesais (sprendimo 26 punktas) atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei už parduotą prekę, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė. Pažymėtina, kad atsakovė pačios PVM sąskaitos - faktūros, įsigyto kuro kiekio, kainos, neginčija, atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovei prisiteistina 1 650 Eur skola už 2022 m. balandžio 27 d. parduotą ir gautą prekę – dyzelinį kurą.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo 74, 59 Eur palūkanas, atsižvelgiant į sąskaitos sumokėjimo laikotarpį (2022 m. balandžio 27 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 27 d.). Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 74, 59 Eur palūkanos. Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1 724, 59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2023 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė – 11 Eur žyminis mokestis (teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) (Nr. (duomenys neskelbtini), 28 Eur žyminis mokestis teikiant ieškinį (Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 600 Eur advokato pagalbos išlaidos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš viso – 1 639 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė – 55 Eur žyminis mokestis (už sprendimo dėl priimto už akių peržiūrėjimo) (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 815 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš viso – 2 870 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo V. S. – 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei priteisiamos jos patirtos 1 639 Eur bylinėjimosi išlaidos ir trečiajam asmeniui (ieškovės pusėje, tai yra prašiusio tenkinti ieškovės ieškinį) jo patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino aplinkybių ir sąlygų tariamojo atstovavimo fakto nustatymui, todėl nusprendžia apeliacinį skundą tenkinti visiškai, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: Ieškovė – 39 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso – 1 039 Eur. Trečiasis asmuo patyrė 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė patyrė 1 573 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei priteistinos jos patirtos 1 039 Eur bylinėjimosi išlaidos ir trečiajam asmeniui (ieškovės pusėje, tai yra prašiusio tenkinti ieškovės apeliacinį skundą) jo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės (ūkininkės) V. M. 1 650 Eur skolą, 74,59 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1724, 59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2023 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 639 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės (ūkininkės) V. M. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, trečiajam asmeniui V. S..

Priteisti iš atsakovės (ūkininkės) V. M. 1 039 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“.

Priteisti iš atsakovės (ūkininkės) V. M. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui V. S..