- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- e2-49-620/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00467-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- J. S.
- Advokatai
- Darius Staškevičius, Albertas Kučinskas
- Kategorijos
ieškovės atstovui advokatui Dariui Staškevičiui (per vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo , nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2022 m. kovo 21 d. per septyniolika bankinių pavedimu paskolino atsakovei iš viso 55 .700 Eur , mokėjimo paskirties laukelyje nurodydama, jog pinigai pervedami kaip „Paskola“. Teigia, kad abi šalis siejo draugiški ir pasitikėjimu paremti santykiai, todėl šalys rašytinių sutarčių nesudarė, tačiau žodžiu susitarė, kad pinigai skolinami be palūkanų, o jie bus grąžinti ieškovei to pareikalavus. 2023-02-02 Reikalavimu ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti paskolintus pinigus iki 2023 metų kovo 10 d. Atsakovė paskolintų pinigų negrąžino, pareikšdama, jog nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir ji neprivalo grąžinti jokių pinigų.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės V. M. 55.700 Eur skolos ieškovės J. S. naudai, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad tai ji skolino pinigų ieškovei kaip savo sugyventinio V. S. motinai ir dukters močiutei, duodami įvairiomis sumomis grynaisiais, o atsakovė juos grąžindama bankiniais pavedimais į jos sąskaitas pavedimų paskirtyje nurodė- ne paskolos grąžinimas , o paskola.
Posėdžio metu atsakovė jau teigė, kad ieškovė pervesdavo pinigus į jos sąskaitą ir jie buvo skirti jos sūnui, trečiajam asmeniui V. S., jo asmeninių poreikių tenkinimui, kuriam tiesiogiai negalėjo pervesti pinigų į jo sąskaitą, nes jis turėjo skolų ir antstolė būtų pervestas sumas nurašiusi. Be to atsakovė teigė, kad trečiasis asmuo V. S. imdavo brangią žemės techniką, teigdavo, kad jis padės jai atsiskaityti už tenkančias įmokas dėl gautos technikos, tai buvo jo užgaidos, prašydavo mamos, kad pervestų jo pažadėtiems įsipareigojimams ūkyje vykdyti, nes pats taip ir nieko neuždirbdavo.
Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (popierinės bylos, b.l.18) ir apklaustas vieno iš įvykusių teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jis patvirtino aplinkybę, kad su atsakove buvo sugyventiniai ir kartu pragyveno apie devynerius metus, iki 2022 m. vasaros pabaigos, o per tą laiką susilaukė bendro vaiko. Teigė, jog visus asmeninio ūkio finansinius reikalus tvarkė asmeniškai atsakovė V. M. Jis buvo paprastas darbininkas, vykdantis atsakovės nurodymus. Patvirtino aplinkybę, kad atsakovė ne kartą skolinosi pinigų iš ieškovės savo asmeninio ūkio skoloms padengti, pirkti techniką, ūkio plėtrai. Teigė, jog atsakovės ūkiui vis trūkdavo pinigų. Rašytinių sutarčių, kiek žino, nesudarydavo, o vesdama iš sąskaitos mama nurodydavo, kad suteikia paskolą. Atsakovė iš mamos skolinosi pinigų ne vieną kartą. Ar tarėsi dėl suteiktų paskolų grąžinimo terminų tiksliai negalėjo nurodyti, nes į asmeninius pokalbius nesikišdavo. Pažymėjo, kad ir jis net savo vienintelį asmeninį turtą -žemės sklypą įkeitė kredito davėjui dėl paskolos V. M. ūkiui suteikimo, ko pasekoje jo žemės sklypas buvo parduotas ir padengta atsakovės skola. Iš gautų kaip paskola pinigų jis paėmęs sau nebuvo ir nepanaudojo savo reikmėms. Jeigu jam reikėdavo pinigų, mama pervesdavo į jo kortelę tiesiogiai. Teigė, kad jis nebuvo nei ūkio partneris, nei jo dalininkas, neturi jokio asmeninio turto užgyvento su atsakove. Paaiškino, kad jis užsidirbdavo iš papildomų drabų, su traktoriumi šienaudavo, žiemą taip pat papildomai užsidirbdavo, o jeigu trūkdavo, paprašydavo mamos, kuri duodavo grynais pinigais. Atsakovė dar duodavo traktorių, kad jis galėtų užsidirbti. Dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas, taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, gaudavo apie 128 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas .
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
Ieškinyje ieškovė teigia ir pateikia įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2022-03-21 per septyniolika bankinių pavedimų paskolino V. M. 55700 Eur. Šalys nebuvo sudariusios rašytinių sutarčių, nenustatę paskolos grąžinimo terminų, nes šalis siejo pakankamai artimi santykiai. Ieškovės sūnus gyveno kartu su atsakove, jie turi bendrą vaiką, bet žodžiu buvo sutarę, kad paskolas grąžins kai to ieškovė paprašys. Ieškovė teigė, kad tiksliai net nebeatsimena visų bankinių pavedimų pervestų sumų panaudojimo paskirties, nes jų buvo nemažai, bet atsimena, kad piniginės lėšos atsakovei buvo skirtos kreditų, palūkanų dengimui, gyvulių ar turto (namo) įsigijimui , t.y. atsakovės kaip ūkininkės ūkio reikalams. Ieškovė apklausta paaiškino , kad pervesdama sumas atsakovei minėtu laikotarpiu mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskola“, t.y. kaip buvo iš tikrųjų, duodavo dar ir grynaisiais pinigais, bet tų pinigų neprašo. Rašytinių sutarčių nesudarinėjo, nes pasitikėjo atsakove, o ir sumas pervedusi bankiniu pavedimu, manė, kad toks banko išrašas yra rimtas dokumentas.
Įstatyme paskola apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino .
Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolų sutarčių bendrąja paprasto rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja bankiniais mokėjimo nurodymais. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog minėtu laikotarpiu nuo , t.y. nuo 2015-07-03 iki 2022-03-21, ieškinyje nurodyta suma ieškovės buvo pervesta į atsakovės tris sąskaitas, mokėjimo paskirtyje įrašant „Paskola“ (t.y.2015-07-03 pervesta 3000 Eur; 2015-08-28 pervesta 500 Eur;2016-06-30 pervesta 3000 Eur;2016-11-29 pervesta 500 Eur;2018-09-19 pervesta 700 Eur;2019-09-04 pervesta 1000 Eur;2020-03-31 pervesta 1500 Eur;2020-04-28 pervesta 3000 Eur;2020-06-05 pervesta 1500 Eur;2020-07-07 pervesta 3500 Eur;2020-11-30 pervesta 200 Eur; 2021-01-19 pervesta 1000 Eur;2021-03-05 pervesta 3300 Eur;2021-07-19 pervesta 5000 Eur;2022-01-27 pervesta 5000 Eur;2022-02-15 pervesta 3000 Eur;2022-03-21 pervesta 20.000 Eur). Byloje nėra šalių ginčo, kad lėšas ieškovė perdavė, o atsakovė jas gavo, tačiau atsakovės teigimu, tai nebuvo paskola. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė kelias skirtingas versijas. Iš pradžių ji teigė, kad tai ieškovė sugrąžindavo jai suteiktas paskolas grynaisiais pinigais, tik mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad tai ne paskolos grąžinimas, o paskola. Vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė kitą versiją, kad pinigai buvo skirti ieškovės sūnui V. S. asmeninėms reikmėms, kuriam ji tiesiogiai negalėdavo pervesti sumų, nes jo sąskaita buvo areštuota. Pinigus trečiasis asmuo išsigrynindavo ir naudojo savo reikmėms, nes buvo bedarbis .Be to atsakovė taip pat teigė, jog pinigus ieškovė pervesdavo, nes jos sūnus įkalbindavo atsakovę pasiimti techniką, kurios nereikia jos ūkiui, teigdavo, kad uždirbs pinigų, bet to neįgyvendindavo ir reikėdavo mokėti įmokas už ją.
Atsakovė V. M. pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad draugiški ir pasitikėjimu susiklostę santykiai tarp ieškovės ir jos susiklostė vien dėl to, kad ieškovės ir atsakovės pažinties metu atsakovė V. M. buvo sėkmingai ūkininkaujanti ūkininko ūkio savininkė. Nuo pat 2013 metų ieškovės sūnus V. S. siekė atsakovės palankumo, puoselėjo romantiškus jausmus tikėdamasi, jog atsakovė už jos tekės ir jis galės tapti atsakovės ūkio partneriu ar bendrasavininku. Apie tai ne kartą buvo užsiminusi ir pati ieškovė, besidžiaugdama, kad sūnus V., pagaliau bando susitvarkyti gyvenimą, būti atsakingesnis ir pareigingesnis. Atsakovės sūnui V. S. tai iš dalies pavyko , nes (duomenys neskelbtini) metais ieškovės sūnui, trečiajam asmeniui byloje V. S. ir atsakovei gimė dukra. Atsakovės ir ieškovės pažinties metu ieškovės vyrui mirus, perimtas ūkis gyvavo sunkiai, turėjo sunkumų, jos ūkyje nebuvo kam dirbti. Pasinaudodama, kad jos sūnus V. S. palaiko labai gerus santykius su atsakove, ieškovė J. S. nuolat pasipasakodavo atsakovei apie savo sunkią situaciją jos perimtame ūkyje ,kol 2015 m. atsakovė, tikėdama ieškovės sūnaus rimtais ketinimais, pasiūlė savo pagalbą ir pasisiūlė ieškovei J. S. pagelbėti pinigais, kuriuos ji grąžintų kai situacija ieškovės ūkyje pagerėtų. Atsakovė atsiliepime teigia, kad 2015 metų pavasarį, eilinės viešnagės pas ieškovę J. S. metu, jos namuose (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei 3500 Eur grynaisiais pinigais, iš esmės nelabai tikėdamasi, kad ieškovė kada nors juos grąžins, o ir pati neketino reikalauti jų sugrąžinti, įvertindama, kad ateityje ieškovės ūkį, pasak ieškovės , galbūt perims jos sūnus V. S. ir ateityje ūkiai galbūt susijungs ir taps vienu trečiojo asmens V. S. ir atsakovės kartu valdomu ūkiu. Tai buvo ta priežastis dėl kurios atsakovė nereikalavo ir nerodė iniciatyvos su ieškove sudaryti rašytinę paskolos sutartį. Ieškovė, pasak atsakovės paimdama pinigus prisižadėjo juos kiek galėdama greičiau grąžinti, nors atsakovė davusi suprasti, kad jų galima ir negrąžinti. Jokia rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaroma, kadangi atsakovė tuo metu ieškovei perduotus pinigus labiau laikė pagalba, o ne paskola, todėl nelabai tikėjosi, kad pinigai atsakovei bus grąžinti. 2015-07-03 ir 2015-08-28, praėjus 3-4 mėnesiams po pinigų ieškovei perdavimo, pastaroji bankiniais pavedimais atsakovės jai duotus (paskolintus) 3500 Eur pervedė į atsakovės banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodydama “Paskola”. Toks pinigų gražinimas atsakovei sustiprino pagarbos jausmą ieškovės atžvilgiu, o tuo pačiu sustiprino ir atsakovės kylančius jausmus ieškovės sūnui V. S., dėl ko atsakovei ir ieškovės sūnui (duomenys neskelbtini) gimė dukra ir atsakovė tapo ieškovės anūkės mama.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip teigė, kad ieškovė J. S. laikotarpyje nuo 2016 iki 2022 metų vis drąsiau kreipdavosi į atsakovę, prašydama suteikti pagalbą pinigais, kuri neatsisakydavo padėti savo dukters močiutei, ir, nors ir tikėdama, kad pinigai jai bus grąžinti, įvairiomis sumomis – kartais 500,- Eur, kartais 3000,- Eur – ieškovei perduodavo pinigus. Pinigai ieškovei būdavo perduodami įvairiose vietose – ieškovės namuose, tuometiniuose atsakovės namuose (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. S. atvirai bendraudavo su atsakove, dažnai atvykdavo pas anūkę, praleisdavo daug laiko ir atsakovės ūkyje, pasakodavo, kad jai yra sunku ūkininkauti, nėra kam ūkyje dirbti, reikia samdyti žmones, techniką, o tam reikalingi pinigai, kurių nors ir nedidelėmis, ar sąlyginai nedidelėmis, sumomis vis pritrūksta einamuoju momentu. Atsakovė V. M. kiek galėdama finansiškai pagelbėdavo ieškovei duodama tuo metu jai reikiamą pinigų sumą, o ieškovė J. S. po kurio laiko vis grąžindavo jai duotus pinigus pervesdama juos į V. M. banko sąskaitą. Laikui bėgant, atsakovei vis tvirčiau tikint ieškovės J. S. sąžiningumu, ji drąsiau teikė finansinę pagalbą ieškovei vis didesnėmis sumomis. Teikdama finansinę paramą ieškovei atsakovė veikė savo rizika ir nesudarė sutarčių, nes tai nebuvo įvardinama kaip paskola, kadangi ieškovė grąžindavo suteiktą paramą iš anksto nesutartomis dalimis, todėl jai nebuvo pagrindo ieškove nepasitikėti. Pagelbėdama ieškovei ir jos ūkiui atsakovė net nupirko iš ieškovės ūkio gyvulius už didesnę nei tuo metu buvo rinkoje kainą, tam kad pastaroji nesijaustų skolinga ir priklausoma nuo atsakovės galimybių jai pagelbėti. Kadangi ieškovės ūkis iki 2022-12-31 neturėjo savos žemės ūkio technikos turimai žemei dirbti, tai atsakovė duodavo neatlygintinai savo turimą techniką ir padargus, kad ieškovės sūnus V. S. galėtų apdirbti savo motinos J. S. turimą žemės ūkio paskirties žemę – nušienautų, apartų, apsėtų, patręštų ir už tai nereikalavo iš J. S. jokio nuomos mokesčio už suteiktą techniką. Kažkuriuo metu, tai galėjo būti apie 2018-2019 metus, atsakovė V. M. netgi pasisiūlė prižiūrėti J. S. ūkio gyvulius, tokiu būdu suteikdama pagalbą J. S. ir jos ūkiui ne tik pinigais, bet ir savo darbu ir už tai neprašydama jokio atlygio. Ieškovės nemaža dalis gyvulių buvo atgabenti į atsakovės ūkį, kur atsakovė juos prižiūrėjo. Atsakovės prižiūrėtus ir užaugintus gyvulius ieškovė parduodavo UAB “Biovela - Utenos mėsa” ir gaudavo pinigus. J. S. kažkuriuo metu – apie 2020 metus buvo reikalinga didesnė finansinė pagalba, kadangi, kaip ji sakėsi, ji ketino ar tai jau pirko nekilnojamąjį turtą ar tai sodybą su žeme ,ar tai dirbamą žemę. Be to atsakovė kurį laiką teikė finansinę pagalbą ir ieškovės sūnui – kas mėnesį V. S. skolino pinigus tikslinei paskirčiai pervesdama pinigus tiesiogiai automobilio pardavėjui pagal V. S. sudarytą sutartį už jo nusipirktą automobilį. Be to, kai antstolės I. Bakšienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, pagal kurią iš ieškovės sūnaus V. S. buvo išieškoma 5043,39 Eur suma, tai atsakovė, o ne jo motina J. S., jam paskolino reikiamą sumą įsiskolinimui sumokėti pervesdama pinigus iš atsakovės sąskaitos į antstolės Irenos Bakšienės banko sąskaitą.
2022 metų vasarą, atsakovė pastebėjo, kad V. S. pasidarė nelabai sąžiningas, vis mažiau dėmesio ėmė skirti jo ir atsakovės bendrai dukrai, be to tuo metu paaiškėjo faktai, kad ieškovės sūnus atsakovei nežinant ir be jos leidimo naudojasi atsakovės ūkininko ūkio rekvizitais bei savinasi atsakovės ūkio vardu perkamas prekes ir galimai jas perduodant motinai J. S. Atsakovė teigė, kad dėl šių faktų kreipėsi į policiją. Paaiškėjus šioms aplinkybėms atsakovės ir ieškovės sūnaus V. S. tarpusavio santykiai nutrūko, o po bandymo pasikalbėti su ieškove dėl jos sūnaus elgesio nutrūko ir atsakovės bendravimas su ieškove .
Atsakovė nurodė, kad finansinės institucijos, vykdydamos piniginių lėšų pervedimus reikalauja, kad klientai kuo aiškiau ir nedviprasmiškai įvardintų atliekamų piniginių pervedimų paskirtį. Ieškovė, naudodamasi ne vienos finansinės institucijos paslaugomis tai turėjo žinoti, tačiau kaip dabar atsakovei paaiškėjo, tyčia mokėjimų paskirtyje įrašė tik vieną žodį „paskola“, o ne „grąžinama paskola“.
Apklausta teismo posėdžio metu V. M. jau paaiškino , kad tai ne ji skolino pinigus ieškovei, bet ieškovė pinigus į jos sąskaitą pervedė kaip skirtas jos sūnui , t.y. trečiajam asmeniui V. S., su kuriuo ji tuo metu gyveno, jo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nebeįrodinėjo aplinkybių nurodytų jos atsiliepime į ieškinį , jog tai ji grynaisiais pinigais perduodavo sumas ieškovei, kuri jas grąžindavo bankiniais pavedimais. Ji teigė, kad negavo paskolos dalyko, o pervestas ieškovės sumas gavo trečiasis asmuo V. S. Paaiškino, jog ieškovė tiesiogiai nevesdavo į sūnaus sąskaitą, nes jos dėl trečiojo asmens skolų buvo areštuotos, t.y. kad antstolė nesurašytų pervestų sumų. Iš byloje pateikto 2024-05-08 antstolės rašto Nr. S-24-115-14755 (2024-05-30 DOK-28301) matyti, kad vykdomosios bylos buvo įvykdytos iki 2013-04-07, t.y. to laikotarpio, kaip teigia atsakovė ir trečiasis asmuo kai jie pradėjo gyventi kartu. Po to yra tik nedidelės baudos, po 43,44 ar 81,09 Eur dydžio , o areštas didesnei sumai buvo 2021-05-18 , t.y. 3768,89 Eur, kuri įvykdyta 2022 metais. Tuo tarpu paskolos ieškovės teiktos nuo 2015 m., kai vykdomosios bylos buvo pabaigtos arba likusi dalis tik dėl nedidelių sumų, todėl nėra pagrindo daryti kategoriškai išvadai, kad dėl turimų skolų ieškovė negalėjo sūnui pervesti prašomų lėšų, o tik į jo draugės, t.y. atsakovės sąskaitas.
Ieškovė J. S. apklausta paneigė aplinkybes nurodytas atsakovės atsiliepime į ieškinį, teigdama, jog niekada atsakovė jai nedavė grynaisiais pinigų kaip paskolos. Teigė, jog su vyru ji ūkininkavo daug metų, o vyrui mirus, tęsė ūkio veiklą. Ji tikėjo, kad atsakovė paskolintas sumas grąžins, kai pastarosios ūkis atsistos ant kojų. Paneigė nurodytas atsakovės aplinkybes dėl gyvulių atvežimo į jos ūkį ir paaiškino, jog gyvulius atvežė į atsakovės ūkį, nes jos fermoje, kurioje buvo laikoma dalis gyvulių, įlūžo stogas ir siekiant apsaugoti gyvulius, užtikrinti jų gerovę, minėti gyvuliai atsakovės sutikimu buvo perkelti į atsakovės ūkį, į (duomenys neskelbtini). Nuvežus gyvulius, juos prižiūrėjo jos sūnus V. S. Ji buvo ir pašarus gyvuliams nupirkusi už savo lėšas. Ji nežinojo, kad atsakovė persirašė tuos gyvulius. Tai, kad atsakovė pardavinėjo ieškovės gyvulius ji žinojo, tam neprieštaravo, tačiau pinigų už parduotus gyvulius ji iš atsakovės negavo.
Ieškovė teigė, jog buvo susitarta su atsakove, kad kai ji turės pinigų juos sugrąžins, be jokių palūkanų. Kai atsakovė jau nebegyveno su jos sūnumi, ji kartu su sūnumi V. S. buvo nuvykusi pas atsakovę pasikalbėti dėl paskolintų pinigų sugrąžinimo. Iš pradžių atsakovė nurodė, jog nieko neskolinga, bet po to sutiko, kad sugrąžins pusę sumos. Teigė, kad kitą pusę tegu sugrąžina jos sūnus. Atsakovė paaiškino, jog ji nesutiko, kad jai būtų grąžinta tik pusę jos paskolintos sumos. Ieškovė paaiškino, jog pinigus skolino tik atsakovei, o kai reikdavo pinigų paskolinti sūnui jam pervesdavo į sąskaitą arba duodavo grynaisiais pinigais. Paaiškino, jog tokią galimybę padėti turėjo, nes ūkininkavo, dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui įrodymus (2023-06-09 , DOK Nr. 27783), t.y. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už atsakovei „Swedbank lizingas“ , UAB suteikiamą finansavimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2021-07-29 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, kuria ji laidavo už atsakovės perkamas 22 karves,2 veršingas telyčias, 6 telyčaites ; 2023-01-19 prašymą (duomenys neskelbtini), kuriuo sutiko, kad iš jos praduodamo pieno pajamų kas dekadą būtų sudengiama po 1000 Eur pagal gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) nurodant, kad paskolą dengia kaip laiduotoja už V. M.
Apklaustas trečiasis asmuo V. S. teigė, kad jo mama pervesdavo įvairias sumas atsakovei įvairioms jos turimo asmeninio ūkio reikmėms, kreditų dengimui, turto įsigijimui .Jam mama nevesdavo pinigų per atsakovės sąskaitas, o jeigu trūkdavo lėšų -duodavo grynaisiais arba tiesiogiai pervesdavo į jo sąskaitą, nes jis neturėjo tokių didelių skolų, dėl kurių nebūtų galima pinigus pervesti į jo sąskaitą. Ieškovė yra pateikusi teismui įrodymus, kad 2017 m. ir 2019 metais į sūnaus V. S. sąskaitą pervedė bankiniais pavedimais atitinkamas sumas, t.y. 2017-02-27 pervedė 400 Eur , o 2019-06-04 kaip paskolą pervedė 600 Eur (Biržų kredito unijos pažymos,2024-04-10 DOK Nr.18951).
Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės pervestas sumas trečiasis asmuo išsigrynindavo turėdamas jos banko kortelę asmeninėms reikmėms. Iš atsakovės bankų sąskaitos analizės (2024-05-30 DOK Nr. 28301,priedas Nr.5) , kurioje nurodoma atsakovės bankų išlaidų detalizacija, sudaryta pagal pateiktus bankų išrašus matyti, kad 2022-01-28 iš ieškovės atsakovė gauna 5000 Eur, kur 2022-01-28, t.y. tą pačią dieną perveda 4000 Eur V. S. už perkamus galvijus, o 2022-01-31 1000 Eur persiveda sau į kitą sąskaitą.
Atsakovė į bylą yra pateikusi trijų bankų, kuriuose yra atidarytos jos vardu sąskaitos, išrašus, taip pat bankų sąskaitų analizę. Iš šių įrodymų matyti, jog 2015-07-03 ieškovė atsakovei perveda 3000 Eur, o iš AB SEB banko išrašo (2024-05-30 DOK Nr. 28301,priedas Nr. 21 ), atsakovė tą pačią dieną atlieka 2800 Eur mokėjimo pavedimą K. J. , o vėliau ir 200 Eur pavedimą už telyčias. Iš 2015-08-28 SEB banko išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr. 21) matyti, kad ieškovė perveda atsakovei 500 Eur, o atsakovė disponuodama gautomis lėšomis perveda lėšas paskolų grąžinimui įvairioms kredito bendrovėms ir tik 10 Eur yra pervedama trečiajam asmeniui V. S. Iš AB Swedbank išrašo matyti, kad likutis šioje atsakovės sąskaitoje 2016-05-31 buvo 0 Eur, 2015-06-30 ieškovė perveda į šią sąskaitą kaip paskolą 3000 Eur (DOK Nr. 2830, priedas Nr.19).2016-06-29 atsakovė į savo sąskaitą AB Swedbank persiveda 31300 Eur, sekančią dieną ieškovė ji suteikia 3000 Eur paskolą,2016-07-07 atsakovė sąskaitą pasipildo 300 Eur,2016-07-11 100 Eur pasipildo ir 2016 07-11 perveda 34565,99 Eur mokėjimą į UAB „Swedbank lizingas“ pagal avansinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK Nr. 28301,priedas Nr.19).Iš Rokiškio kredito unijos išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr.17) matyti, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą perveda 3300 Eur ir atsakovė trimis pavedimais po 1000 Eur,1000 Eur ir 1300 Eur tą pačią dieną perveda į J. A. sąskaitą pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė apklausta paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pirko iš J. A. ir tai buvo dalinė įmoka už perkamą turtą. Iš AB Swedbank išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr.25) matyti, kad 2022-03-21 ieškovė atsakovei perveda 20 000 Eur nurodydama paskirtį-Paskola, o atsakovė tą pačią dieną perveda J. A. 7000 Eur ir 300 Eur už žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį kaip galutinį mokėjimą, 2022-03-22 sumoka 1500 Eur ir 8000 Eur Paysera LT paskolos įmoką,03-24 tam pačiam gavėjui sumoka 1000 Eur, perka pirkinius, t.y.2022-03-25 HUSQVARNA parduotuvėje už 800 eur,2022-03-31 sumoka 300 Eur AB „Kauno grūdai“ pagal vekselį, atlieka įvairius pavedimus už įvairias paslaugas.
Aptarti sąskaitų išrašai neįrodo atsakovės teiginių, jog gautos lėšos iš ieškovės buvo panaudotos trečiojo asmens V. S. asmeninėms reikmėms , t.y. kad jis skolinosi lėšas. Priešingai, matyti, kad atsakovė savo valia ieškovės paskolintus pinigus panaudojo savo įsipareigojimų vykdymui, ar turtui įsigyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovės banko kortelę turėjo išimtinai trečiasis asmuo, kad jis būtų išsigryninęs gautas iš ieškovės sumas, nėra pateikta įrodymų , kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl disponavimo svetima kortele, ar už jos naudojimą asmuo nubaustas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gautas iš ieškovės lėšas būtų sugrąžinusi .Atsakovė pateikė 2021-10-26 siųstą žinutę telefonu ieškovei, kad ji nepervedinėtų pinigų į jos sąskaitą su įrašu „Paskola“, nes ji nieko iš jos nesiskolina, į ką ieškovė atsakė atsiųsdama iškeltą rankos nykštį. Po šios žinutės ieškovė vėl vesdavo atsakovei pinigus su tokiu pačiu įrašu, tačiau iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė pervestų sumų negrąžindavo, pinigais disponuodavo, vykdydavo savo įsipareigojimus , pirko turtą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pinigai yra pervedami atsakovei kai paskola. Tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „Paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervedamų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Atsakovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo visas galimybes pervestus pinigus grąžinti, jei tokios įmokos, įvardintos kaip paskola jai būtų buvę nereikalingos. Ieškovei pervedimo paskirtyje įrašant, kad jos pervedamos kaip paskola, nenurodant jų naudoti konkrečiai paskirčiai, aplinkybės dėl paskolos gavėjo poreikio skolintis taip pat yra tik šalutinės, netiesiogiai greta kitų įrodymų galinčios patvirtinanti ar paneigti paskolos suteikimo faktą. Atsakovė kaip protingas asmuo, gavusi minėtas lėšas, kurių paskirtis įvardinta kaip paskola ir tas lėšas priimdama, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių tarp jos ir ieškovės buvimą. Gavusi lėšas atsakovė galėjo naudoti savo nuožiūra. Atsakovė naudojosi ir elektronine bankininkyste ir sužinojusi pinigų pervedimo paskirtį turėjo visas galimybes išsiaiškinti tokių lėšų pervedimo paskirtį ir gautas lėšas sugrąžinti. Ieškovė teigė, kad suteikė paskolas atsakovei kiek galėdama padėti jai kreditų palūkanoms dengti, turto įsigijimui, kitoms išlaidoms. Teigė, jog tikėjosi, kad atsakovė turėdama ūkį kai „atsistos ant kojų“, tada ir sugrąžins paskolintas sumas. Dėl jų sugrąžinimo atsakovei nurodžiusi- kada ji turės, tada ir grąžins sumas be palūkanų. Laikytina, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovei pervestas lėšas, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto. Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė 2023-02-02 reikalavimu kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo sugrąžinti paskolintus pinigus iki 2023 m. kovo 10 d. Ieškovė teigė, kad atsakovė skolos nesugrąžino iki šiol, o atsakovė įrodymų apie lėšų sugrąžinimą teismui nepateikė.
Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad ji lėšas perdavė atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad tai ji skolino lėšas ieškovei, o pastaroji jas sugrąžindavo bankiniais pavedimais įvardindama mokėjimo paskirtį kaip „Paskola“, o ne „Paskolos grąžinimas“, taip pat atsakovei bylos nagrinėjimo metu pakeitus savo poziciją ir jau teigiant, kad pinigai buvo skolinami jos sugyventiniui, trečiajam asmeniui V. S. asmeninėms reikmėms taip pat byloje nėra įrodyti, todėl atsakovei neįrodžius, kad ji ieškovės paskolintas pinigų sumas sugrąžino ieškovei, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Priteistina iš atsakovės ieškovės naudai 55 700 Eur skolos.
Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 29 d. iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, ir 6.210 straipsnio 1 dalis) .
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (ieškovės atstovo prašymas )
Ieškovės atstovas prašė teismo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nuolat prieš pat paskirtus teismo posėdžius buvo teikiami įrodymai, prašomi juos priimti, kai jie galėjo būti pateikti anksčiau.
Reikalavimas procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Taip pat to reikalauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.).
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 ir kt.).Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teismo sprendimo priėmimą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Iš bylos aplinkybių žinoma, jog atsakovė , jos atstovas nesavalaikiai teikė į bylą įrodymus, kai juos pateikti turėjo ir galėjo anksčiau, dėl ko teismas , ar kita šalis neturėjo laiko su jais susipažinti, jų įvertinti ir pasisakyti dėl jų priėmimo, dėl ko reikėdavo ne vieną teismo posėdį atidėti. Be to įrodymų teikimo būtinybė neiškilo vėliau. Kiek žinoma iš bylos medžiagos, 2024-04-11 buvo organizuojamas teismo posėdis 09:00 val., tačiau atsakovės atstovas 08:38 val. prieš pat teismo posėdį teikė papildomus įrodymus (DOK Nr.18986), jų kiekis buvo didelis, ieškovės atstovas prašė posėdį atidėti, nurodė, kad jų nėra gavęs ir trečiasis asmuo, reikia su jais susipažinti, pasisakyti dėl jų priėmimo į bylą. Ieškovės atstovas prašė teismo, kad atsakovės atstovas įrodymus pateiktų nors likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio pradžios. Suteikiant galimybę ieškovei ir trečiajam asmeniui susipažinti su naujais įrodymais, teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti 2024-05-20 09:30 val., o atsakovė buvo įpareigota, jei dar teiktų įrodymus, juos pateikti ne vėliau kaip iki 2024-05-10.Nepaisant tokio teismo įpareigojimo, nenurodydama svarbių priežasčių 2024-05-20 atsakovė vėl teikė papildomus įrodymus (DOK Nr. 26111 ir DOK Nr.26190), dėl ko ieškovės atstovas siūlė taikyti CPK 95 straipsnį ir paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.2024-05-20 posėdžio metu buvo leista atsakovei ir jos atstovui pasiruošti baigiamosios kalboms , dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas 2024-05-30 09 val. Teismo posėdžio dieną 08:05 val. atsakovės atstovas vėl pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir jų prijungimo prie civilinės bylos (DOK-28301), kurių vien tik priedų -38, o lapų skaičius-405. Teismas vėl buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą, nes nebuvo fizinės galimybės su jais susipažinti iki teismo posėdžio pradžios ir išspręsti pateiktus prašymus. Ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas iki 2024-06-07 pateikti savo nuomonę dėl posėdžio dieną atsakovės pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo. Posėdis buvo atidėtas 2024-06-11.
Dėl tokių atsakovės veiksmų buvo reikalinga atidėti net kelis teismo posėdžius, o teikiami įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko juos surinkti ir pateikti teismui , atsakovė ir jos atstovas ne kartą buvo perspėti dėl prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos laiku, net nustatytas terminas iki kurio jie galėjo nevaržomai teikti įrodymus, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas galėtų su jais susipažinti ir išspręsti pareikštus prašymus, tačiau jie be svarbių priežasčių būdavo teikiami prieš pat paskirtą teismo posėdį, ignoruojant perspėjimus ir teismo įpareigojimus, tuo piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis dėl prašymų teikti įrodymus pateikimo.
Šioje konkrečioje byloje atsakovės netinkamas naudojimasis CPK 42 straipsnyje numatyta teise teikti įrodymus ir pateikti prašymus neabejotinai sukliudė bylą išnagrinėti greičiau ir operatyviau pasiekti pagrindinį CPK principą - kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) , o tai reiškia piktnaudžiavimą teise, todėl atsakovei skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šioje byloje ieškovė yra patyrusi 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, kurios pagal 2023-06-12 prašymą Nr. DOK-27879 yra pagrįstos sąskaitos išrašu ir 2023-01-31 išankstine sąskaita už teisines paslaugas , taip pat 1061 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės V. M. priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos ieškovės J. S. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės taip pat priteistina 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,96 straipsnis ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės J. S. ieškinį patenkinti .
Priteisti iš atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 55700 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus eurų) skolos , 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3061 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,58 Eur (trisdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išlaidas valstybei sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų ( esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5662.
Skirti atsakovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.