Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Ieškinyje ieškovė teigia ir pateikia įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2022-03-21 per septyniolika bankinių pavedimų paskolino V. M. 55700 Eur. Šalys nebuvo sudariusios rašytinių sutarčių, nenustatę paskolos grąžinimo terminų, nes šalis siejo pakankamai artimi santykiai. Ieškovės sūnus gyveno kartu su atsakove, jie turi bendrą vaiką, bet žodžiu buvo sutarę, kad paskolas grąžins kai to ieškovė paprašys. Ieškovė teigė, kad tiksliai net nebeatsimena visų bankinių pavedimų pervestų sumų panaudojimo paskirties, nes jų buvo nemažai, bet atsimena, kad piniginės lėšos atsakovei buvo skirtos kreditų, palūkanų dengimui, gyvulių ar turto (namo) įsigijimui , t.y. atsakovės kaip ūkininkės ūkio reikalams. Ieškovė apklausta paaiškino , kad pervesdama sumas atsakovei minėtu laikotarpiu mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskola“, t.y. kaip buvo iš tikrųjų, duodavo dar ir grynaisiais pinigais, bet tų pinigų neprašo. Rašytinių sutarčių nesudarinėjo, nes pasitikėjo atsakove, o ir sumas pervedusi bankiniu pavedimu, manė, kad toks banko išrašas yra rimtas dokumentas.

Įstatyme paskola apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino .

Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolų sutarčių bendrąja paprasto rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja bankiniais mokėjimo nurodymais. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog minėtu laikotarpiu nuo , t.y. nuo 2015-07-03 iki 2022-03-21, ieškinyje nurodyta suma ieškovės buvo pervesta į atsakovės tris sąskaitas, mokėjimo paskirtyje įrašant „Paskola“ (t.y.2015-07-03 pervesta 3000 Eur; 2015-08-28 pervesta 500 Eur;2016-06-30 pervesta 3000 Eur;2016-11-29 pervesta 500 Eur;2018-09-19 pervesta 700 Eur;2019-09-04 pervesta 1000 Eur;2020-03-31 pervesta 1500 Eur;2020-04-28 pervesta 3000 Eur;2020-06-05 pervesta 1500 Eur;2020-07-07 pervesta 3500 Eur;2020-11-30 pervesta 200 Eur; 2021-01-19 pervesta 1000 Eur;2021-03-05 pervesta 3300 Eur;2021-07-19 pervesta 5000 Eur;2022-01-27 pervesta 5000 Eur;2022-02-15 pervesta 3000 Eur;2022-03-21 pervesta 20.000 Eur). Byloje nėra šalių ginčo, kad lėšas ieškovė perdavė, o atsakovė jas gavo, tačiau atsakovės teigimu, tai nebuvo paskola. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė kelias skirtingas versijas. Iš pradžių ji teigė, kad tai ieškovė sugrąžindavo jai suteiktas paskolas grynaisiais pinigais, tik mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad tai ne paskolos grąžinimas, o paskola. Vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė kitą versiją, kad pinigai buvo skirti ieškovės sūnui V. S. asmeninėms reikmėms, kuriam ji tiesiogiai negalėdavo pervesti sumų, nes jo sąskaita buvo areštuota. Pinigus trečiasis asmuo išsigrynindavo ir naudojo savo reikmėms, nes buvo bedarbis .Be to atsakovė taip pat teigė, jog pinigus ieškovė pervesdavo, nes jos sūnus įkalbindavo atsakovę pasiimti techniką, kurios nereikia jos ūkiui, teigdavo, kad uždirbs pinigų, bet to neįgyvendindavo ir reikėdavo mokėti įmokas už ją.

Atsakovė V. M. pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad draugiški ir pasitikėjimu susiklostę santykiai tarp ieškovės ir jos susiklostė vien dėl to, kad ieškovės ir atsakovės pažinties metu atsakovė V. M. buvo sėkmingai ūkininkaujanti ūkininko ūkio savininkė. Nuo pat 2013 metų ieškovės sūnus V. S. siekė atsakovės palankumo, puoselėjo romantiškus jausmus tikėdamasi, jog atsakovė už jos tekės ir jis galės tapti atsakovės ūkio partneriu ar bendrasavininku. Apie tai ne kartą buvo užsiminusi ir pati ieškovė, besidžiaugdama, kad sūnus V., pagaliau bando susitvarkyti gyvenimą, būti atsakingesnis ir pareigingesnis. Atsakovės sūnui V. S. tai iš dalies pavyko , nes (duomenys neskelbtini) metais ieškovės sūnui, trečiajam asmeniui byloje V. S. ir atsakovei gimė dukra. Atsakovės ir ieškovės pažinties metu ieškovės vyrui mirus, perimtas ūkis gyvavo sunkiai, turėjo sunkumų, jos ūkyje nebuvo kam dirbti. Pasinaudodama, kad jos sūnus V. S. palaiko labai gerus santykius su atsakove, ieškovė J. S. nuolat pasipasakodavo atsakovei apie savo sunkią situaciją jos perimtame ūkyje ,kol 2015 m. atsakovė, tikėdama ieškovės sūnaus rimtais ketinimais, pasiūlė savo pagalbą ir pasisiūlė ieškovei J. S. pagelbėti pinigais, kuriuos ji grąžintų kai situacija ieškovės ūkyje pagerėtų. Atsakovė atsiliepime teigia, kad 2015 metų pavasarį, eilinės viešnagės pas ieškovę J. S. metu, jos namuose (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei 3500 Eur grynaisiais pinigais, iš esmės nelabai tikėdamasi, kad ieškovė kada nors juos grąžins, o ir pati neketino reikalauti jų sugrąžinti, įvertindama, kad ateityje ieškovės ūkį, pasak ieškovės , galbūt perims jos sūnus V. S. ir ateityje ūkiai galbūt susijungs ir taps vienu trečiojo asmens V. S. ir atsakovės kartu valdomu ūkiu. Tai buvo ta priežastis dėl kurios atsakovė nereikalavo ir nerodė iniciatyvos su ieškove sudaryti rašytinę paskolos sutartį. Ieškovė, pasak atsakovės paimdama pinigus prisižadėjo juos kiek galėdama greičiau grąžinti, nors atsakovė davusi suprasti, kad jų galima ir negrąžinti. Jokia rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaroma, kadangi atsakovė tuo metu ieškovei perduotus pinigus labiau laikė pagalba, o ne paskola, todėl nelabai tikėjosi, kad pinigai atsakovei bus grąžinti. 2015-07-03 ir 2015-08-28, praėjus 3-4 mėnesiams po pinigų ieškovei perdavimo, pastaroji bankiniais pavedimais atsakovės jai duotus (paskolintus) 3500 Eur pervedė į atsakovės banko sąskaitą, pavedimų paskirtyje nurodydama “Paskola”. Toks pinigų gražinimas atsakovei sustiprino pagarbos jausmą ieškovės atžvilgiu, o tuo pačiu sustiprino ir atsakovės kylančius jausmus ieškovės sūnui V. S., dėl ko atsakovei ir ieškovės sūnui (duomenys neskelbtini) gimė dukra ir atsakovė tapo ieškovės anūkės mama.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip teigė, kad ieškovė J. S. laikotarpyje nuo 2016 iki 2022 metų vis drąsiau kreipdavosi į atsakovę, prašydama suteikti pagalbą pinigais, kuri neatsisakydavo padėti savo dukters močiutei, ir, nors ir tikėdama, kad pinigai jai bus grąžinti, įvairiomis sumomis – kartais 500,- Eur, kartais 3000,- Eur – ieškovei perduodavo pinigus. Pinigai ieškovei būdavo perduodami įvairiose vietose – ieškovės namuose, tuometiniuose atsakovės namuose (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). Ieškovė J. S. atvirai bendraudavo su atsakove, dažnai atvykdavo pas anūkę, praleisdavo daug laiko ir atsakovės ūkyje, pasakodavo, kad jai yra sunku ūkininkauti, nėra kam ūkyje dirbti, reikia samdyti žmones, techniką, o tam reikalingi pinigai, kurių nors ir nedidelėmis, ar sąlyginai nedidelėmis, sumomis vis pritrūksta einamuoju momentu. Atsakovė V. M. kiek galėdama finansiškai pagelbėdavo ieškovei duodama tuo metu jai reikiamą pinigų sumą, o ieškovė J. S. po kurio laiko vis grąžindavo jai duotus pinigus pervesdama juos į V. M. banko sąskaitą. Laikui bėgant, atsakovei vis tvirčiau tikint ieškovės J. S. sąžiningumu, ji drąsiau teikė finansinę pagalbą ieškovei vis didesnėmis sumomis. Teikdama finansinę paramą ieškovei atsakovė veikė savo rizika ir nesudarė sutarčių, nes tai nebuvo įvardinama kaip paskola, kadangi ieškovė grąžindavo suteiktą paramą iš anksto nesutartomis dalimis, todėl jai nebuvo pagrindo ieškove nepasitikėti. Pagelbėdama ieškovei ir jos ūkiui atsakovė net nupirko iš ieškovės ūkio gyvulius už didesnę nei tuo metu buvo rinkoje kainą, tam kad pastaroji nesijaustų skolinga ir priklausoma nuo atsakovės galimybių jai pagelbėti. Kadangi ieškovės ūkis iki 2022-12-31 neturėjo savos žemės ūkio technikos turimai žemei dirbti, tai atsakovė duodavo neatlygintinai savo turimą techniką ir padargus, kad ieškovės sūnus V. S. galėtų apdirbti savo motinos J. S. turimą žemės ūkio paskirties žemę – nušienautų, apartų, apsėtų, patręštų ir už tai nereikalavo iš J. S. jokio nuomos mokesčio už suteiktą techniką. Kažkuriuo metu, tai galėjo būti apie 2018-2019 metus, atsakovė V. M. netgi pasisiūlė prižiūrėti J. S. ūkio gyvulius, tokiu būdu suteikdama pagalbą J. S. ir jos ūkiui ne tik pinigais, bet ir savo darbu ir už tai neprašydama jokio atlygio. Ieškovės nemaža dalis gyvulių buvo atgabenti į atsakovės ūkį, kur atsakovė juos prižiūrėjo. Atsakovės prižiūrėtus ir užaugintus gyvulius ieškovė parduodavo UAB “Biovela - Utenos mėsa” ir gaudavo pinigus. J. S. kažkuriuo metu – apie 2020 metus buvo reikalinga didesnė finansinė pagalba, kadangi, kaip ji sakėsi, ji ketino ar tai jau pirko nekilnojamąjį turtą ar tai sodybą su žeme ,ar tai dirbamą žemę. Be to atsakovė kurį laiką teikė finansinę pagalbą ir ieškovės sūnui – kas mėnesį V. S. skolino pinigus tikslinei paskirčiai pervesdama pinigus tiesiogiai automobilio pardavėjui pagal V. S. sudarytą sutartį už jo nusipirktą automobilį. Be to, kai antstolės I. Bakšienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla, pagal kurią iš ieškovės sūnaus V. S. buvo išieškoma 5043,39 Eur suma, tai atsakovė, o ne jo motina J. S., jam paskolino reikiamą sumą įsiskolinimui sumokėti pervesdama pinigus iš atsakovės sąskaitos į antstolės Irenos Bakšienės banko sąskaitą.

2022 metų vasarą, atsakovė pastebėjo, kad V. S. pasidarė nelabai sąžiningas, vis mažiau dėmesio ėmė skirti jo ir atsakovės bendrai dukrai, be to tuo metu paaiškėjo faktai, kad ieškovės sūnus atsakovei nežinant ir be jos leidimo naudojasi atsakovės ūkininko ūkio rekvizitais bei savinasi atsakovės ūkio vardu perkamas prekes ir galimai jas perduodant motinai J. S. Atsakovė teigė, kad dėl šių faktų kreipėsi į policiją. Paaiškėjus šioms aplinkybėms atsakovės ir ieškovės sūnaus V. S. tarpusavio santykiai nutrūko, o po bandymo pasikalbėti su ieškove dėl jos sūnaus elgesio nutrūko ir atsakovės bendravimas su ieškove .

Atsakovė nurodė, kad finansinės institucijos, vykdydamos piniginių lėšų pervedimus reikalauja, kad klientai kuo aiškiau ir nedviprasmiškai įvardintų atliekamų piniginių pervedimų paskirtį. Ieškovė, naudodamasi ne vienos finansinės institucijos paslaugomis tai turėjo žinoti, tačiau kaip dabar atsakovei paaiškėjo, tyčia mokėjimų paskirtyje įrašė tik vieną žodį „paskola“, o ne „grąžinama paskola“.

Apklausta teismo posėdžio metu V. M. jau paaiškino , kad tai ne ji skolino pinigus ieškovei, bet ieškovė pinigus į jos sąskaitą pervedė kaip skirtas jos sūnui , t.y. trečiajam asmeniui V. S., su kuriuo ji tuo metu gyveno, jo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nebeįrodinėjo aplinkybių nurodytų jos atsiliepime į ieškinį , jog tai ji grynaisiais pinigais perduodavo sumas ieškovei, kuri jas grąžindavo bankiniais pavedimais. Ji teigė, kad negavo paskolos dalyko, o pervestas ieškovės sumas gavo trečiasis asmuo V. S. Paaiškino, jog ieškovė tiesiogiai nevesdavo į sūnaus sąskaitą, nes jos dėl trečiojo asmens skolų buvo areštuotos, t.y. kad antstolė nesurašytų pervestų sumų. Iš byloje pateikto 2024-05-08 antstolės rašto Nr. S-24-115-14755 (2024-05-30 DOK-28301) matyti, kad vykdomosios bylos buvo įvykdytos iki 2013-04-07, t.y. to laikotarpio, kaip teigia atsakovė ir trečiasis asmuo kai jie pradėjo gyventi kartu. Po to yra tik nedidelės baudos, po 43,44 ar 81,09 Eur dydžio , o areštas didesnei sumai buvo 2021-05-18 , t.y. 3768,89 Eur, kuri įvykdyta 2022 metais. Tuo tarpu paskolos ieškovės teiktos nuo 2015 m., kai vykdomosios bylos buvo pabaigtos arba likusi dalis tik dėl nedidelių sumų, todėl nėra pagrindo daryti kategoriškai išvadai, kad dėl turimų skolų ieškovė negalėjo sūnui pervesti prašomų lėšų, o tik į jo draugės, t.y. atsakovės sąskaitas.

Ieškovė J. S. apklausta paneigė aplinkybes nurodytas atsakovės atsiliepime į ieškinį, teigdama, jog niekada atsakovė jai nedavė grynaisiais pinigų kaip paskolos. Teigė, jog su vyru ji ūkininkavo daug metų, o vyrui mirus, tęsė ūkio veiklą. Ji tikėjo, kad atsakovė paskolintas sumas grąžins, kai pastarosios ūkis atsistos ant kojų. Paneigė nurodytas atsakovės aplinkybes dėl gyvulių atvežimo į jos ūkį ir paaiškino, jog gyvulius atvežė į atsakovės ūkį, nes jos fermoje, kurioje buvo laikoma dalis gyvulių, įlūžo stogas ir siekiant apsaugoti gyvulius, užtikrinti jų gerovę, minėti gyvuliai atsakovės sutikimu buvo perkelti į atsakovės ūkį, į (duomenys neskelbtini). Nuvežus gyvulius, juos prižiūrėjo jos sūnus V. S. Ji buvo ir pašarus gyvuliams nupirkusi už savo lėšas. Ji nežinojo, kad atsakovė persirašė tuos gyvulius. Tai, kad atsakovė pardavinėjo ieškovės gyvulius ji žinojo, tam neprieštaravo, tačiau pinigų už parduotus gyvulius ji iš atsakovės negavo.

Ieškovė teigė, jog buvo susitarta su atsakove, kad kai ji turės pinigų juos sugrąžins, be jokių palūkanų. Kai atsakovė jau nebegyveno su jos sūnumi, ji kartu su sūnumi V. S. buvo nuvykusi pas atsakovę pasikalbėti dėl paskolintų pinigų sugrąžinimo. Iš pradžių atsakovė nurodė, jog nieko neskolinga, bet po to sutiko, kad sugrąžins pusę sumos. Teigė, kad kitą pusę tegu sugrąžina jos sūnus. Atsakovė paaiškino, jog ji nesutiko, kad jai būtų grąžinta tik pusę jos paskolintos sumos. Ieškovė paaiškino, jog pinigus skolino tik atsakovei, o kai reikdavo pinigų paskolinti sūnui jam pervesdavo į sąskaitą arba duodavo grynaisiais pinigais. Paaiškino, jog tokią galimybę padėti turėjo, nes ūkininkavo, dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui įrodymus (2023-06-09 , DOK Nr. 27783), t.y. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už atsakovei „Swedbank lizingas“ , UAB suteikiamą finansavimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2021-07-29 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, kuria ji laidavo už atsakovės perkamas 22 karves,2 veršingas telyčias, 6 telyčaites ; 2023-01-19 prašymą (duomenys neskelbtini), kuriuo sutiko, kad iš jos praduodamo pieno pajamų kas dekadą būtų sudengiama po 1000 Eur pagal gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) nurodant, kad paskolą dengia kaip laiduotoja už V. M.

Apklaustas trečiasis asmuo V. S. teigė, kad jo mama pervesdavo įvairias sumas atsakovei įvairioms jos turimo asmeninio ūkio reikmėms, kreditų dengimui, turto įsigijimui .Jam mama nevesdavo pinigų per atsakovės sąskaitas, o jeigu trūkdavo lėšų -duodavo grynaisiais arba tiesiogiai pervesdavo į jo sąskaitą, nes jis neturėjo tokių didelių skolų, dėl kurių nebūtų galima pinigus pervesti į jo sąskaitą. Ieškovė yra pateikusi teismui įrodymus, kad 2017 m. ir 2019 metais į sūnaus V. S. sąskaitą pervedė bankiniais pavedimais atitinkamas sumas, t.y. 2017-02-27 pervedė 400 Eur , o 2019-06-04 kaip paskolą pervedė 600 Eur (Biržų kredito unijos pažymos,2024-04-10 DOK Nr.18951).

Atsakovė į bylą yra pateikusi trijų bankų, kuriuose yra atidarytos jos vardu sąskaitos, išrašus, taip pat bankų sąskaitų analizę. Iš šių įrodymų matyti, jog 2015-07-03 ieškovė atsakovei perveda 3000 Eur, o iš AB SEB banko išrašo (2024-05-30 DOK Nr. 28301,priedas Nr. 21 ), atsakovė tą pačią dieną atlieka 2800 Eur mokėjimo pavedimą K. J. , o vėliau ir 200 Eur pavedimą už telyčias. Iš 2015-08-28 SEB banko išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr. 21) matyti, kad ieškovė perveda atsakovei 500 Eur, o atsakovė disponuodama gautomis lėšomis perveda lėšas paskolų grąžinimui įvairioms kredito bendrovėms ir tik 10 Eur yra pervedama trečiajam asmeniui V. S. Iš AB Swedbank išrašo matyti, kad likutis šioje atsakovės sąskaitoje 2016-05-31 buvo 0 Eur, 2015-06-30 ieškovė perveda į šią sąskaitą kaip paskolą 3000 Eur (DOK Nr. 2830, priedas Nr.19).2016-06-29 atsakovė į savo sąskaitą AB Swedbank persiveda 31300 Eur, sekančią dieną ieškovė ji suteikia 3000 Eur paskolą,2016-07-07 atsakovė sąskaitą pasipildo 300 Eur,2016-07-11 100 Eur pasipildo ir 2016 07-11 perveda 34565,99 Eur mokėjimą į UAB „Swedbank lizingas“ pagal avansinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK Nr. 28301,priedas Nr.19).Iš Rokiškio kredito unijos išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr.17) matyti, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą perveda 3300 Eur ir atsakovė trimis pavedimais po 1000 Eur,1000 Eur ir 1300 Eur tą pačią dieną perveda į J. A. sąskaitą pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė apklausta paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pirko iš J. A. ir tai buvo dalinė įmoka už perkamą turtą. Iš AB Swedbank išrašo (DOK Nr. 28301,priedas Nr.25) matyti, kad 2022-03-21 ieškovė atsakovei perveda 20 000 Eur nurodydama paskirtį-Paskola, o atsakovė tą pačią dieną perveda J. A. 7000 Eur ir 300 Eur už žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį kaip galutinį mokėjimą, 2022-03-22 sumoka 1500 Eur ir 8000 Eur Paysera LT paskolos įmoką,03-24 tam pačiam gavėjui sumoka 1000 Eur, perka pirkinius, t.y.2022-03-25 HUSQVARNA parduotuvėje už 800 eur,2022-03-31 sumoka 300 Eur AB „Kauno grūdai“ pagal vekselį, atlieka įvairius pavedimus už įvairias paslaugas.

Aptarti sąskaitų išrašai neįrodo atsakovės teiginių, jog gautos lėšos iš ieškovės buvo panaudotos trečiojo asmens V. S. asmeninėms reikmėms , t.y. kad jis skolinosi lėšas. Priešingai, matyti, kad atsakovė savo valia ieškovės paskolintus pinigus panaudojo savo įsipareigojimų vykdymui, ar turtui įsigyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovės banko kortelę turėjo išimtinai trečiasis asmuo, kad jis būtų išsigryninęs gautas iš ieškovės sumas, nėra pateikta įrodymų , kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl disponavimo svetima kortele, ar už jos naudojimą asmuo nubaustas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gautas iš ieškovės lėšas būtų sugrąžinusi .Atsakovė pateikė 2021-10-26 siųstą žinutę telefonu ieškovei, kad ji nepervedinėtų pinigų į jos sąskaitą su įrašu „Paskola“, nes ji nieko iš jos nesiskolina, į ką ieškovė atsakė atsiųsdama iškeltą rankos nykštį. Po šios žinutės ieškovė vėl vesdavo atsakovei pinigus su tokiu pačiu įrašu, tačiau iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė pervestų sumų negrąžindavo, pinigais disponuodavo, vykdydavo savo įsipareigojimus , pirko turtą.

Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad ji lėšas perdavė atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad tai ji skolino lėšas ieškovei, o pastaroji jas sugrąžindavo bankiniais pavedimais įvardindama mokėjimo paskirtį kaip „Paskola“, o ne „Paskolos grąžinimas“, taip pat atsakovei bylos nagrinėjimo metu pakeitus savo poziciją ir jau teigiant, kad pinigai buvo skolinami jos sugyventiniui, trečiajam asmeniui V. S. asmeninėms reikmėms taip pat byloje nėra įrodyti, todėl atsakovei neįrodžius, kad ji ieškovės paskolintas pinigų sumas sugrąžino ieškovei, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Priteistina iš atsakovės ieškovės naudai 55 700 Eur skolos.