Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1701-601/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-21
Bylos Nr.: e2A-1701-601/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00467-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: V. M.
Ieškovas: J. S.
Trečiasis asmuo: V. S.

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1701-601/2024Teisminio proceso Nr.

2-37-3-00467-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-49-620/2024 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo su trečiuoju asmeniu V. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės V. M. 55 700 Eur skolos ieškovės J. S. naudai, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2022 m. kovo 21 d. per septyniolika bankinių pavedimų paskolino atsakovei iš viso 55 700 Eur, mokėjimo paskirties laukelyje nurodydama, jog pinigai pervedami kaip „Paskola“. Teigia, kad abi šalis siejo draugiški ir pasitikėjimu paremti santykiai, todėl šalys rašytinių sutarčių nesudarė, tačiau žodžiu susitarė, kad pinigai skolinami be palūkanų, o jie bus grąžinti ieškovei to pareikalavus. 2023 m. vasario 2 d. Reikalavimu ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti paskolintus pinigus iki 2023 metų kovo 10 d. Atsakovė paskolintų pinigų negrąžino, pareikšdama, jog nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir ji neprivalo grąžinti pinigų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė pervesdavo pinigus į jos sąskaitą ir jie buvo skirti ieškovės sūnui, trečiajam asmeniui V. S., jo asmeninių poreikių tenkinimui, kuriam tiesiogiai negalėjo pervesti pinigų į jo sąskaitą, nes jis turėjo skolų ir antstolė būtų pervestas sumas nurašiusi. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad tai ji skolino pinigų ieškovei kaip savo sugyventinio V. S. motinai ir dukters močiutei, duodama įvairiomis sumomis grynaisiais, o atsakovė juos grąžindama bankiniais pavedimais į jos sąskaitas pavedimų paskirtyje nurodydama ne paskolos grąžinimas, o paskola.

4. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Patvirtino, kad su atsakove buvo sugyventiniai ir kartu pragyveno apie devynerius metus, iki 2022 m. vasaros pabaigos, o per tą laiką susilaukė bendro vaiko. Teigė, jog visus asmeninio ūkio finansinius reikalus tvarkė asmeniškai atsakovė V. M.. Jis buvo paprastas darbininkas, vykdantis atsakovės nurodymus. Patvirtino, kad atsakovė ne kartą skolinosi pinigų iš ieškovės savo asmeninio ūkio skoloms padengti, pirkti techniką, ūkio plėtrai. Teigė, jog atsakovės ūkiui vis trūkdavo pinigų. Rašytinių sutarčių, kiek žino, nesudarydavo, o vesdama iš sąskaitos mama nurodydavo, kad suteikia paskolą. Pažymėjo, kad ir jis net savo vienintelį asmeninį turtą - žemės sklypą įkeitė kredito davėjui dėl paskolos V. M. ūkiui suteikimo, ko pasekoje jo žemės sklypas buvo parduotas ir padengta atsakovės skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės V. M. 55 700 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 061 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. S. naudai.

6. Teismas, vertindamas atsakovės paaiškinimą dėl pinigų pervedimo trečiojo asmens V. S. naudai, nurodė, kad iš byloje pateikto 2024-05-08 antstolės rašto Nr. S-24-115-14755 (2024-05-30 DOK-28301) matyti, kad vykdomosios bylos buvo įvykdytos iki 2013-04-07, t. y. iki to laikotarpio, kaip teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, kai jie pradėjo gyventi kartu. Po to yra tik nedidelės baudos, po 43,44 ar 81,09 Eur dydžio, o areštas didesnei sumai buvo 2021-05-18, t. y. 3 768,89 Eur, kuri įvykdyta 2022 metais. Tuo tarpu paskolos ieškovės teiktos nuo 2015 m., kai vykdomosios bylos buvo pabaigtos arba likusi dalis tik dėl nedidelių sumų, todėl nėra pagrindo daryti kategoriškai išvadai, kad dėl turimų skolų ieškovė negalėjo sūnui pervesti prašomų lėšų, o tik į jo draugės, t. y. atsakovės sąskaitas.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė laiduodavo už atsakovę, tą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai (2023-06-09, DOK Nr. 27783), t. y. 1) 2016-07-04 sutartis Nr. LT113139 AL, kuria laidavo už atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ , UAB suteikiamą finansavimą pagal 2016 m. liepos 4 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. LT 113139; 2) taip pat 2021-07-29 gyvulių pirkimo pardavimo sutartis, kuria ji laidavo už atsakovės perkamas 22 karves, 2 veršingas telyčias, 6 telyčaites; 3) 2023-01-19 prašymas kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo sutiko, kad iš jos parduodamo pieno pajamų kas dekadą būtų sudengiama po 1 000 Eur pagal gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2021-07-29, nurodant, kad paskolą dengia kaip laiduotoja už V. M..

8. Įvertinęs atsakovės banko sąskaitas, teismas nustatė, kad: 1) 2022-01-28 iš ieškovės atsakovė gauna 5 000 Eur, kur 2022-01-28, t. y. tą pačią dieną perveda 4 000 Eur V. S. už perkamus galvijus, o 2022-01-31 1 000 Eur persiveda sau į kitą sąskaitą; 2) 2015-07-03 ieškovė atsakovei perveda 3 000 Eur, o atsakovė tą pačią dieną atlieka 2 800 Eur mokėjimo pavedimą K. J., o vėliau ir 200 Eur pavedimą už telyčias; 3) iš 2015-08-28 SEB banko išrašo matyti, kad ieškovė perveda atsakovei 500 Eur, o atsakovė disponuodama gautomis lėšomis perveda lėšas paskolų grąžinimui įvairioms kredito bendrovėms ir tik 10 Eur yra pervedama trečiajam asmeniui V. S.; 4) Iš AB Swedbank išrašo matyti, kad likutis šioje atsakovės sąskaitoje 2016-05-31 buvo 0 Eur, 2015-06-30 ieškovė perveda į šią sąskaitą kaip paskolą 3 000 Eur; 4) 2016-06-29 atsakovė į savo sąskaitą AB Swedbank persiveda 31 300 Eur, sekančią dieną ieškovė jai suteikia 3 000 Eur paskolą, 2016-07-07 atsakovė sąskaitą pasipildo 300 Eur, 2016-07-11 100 Eur pasipildo ir 2016-07-11 perveda 34 565,99 Eur mokėjimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansinę sąskaitą Nr. 8670413540 (DOK Nr. 28301,priedas Nr. 19); 5) iš Rokiškio kredito unijos išrašo (DOK Nr. 28301, priedas Nr. 17) matyti, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą perveda 3 300 Eur ir atsakovė trimis pavedimais po 1 000 Eur, 1 000 Eur ir 1300 Eur tą pačią dieną perveda į J. A. sąskaitą pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį; 6) iš AB Swedbank išrašo (DOK Nr. 28301, priedas Nr. 25) matyti, kad 2022-03-21 ieškovė atsakovei perveda 20 000 Eur nurodydama paskirtį – „Paskola“, o atsakovė tą pačią dieną perveda J. A. 7 000 Eur ir 300 Eur už žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį kaip galutinį mokėjimą, 2022-03-22 sumoka 1 500 Eur ir 8 000 Eur Paysera LT paskolos įmoką, 2022-03-24 tam pačiam gavėjui sumoka 1 000 Eur, perka pirkinius, t. y. 2022-03-25 HUSQVARNA parduotuvėje už 800 Eur, 2022-03-31 sumoka 300 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį, atlieka įvairius pavedimus už įvairias paslaugas. Teismas vertino, kad aptarti sąskaitų išrašai neįrodo atsakovės teiginių, jog gautos lėšos iš ieškovės buvo panaudotos trečiojo asmens V. S. asmeninėms reikmėms, t. y. kad jis skolinosi lėšas. Priešingai, matyti, kad atsakovė savo valia ieškovės paskolintus pinigus panaudojo savo įsipareigojimų vykdymui, ar turtui įsigyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovės banko kortelę turėjo išimtinai trečiasis asmuo, kad jis būtų išsigryninęs gautas iš ieškovės sumas, nėra pateikta įrodymų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl disponavimo svetima kortele, ar už jos naudojimą asmuo nubaustas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gautas iš ieškovės lėšas būtų sugrąžinusi. Atsakovė pateikė 2021-10-26 siųstą žinutę telefonu ieškovei, kad ji nepervedinėtų pinigų į jos sąskaitą su įrašu „Paskola“, nes ji nieko iš jos nesiskolina, į ką ieškovė atsakė atsiųsdama iškeltą rankos nykštį. Po šios žinutės ieškovė vėl vesdavo atsakovei pinigus su tokiu pačiu įrašu, tačiau iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė pervestų sumų negrąžindavo, pinigais disponuodavo, vykdydavo savo įsipareigojimus, pirko turtą.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė kaip protingas asmuo, gavusi minėtas lėšas, kurių paskirtis įvardinta kaip paskola ir tas lėšas priimdama, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių tarp jos ir ieškovės buvimą. Laikytina, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovei pervestas lėšas, kaip šiuo nagrinėjamu atveju, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad ji lėšas perdavė atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad tai ji skolino lėšas ieškovei, o pastaroji jas sugrąžindavo bankiniais pavedimais įvardindama mokėjimo paskirtį kaip „Paskola“, o ne „Paskolos grąžinimas“, taip pat atsakovei bylos nagrinėjimo metu pakeitus savo poziciją ir jau teigiant, kad pinigai buvo skolinami jos sugyventiniui, trečiajam asmeniui V. S. asmeninėms reikmėms taip pat byloje nėra įrodyti, todėl atsakovei neįrodžius, kad ji ieškovės paskolintas pinigų sumas sugrąžino ieškovei, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

11. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė, jos atstovas nesavalaikiai teikė į bylą įrodymus, kai juos pateikti turėjo ir galėjo anksčiau, dėl ko teismas, ar kita šalis neturėjo laiko su jais susipažinti, jų įvertinti ir pasisakyti dėl jų priėmimo, dėl ko reikėdavo ne vieną teismo posėdį atidėti. Be to įrodymų teikimo būtinybė neiškilo vėliau. Kiek žinoma iš bylos medžiagos, 2024-04-11 buvo organizuojamas teismo posėdis 09:00 val., tačiau atsakovės atstovas 08:38 val. prieš pat teismo posėdį teikė papildomus įrodymus (DOK Nr.18986), jų kiekis buvo didelis, ieškovės atstovas prašė posėdį atidėti, nurodė, kad jų nėra gavęs ir trečiasis asmuo, reikia su jais susipažinti, pasisakyti dėl jų priėmimo į bylą. Ieškovės atstovas prašė teismo, kad atsakovės atstovas įrodymus pateiktų nors likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio pradžios. Suteikiant galimybę ieškovei ir trečiajam asmeniui susipažinti su naujais įrodymais, teismas privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti 2024-05-20 09:30 val., o atsakovė buvo įpareigota, jei dar teiktų įrodymus, juos pateikti ne vėliau kaip iki 2024-05-10. Nepaisant tokio teismo įpareigojimo, nenurodydama svarbių priežasčių 2024-05-20 atsakovė vėl teikė papildomus įrodymus (DOK Nr. 26111 ir DOK Nr. 26190), dėl ko ieškovės atstovas siūlė taikyti CPK 95 straipsnį ir paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 2024-05-20 posėdžio metu buvo leista atsakovei ir jos atstovui pasiruošti baigiamosios kalboms, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas 2024-05-30 09 val. Teismo posėdžio dieną 08:05 val. atsakovės atstovas vėl pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo ir jų prijungimo prie civilinės bylos (DOK-28301), kurių vien tik priedų - 38, o lapų skaičius - 405. Teismas vėl buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą, nes nebuvo fizinės galimybės su jais susipažinti iki teismo posėdžio pradžios ir išspręsti pateiktus prašymus. Ieškovei ir trečiajam asmeniui buvo nustatytas terminas iki 2024-06-07 pateikti savo nuomonę dėl posėdžio dieną atsakovės pateikto prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo. Posėdis buvo atidėtas 2024-06-11. Teismas tokį atsakovės elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskyrė 100 Eur baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-49-620/2024 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. apylinkės teismas skundžiamame sprendime rėmėsi tik pinigų perdavimo faktu bei vienašališku ieškovės pareiškimu (įrašu mokėjimo paskirtyje, vieninteliu žodžiu „Paskola“) kaip esminę reikšmę turinčia aplinkybe. Tuo tarpu jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų objektyviai ir pagrįstai daryti išvadą apie atsakovės įsipareigojimą konkrečia, iš anksto aptarta tvarka ir terminais, grąžinti ieškovei pinigus, byloje nustatyta nebuvo;

1.2. apylinkės teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo žodiniuose teismo posėdžiuose metu, ieškovė negalėjo tiksliai įvardinti visų bankinių pavedimų pervestų sumų panaudojimo paskirties, vienareikšmiai ir nuosekliai nepaaiškino, kokiu tikslu, kokiais terminais ji skolino pinigus atsakovei. Ieškovė taip pat nepaaiškino, kodėl per beveik dešimties metų laikotarpį iš atsakovės nė karto nepaprašė grąžinti nė vienos iš neva paskolintų sumų. Tuo tarpu atsakovės finansinė padėtis nuo pat šalių bendravimo pradžios iki šios dienos visą laiką buvo gera, ūkis veikė sėkmingai, atsakovei netrūko piniginių lėšų. Dar daugiau, pati ieškovė tuo metu, kai skolino atsakovei pinigus, buvo susidūrusi su sunkumais rūpinantis ūkiu mirus sutuoktiniui. Apylinkės teismas visiškai netyrė šių atsakovės nurodytų aplinkybių dėl šalių turtinės padėties paskolų sudarymo metu, nesiaiškino apie paskolos sutarčių sudarymui ieškovės neva panaudotų pinigų kilmę;

1.3. apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kurią pripažino ir pati ieškovė - kad ieškovės sūnus beveik 10 metų gyveno kartu su atsakove, jie turi bendrą vaiką, kas rodo, kad šalis šiuo atveju siejo ne paskolos, bet mišrūs teisiniai santykiai, turintys jungtinės veiklos ir kito asmens turto administravimo požymių;

1.4. apylinkės teismas suabsoliutino mokėjimo pavedimuose pavartotų sąvokų reikšmę – „paskola“, šiuos duomenis vertino atskirtai nuo kitų bylos duomenų. Teismas nepakankamai ir neišsamiai įvertino šalių santykius, piniginių lėšų judėjimo metu. Tarp šalių ir trečiojo asmens šiuo atveju buvo susiklostę ne paskolos, o akivaizdžiai jungtinės veiklos ir kito asmens turto administravimo požymių turintys teisniai santykiai;

1.5. atsakovė į bylą pateikė 2021-10-26 d. siųstą žinutę telefonu ieškovei, kad ji nepervedinėtų pinigų į jos sąskaitą su įrašu „Paskola“, nes ji nieko iš jos nesiskolina, į ką ieškovė atsakė atsiųsdama iškeltą rankos nykštį. Tai rodo, kad atsakovė niekuomet nesutiko, kad ieškovės atliktais mokėjimo pavedimais atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovės. Ieškovės pateiktose mokėjimo pavedimuose niekaip neatsispindi ta aplinkybė, kad pervedamos piniginės lėšos atsakovei yra skolinamos, t. y. kad ji įsipareigoja grąžinti pinigus. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta atsakovės valia skolintis ginčo sumas, patvirtinama prievolė ieškovei kaip kreditorei ir paliudijama apie šalių suderintą valią;

1.6. įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių formavimosi specifiką, bei tarp atsakovės ir ieškovės sūnaus liudytojo V. S. (ieškovės sūnaus) kilusius ginčus, po kurių nutrūko atsakovės bendravimas tiek su liudytoju, tiek su jo motina - ieškove, apylinkės teismas ieškovės ir liudytojo parodymus apie neva egzistuojančius atsakovės ir ieškovės paskolos santykius, šiuo atveju turėjo įvertinti kritiškai;

1.7. atsižvelgiant į susiklosčiusius santykius tarp šalių (apeliantė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį, ieškovė yra trečiojo asmens motina), bei į tai, kad nebuvo jokių įrodymų apie atsakovės ketinimą ir tikslą būti paskolos santykių saistomai, vien bankinio pavedimo mokėjimo nurodymas „Paskola“, neteikia pagrindo išvadai, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju mokėjimo nurodymas pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovei, be kita ko, pažymint, jog perduotos lėšos buvo atiduotos trečiajam asmeniui, su kuriuo ieškovė minėtu laikotarpiu vedė bendrą ūkį. Šiuo atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad piniginės lėšos buvo pervedamos per beveik 10 metų laikotarpį, tačiau kaip matyti per visą šį laikotarpį iki ieškinio pateikimo ieškovė nė karto nepareikalavo atsakovės nė vienos iš pervestų sumų grąžinti;

1.8. apylinkės teismas šiuo atveju pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nes nevertino visų byloje esančių duomenų, jų visumos, ieškovės teiginiams suteikė prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu, nenustatė esminių faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

1.9. apylinkės teismo nepagrįstai jai skyrė baudą (100 Eur) už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja bylos šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, domėtis bylos eiga, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 str. 5 d.), tačiau proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. Atsakovė šiuo atveju į bylą teikė įrodymus, rašė procesinius dokumentus, pati asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, t. y. buvo aktyvi bylos dalyvė. Vien tai, kad apeliantė teikė didelės apimties papildomus įrodymus, dėl ko buvo reikalinga atidėti teismo posėdį, nereiškia, kad apeliantė taip siekė sąmoningai vilkinti teismo procesą. Pažymėtina, kad ginčo suma 55 700 Eur bet kuriam fiziniam asmeniui laikytina didele. Bylos šalių bendravimas truko beveik dešimtmetį. Atsižvelgiant į tokį ilgą laikotarpį, normalu, kad apeliantės pozicijai pagrįsti reikalingų dokumentų surinkimas užtruko, kad dokumentai teikiami viso proceso metu atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme metu tirtas aplinkybes. Aplinkybė, kad atsakovė į bylą papildomus įrodymus, savaime neturi būti teismo laikoma nesąžiningu elgesiu, kadangi tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas, ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1. vien tai, kad teismas galutiniame sprendime detaliai neanalizavo šalių turtinės padėties ar atsakovei skolintų pinigų kilmės paskolos santykių egzistavimo laikotarpiu, jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Juolab, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė 2015-2022 metų laikotarpiu, kuomet jai buvo skolinami pinigai, turėjo ženklių kreditorinių įsipareigojimų, pirko nekilnojamąjį turtą, jos ūkis veikė nuostolingai arba generavo minimalų pelną, ką patvirtina byloje esančios atsakovės ūkio pelno (nuostolių) ataskaitos ir kiti buhalteriniai dokumentai ir pan. Tuo tarpu, ieškovės turtinė padėtis minėtu laikotarpiu buvo labai gera, jos ūkis generavo daugiatūkstantinį pelną, ieškovės pajamos ir santaupos buvo tokio dydžio, kad leido jai skolinti pinigus atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė ne tik skolino pinigus atsakovei, bet ir laidavo savo asmeniniu turtu atsakovei prisiimant finansinius įsipareigojimus, perkant gyvulius ir kt. (teismo sprendimo 5 lapo 1 pastraipa). Tai rodo, kad atsakovės ūkis buvo finansiškai nepajėgus įsigyti turto, be trečiųjų asmenų pagalbos, t. y. prievolių įvykdymo užtikrinimo ieškovės turtu;

2.2. visiškai nepagrįstas, be kita ko, pirmosios instancijos teisme atsakovės net ir nekeltas argumentas, yra apie tai, kad ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo jungtinės veiklos ir kito asmens administravimo požymių turintys santykiai. Iš tokio, tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo, reikėtų suprasti, kad ieškovė pervedė atsakovei savo lėšas tam, kad atsakovė jas administruotų ir prižiūrėtų ieškovės naudai. Vis tik, tai bedarydama atsakovė šias pinigines lėšas panaudojo savo ūkio interesų labui ir mano, kad tokiu būdu puikiai atliko svetimo turto administratoriaus pareigas. Sunku ir besuskaičiuoti kelinta tai yra atsakovės šioje byloje iškelta piniginių lėšų pervedimo į jos sąskaitą versija, tačiau iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad ji yra tiesiog absurdiška ir niekaip nepagrįsta;

2.3. byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pinigų skolinimo laikotarpiu buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, trečiasis asmuo atsakovės ūkyje dirbo, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo vykdė bendrą jungtinę veiklą, susijusią su atsakovės asmeninio ūkio veikla, nėra. Juo labiau, nėra duomenų, kad bendrą jungtinę veiklą su atsakove vykdė ieškovė. Taip, ieškovė pasitikėjo atsakove kaip sūnaus gyvenimo partnere, palaikė su ja glaudžius ir pasitikėjimu grįstus santykius ir būtent dėl šių priežasčių sutiko asmeniškai atsakovei skolinti pinigines lėšas, reikalingas jos ūkio skoloms ir kitiems poreikiams tenkinti. Tai buvo ieškovės asmeninė pagalba atsakovei, niekaip nesusijusi su bendra veikla, kadangi ieškovė pati valdė savo turimą ūkį ir visiškai nesikišo į atsakovės ūkio valdymo reikalus. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės neegzistavo jokie bendrosios jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Jie neegzistavo ir tarp ieškovės bei trečiojo asmens, nes kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ginčo laikotarpiu ne tik asmeniškai skolino lėšas atsakovei, bet ir finansiškai paremdavo savo sūnų, kuris apskritai nebuvo ūkininkas ir vykdyti ūkininko veiklos neturėjo teisės. Pažymėtina, kad aplinkybė, ar atsakovė ir trečiasis asmuo vykdė ar nevykdė bendrą jungtinę veiklą, net nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

Šalies argumentai

2.4. teismo posėdyje atsakovė vienareikšmiškai patvirtino, kad ji ieškovei piniginių lėšų niekada neskolino. Apeliaciniame skunde atsakovė dar kartą pakeitė savo poziciją - nurodo, kad ji vis tik skolindavo lėšas ieškovei, kuri aukščiau paminėtais bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“, grąžindavo atsakovei pinigines lėšas, kurias išsigrynindavo ir pasiimdavo trečiasis asmuo jau kaip paskolą iš ieškovės. Negana tokių viena kitai akivaizdžiai prieštaraujančių versijų, apeliaciniame skunde atsakovė papildomai nurodo, kad tarp šalių ir trečiojo asmens buvo vykdoma bendra jungtinė ieškovės ir atsakovės ūkių veikla, o ieškovė atsakovei 2015-2022 metais pinigines lėšas pervesdavo tam, kad atsakovė galėtų jas administruoti ir jas „suadministravo“ abiejų ūkių, t. y. ieškovės ir atsakovės ūkių naudai. Taigi, ar verta stebėtis, kad esant tokiai nenuosekliai ir bylos įrodymų visumai akivaizdžiai prieštaraujančiai atsakovės pozicijai (- joms), pirmosios instancijos teismas atsakovės paaiškinimus vertino kritiškai ir ja nepatikėjo? Akivaizdu, kad kitaip vertinti atsakovės paaiškinimų teismas ir negalėjo;

2.5. teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, būtinus teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti. Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teises normas ir pagrįstai konstatavo, kad byloje buvo įrodytos esminės faktinės aplinkybės ieškinio patenkinimui, t. y. byloje buvo įrodyta, kad ieškovė lėšas perdavė atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad ji ieškovės paskolintas pinigų sumas sugrąžino ieškovei;

2.6. apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės formaliai nurodo, kad teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi ji tik naudojosi savo procesine teise teikti įrodymus. Akivaizdu, kad atsakovė ir jos atstovas paprasčiausiai stengėsi kaip įmanoma ilgiau užvilkinti teismo procesą, tam, kad atsakovei pavyktų kaip įmanoma ilgiau išvengti atsiskaitymo su ieškove.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė (buvusi jo sugyventinė) skolinosi ne kartą pinigus iš ieškovės (jo motinos), tuo tarpu ieškovė iš atsakovės pinigų nesiskolino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas atmetamas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

18. Nustatyta, kad ieškovė, laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2022 m. kovo 21 d., per septyniolika bankinių pavedimų, pervedė apeliantei (atsakovei) 55 700 Eur (2015-07-03 pervesta 3 000 Eur; 2015-08-28 pervesta 500 Eur; 2016-06-30 pervesta 3 000 Eur; 2016-11-29 pervesta 500 Eur; 2018-09-19 pervesta 700 Eur; 2019-09-04 pervesta 1 000 Eur; 2020-03-31 pervesta 1 500 Eur; 2020-04-28 pervesta 3 000 Eur; 2020-06-05 pervesta 1 500 Eur; 2020-07-07 pervesta 3 500 Eur; 2020-11-30 pervesta 200 Eur; 2021-01-19 pervesta 1 000 Eur; 2021-03-05 pervesta 3 300 Eur; 2021-07-19 pervesta 5 000 Eur; 2022-01-27 pervesta 5 000 Eur; 2022-02-15 pervesta 3 000 Eur; 2022-03-21 pervesta 20 000 Eur). Rašytinių susitarimų dėl paskolų sudaryta nebuvo. Visų bankinių pavedimų mokėjimo paskirties laukelyje ieškovė nurodė, jog pinigai pervedami kaip „Paskola“.

19. Ieškovės ūkis, paskolų pinigų apeliantei pervedimo metu, dirbo pelningai, t. y. 2016 m. grynasis pelnas buvo 84 755 Eur, 2017 m. – 53 981 Eur, 2018 m. – 72 707 Eur, 2019 m. – 58 500 Eur, 2020 m. – 76 297 Eur, 2021 m. – 38 715 Eur, 2022 m. – 99 056 Eur (2 t., b. l. 100-120);

20. Apeliantės ūkis dirbo nepelningai, t. y. 2018 m. grynasis pelnas buvo - 11 093 Eur (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 35 712 Eur), 2019 m. buvo patirtas 24 841 Eur nuostolis (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 166 526 Eur), 2020 m. grynasis pelnas - 619 Eur (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 173 759 Eur), 2021 m. grynasis pelnas – 2 691 Eur (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 246 522 Eur) (2 t., b. l. 137-156)

21. 2023 m. vasario 2 d. Reikalavimu ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti paskolintus pinigus iki 2023 metų kovo 10 d. Atsakydama į reikalavimą, 2023 m. kovo 4 d. rašte apeliantė nurodė, kad ieškovei jai jokių paskolų nesuteikė ir jokių paskolų jai ji grąžinti neturi.

22. Nustatyta, kad ieškovė laiduodavo už apeliantę, t. y. 1) 2016 m. liepos 4 d. sutartis Nr. LT113139 AL, kuria buvo laiduota už apeliantei „(duomenys neskelbtini)“ UAB suteikiamą finansavimą pagal 2016 m. liepos 4 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. LT 113139; 2) 2021 m. liepos 29 d. gyvulių pirkimo pardavimo sutartis, kuria buvo laiduota už apeliantės perkamas 22 karves, 2 veršingas telyčias, 6 telyčaites; 3) 2023 m. sausio 19 d. prašymas kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovė sutiko, kad iš jos parduodamo pieno pajamų kas dekadą būtų sudengiama po 1 000 Eur pagal gyvulių pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2021 m. liepos 29 d., nurodant, kad paskolą dengia kaip laiduotoja už V. M. (ieškovė padengė atsakovės skolą kooperatyvui 7 750 Eur (2 t., b. l. 97)).

23. Nustatyta (iš apeliantės banko sąskaitų, apeliantės bankų išlaidų detalizacijos), kad:

23.1. 2015 m. liepos 3 d. ieškovė apeliantei pervedė 3 000 Eur, o apeliantė tą pačią dieną atliko 2 800 Eur mokėjimo pavedimą K. J., o vėliau 200 Eur pavedimą už telyčias (AB SEB banko išrašas);

23.2. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pervedė apeliantei 500 Eur, o apeliantė pervedė lėšas paskolų grąžinimui įvairioms kredito bendrovėms ir tik 10 Eur buvo pervesta trečiajam asmeniui V. S. (AB SEB banko išrašas);

23.3. 2016 m. gegužės 31 d. likutis AB Swedbank apeliantės sąskaitoje buvo 0 Eur, 2016 m. birželio 29 d. apeliantė į šią savo sąskaitą persivedė 31 300 Eur, sekančią dieną (2015 m. birželio 30 d.) ieškovė pervedė į šią sąskaitą kaip paskolą 3 000 Eur, 2016 m. liepos 7 d. apeliantė sąskaitą pasipildė 300 Eur, 2016 m. liepos 11 d. apeliantė sąskaitą papildė 100 Eur ir 5 Eur bei 2016 m. liepos 11 d. pervedė 34 565,99 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal avansinę sąskaitą Nr. 8670413540 (AB Swedbank banko išrašas);

23.4. 2020 m. balandžio 28 d. ieškovė pervedė apeliantei 3 000 Eur, iš kurių tą pačią dieną apeliantė 4 364 Eur sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir 283,48 Eur sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už V. S. (patvirtina apeliantės bankų išlaidų detalizacija);

23.5. 2020 m. liepos 8 d. ieškovė pervedė apeliantei 3 500 Eur, kurių didioji dalis buvo panaudota apeliantės turimiems įsipareigojimams (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB PZU Lietuva Gyvybės draudimas) įvykdyti (patvirtina apeliantės bankų išlaidų detalizacija);

23.6. 2021 m. sausio 19 d. ieškovė pervedė apeliantei 1 000 Eur, iš kurių 871,73 Eur išimta iš sąskaitos, o 127,78 Eur sumokėta už kredito sutarties sąlygų keitimą ((duomenys neskelbtini) kredito unijos išrašas);

23.7. 2021 m. kovo 5 d. ieškovė pervedė apeliantei 3 300 Eur, kuriuos apeliantė tą pačią dieną (trimis pavedimais po 1 000 Eur, 1 000 Eur ir 1300 Eur) pervedė į J. A. sąskaitą pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini) kredito unijos išrašas);

23.8. 2022 m. sausio 28 d. iš ieškovės apeliantė gavo 5 000 Eur, iš kurių 4 000 Eur tą pačią dieną (2022-01-28) pervedė V. S. už perkamus galvijus, o 2022 m. sausio 31 d. 1 000 Eur persivedė sau į kitą sąskaitą (patvirtina apeliantės bankų išlaidų detalizacija);

23.9. 2022 m. kovo 21 d. ieškovė atsakovei pervedė 20 000 Eur, iš kurių 7 000 Eur ir 300 Eur apeliantė tą pačią dieną pervedė J. A. už žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį kaip galutinį mokėjimą, 2022 m. kovo 22 d. sumokėjo 1 500 Eur ir 8 000 Eur Paysera LT paskolos įmoką, 2022 m. kovo 24 d. tam pačiam gavėjui sumokėjo 1 000 Eur, pirko pirkinius, t. y. 2022 m. kovo 25 d. HUSQVARNA parduotuvėje už 800 Eur, 2022 m. kovo 21 d. sumokėjo 300 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vekselį, atliko įvairius pavedimus už įvairias paslaugas (AB Swedbank banko išrašas).

Dėl ginčo esmės

24. Bylos esmė, - ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių) bei netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

27. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

28. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-368/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

30. Kasacinis teismas, analogiškoje byloje, taip pat yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 28 punktas). Šioje byloje Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad „Kaip nustatyta, ieškovas mokėjimo nurodyme raštu išreiškė vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) valią perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 29 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantė gavo pinigus iš ieškovės mokėjimo pavedimais, kuriuose nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskola („Paskola“). Apeliantė matė ieškovės nurodomą paskirtį, tačiau pinigus priėmė, jų negrąžino ieškovei bei iš karto (tą pačią ar kitą dieną) juos panaudojo, dengdama savo įvairius įsipareigojimus (dengė paskolas, atliko kitus mokėjimus, pirko turtą ir pan.), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantė suprato, jog gauna paskolą bei ją priėmė, tuo pačiu įsipareigodama ją grąžinti, t. y. savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą.

32. Apeliantės argumentas, kad paskolos teisinių santykių nebuvimą patvirtina jos į bylą pateikta 2021-10-26 siųsta žinutė telefonu ieškovei, kad ji nepervedinėtų pinigų į jos sąskaitą su įrašu „Paskola“, nes ji nieko iš jos nesiskolina, į ką ieškovė atsakė atsiųsdama iškeltą rankos nykštį, laikytinas nepakankamu paneigti paskolos teisinius santykius. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė negrąžino gautų pinigų, nors turėjo, jeigu laikė, kad tai ne paskola. Antra, apeliantė ir toliau (po žinutės), gaudama mokėjimo pavedimus su nurodoma paskirtimi „Paskola“, pinigus priimdavo ir juos netrukus panaudodavo. Trečia, apeliantė aiškiai nenurodė (neįrodė), kokiu gi tikslu (kokiu pagrindu), jeigu ne paskolą, gaudavo pinigus iš ieškovės. Šiuo atveju apeliantės parodymai itin nenuoseklūs, nes: 1) ji savo atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad tai ji skolindavo ieškovei pinigus grynaisiais, o ši juos grąžindavo bankiniais pavedimais nurodydama neteisingą paskirtį, 2) teismo posėdyje jau tvirtino, kad ji ieškovei pinigų neskolino, o jai pervedami pinigai buvo skirti ne jai, o jos sugyventiniui (ieškovės sūnui) trečiajam asmeniui V. S., kuris neva juos pasiimdavo, nors byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantė šiuos pinigus išleido savo poreikiams (savo ūkiui) (patvirtina nutarties 23 punkte nurodytos aplinkybės), o įrodymų, jog pinigus naudojo trečiasis asmuo nėra, 3) apeliaciniame skunde ji vėl tvirtina, kad skolindavo ieškovei pinigus, nes ieškovės ūkyje buvo sunki padėtis, nors byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės ūkyje turtinė padėtis buvo gera, o apeliantės ūkyje buvo sunki (patvirtina nutarties 19-20, 22-23 punktai). Taigi, šiuo atveju, apeliantės parodymai laikytini nepatikimais, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija jais nesivadovauja.

33. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad jai nebuvo reikalingos paskolos, nes jos (jos ūkio) turtinė padėtis buvo gera, o ieškovė neva negalėjo dėl savo sunkios turtinės padėties suteikti paskolų. Byloje, priešingai nei teigia apeliantė, nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis buvo sunki, nes jos ūkis nebuvo pelningas (2018 m. - 2021 m. iš esmės buvo nuostolingas ir su dideliais finansiniais įsipareigojimais – nutarties 19 punktas), ieškovė laiduodavo už apeliantę, dengdavo įmokas (patvirtina nutarties 22 punktas), tuo tarpu ieškovės (jos ūkio) turtinė padėtis buvo itin gera (2016 m. - 2021 m. vidutiniškai kasmet turėjo apie 69 000 grynojo pelno, o įsipareigojimų beveik neturėjo – nutarties 18 punktas), todėl galima daryti išvadą, jog būtent ieškovė ir galėjo suteikti paskolas apeliantei, o ne apeliantė ieškovei. Be to, pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovė perdavė pinigus apeliantei, apeliantės argumentas, kad ieškovė galimai neturėjo finansinių galimybių paskolinti pinigų, yra visiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos davėjo galimybė paskolinti tam tikrą pinigų sumą yra aktuali ir nustatinėtina tik tuo atveju, kai yra ginčas dėl pinigų perdavimo fakto (ko šiuo atveju nėra).

34. Apeliantės skunde nurodyti argumentai, jog tarp šalių ir trečiojo asmens šiuo atveju buvo susiklostę ne paskolos, o jungtinės veiklos ir kito asmens turto administravimo požymių turintys teisniai santykiai, nesvarstytini. Pirmiausia pažymėtina, kad tai dar viena apeliantės nauja versija dėl pinigų gavimo paskirties, kas tik patvirtina jos parodymų nenuoseklumą ir nepatikimumą. Antra, CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių, susijusių su šalių jungtine veikla ir kito asmens turto administravimu, pirmosios instancijos teismas jų nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas negali šių aplinkybių svarstyti ir vertinti.

35. Tai, kad ieškovė per beveik 10 metų laikotarpį nei karto nepareikalavo atsakovės nei vienos iš pervestų sumų grąžinti, niekaip nepaneigia (nors apeliantė ir kelia abejones dėl to) paskolos santykių egzistavimo. Kiekviena šalis laisva naudotis savo teisėmis ir spręsti, kada jas ginti. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pradėjo ginti savo teises, tuomet, kai apeliantė ir trečiasis asmuo (ieškovės sūnus) nutraukė santykius, kas yra visiškai suprantama.

36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiškoje byloje (padaryti mokėjimo pavedimai, kurių paskirtyje nurodyta „piniginių lėšų skolinimas“) Kauno apygardos teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pripažinta buvus paskolos teisiniams santykiams ir priteista skola (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-657/2024).

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai paskirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu.

38. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

39. Pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantei baudą už tai, kad ji ignoravo teismo įpareigojimus ir ne laiku teikė papildomus įrodymus. Teismas nurodė, kad dėl tokių atsakovės veiksmų buvo reikalinga atidėti net kelis teismo posėdžius, o teikiami įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko juos surinkti ir pateikti teismui, atsakovė ir jos atstovas ne kartą buvo perspėti dėl prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos laiku, net nustatytas terminas iki kurio jie galėjo nevaržomai teikti įrodymus, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir teismas galėtų su jais susipažinti ir išspręsti pareikštus prašymus, tačiau jie be svarbių priežasčių būdavo teikiami prieš pat paskirtą teismo posėdį, ignoruojant perspėjimus ir teismo įpareigojimus, tuo piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis dėl prašymų teikti įrodymus pateikimo.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Bylai vykstant daugiau nei metams laiko, apeliantė akivaizdžiai ignoravo teismo įpareigojimus dėl papildomų įrodymų pateikimo, juos teikė po nustatyto laiko, prieš pat posėdžius, dėl ko reikėjo atidėti teismo posėdžius (byla buvo vilkinama, didėjo bylos sąnaudos), apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kas jai trukdė laiku teikti papildomus įrodymus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės elgesys buvo sąmoningas, vilkinantis bylos nagrinėjimą ir, todėl nėra pagrindo panaikinti apeliantei paskirtą 100 Eur baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

42. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 815 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė