- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1182-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06793-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- P. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. B. 13 185,82 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei paskolino 13 185,82 Eur. Pinigai buvo pervedami į atsakovės sąskaitą banke 2014 m. liepos 24 d. buvo pervesta 5 000 Lt (1 448,10 Eur), 2014 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt (1 737,72 Eur), 2015 m. birželio 29 d. – 10 000 Eur. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti jai suteiktą paskolą, tačiau atsakovė pasiskolintų pinigų ieškovui negrąžino. Ieškovas su atsakove buvo pažįstami, bendravo, tačiau nebuvo susituokę ar įregistravę partnerystės, kad atsirastų prezumpcija ieškovo turtui buvus bendra jungtine nuosavybe su atsakove. Tarp šalių niekada nebuvo jokių verslo, partnerystės versle santykių, ieškovas niekada neteikė atsakovei jokių paslaugų, pinigų nedovanojo. Akivaizdu, kad ginčo šalis sieja paskoliniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas sudarė paskolos sutartį su atsakove, kuri yra įtvirtinta pinigų pervedimu per banką. Bankinis pavedimas yra tolygus paskolos rašteliui. Paskola atsakovei ieškovo buvo suteikta ne grynaisiais pinigais, todėl paskolos sutarčiai sudaryti tarp šalių pakako rašytinės formos, kas, kaip matyti iš banko pavedimų kopijų, elektroninių laiškų, buvo padaryta tinkamai. Valstybinė mokesčių inspekcija neturi duomenų apie atsakovės 2014 m. ir 2015 m. deklaruotas / gautas dovanas, taigi, tarp šalių nebuvo sudaryti jokie dovanojimo sandoriai.
3. Atsakovė M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys draugavo kaip pora ir palaikė artimus santykius nuo 2012 metų. Pinigai, kuriuos prašo priteisti ieškovas, buvo ne paskolinti, o dovanoti atsakovei. Ieškovui šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą, kad pinigai buvo perduoti atsakovei būtent kaip paskola. Šalims ilgą laiką palaikant artimus santykius, ieškovas nuolat dovanojo atsakovei įvairias dovanas, padėjo įsirengti gyvenamąjį būstą, net suteikė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir vadovu jis yra, automobilį bei kuro kortelę, kuria atsakovė ilgą laiką naudojosi savo reikmėms. Ieškovas dažnai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirko ir dovanojo atsakovei dovanas, statybines medžiagas, mokėjo už paslaugas statybininkams, įrenginėjant atsakovės būstą. Ieškovas, supykęs ant atsakovės dėl asmeninių priežasčių, siekia ją sužlugdyti. Tai pagrindžia ir faktas, jog vadinamos skolos ieškovas iš atsakovės nereikalavo net devynerius metus, o tariamai nesumokėtų pinigų už automobilį – beveik trejus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos suteikimo faktą, atsakovės įsipareigojimą grąžinti paskolą ar paskolos grąžinimo datą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės M. B. ieškovui P. V. 13 185,82 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 185,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 971,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pagal ginčo sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti paskolą ar paskolos grąžinimo datą, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokią išvadą teismas darė, remdamasis įrodymų visetu – mokėjimo pavedimais, ieškovo paaiškinimais teisme, susirašinėjimu elektroniniais laiškais, kuriuose atsakovė patvirtino, kad skolą grąžins.
7. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais fragmentų, be kita ko, matyti, kad atsakovė nurodo ieškovui – „Gerai, ačiū iš pensijos atiduosiu <...>“; „Pastudijavau savo milijonus...papildyk, nes manau dar ten yra (dažai, tapetai ...). Skolinga apie 18 000 Eur tau, bet mano skaičiavimais jau išleista apie 30 000 Eur iš viso <...>“. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nevedė bendro ūkio, tačiau tuo metu, kai buvo pervestos ieškovo lėšos atsakovei (2014-2015 metų laikotarpiu) ieškovas padėjo atsakovei įsirengti namus, rūpinosi statybinėmis medžiagomis ir pan. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovo. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, bet vieni kitus papildo ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
8. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovo pervesti pinigai savaime neįrodo pinigų perdavimo būtent paskolos sutartimi fakto, tačiau šie mokėjimai yra tiesioginis rašytinis įrodymas, patvirtinantis faktą, kad atsakovė pinigus gavo, o netiesioginiai įrodymai, kurių visuma remiasi teismas, nustatydamas paskolos faktą, yra leistini. Byloje esantys įrodymai buvo surinkti tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą (teikti ieškovo, įrodinėjančio paskolos sutarties faktą), neprieštaravo vieni kitiems ir jų visuma leido daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
9. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalis siejo kiti, o ne paskolos teisiniai santykiai. Nors atsakovė su tuo nesutinka, įrodymų nesutikimui pagrįsti teismui nepateikė. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo sumą ieškovas atsakovei būtų dovanojęs, nes bankinių pavedimų paskirtyje ieškovas nenurodė, jog sumas jis perduoda/perveda atsakovei kaip dovaną, o atsakovė gautų iš ieškovo sumų Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip dovanų nedeklaravo (apskritai nėra deklaravusi VMI), nors tokią pareigą turėjo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymo matyti, kad ji neturi duomenų apie M. B. 2014 m. ir 2015 m. deklaruotas/gautas dovanas iš ieškovo.
10. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovo paskolintą sumą atsakovė būtų jam grąžinusi. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas dovanojo 13 185,82 Eur dydžio lėšas atsakovei, nes nei viename iš susirašinėjimų nėra informacijos, kur ieškovas pažymėtų, kad jis ketina atsakovei padovanoti nurodytą pinigų sumą. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų ieškovo kaip dovaną jai pervestas sumas.
11. Byloje esanti įrodymų visuma yra pakankama padaryti pagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nepaisant to, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti paskolą. Byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas įrodymų pakankamumo ir patikimumo reikalavimas. Dėl to, net ir nesant raštu atskirai išreikšto atsakovės įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jai pervestas pinigines lėšas, toks jos įsipareigojimas grąžinti lėšas yra nustatytas iš bylos faktinių aplinkybių. Byloje nustatytų aplinkybių visuma buvo įvertinta kaip teikianti pagrindą spręsti, jog ieškovas įrodė paskolos sutarties sudarymo (esminių jos sąlygų egzistavimo) faktą, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 185,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
12. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 297 Eur žyminis mokestis ir 2 674,10 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas, iš viso – 2 971,10 Eur.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė M. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykius, aiškino bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė skolinosi iš ieškovo pinigus, kadangi šios aplinkybės nepatvirtina bylos medžiaga. Atsakovė viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ieškovas 13 185,82 Eur jai padovanojo, kadangi tuo metu ji su ieškovu palaikė artimus santykius, draugavo kaip pora. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių paskolos suteikimo faktą, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų įsipareigojusi ją grąžinti. 2014 metais gavo 3 pinigų pervedimus iš P., kai jai reikėjo sumokėti pirminį įnašą. Gavusi pinigus, nustebo pavedimo detalizacijoje nurodytu „skolinimas“, kadangi ji nei vieno pavedimo neprašė. Ieškovas patikino, kad jis turėjo kažką parašyti, grąžinti pinigus jai nereikės. Kitą kartą pervedė jai pinigų kotedžo įrengimui, atsakovė šių pinigų iš jo taip pat neprašė. Visus tuos metus nebuvo jokios kalbos apie pinigų grąžinimą, juos atsakovė priėmė kaip dovaną. Tai, kad grąžins iš pensijos, buvo pasakyta juokų forma. Artimus santykius pagrindžia į bylą pateikti šalių susirašinėjimai. Toks atsakovo nesąžiningumas dar kartą pagrindžia, kad jo nurodomos aplinkybės yra melagingos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas įrodymų pakankamumo ir patikimumo reikalavimas, nepašalino esančių prieštaravimų. Teismas pats konstatavo, kad įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti, nėra.
1.2. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, yra visiškai nemotyvuotas, grindžiamas bendro pobūdžio formuluotėmis.
Atsiliepimas
14. Ieškovas P. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nekeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes vertino įrodymų visetą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino tai, kad ieškovas 13 185,82 Eur atsakovei padovanojo, tarp P. V. ir M. B. nebuvo sudaryta paskolos sutartis, M. B. neįsipareigojo grąžinti paskolos bei kad teismas sprendimą grindė prielaidomis, pats konstatavęs, kad įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovė įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti, nėra, nepašalino esančių prieštaravimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra deklaratyvūs. Teismas teisingai nurodė, kad, jei ieškovas būtų atsakovei dovanojęs reikalaujamą priteisti sumą, atsakovė privalėjo ją deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau to nedarė.
2.2. Teismas iš esmės pasisakė dėl visų proceso šalių argumentų ir tai darė itin motyvuotai bei plačiai, todėl sprendimas yra visiškai aiškus proceso šalims ir pakankamai motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
V. Dėl ginčo esmės
16. Byloje nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčija, kad ieškovas P. V. iš savo banko sąskaitos į atsakovės M. B. banko sąskaitą keliais pavedimais pervedė 13 185,82 Eur sumą: 2014 m. liepos 24 d. buvo pervesta 5 000 Lt suma (kas atitinka 1 448,10 Eur); 2014 m. gruodžio 21 d. – 6 000 Lt suma (kas atitinka 1 737,72 Eur); 2015 m. birželio 29 d. 10 000 Eur suma. Mokėjimo pavedimuose nurodyta pinigų pervedimo paskirtis „piniginių lėšų skolinimas“. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalys buvo pažįstami ir bendravo.
17. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų paskirties. Ieškovo teigimu – pinigai buvo paskolinti, atsakovės nuomone, ieškovas nurodytą pinigų sumą jai padovanojo.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalių nesiejo dovanojimo teisiniai santykiai ir tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo pagal CK 6.870 straipsnį, kaip paskolos teisinius santykius.
19. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė ginčo aplinkybes, todėl neteisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, nes nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog šalis siejo artimi santykiai, ieškovas niekada nereikalavo sumokėtos sumos grąžinti, o turėjo valią tas lėšas atsakovei padovanoti.
20. Pagal paskolos sutartį viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).
21. Bylose dėl paskolos grąžinimo turi būti įrodinėjamos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto daikto ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti.
22. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017).
23. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.
24. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo dovanos perdavimo neatlygintinai apdovanotajam, šiam išreiškiant savo valią dovaną priimti, momento (CK 6.465 str. 1 d.) ir nuo šio momento apdovanotasis pagal bendrą taisyklę įgyja nuosavybės teisę į dovaną (CK 4.49 str. 1 d.). Apdovanotojo valios priimti dovaną išreiškimu gali būti laikomas jo pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas dovanos priėmimas. Ji gali būti išreiškiama tiek ofertos sudaryti sutartį svarstymo stadijoje, tiek ir vėliau, gali būti išreiškiama veikimu priimant dovaną. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos.
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.).
27. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pinigų pavedimuose buvo aiškiai nurodyta pinigų pervedimo paskirtis – „piniginių lėšų skolinimas“, taigi, darytina išvada, jog yra viena iš paskolos teisinių santykių sąlygų – paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjo nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, jog rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovės teigimu, šalis siejo žodinė dovanojimo sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje surinkti įrodymai (šalių susirašinėjimas el. paštu, kai atsakovė nurodė 2015 m. vasario 5 d. „Gerai, ačiū iš pensijos atiduosiu <...>“; 2015 m. kovo 15 d. „Pastudijavau savo milijonus...papildyk, nes manau dar ten yra (dažai, tapetai ...). Skolinga apie 18 000 Eur tau, bet mano skaičiavimais jau išleista apie 30 000 Eur iš viso <...>) nepatvirtina fakto apie tarp šalių susiklosčiusius dovanojimo teisinius santykius,
28. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada, ir konstatuoja, nesant sudarytos ir notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties, nesant byloje jokio įrodymo, kuris neginčijamai leistų teigti, kad P. V. išreiškė savo valią dovanoti lėšas atsakovei, vien tik atsakovės subjektyvus įsitikinimas, jog tuo metu šalys bendravo, ieškovas jai dovanojo dovanas, todėl lėšos jai buvo padovanotos, taip atleidžiant ją nuo prievolės grąžinti skolą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalis siejo paskolos, o ne dovanojimo teisiniai santykiai.
Dėl įrodymų vertinimo
29. Pasisakant dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog (CPK 4 str.): i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktu; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.); v) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška; vi) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi būtent apeliantė, teigianti, kad lėšos jai buvo padovanotos, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę.
31. Iš sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas vertino visus byloje esančios įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendimui priimti, kad buvo vertinta tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai. Nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantės skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog dar kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Esant šioms aplinkybėms, atmestini apelianto skundo teiginiai dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo įrodymų vertinimo ir išvadų nemotyvavimo.
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d., 1 p.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
34. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apeliantės M. B. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
35. Ieškovas prašė priteisti 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 2024/169, Swedbank, AB 2024 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą. Ieškovo patirtos išlaidos yra protingos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl jos nepriteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.