Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-531/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-23
Bylos Nr.
1A-72-531/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26305-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Marius Jankauskas, Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
G. K.
Civilinis ieškovas
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-531/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26305-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Jankausko ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei J. R.,nuteistajam A. Ž.,nuteistojo gynėjai advokatei E. N.,nukentėjusiajam G. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 55 areštas (penkiasdešimt penkioms) paroms;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Ž. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė –draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš A. Ž. nukentėjusiajam G. K. priteista 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Ž. 2023 m. liepos 15 d. apie 16.29 val., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini)., keliu Radiškis – Anykščiai – Rokiškis 40,2 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą, nesilaikė atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. K., galinę dalį, jį nubloškė ir tokiu būdu sužalojo G. K., kuriam dėl eismo įvykio metu patirto dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Pateiktu apeliaciniu skundu prašoma Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nuosprendį skundžiamojoje dalyje, kurioje yra nuspręsta atmesti nukentėjusiojo ieškinį ir priteisti iš A. Ž. 1800 Eur sumą bylinėjimosi (proceso) išlaidų atlyginimui, pakeisti – nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai bei priteisti iš civilinio atsakovo - ADB „(duomenys neskelbtini)“ G. K. 45 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašoma pripažinti nukentėjusiojo turėtas viso 2800 Eur išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti bei 968 Eur išlaidas už Specialisto konsultacinės išvados parengimą, pripažinti proceso išlaidomis, ir visas šias išlaidas (2800 Eur + 968 Eur) išieškoti iš A. Ž.. Pripažinti nukentėjusiojo apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvauja kaip apelianto (nukentėjusiojo, civilinio ieškovo) atstovas, pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš nuteistojo.

2.1. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir tuo remiantis tikinama, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo neteisingai nustatytos bei įvertintos civiliniame ieškiniui dėl neturtinės žalos išsprendimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo įvertinimo reikšmingos faktinės aplinkybės. Teigiama, jog pirmos instancijos nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

2.2. Pažymima, kad bylos duomenimis, nukentėjusiajam G. K. eismo įvykio metu nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis ir dešinės pusės 3, 4, 5, ir 6 šonkaulių lūžiai, taip pat nustatytas 50 procentų netekto dalyvumo lygis, kuris nukentėjusiajam tęsiasi iki šiol - jau trejus metus, ir nėra jokių objektyvių duomenų ar pagrįstų lūkesčių, kad ši būklė gali pagerėti.

2.3. Toliau pažymima, kad nukentėjusiajam po aptariamo eismo įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tik dėl to, kad, kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), <...> nenumatyta galimybė nustatyti bendro darbingumo netekimą terminuotai - jis nustatomas neterminuotai. Atkreipia dėmesį, jog G. K. dalyvumo lygis buvo nustatytas du kartus - 2024 ir 2025 metais. Abiem atvejais dalyvumo lygis nustatytas vienerių metų laikotarpiui, nurodant, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nustatomas 12 mėnesių terminui.

2.4. Toliau teigiama, jog remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo jau beveik trejus metus patiriamas sveikatos sutrikdymas atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti taikytinas pasekmes, o būtent, daugiau nei 30 procentų prarasto (netekto) bendro darbingumo.

2.5. Toliau skunde pažymima, kad 2024 m. spalio 31 d. nukentėjusiojo atstovas teismui pateikė 2024 m. spalio 30 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią paruošė tyrimą atlikęs į Teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo medicinos ekspertas P. P.. Išvadoje nurodyta, kad dėl 2023 m. liepos 15 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiojo G. K. patirtų sužalojimų jo sveikatos sutrikdymo mastas yra sunkus, nes yra ryški ir labai ryški peties sąnario kontraktūra bei dvigubai sumažėjusi dešinės rankos jėga, todėl vertinant pečių lanko funkcijos pažeidimą po mentės ar raktikaulio lūžio, tai atitinka 53.2 punktą - žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga, kas atitinka 30 proc. pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentą. Atkreipiamas dėmesys, jog Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11 punktas nurodo, kad sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

2.6. Remiantis tuo, nurodoma, kad nukentėjusysis iki šiol patiria bei ateityje patirs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie jau sutrikdė ir toliau trikdo jo dvasinę bei emocinę pusiausvyrą ir, kad ji yra pažeista negrįžtamai, o patirti ir ateityje iki gyvenimo pabaigos patirtini itin neigiami išgyvenimai turėjo bei turės įtakos tolimesniam jo pilnaverčiam gyvenimui.

2.7. Aiškinama, kad dėl eismo įvykyje nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, jis ilgą laiką kenčia skausmą, dėl ko teko/tenka gerti įvairius nuskausminamuosius vaistus, patirti raktikaulio operaciją, skausmas nepraeina iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas stacionare, buvo leidžiami įvairūs medikamentai, medikamentus vartoja ir įprastai. Taip pat buvo ir yra atliekamos įvairios intervencijos bei medicinos procedūros. Dėl sveikatos sutrikdymo (sužalojimų) patyrė ir iki šio patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, nežino jam padarytų sužalojimų galutinio masto, kokios bus pasekmės sveikatai, išvaizdai, o kai pateko pas specialistus, patyrė dvasinį šoką, sužinojęs koks ilgas gydymosi laikotarpis jo laukia ir kiek jam kainuos suteiktos medicininės paslaugos, kokios gali likti pasekmės bei liekamieji reiškiniai sveikatai, gyvenimo kokybei. Toliau pažymima, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, iki įvykio gyveno labai aktyvų gyvenimą, intensyviai sportavo, vairavo motociklą, buvo atitinkamos bendruomenės narys, daug keliavo. Po patirtų sužalojimų to daryti nebegalės. Dėl to patiria didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Nuo pat nurodyto eismo įvykio dienos patiria kančias, fizinius ir dvasinius išgyvenimus dėl savo ateities, darbo, šeimyninių aplinkybių. Dėl patirtų traumų niekada nebegalės judėti ir gyventi kaip ankščiau, dėl patirto įvykio ženkliai ir iš esmės pablogėjo gyvenimo kokybė, negrįžtamai prarado galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, kurį gyveno iki įvykio. Dėl jo neįgalumo paliko draugė, su dukra taip pat beveik nesusitinka, nes negali vairuoti, o pas ją reikia vykti, nes ji gyvena ne Panevėžyje. Visiškai pasikeitė gyvenimas - dabar sėdi namuose ir nieko negali daryti.

2.8. Teigia, kad nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl eksperto apklausos, papildomų specialiųjų tyrimų bei pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės atlikimo, siekiant tinkamai įvertinti bei nustatyti jo sveikatos sutrikdymo bei netekto darbingumo mastą, kas reikalavo specialiųjų žinių ir dėl ko jo atstovas tuo tikslu teikė daugkartinius raštiškus motyvuotus prašymus dėl nurodytų veiksmų atlikimo. Tai reikalavo ne tik specialių teisinių žinių, tačiau ir atstovo darbo laiko sąnaudų. Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ne visuose teismo posėdžiuose nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, pirmame teismo posėdyje su atstovu dalyvavo fiziškai, dėl ko vyko iš Panevėžio į Anykščių teismo rūmus.

3. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėja bei prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl neturinės žalos bei jos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų klausimų išsprendimo, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo dėl veikų kvalifikavimo, nuteistojo kaltės, jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, netikrina.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys dėl 45 000 Eur neturinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Teismas nurodė, kad ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam atlygino 5 000 Eur neturinę žalą, ir ši suma yra teisinga ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams po eismo įvykio. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti jam reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą.

7. Susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino padarytos žalos mastą, pasekmes bei nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio kriterijus ir nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje už analogiškas veikas ir atsiradusias pasekmes priteisiamos didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir priteistos neturtinės žalos dydis didinamas, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

9. Šioje byloje nustatyta, kad dėl A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. K. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturinę žalą ir nustatydamas jos dydį įvertino, jog G. K. patyrė sveikatos sužalojimus, kuriais jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – eismo įvykio metu nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžiai. G. K. nustatyti sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t 2, b. l. 169-171; t. 3, b. l. 155-163). Teismas skundžiamajame nuosprendyje pažymėjo, jog draudimo bendrovė, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, atlygino nukentėjusiajam G. K. 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Sprendžiant dėl atlygintos neturtinės žalos dydžio pakankamumo, buvo atsižvelgta į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl A. Ž. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo dvasinę pusiausvyrą, nes byloje nėra duomenų, jog G. K. dėl išgyvento emocinio sukrėtimo būtų pasikreipęs psichologinės pagalbos, kad jo emocinė pusiausvyra būtų pažeista negrįžtamai, taip pat nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kad patirti išgyvenimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas, teisingai kompensuoja jo dabartiniu metu patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, fizinį skausmą, suprastėjusią gyvenimo kokybę, o taip pat užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp jo ir kaltinamojo interesų bei neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys buvo atmestas.

10. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad pernelyg formalus psichologinės pagalbos fiksavimo reikalavimas nepagrįstai susiaurina nukentėjusiojo teisę į teisingą žalos atlyginimą, nes ne kiekvienas asmuo, patyręs gilų dvasinį sukrėtimą, turi galimybes ir sąlygas kreiptis į atitinkamus specialistus. Įvertinęs įvykio pobūdį, sukeltą fizinį skausmą bei neigiamą poveikį žmogaus dvasinei būsenai, teismas sprendžia, jog atlygintos neturtinės žalos dydis šiuo atvejus nevisiškai atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. patyrė ne tik fizinę traumą ir raktikaulio operaciją, bet ir susidūrė su esminiais gyvenimo kokybės pokyčiais. Nuolatinis fizinis skausmas, būtinybė nuolat vartoti medikamentus bei nežinomybė dėl liekamųjų reiškinių jaunam, iki tol itin aktyviam asmeniui sukėlė dvasinį šoką. Teismas akcentuoja, kad šiuo atveju neturtinė žala pasireiškė ne tik fizine kančia, bet ir prarastomis gyvenimo galimybėmis: nukentėjusysis nebegali sportuoti, keliauti, vairuoti motociklo ar dalyvauti bendruomeninėje veikloje, kuri iki įvykio sudarė jo tapatybės pagrindą. Ypač skaudžios pasekmės asmeniniame gyvenime – dėl neįgalumo nutrūkę santykiai su partnere bei apribota galimybė matytis su dukra dėl prarasto mobilumo – įrodo, kad dvasinė pusiausvyra yra pažeista iš esmės ir ilgam laikui.

12. Ypatingą reikšmę šioje byloje turi tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas 50 procentų netekto dalyvumo lygis, kuris nepakito jau trejus metus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar medicininių prognozių, leidžiančių tikėtis sveikatos būklės pagerėjimo ateityje. Tai reiškia, kad asmuo negrįžtamai prarado pusę savo fizinių ir socialinių galimybių. Toks ilgą laiką trunkantis ir reikšmingas darbingumo netekimas jaunam žmogui sukelia nuolatines dvasines kančias, netikrumą dėl ateities ir tiesiogiai lemia gyvenimo kokybės praradimą.

13. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Tuo tarpu teismų praktika dėl neturtinės žalos bylose pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nėra gausi, ir priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2018, 2K-217-697/2022; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-654/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-732-383/2018 ir kt.). Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojami gyvybiškai svarbios kūno sritys – galva ir joje esantys organai (smegenys, regos ir klausos organai), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Be to, remiantis teismų praktika, būtina įvertinti ir tai, kad tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams, taip pat keičiasi priteisiamų žalų dydžiai, tai yra, jie didėja. Didžioji dalis nurodytų teismų procesinių sprendimų yra priimti iki 2021 metų, tuo tarpu remiantis viešai skelbiamais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje vidutinė metinė infliacija 2022 m. buvo 19,7 proc., 2023 m. – 9,1 proc. Eismo įvykis įvyko 2024 metais. Taigi, įvertinus po 2021 m. susiformavusį gana reikšmingą makroekonomikos rodiklio pokytį – aukštą infliacijos lygį, į tai turi būti atsižvelgiama ir nustatant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusiojo gyvenimas pasikeitė negrįžtamai (prarastas pilnavertiškumas, socialinė izoliacija), teismas sprendžia, jog 5 000 eurų kompensacija yra akivaizdžiai per maža ir siekiant teisingumo ir proporcingumo, bendras neturtinės žalos dydis didinamas iki 8 000 eurų, įpareigojant draudimo bendrovę sumokėti likusią 3 000 eurų sumą.

15. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, jog remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo jau beveik tris metus patiriamas sveikatos sutrikdymas atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti taikytinas pasekmes, o būtent, daugiau nei 30 procentų prarasto (netekto) bendro darbingumo.

16. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus dėl neva patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, teismas konstatuoja, kad šie teiginiai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams. Nors nukentėjusysis akcentuoja ilgą gijimo procesą ir subjektyviai jaučiamus padarinius, lemiamą reikšmę žalos dydžio nustatymui turi teismo medicinos ekspertų išvada, kuria G. K. patirti sužalojimai – raktikaulio ir šonkaulių lūžiai – vienareikšmiškai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis privalo būti proporcingas būtent nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui. Įstatymas ir teismų praktika aiškiai atriboja sunkų sveikatos sutrikdymą nuo nesunkaus, o pastarojo atveju, net ir esant tam tikram darbingumo lygio praradimui, priteisiamos sumos negali prilygti toms, kurios skiriamos esant gyvybiškai svarbių funkcijų negrįžtamam praradimui ar itin sunkioms traumoms. Aplinkybė, kad asmeniui buvo nustatytas dalyvumo lygio sumažėjimas, savaime nepakeičia nusikalstamos veikos sukeltų pasekmių teisinio vertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Vertindamas nukentėjusiojo atstovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 800,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra pagrįsta, teisinga ir visiškai atitinka bylos sudėtingumą bei faktines darbo sąnaudas. Nors nukentėjusysis bendrai prašė priteisti 2 800,00 Eur, teismas pažymi, kad proceso išlaidų atlyginimas baudžiamajame procese nėra automatinis – teismas privalo įvertinti, ar patirtos išlaidos buvo būtinos ir ar jos nėra neproporcingai didelės. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo išskirtinio sudėtingumo, o ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu spręsti klausimai buvo tipinio pobūdžio, 1 800,00 Eur suma pilnai padengia pagrįstus advokato darbo įkainius. Papildomai pažymėtina, kad įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo skundą dalyje dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo mąsto atmetė, nėra teisinio pagrindo dar labiau didinti iš nuteistojo išieškomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta suma užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo interesų atstovavimo ir nuteistajam tenkančios finansinės naštos dydžio.

18. Spręsdamas dėl proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo G. K. išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, teismas vadovaujasi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad teismas turi teisę priteisti iš nuteistojo (ar už jo veiksmus atsakingo asmens) tik reikiamas ir pagrįstas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nors nukentėjusysis pateikė duomenis apie sumokėtą 900 eurų sumą, teismas konstatuoja, kad ši suma viršija protingumo ir teisingumo kriterijus. Vertinant suteiktų teisinių paslaugų apimtį, matyti, kad ginčas apeliacinėje instancijoje iš esmės koncentravosi į neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, o advokato parengtas apeliacinis skundas bei dalyvavimas posėdyje, nors ir buvo reikšmingi, nebuvo susiję su didelės apimties naujų įrodymų rinkimu ar itin sudėtingų teisinių precedentų analize. Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl maksimalių užmokesčio dydžių bei siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad 600 eurų suma yra pakankama, teisinga ir adekvati advokato įdėtam darbui ir bylos sudėtingumui, todėl prašymas tenkintinas iš dalies.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymą priteisti 968 Eur išlaidas už privačios specialisto konsultacinės išvados parengimą, sprendžia, kad šios išlaidos nėra priteistinos. Baudžiamajame procese sveikatos sutrikdymo mąstą nustato valstybės įgalioti teismo medicinos ekspertai, kurių išvada šioje byloje yra neginčijama – G. K. padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo savo iniciatyva užsakyta privati konsultacinė išvada buvo skirta pagrįsti jo subjektyvią poziciją dėl neva patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau šie teiginiai teismo atmetami, kaip nepagrįsti. Pagal BPK 106 straipsnį, iš nuteistojo išieškomos tik būtinos ir reikiamos proceso išlaidos. Kadangi minėta specialisto išvada neturėjo esminės įtakos galutiniam teisiniam veikos kvalifikavimui ir nepakeitė ekspertų nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto, ji laikytina pertekline ir nereikšminga teisingam bylos išsprendimui. Todėl šios išlaidos nevertinamos kaip pagrįstos proceso išlaidos ir nukentėjusiajam nepriteisiamos.

20. Apibendrindama tai, kas pirmiau buvo paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančius duomenis. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. sausio 23 d. nuosprendį.

Padidinti iš civilinio atsakovo ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam G. K. atlygintiną neturtinės žalos dydį iki 8 000 (aštuonių tūkstančių) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. Ž. nukentėjusiajam G. K. 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Valdas CiesiūnasMarius JankauskasValdas Petras Meidus