- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- I-3284-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02793-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui (toliau – NVSC), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti: 1) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 520 Eur, 2) iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Grąžintoje iš naujo nagrinėti skundo apimtyje pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad nuteistieji į tardymo izoliatorių gali būti perkelti ne daugiau penkioms paroms. Lukiškių TI-K nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. buvo laikomas pablogintomis sąlygomis, t. y. kameros tipo patalpoje. Be to, Lukiškių TI-K nėra poilsio kambario, kuriame būtų televizorius, nėra galimybės kasdien sportuoti sporto salėje, bendrauti su daugiau žmonių, negalėjo klausytis radijo, buvo apribota judėjimo galimybė didesnėje erdvėje, todėl negalėjo žaisti kontaktinių žaidimų ir panašiai. Dėl tokių sąlygų patyrė stresą, psichologinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai Lukiškių TI-K ir NVSC Alytaus departamentas atsiliepimais į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas NVSC Alytaus departamentas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. pateikė skundus (Nr. 1-2388(GP) ir Nr. 1-2391 (GP) bei 2017 m. birželio 13 d. skundą (Nr. AP. 1-25)), kurie buvo nagrinėjami kartu bei atlikta Alytaus PN gyvenamosios kameros Nr. 30 ir bendrojo naudojimo patalpų (uždaros zonos dušinės ir kirpyklos) operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktų reikalavimų laikant pareiškėją laikino sulaikymo kamerose, taip pat pareiškėjas buvo konvojuojamas į Lukiškių TI-K planiniais maršrutais, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, be to, pareiškėjas su skundais nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų sąlygų, todėl jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta NVSC Alytaus departamento neteisėtų veiksmų, atliekant Alytaus PN kameros Nr. 30 patikrinimą, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog jį perkeliant iš pataisos namų į Lukiškių TI-K, jis buvo laikomas pablogintomis sąlygomis ir ilgesnį laiką nei tai numato Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 7 straipsnis, o laikino laikymo patalpos dydis yra ženkliai mažesnis nei jis turėtų būti žmonių talpinimui. Taip pat nesutiko su teismo išvada, kad NVSC Alytaus departamento veiksmuose nėra pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo E. V. laikymo Lukiškių TI-K nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. panaikinti ir perduoti bylą pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį nutarė palikti nepakeistą (įsiteisėjo).
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovo atstovu Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos bei pakeitė atsakovo atstovą Lukiškių TI-K jo teisių ir pareigų perėmėju Vilniaus pataisos namais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Vilniaus pataisos namai (perėmusi Lukiškių TI-K teises ir pareigas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 1,08 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4 d. – 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 5 d. – 2017 m. gegužės 12 d. vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d. nutartis, atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos planinius maršrutus.
Atsakovės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vykdant LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1109 „Dėl Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos patvirtinimo “ 5 p., prieš Viešojo saugumo tarnybos vadui patvirtinant planinių konvojų maršrutus ir jų periodiškumą, planinių konvojų maršrutai yra derinama su Kalėjimų departamentu prie TM, kuriam pagal nustatytas funkcijas yra žinoma apie poreikius konvojuoti nuteistuosius asmenis ir jų srautus. Suderinus Kalėjimų departamentu prie TM, Viešojo saugumo tarnybos vadas 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 patvirtino Viešojo saugumo tarnybos vykdomų planinių konvojų maršrutus. Įsakymo turiniui tapus žinomam Kalėjimų departamentui prie TM bei jam pavaldžioms įstaigoms, joms kyla teisinė prievolė teikti pasiūlymus dėl planinių konvojų maršrutų bei jų periodiškumo koregavimui. Lukiškių tardymo izoliatorius neįrodė šioje byloje, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie TM dėl planinių konvojų maršrutų bei jų periodiškumo derinimo su Viešojo saugumo tarnyba. Tik minėtiems subjektams yra žinomi nuteistųjų asmenų konvojavimo poreikių pokyčiai laike. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, vykdami pareiškėjo konvojavimo procesą ginčo teisminio nagrinėjimo ribose, vadovavosi Kalėjimų departamentui prie TM pavaldžių įstaigų priimtais administraciniais sprendimais konvojuoti bei perduoti konvojuoti konvojavimo ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712, patvirtintais planinių konvojų maršrutais. Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymas dėl planinių konvojų maršrutų yra skirtas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams ir jiems imperatyviai privalomas vykdant planinio konvojaus procesą. Minėtas įsakymas parengtas kaip žemesnis teisės aktas, siekiant užtikrinti planinio konvojaus esmines savybes - iš anksto nustatytas maršrutas ir periodiškumas. Viešojo saugumo tarnybos vadas priimtais įsakymais nenustatė ir neplanavo pareiškėjo individualaus perkėlimo (pagal BVK) iš vienos įstaigos į kitą.
Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, priėmusios sprendimus dėl asmens konvojavimo ir įforminusios nustatytus dokumentus, pateikia Viešojo saugumo tarnybai konvojavimo paraišką, kurioje nurodyta asmens konvojavimo data, asmens buvimo vieta ir siunčianti įstaiga, paskirties punktas ir konvojaus rūšis. Kalėjimų departamentui prie TM pavaldi įstaiga (siunčianti įstaiga) nustato kokiu konvojumi (planiniu ar neplaniniu ar kt.), kada ir kur bus konvojuojamas asmuo, nurodo asmens konvojavimo data. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių kompetentingos įstaigos ar pareigūnai priėmė sprendimus tokiu ar kitokiu būdu perkelti pareiškėja, perduodant konvojavimą (planinį, neplaninį ar kt.) organizuojančiai ir vykdančiai tarnybai, nurodant paskirties punktus. Šie sprendimai Viešojo saugumo tarnybai yra privalomi vykdyti.
Viešojo saugumo tarnyba, pagal kompetenciją tik organizuodama konvojaus (planinio, neplaninio, sutiktinio, ypatingojo ir kt.) vykdymą ir atlikdama lydėjimą konvojuojamųjų į paskirties punktą, užtikrinant apsaugą, t. y. skiriant konvojaus sudėtį bei konvojaus pareigūnų skaičių ir specialųjį transportą konvojuojamiesiems pervežti, vadovaujasi konvojavimo paraiškose nurodytais asmenų konvojavimui poreikiais ir jų konvojavimo ypatumais.
Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas savo galimai netinkamą veikimą ir bendros pareigos atidų bei rūpestingą vykdymą, atliekant nustatytą viešojo administravimo funkciją, teisina tik pasyviu teismo nutarčių ir Viešojo saugumo tarnybos vykdomų tiesioginių planinių konvojų sistema (maršrutais ir periodiškumu), nepateikdamas įrodymų apie aktyvius įstaigos veiksmus, kad būtų užtikrintas apreiškėjo kalinimo teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad buvo pažeistos jo teisės numatytos BVK 7 ir 8 straipsniuose, nes Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau negu 5 dienas. Pažymėjo, kad konvojus organizuojamas du kartus per savaitę. Su vienu konvojumi jį atvežė į Lukiškes, kadangi posėdis buvo kito organizuojamo konvojaus dieną, jis į jį nespėjo, todėl ir buvo laikomas Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 dienas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Tarnyba priima tik organizacinio pobūdžio teisės aktus. Tarnyba neturėjo galimybės kontroliuoti pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K termino. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos priima sprendimus dėl to asmens konvojavimo, kuriuos Tarnyba privalo vykdyti. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pačios pasirenka Konvojavimo taisyklių 4 punkte numatytą konvojavimo rūšį. Tarnyba gali tik pasirinkti konvojaus sudėtį. Įkalinimo įstaigų įskaitų skyriai tvarko laikomų suimtųjų / nuteistųjų įskaitą, organizuoja suimtųjų / nuteistųjų priėmimą į įstaigą, <...>, atskirais atvejais pristato asmenį konvojuoti. Pažymėjo, kad konvojaus pajėgumus turi pačios Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos. Kalėjimų departamente yra taip pat įsteigta prevencinė grupė, kurios viena iš funkcijų yra vykdyti konvojavimą. Lukiškių TI-K nesiėmė jokių veiksmų, esant tokiai situacijai kviesti neplaninį konvojavimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo grąžintoje iš naujo nagrinėti skundo apimtyje, o būtent dėl laikymo (konvojavimo) į/iš Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 paras, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį ir grąžindamas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. A-1426-662/2019) dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad konvojus buvo skirtas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pareiškėją pristatyti į teismo posėdžius (susipažinti su bylos medžiaga), nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėjas pagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 paras, taip pat ar nebuvo galimybės pareiškėją parvežti į Alytaus PN, nepažeidžiant 5 parų termino. Byloje nėra pateikta duomenų apie VST planinius maršrutus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė (neišsireikalavo) visų įrodymų, kurie pagrįstų, ar pareiškėjas E. V. pagrįstai Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei 5 paras.
Nustatyta, kad nuteistasis E. V. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo konvojuojamas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d. nutartis, o konvojavimas vyko planiniais maršrutais tik tam tikromis dienomis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei 5 paras.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad asmenys pristatomi į tardymo izoliatorius teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnis nustato VST uždavinius, vienas jų – užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą (6 str. 3 p.). Konvojavimo taisyklių 4 punktas nustato konvojaus rūšis: planinis, neplaninis, sutiktinis, procesinis, teisminis, ypatingasis. Pagal Konvojavimo taisyklių 11.2 punktą Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia: teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui. Konvojavimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi: Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai (19.1 p.); kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai (19.2 p.).
Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109, 5 punktą, VST planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu, tvirtina VST vadas.
Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė, kad neturi teisinių ir techninių galimybių (teisės aktų nustatytos pareigos bei teisės) kontroliuoti ar įtakoti asmenų buvimo tardymo izoliatoriuose terminų bei sąlygų. Ši pareiga suformuluota ir teisės aktų deleguota Kalėjimų departamentui prie TM pavaldžioms įstaigoms, kurios turi padalinius, kurie vykdo kalinamų asmenų apskaitą - įskaitos skyrius, kurie renka, kaupia ir analizuoja minėtą informaciją apie asmenų atvykimą, jų laikymą ir jų išvykimo teisines ribas bei pagrįstumą, prognozuoja būtinus atlikti savalaikius veiksmų, kad nebūtų pažeistos asmenų teisės bei užtikrintos tinkamos teisėtos asmenų laikymo sąlygos.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad siekė užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis nurodytuose teismo posėdžiuose bei atsižvelgė į Viešojo saugumo tarnybos vykdomus planinius maršrutus: Lukiškių TI-K – Alytaus pataisos namai – Lukiškių TI-K. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K terminai bei teisės nebuvo pažeistos.
Atstovės atstovas Lukiškių TI-K pateikė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis:
- iš 2017 m. sausio 30 d. nutarties (b. l. 52) matyti, kad nutarta pristatyti pareiškėją 2017 m. vasario 1 d. 9:00 val. susipažinti su baudžiamojoje byloje paduotais apeliaciniais skundais, taip pat į 2017 m. vasario 7 d. 13:00 val. teismo posėdį,
- 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 55) nutarta pristatyti pareiškėją į 2017 m. balandžio 7 d. 13:00 val. teismo posėdį,
- 2017 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 59) nutarta pristatyti pareiškėją į 2017 m. gegužės 9 d. 9 val., 2017 m. gegužės 30 d. 9 val. teismo posėdžius.
Taigi iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių turinio matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tam tikromis dienomis ir laikotarpiais buvo laikomas vykdant teismo nutartis pristatyti į teismo posėdžius baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-495/2017 (proceso Nr. 1-50-1-00053-2013-1) ar susipažinti su apeliaciniais skundais.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje 2017 m. posėdžiai vyko vasario 7 d., vasario 8 d., balandžio 7 d., gegužės 9 d., o bylos duomenys (įstaigų pažymos, b. l. 53–54, 57–58, 60–61) patvirtina, kad į šiuos posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas planiniais maršrutais.
Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus pataisos namai 2017 m. sausio 31 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pristatyti pareiškėją į 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusius posėdžius; Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, suruošdamas dokumentus dėl 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K atsižvelgė į 2017 m. balandžio 7 d. posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, Alytaus pataisos namai 2017 m. gegužės 5 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. gegužės 5 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K, atsižvelgė į 2017 m. gegužės 9 d. posėdį. Lukiškių TI-K administracija, 2017 m. vasario 10 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, 2017m. balandžio 11 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, 2017 m. gegužės 12 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, įprastai pareiškėjo konvojavimą į Alytaus pataisos namus organizuodavo praėjus 3 – 4 dienoms po įvykusių posėdžių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Alytaus pataisos namai, tiek Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo konvojavimą į Lukiškių TI-K organizuodavo 3 – 4 dienoms iki įvyksiančio posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme. Išskyrus konvojavimą 2017 m. vasario mėnesį, nes pareiškėjas pageidavo susipažinti su bylos medžiaga. Teismas pažymi, kad pareiškėjo konvojavimu buvo pasiekti konvojavimo tikslai ir pareiškėjui užtikrinta teisė ir pareiga dalyvauti ne tik teismo posėdžiuose, bet ir susipažinti su bylos medžiaga, kadangi nuteistasis laiku buvo pristatytas į teismo posėdžius.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu.
Į tinkamų kalinimo sąlygų sąvoką įeina ir tinkamų nuteistųjų perkėlimo sąlygų užtikrinimas, kuomet baudžiamojo proceso tikslais nuteistieji iš bausmės atlikimo vietų (pataisos namų) perkeliami baudžiamojo proceso tikslais (ar ikiteisminio tyrimo metu, ar teisminio nagrinėjimo metu) į tardymo izoliatorius. Tad, įvertinus tai, kad konvojavimas galimas ir kitokiais būdais, o ne tik planiniu maršrutu, atsižvelgiant į Įstatyme imperatyviai nustatytą maksimalų nuteistųjų laikymo tardymo izoliatoriuje laikotarpį (5 paros), tai, jog tardymo izoliatoriuje yra įskaitos skyriai, kurie turėtų garantuoti nuteistojo teisėto laikymo (perkėlimo) trukmės užtikrinimą ir užsakyti konvojavimą į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, nesant racionalaus ir įrodymais pagrįsto Lukiškių TI-K paaiškinimo dėl pareiškėjo (kaip nuteistojo) maksimalios laikymo šioje įstaigoje trukmės pažeidimo, - konstatuotini valstybės neteisėti veiksmai neorganizuojant nuteistojo perkėlimo į pataisos namus suėjus maksimaliam Įstatyme numatytam 5 parų laikymo (perkėlimo) tardymo izoliatoriuje terminui. Užsakyti konvojų nuteistajam ar organizuoti jo konvojavimą turėjo įstaiga, kurioje jam būnant suėjo maksimalus galimas perkėlimo iš bausmės atlikimo vietos terminas, o būtent Lukiškių TI-K. Nenustatyta neteisėtų atsakovo atstovo VST neteisėtų veiksmų organizuojant pareiškėjo konvojavimą iš Lukiškių TI-K į pataisos namus, kadangi konvojus (nuteistojo pervežimas) buvo patiektas numatyta (užsakyta) data ir organizuotas toks konvojaus tipas, rūšis, kaip buvo nurodyta konvojavimo paraiškoje, gautose iš Lukiškių TI-K. Teisės kvestionuoti konvojavimo datą, rūšį konvojavimą atliekantys pareigūnai neturi, nes pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymą ši institucija užtikrina nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą, nuteistųjų perkėlimą į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitas. Nenustatyta ir neįrodinėta, kad nebuvo galimybės pareiškėją pervežti laikantis Įstatyme įtvirtintų maksimalių laikymo tardymo izoliatoriuose terminų.
Nustačius neteisėtus valstybės veiksmus, spręstina dėl neturtinės žalos.
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde nurodė patyręs bendrai dėl visų jo manymu netinkamų kalinimo sąlygų 520 Eur neturtinės žalos. Pažymėtina, kad jokių kitų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjo nurodytu ir teismo tirtu kalinimo laikotarpiu nenustatyta. Šioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi palikus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, nepakeistą. Teismas pažymi, kad patirtą neturtinę žalą (psichologinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus) pareiškėjas daugiausiai sieja su kalinimo sąlygomis, kurių teismas nepripažino, kaip Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pvz., plotu, visuomenės sveikatos užtikrinimu ir kt. Teismas sutinka su pareiškėju, kad jis galėjo patirti nepatogumus (kaip neturtinę žalą) ilgesnį nei įstatymo leidžiamą laikotarpį būdamas tardymo izoliatoriuje, nes šių įstaigų (pataisos namų ir tardymo izoliatoriaus) režimas, dienotvarkės skiriasi, kaip ir nuteistųjų laikymo sąlygos.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei Įstatyme nustatytas maksimalus perkėlimo iš laisvės atėmimo vietos (pataisos namų) terminas bendrai visais nurodytais laikotarpiais 12 parų (vasario 5-10 d., balandžio 9-11 d., gegužės 10-12 d.). Objektyvių priežasčių, pateisinančių ilgesnio laikymo tardymo izoliatoriuje trukmę (apart planinio konvojaus organizavimo ypatumų), atsakovo atstovai nenurodė. Nenustatyta aplinkybių, kad pats nuteistasis būtų atsisakęs vykti ar trukdęs laiku pareigūnams įgyvendinti įstatyme nustatytas funkcijas – užtikrinti maksimalios perkėlimo į tardymo izoliatorių baudžiamojo proceso tikslais trukmės laikymąsi.
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuotas pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimas nurodytais aspektais (neteisėti veiksmai) nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti išskirtinius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, - konstatuoja, kad šiuo atveju pažeidėjui priteistina 120 EUR neturtinės žalos atlyginimo kompensacija.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš valstybės atstovės, Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėjos, Vilniaus pataisos namų 120,00 EUR neturtinei žalai atlyginti neužtikrinant įstatymu nustatyto maksimalaus nuteistojo perkėlimo iš laisvės atėmimo vietos (pataisos namų) į tardymo izoliatorių trukmės laikymosi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo E. V. skundą.
Priteisti E. V. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.