- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- I-362-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02793-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 62), ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 520 Eur, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – NVSC Alytaus departamentas) – 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K 2015-01-01–2017-07-14 periodiškai nuo 2,5 val. iki 4,5 val. buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose. Šiose kamerose trūko ploto, nes jos buvo labai mažos – nuo 0,76 kv. m iki 1,575 kv. m.
Mano, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad nuteistieji į tardymo izoliatorių gali būti perkelti penkioms paroms. Lukiškių TI-K jį laikė 2017-01-31–2017-02-10, 2017-04-04–2017-04-11, 2017-05-05–2017-05-12 pablogintomis sąlygomis, nei jam yra skirtos, t. y. kameros tipo patalpoje. Be to, Lukiškių TI-K nėra poilsio kambario, kuriame būtų televizorius, nėra galimybės kasdien sportuoti sporto salėje, bendrauti su daugiau žmonių, negalėjo klausytis radijo, buvo apribota judėjimo galimybė didesnėje erdvėje, todėl negalėjo žaisti kontaktinių žaidimų ir t. t. Dėl tokių sąlygų patyrė stresą, psichologinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų.
Taip pat paaiškina, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus pataisos namuose kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Ši persiuntė skundą nagrinėti NVSC Alytaus departamentui. Atliekant tyrimą dalyvavo asmeniškai ir matė, kaip specialistė viską fiksavo, tačiau, gavęs atsakymą, suprato, kad ji pareigos neatliko ir nieko neužfiksavo, dėl to jis ir toliau buvo priverstas likti pavojingoje sveikatai kameroje. Mano, kad dėl NVSC Alytaus departamento aplaidumo, šališkumo atliekant tyrimą bei dėl jam daromo pavojaus sveikatai toleruojant higienos normų pažeidimus kamerose turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovės atstovės nekompetentingai atliko kameros patikrą: neužfiksavo pelėsių, jo neapklausė, nepažymėjo, kad apgadinta kriauklė ir apdaužytos plytelės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 38–42, 67–68, 101–102), taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo atlyginti 1,08 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Nurodo, kad pareiškėjas 2011-12-20 išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), 2016-04-07 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 108, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 357, 2016-04-12 išvežtas į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN), 2016-04-29 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 106, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 329, 2016-05-03 išvežtas į Alytaus PN, 2016-06-03 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 118, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 389, 2016-06-06 išvežtas į Panevėžio areštinę, 2016-06-13 atvežtas iš Panevėžio areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 106, 2016-06-14 išvežtas į Alytaus PN, 2016-07-04 atvežtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) ir uždarytas į kamerą Nr. 119, 2016-07-05 išvežtas į Alytaus PN, 2016-09-06 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 106, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 272, 2016-09-09 išvežtas į Alytaus PN, 2016-09-27 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 120, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 275, 2016-09-28 išvežtas į Panevėžio areštinę, 2016-11-18 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 107, 2016-11-21 išvežtas į Šiaulių TI, 2016-11-25 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 124, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 369, 2016-11-29 išvežtas į Alytaus PN, 2016-12-02 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 110, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 375, 2017-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 273, 2016-12-07 išvežtas į Panevėžio areštinę, 2017-01-03 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 107, 2017-01-04 išvežtas į Panevėžio areštinę, 2017-01-31 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 209, 2017-02-10 išvežtas į Alytaus PN, 2017-02-17 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 218, 2017-02-20 išvežtas į Šiaulių TI, 2017-02-24 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 223, 2017-02-28 išvežtas į Alytaus PN, 2017-03-21 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 114, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 273, 2017-03-24 išvežtas į Alytaus PN, 2017-03-28 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 224, 2017-03-29 išvežtas į Panevėžio areštinę, 2017-04-04 atvežtas iš Kauno TI ir uždarytas į kamerą Nr. 117, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 381, 2017-04-11 išvežtas į Alytaus PN, 2017-05-05 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 117, 2017-05-08 perkeltas į kamerą Nr. 376, 2017-05-12 išvežtas į Alytaus PN, 2017-05-29 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 108, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 375, 2017-06-01 išvežtas į Alytaus PN, 2017-07-03 atvežtas iš Alytaus PN ir uždarytas į kamerą Nr. 109, 2017-07-04 išvežtas į Šiaulių TI, 2017-07-11 atvežtas iš Šiaulių TI ir uždarytas į kamerą Nr. 121, kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 379, 2017-07-13 išvežtas į Alytaus PN.
Paaiškina, kad laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 11 punktu, laikino laikymo patalpos – tai tokios patalpos, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi neilgiau kaip 2 valandas (t. y. laikinai prieš teismą, po teismo iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan.). Šios laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Atkreipia dėmesį, kad laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra reglamentuojamas.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas 2017-01-31–2017-02-10, 2017-04-04–2017-04-11, 2017-05-05–2017-05-12 buvo laikomas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d. nutartis, atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos planinius maršrutus.
Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiamai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nesąžiningu noru pasipelnyti iš valstybės visų sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas NVSC Alytaus departamentas atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 21–24, 70–74) prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Paaiškina, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir NVSC su skundais dėl galimų Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų ir NVSC Alytaus departamento specialistų galimai netinkamų pareigų atlikimo, tačiau mintis reiškė padrikai, pažeidimus įvardijo remdamasis ne faktais, bet emocijomis.
Pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. skundai (Nr. 1-2388(GP) ir Nr. 1 -2391 (GP) buvo sujungti su 2017 m. birželio 13 d. skundu (Nr. AP. 1-25) ir nagrinėjami kartu. Dėl šių skundų Alytaus pataisos namų gyvenamojoje kamerų tipo patalpoje Nr. 30 ir bendrojo naudojimo patalpose (uždaros zonos dušinėje ir kirpykloje) atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė.
Tiriant pareiškėjo skundus ir atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o atliekant šiluminės aplinkos tyrimus ir dirbtinės apšvietos matavimus, nustatyta, kad tiek dirbtinio apšvietimo, tiek šiluminės aplinkos parametrai atitiko HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Nors pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, tačiau nepateikia jokių argumentų ir įrodymų (ypač kad bausmės atlikimo vietos administracija ir NVSC Alytaus departamento specialistai sąmoningai, sistemingai ir šališkai siekė jo minimų neigiamų sąlygų ir išgyvenimų), kada ir kokiais psichologiniais ar fiziniais pojūčiais pajautė, kad jam sukeltos nežmoniškos, kankinančios ir žeminančios garbę ir orumą sąlygos, bei kas konkrečiai kiekvieną iš šių potyrių sukėlė. Mano, kad reiškiant reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, kad tokia žala buvo padaryta, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Atliekant valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros kontrolę Alytaus pataisos namuose, taip pat tiriant tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų skundus, nepastebėta, kad pareiškėjui būtų sudarytos kokios nors išskirtinai neigiamos sąlygos, t. y. bausmę jis atlieka tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji, o asmens privatumo, judėjimo ir poreikių bei pomėgių laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, tikėtina, yra neišvengiami kaip laisvės apribojimo (bausmės atlikimo) pasekmė.
Pažymi, kad NVSC Alytaus departamento specialistai, atlikdami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujasi teisės aktais ir nėra suinteresuoti vienaip ar kitaip ne pagal teisės aktus įvertinti rezultatus, jie nuodugniai ir objektyviai išanalizuoja ir nuosekliai išdėsto faktus bei padaro faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurios įforminamos patikrinimo aktais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės paaiškino, kad patikrinimo aktai yra pagrįsti ir teisėti. Apžiūrint kameras vadovaujamasi Higienos normose keliamais reikalavimais. Pažymėjo, kad patikrinimo metu visi kameroje esantys įrenginiai buvo techniškai tvarkingi ir nekėlė pavojaus sveikatai. Gultai yra pritvirtinti prie grindų, nuskilusios plytelės ir sulenktas kriauklės šonas sveikatai pavojaus nekėlė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikino sulaikymo patalpose netinkamomis sąlygomis 2015-01-01–2017-07-14 bei dėl galimai neteisėtų NVSC Alytaus departamento pareigūnų veiksmų atliekant patikrinimą Alytaus PN ir atsakant į jo skundus ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kamerų ir kitų sąlygų
Pareiškėjas teigia, kad 2005-01-01–2017-07-14 buvo pasodintas į laikino sulaikymo patalpas, kuriose trūko ploto, 2017-04-04–2017-04-11, 2017-05-05–2017-05-12 buvo perkeltas į Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 paras, o 2017-01-31–2017-02-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K net 10 parų.
Suimtieji (nuteistieji) į kameras uždaromi remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsniu, t. y. suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą tardymo izoliatoriuose laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, nėra reglamentuojamas.
Iš atsakovės atstovo Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016-04-07, o 2016-04-07–2017-07-14 buvo atvežamas periodiškai. Byloje nėra duomenų, kad iki 2016-04-07 jis būtų laikomas Lukiškių TI-K.
Byloje esantys duomenys (b. l. 101–102) patvirtina, kad pareiškėjas, atvežtas į Lukiškių TI-K, tą pačią dieną buvo perkeliamas į gyvenamąją kamerą.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 38–42) nurodė, kad laikino sulaikymo patalpos yra administraciniame pastate, tokiose patalpose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas (prieš teismo posėdį ar po iki paskirstant į gyvenamąsias kameras), šios patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Teismui nėra pagrindo abejoti šiuo paaiškinimu.
Atsižvelgęs į atsakovės atstovo paaiškinimą, kad šios patalpos nėra didelės, teismas sutinka, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų būdamas jose. Byloje nepateikta duomenų, kad laikino sulaikymo patalpose būtų laikomas ilgiau nei 2 val., taip pat nėra duomenų, jog dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, todėl laikytina, kad į laikino sulaikymo kameras jis buvo sodinamas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad, laikant ilgiau nei 5 paras Lukiškių TI-K, buvo pablogintos jo kalinimo sąlygos.
Atstovės atstovas Lukiškių TI-K pateikė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis: iš 2017 m. sausio 30 d. nutarties (b. l. 52) matyti, kad nutarta pristatyti pareiškėją 2017 m. vasario 1 d. 9:00 val. su baudžiamojoje byloje paduotais apeliaciniais skundais, taip pat į 2017 m. vasario 7 d. 13:00 val. teismo posėdį, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi (b. l. 55) nutarta pristatyti pareiškėją į 2017 m. balandžio 7 d. 13:00 val. teismo posėdį, 2017 m. kovo 27 d. nutartimi (b. l. 59) nutarta pristatyti pareiškėją į 2017 m. gegužės 9 d. 9 val., 2017 m. gegužės 30 d. 9 val. teismo posėdžius.
Taigi, iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių turinio matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tam tikromis dienomis ir laikotarpiais buvo laikomas vykdant teismo nutartis pristatyti į teismo posėdžius baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-495/2017 (proceso Nr. 1-50-1-00053-2013-1) ar susipažinti su apeliaciniais skundais.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje 2017 m. posėdžiai vyko vasario 7 d., vasario 8 d., balandžio 7 d., gegužės 9 d., o bylos duomenys (įstaigų pažymos, b. l. 53–54, 57–58, 60–61) patvirtina, kad į šiuos posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas planiniais maršrutais.
Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisyklių 4.1 papunktį planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku.
Kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K 2017-04-04–2017-04-11, 2017-05-05–2017-05-12, 2017-01-31–2017-02-10 buvo konvojuotas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, o konvojavimas vyko planiniais maršrutais tik tam tikromis dienomis, todėl, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K teisės aktų nepažeidė ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K nėra poilsio kambario, kuriame būtų televizorius, nėra galimybės kasdien sportuoti sporto salėje, bendrauti su daugiau žmonių, negalėjo klausytis radijo, buvo apribota judėjimo galimybė didesnėje erdvėje, todėl negalėjo žaisti kontaktinių žaidimų ir t. t.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K.
Teismas pažymi, kad tam tikras kalinių privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, kurio normos nenustato, kad į kameras būtų išduodami radijo imtuvai ar televizorius, todėl Lukiškių TI-K jais neaprūpindamas pareiškėjo teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Nors pareiškėjas teigia, kad būdamas Lukiškių TI-K kasdien negalėjo sportuoti sporto salėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl šios galimybės ribojimo ar prašė žodžiu ar raštu suteikti galimybę užsiimti fizine veikla sporto salėje. Taigi, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip abstraktūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl NVSC Alytaus departamento pareigūnų veiksmų
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 20 d. kreipėsi su skundu (b. l. 30) į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuriame nurodė, kad Alytaus PN yra pasodintas į KTP-30, kurioje sienos padengtos pelėsiais, kameroje apšvietimas nepakankamas, lova kliba ir siūbuoja, maitinimo langelis surūdijęs, netinkama į kamerą tiekiamo vandens kokybė, trūksta vietos daiktams susidėti, maistui skirtų spintelių iš viso nėra, nėra vietos rankšluosčiams pasidžiauti, sienų plytelės išdaužytos, langas kameroje per mažas, todėl patenka mažai gryno oro, papildomai lango plotą dar mažina grotos. Šiame skunde prašė užfiksuoti pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti.
2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi su skundu (b. l. 27) į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN. Nurodė, kad dušo patalpa netvarkinga ir nehigieniška, nėra galimybės išsiskalbti drabužius, nes nėra maišytuvų, specialiai skalbti skirtų indų, nemokamai centralizuotai drabužiai neskalbiami, karšto vandens kameroje nėra, džiovyklos rūbams taip pat nėra. Šiuos abu skundus sveikatos apsaugos viceministrė pavedė nagrinėti NVSC.
2017 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NVSC Alytaus departamentą su skundu (b. l. 32), kuriame nurodė, kad 2017 m. birželio 4 d. jį nuvedė į dušą, tačiau ten neįrengtas dezinfekcinis kambarys, o išsimaudžius duše, pataisos įstaiga naujų apatinių rūbų neišduoda, kirpykloje nėra servetėlių, rankšluosčių, karšto vandens bei kito privalomo inventoriaus, nesilaikoma higienos reikalavimų, nes visus uždengia su tuo pačiu užklotu nuo plaukų, daugkartinio naudojimo indai neplaunami, dušų galvutės išpuvusios, surūdijusios ir netvarkingos. Šie pažeidimai yra kamerų tipo patalpoms skirtuose dušuose (antrame aukšte). Šiame skunde prašė užfiksuoti pažeidimus ir įpareigoti Alytaus PN juos pašalinti.
NVSC Alytaus departamento direktorius 2017 m. birželio 14 d. pavedė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei V. Š. 2017 m. birželio 14 d. patikrinti Alytaus PN (Ulonų g. 8A, Alytus) – įvertinti kamerų tipo patalpų dušų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) reikalavimams (pavedimo Nr. PP.1-152(16.3.187 1.12) (b. l. 28). Tos pačios dienos pavedimu (2017 m. birželio 14 d.) taip pat pavedė 2017 m. birželio 14 d. patikrinti Alytaus PN (Ulonų g. 8A, Alytus) – įvertinti kamerų tipo patalpos Nr. 30 atitiktį HN 134:2015 reikalavimams (pavedimo Nr. PP.1-153(16.3.187 1.12) (b. l. 31), 2017 m. birželio 14 d. patikrinti Alytaus PN (Ulonų g. 8A, Alytus) – įvertinti kamerų tipo patalpos dušinės, kirpyklos atitiktį HN 134:2015 reikalavimams (pavedimo Nr. PP.1-149(16.3.187 1.12) (b. l. 33).
Iš 2017 m. birželio 21 d. NVSC Alytaus departamento patikrinimo akto Nr. PA.1-136(16.3.187 1.12) (b. l. 34–35) matyti, kad Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė V. Š. pagal 2017 m. birželio 14 d. pavedimus atliko patikrinimą Alytaus PN (Ulonų g. 8A, Alytus) 2017 m. birželio 14 d. 13–14 val. dalyvaujant Ūkio skyriaus viršininkui A. A.. Patikrinimo metu buvo tikrinta kameros tipo patalpa Nr. 30. Nustatyta, kad šioje patalpoje sienos ir lubos nuvalytos, vizualiai matomų pelėsių nėra, tualete ant sienų pastebima vandens nubėgimų, yra ištrupėjusių sienų plytelių, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, mechaninė ventiliacija veikia tualeto patalpoje, uždaros zonos dušinėje vizualiai matomų pelėsių nėra, dušinėje įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, dušinės patalpos tvarkingos, išvalytos. Taip pat nustatyta, kad kiekvieną sekmadienį sudaromos sąlygos išsiskalbti asmeninius drabužius dušinėje, yra tam skirtos vonelės, išskalbti drabužiai džiovinami kameroje, džiovyklomis aprūpina kamerų tipo patalpas aptarnaujantys pareigūnai, nuteistųjų, bausmę atliekančių uždaroje zonoje, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę, asmeniniai viršutiniai drabužiai skalbiami kartą per mėnesį pataisos namų skalbykloje pagal nuteistųjų rašytinius prašymus. Nustatyta, kad visi kirpimo įrankiai, apdangalai atsinešami kirpimo dieną (sekmadienį), patalpoje įrengta plautuvė, švarių apdangalų ir vienkartinių servetėlių kiekis pakankamas, patikrinimo metu kirpimo paslaugos nebuvo teikiamos. Kontrolės metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas kamerų tipo patalpoje Nr. 30 atliko šiluminės aplinkos tyrimus ir dirbtinės apšvietos matavimus ir 2017 m. birželio 15 d. protokole užfiksavo, kad kameroje Nr. 30 oro temperatūra 0,1 m aukštyje buvo 21,3 °C, 1,1 m aukštyje – 21,3 °C, santykinė oro drėgmė 0,1 m aukštyje – 51 proc., 1,1 m aukštyje – 51 proc., oro judėjimo greitis 0,1 m aukštyje – 0,15 m/s, 1,1 m aukštyje – 0,15 m/s. Taip pat nustatyta, kad dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, remiantis 2017 m. birželio 15 d. dirbtinio apšvietimo protokolu, dirbtinė apšvieta kamerų tipo patalpoje Nr. 30 buvo 371 lx.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo prieita prie išvados, kad patikrinimo metu HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tame pačiame patikrinimo akte nurodyta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. suklijuoti sienų plyteles tualeto patalpoje.
Iš NVSC Alytaus departamento 2017 m. birželio 21 d. rašto Nr. 2.1-937(16.3.187 1.12) matyti, kad NVSC Alytaus departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skundus dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN, iš esmės rėmėsi minėtu patikrinimo aktu, kuriame HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta, o tam tikrą neatitikimą (ištrupėjusias sienų plyteles) įpareigota pašalinti. Teismui nėra pagrindo abejoti šio patikrinimo akto teisingumu.
Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo argumentus, kad Alytaus PN yra netinkamos kalinimo sąlygos, tačiau jos patikrinimo akte neužfiksuotos, pateikė nuotraukas (b. l. 89–98). Teismas pažymi, kad nuotraukos, kadangi nenurodyta jų padarymo vieta ir laikas, nelaikytinos įrodymais šioje byloje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teikiant į bylą įrodymus turi būti paisoma su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 (buvo 57 straipsnis) straipsnio 1 dalyje pateiktu įrodymų apibūdinimu susijusių taisyklių: teismui į konkrečią bylą turi būti teikiami įrodymai, kurie suteikia informaciją apie faktus, sudarančius tos bylos įrodinėjimo dalyką, turi būti paisoma įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Įrodymų sąsajumas reiškia, jog renkami, pateikiami ir teismas prima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-263-146/2016).
Atsižvelgiat į tai, kad pareiškėjo pateiktos nuotraukos nelaikytinos įrodymais šioje byloje, nes neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o teismui nėra pagrindo abejoti pagal pareiškėjo skundus atlikto patikrinimo išvadomis ir jomis remiantis pareiškėjui pateiktu atsakymu, todėl, nenustačius NVSC Alytaus departamento neteisėtų veiksmų, atsakovui nekyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėjamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 1,08 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.