- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- A-1404-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02793-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K), 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos Alytaus departamento (toliau – NVSC Alytaus departamentas) 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad nuteistieji į tardymo izoliatorių gali būti perkelti ne daugiau penkioms paroms. Lukiškių TI-K nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. buvo laikomas pablogintomis sąlygomis, t. y. kameros tipo patalpoje. Be to, Lukiškių TI-K nėra poilsio kambario, kuriame būtų televizorius, nėra galimybės kasdien sportuoti sporto salėje, bendrauti su daugiau žmonių, negalėjo klausytis radijo, buvo apribota judėjimo galimybė didesnėje erdvėje, todėl negalėjo žaisti kontaktinių žaidimų ir panašiai. Dėl tokių sąlygų patyrė stresą, psichologinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri skundą persiuntė nagrinėti NVSC Alytaus departamentui. Atliekant tyrimą, pareiškėjas dalyvavo asmeniškai, tačiau gavus atsakymą, suprato, kad niekas nebuvo užfiksuota, todėl jis ir toliau buvo priverstas likti pavojingoje sveikatai kameroje. Dėl NVSC Alytaus departamento aplaidumo, šališkumo atliekant tyrimą bei dėl jam daromo pavojaus sveikatai, toleruojant higienos normų pažeidimus kamerose, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad atliekant kameros patikrą, nebuvo užfiksuota pelėsių, jis nebuvo apklausiamas, nebuvo pažymėta, kad yra apgadinta kriauklė ir apdaužytos plytelės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad buvo pažeistos jo teisės numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 7 ir 8 straipsniuose, nes Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau negu 5 dienas. Konvojus organizuojamas du kartus per savaitę. Su vienu konvojumi jį atvežė į Lukiškes, kadangi posėdis buvo kito organizuojamo konvojaus dieną, jis į jį nespėjo, todėl ir buvo laikomas Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 dienas.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas NVSC Alytaus departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. NVSC Alytaus departamentas atsiliepime nurodė, jog palaiko ankstesniuose atsiliepimuose pateiktą poziciją ir pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10d. nutartimi pareiškėjo apeliacinio skundo dalį dėl NVSC Alytaus departamento neteisėtų veiksmų atmetė.
7. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K pasibaigė po reorganizavimo) atsiliepime į skundą teismo prašė skundą atmesti.
8. Vilniaus pataisos namai nurodė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 31 d. – 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4 d. – 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 5 d. – 2017 m. gegužės 12 d. vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d. nutartis, atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) planinius maršrutus.
9. Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą teismo prašė skundą atmesti.
10. Viešojo saugumo tarnyba paaiškino, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1109 „Dėl Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos patvirtinimo“ 5 p., prieš Viešojo saugumo tarnybos vadui patvirtinant planinių konvojų maršrutus ir jų periodiškumą, planinių konvojų maršrutai yra derinama su Kalėjimų departamentu, kuriam pagal nustatytas funkcijas yra žinoma apie poreikius konvojuoti nuteistuosius asmenis ir jų srautus. Suderinus Kalėjimų departamentu, Viešojo saugumo tarnybos vadas 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 patvirtino Viešojo saugumo tarnybos vykdomų planinių konvojų maršrutus. Įsakymo turiniui tapus žinomam Kalėjimų departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms, joms kyla teisinė prievolė teikti pasiūlymus dėl planinių konvojų maršrutų bei jų periodiškumo koregavimui. Lukiškių TI-K neįrodė šioje byloje, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl planinių konvojų maršrutų bei jų periodiškumo derinimo su Viešojo saugumo tarnyba. Tik minėtiems subjektams yra žinomi nuteistųjų asmenų konvojavimo poreikių pokyčiai laike. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, vykdami pareiškėjo konvojavimo procesą ginčo teisminio nagrinėjimo ribose, vadovavosi Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų priimtais administraciniais sprendimais konvojuoti bei perduoti konvojuoti konvojavimo ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2017 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712, patvirtintais planinių konvojų maršrutais. Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymas dėl planinių konvojų maršrutų yra skirtas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams ir jiems imperatyviai privalomas vykdant planinio konvojaus procesą. Minėtas įsakymas parengtas kaip žemesnis teisės aktas, siekiant užtikrinti planinio konvojaus esmines savybes - iš anksto nustatytas maršrutas ir periodiškumas. Viešojo saugumo tarnybos vadas priimtais įsakymais nenustatė ir neplanavo pareiškėjo individualaus perkėlimo (pagal BVK) iš vienos įstaigos į kitą.
11. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, priėmusios sprendimus dėl asmens konvojavimo ir įforminusios nustatytus dokumentus, pateikia Viešojo saugumo tarnybai konvojavimo paraišką, kurioje nurodyta asmens konvojavimo data, asmens buvimo vieta ir siunčianti įstaiga, paskirties punktas ir konvojaus rūšis. Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga (siunčianti įstaiga) nustato kokiu konvojumi (planiniu ar neplaniniu ar kt.), kada ir kur bus konvojuojamas asmuo, nurodo asmens konvojavimo data. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių kompetentingos įstaigos ar pareigūnai priėmė sprendimus tokiu ar kitokiu būdu perkelti pareiškėją, perduodant konvojavimą (planinį, neplaninį ar kt.) organizuojančiai ir vykdančiai tarnybai, nurodant paskirties punktus. Šie sprendimai Viešojo saugumo tarnybai yra privalomi vykdyti.
12. Viešojo saugumo tarnyba pagal kompetenciją tik organizuodama konvojaus (planinio, neplaninio, sutiktinio, ypatingojo ir kt.) vykdymą ir atlikdama lydėjimą konvojuojamųjų į paskirties punktą, užtikrinant apsaugą, t. y. skiriant konvojaus sudėtį bei konvojaus pareigūnų skaičių ir specialųjį transportą konvojuojamiesiems pervežti, vadovaujasi konvojavimo paraiškose nurodytais asmenų konvojavimui poreikiais ir jų konvojavimo ypatumais.
13. Lukiškių TI-K savo galimai netinkamą veikimą ir bendros pareigos atidų bei rūpestingą vykdymą, atliekant nustatytą viešojo administravimo funkciją, teisina tik pasyviu teismo nutarčių ir Viešojo saugumo tarnybos vykdomų tiesioginių planinių konvojų sistema (maršrutais ir periodiškumu), nepateikdamas įrodymų apie aktyvius įstaigos veiksmus, kad būtų užtikrintas apreiškėjo kalinimo teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu Viešojo saugumo tarnyba pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba priima tik organizacinio pobūdžio teisės aktus ir neturėjo galimybės kontroliuoti pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K termino. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos priima sprendimus dėl to asmens konvojavimo, kuriuos Viešojo saugumo tarnyba privalo vykdyti. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pačios pasirenka Konvojavimo taisyklių 4 punkte numatytą konvojavimo rūšį. Kalėjimų departamente yra taip pat įsteigta prevencinė grupė, kurios viena iš funkcijų yra vykdyti konvojavimą. Lukiškių TI-K nesiėmė jokių veiksmų, esant tokiai situacijai kviesti neplaninį konvojavimą.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį ir grąžindamas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. A-1426-662/2019) dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad konvojus buvo skirtas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pareiškėją pristatyti į teismo posėdžius (susipažinti su bylos medžiaga), nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėjas pagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 paras, taip pat ar nebuvo galimybės pareiškėją parvežti į Alytaus PN, nepažeidžiant 5 parų termino. Byloje nėra pateikta duomenų apie VST planinius maršrutus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė (neišsireikalavo) visų įrodymų, kurie pagrįstų, ar pareiškėjas pagrįstai Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei 5 paras.
17. Teismas nustatė, kad nuteistasis E. V. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo konvojuojamas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d. nutartis, o konvojavimas vyko planiniais maršrutais tik tam tikromis dienomis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei 5 paras.
18. Teismas išanalizavo SVĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.) 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 straipsnį, Konvojavimo taisyklių 4 ir 19 punktus.
19. Teismas nurodė, kad nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109, 5 punktą, Viešojo saugumo tarnybos planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos vadas.
20. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo (2017 m. sausio 30 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. kovo 27 d.) nutarčių turinio matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tam tikromis dienomis ir laikotarpiais buvo laikomas vykdant teismo nutartis pristatyti į teismo posėdžius baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-495/2017 (proceso Nr. 1-50-1-00053-2013-1) ar susipažinti su apeliaciniais skundais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtoje baudžiamojoje byloje 2017 m. posėdžiai vyko vasario 7 d., vasario 8 d., balandžio 7 d., gegužės 9 d., o bylos duomenys (įstaigų pažymos, b. l. 53–54, 57–58, 60–61) patvirtina, kad į šiuos posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas planiniais maršrutais.
21. Teismas konstatavo, kad Alytaus pataisos namai 2017 m. sausio 31 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K, atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pristatyti pareiškėją į 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme vykusius posėdžius; Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Panevėžio AVPK), suruošdamas dokumentus dėl 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K atsižvelgė į 2017 m. balandžio 7 d. posėdį Lietuvos apeliaciniame teisme, Alytaus pataisos namai 2017 m. gegužės 5 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. gegužės 5 d. pareiškėjo konvojavimo į Lukiškių TI-K, atsižvelgė į 2017 m. gegužės 9 d. posėdį. Lukiškių TI-K administracija, 2017 m. vasario 10 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, 2017m. balandžio 11 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, 2017 m. gegužės 12 d. suruošdama dokumentus dėl 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjo konvojavimo į Alytaus pataisos namus, įprastai pareiškėjo konvojavimą į Alytaus pataisos namus organizuodavo praėjus 3 – 4 dienoms po įvykusių posėdžių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek Alytaus pataisos namai, tiek Panevėžio AVPK pareiškėjo konvojavimą į Lukiškių TI-K organizuodavo 3 – 4 dienoms iki įvyksiančio posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme. Išskyrus konvojavimą 2017 m. vasario mėnesį, nes pareiškėjas pageidavo susipažinti su bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo konvojavimu buvo pasiekti konvojavimo tikslai ir pareiškėjui užtikrinta teisė ir pareiga dalyvauti ne tik teismo posėdžiuose, bet ir susipažinti su bylos medžiaga, kadangi nuteistasis laiku buvo pristatytas į teismo posėdžius.
22. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, nurodė, kad tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu.
23. Į tinkamų kalinimo sąlygų sąvoką įeina ir tinkamų nuteistųjų perkėlimo sąlygų užtikrinimas, kuomet baudžiamojo proceso tikslais nuteistieji iš bausmės atlikimo vietų (pataisos namų) perkeliami baudžiamojo proceso tikslais (ar ikiteisminio tyrimo metu, ar teisminio nagrinėjimo metu) į tardymo izoliatorius. Teismas, įvertinęs tai, kad konvojavimas galimas ir kitokiais būdais, o ne tik planiniu maršrutu, atsižvelgiant į SVĮ imperatyviai nustatytą maksimalų nuteistųjų laikymo tardymo izoliatoriuje laikotarpį (5 paros), tai, jog tardymo izoliatoriuje yra įskaitos skyriai, kurie turėtų garantuoti nuteistojo teisėto laikymo (perkėlimo) trukmės užtikrinimą ir užsakyti konvojavimą į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, nesant racionalaus ir įrodymais pagrįsto Lukiškių TI-K paaiškinimo dėl pareiškėjo (kaip nuteistojo) maksimalios laikymo šioje įstaigoje trukmės pažeidimo, konstatavo valstybės neteisėtus veiksmus neorganizuojant nuteistojo perkėlimo į pataisos namus suėjus maksimaliam numatytam 5 parų laikymo (perkėlimo) tardymo izoliatoriuje terminui. Užsakyti konvojų nuteistajam ar organizuoti jo konvojavimą turėjo įstaiga, kurioje jam būnant suėjo maksimalus galimas perkėlimo iš bausmės atlikimo vietos terminas, o būtent Lukiškių TI-K. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų organizuojant pareiškėjo konvojavimą iš Lukiškių TI-K į pataisos namus, kadangi konvojus (nuteistojo pervežimas) buvo patiektas numatyta (užsakyta) data ir organizuotas toks konvojaus tipas, rūšis, kaip buvo nurodyta konvojavimo paraiškoje, gautose iš Lukiškių TI-K. Teisės kvestionuoti konvojavimo datą, rūšį konvojavimą atliekantys pareigūnai neturi, nes pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymą ši institucija užtikrina nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą, nuteistųjų perkėlimą į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo įstaigos į kitas. Nenustatyta ir neįrodinėta, kad nebuvo galimybės pareiškėją pervežti laikantis Įstatyme įtvirtintų maksimalių laikymo tardymo izoliatoriuose terminų.
24. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei SVĮ nustatytas maksimalus perkėlimo iš laisvės atėmimo vietos (pataisos namų) terminas bendrai visais nurodytais laikotarpiais 12 parų (vasario 5-10 d., balandžio 9-11 d., gegužės 10-12 d.). Objektyvių priežasčių, pateisinančių ilgesnio laikymo tardymo izoliatoriuje trukmę, atsakovo atstovai nenurodė. Nenustatyta aplinkybių, kad pats nuteistasis būtų atsisakęs vykti ar trukdęs laiku pareigūnams įgyvendinti įstatyme nustatytas funkcijas – užtikrinti maksimalios perkėlimo į tardymo izoliatorių baudžiamojo proceso tikslais trukmės laikymąsi. Teismas padarė išvadą, jog konstatuotas pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimas nurodytais aspektais (neteisėti veiksmai) nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti išskirtinius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad šiuo atveju pažeidėjui priteistina 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensacija.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
26. Pareiškėjo nuomone, teismas suklydo, vertindamas pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir, remdamasis teismų praktika, mano, kad jam turėtų būti priteista visa skunde reikalaujama suma.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo veiksmai yra pasikartojantys.
Atsiliepimas
28. Atsakovo atstovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Viešojo saugumo tarnybos teigimu, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, prieštaringas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai.
29. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.
30. NVSC Alytaus departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NVSC Alytaus departamento vertinimu, teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. atlyginimo.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad konvojavimas galimas ir kitokiais būdais, o ne tik planiniu maršrutu, konstatavo valstybės neteisėtus veiksmus neorganizuojant nuteistojo perkėlimo į pataisos namus suėjus maksimaliam numatytam 5 parų laikymo (perkėlimo) tardymo izoliatoriuje terminui ir priteisė pareiškėjui 120 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
33. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, kuris teigia, kad teismas nevertino, jog Lukiškių TI-K atliko pakartotinius veiksmus ir pareiškėjui turi būti priteistas visas skunde prašomas neturtinės žalos dydis.
34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad byloje ginčo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė neteisėtus atsakovo veiksmus, neorganizuojant nuteistojo perkėlimo į pataisos namus suėjus maksimaliam numatytam 5 parų laikymo (perkėlimo) tardymo izoliatoriuje terminui, nėra. Atitinkamai teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija, vertindama šį argumentą, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
37. Pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 10 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. iš viso 12 parų Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei SVĮ nustatytas maksimalus perkėlimo iš laisvės atėmimo vietos (pataisos namų) terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pareiškėjo neturtinės žalos dydį įvertino 120 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimas yra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti. Tuo tarpu pareiškėjo prašoma suma, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, be to, pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašomos priteisti sumos pagrįstumą.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.