- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 1-7-404/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27752-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. D.
- Civilinis ieškovas
- E. Ž., D. Ž., A. B., R. B., G. B.
- Nukentėjusysis
- E. Ž., G. S.
- Advokatai
- Darius Butvilavičius, Saulena Gasiūnienė, Egidijus Losis, Ignatijus Šuškevič
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. Ž., D. Ž., jų atstovui advokatui Egidijui Losiui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. B., R. B., G. B., jų atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 11 d., apie 23.45 valandą, kelio Skuodas-Plungė 45-tame kilometre, Didvyčių kaimo teritorijoje, Plungės rajone, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, kaltinamasis J. D. vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, esant tamsiam paros metui, atsiradus kliūčiai - stirnai, nesulėtino greičio ir nesustojo, kirto ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punktas), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu A. B. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“ mažametis keleivis B. Ž. (gimęs 2008 metais), buvo sužaloti - šio automobilio vairuotojas A. B. ir keleivė R. B., kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, sužalotas automobilio „Opel Vectra“ keleivis G. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai<...>); KET 117 punkto reikalavimus (Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...>Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos); KET 127 punkto reikalavimus (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis J. D. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme parodė, kad po darbo naudotis įmonės automobiliu jam leido direktorius V. B., tada kartu su G. S. važiavo iš savo mamos namų Šateikių kaime į Plungę, automobilį „Opel Vectra“ vairavo jis, vežėsi indus, namų apyvokos daiktus, po remonto likusius daiktus, šalia keleivio vietoje sėdėjo S. Važiavo leistinu greičiu 70-80 km/h, matomumas buvo geras. Kai ties Didvyčių kaimu iš dešinės pusės iššoko stirna, tada jis stabdė ir susidūrė automobiliai. Išsamiai susidūrimo aplinkybių nepamena dėl patirto sužalojimo ir streso, todėl negali atsakyti kaip jo automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar tuo metu iš priekio atvažiavo kitas automobilis, ar buvo šoninis slydimas, kodėl rodė spidometras 75 km/h greitį po įvykio. Jis po įvykio skambino į greitąją ir įmonės mechanikui A. S.. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, dėl kurio nuoširdžiai gailisi. Dėl prašomų priteisti sumų pagal civilinius ieškinius konkrečių siūlymų nepateikė, mano, kad jų pakaktų pagal draudimo bendrovės paskaičiavimą.
Ikiteisminis tyrimas inicijuotas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrėjo V. M. tarnybiniu pranešimu, iš kurio duomenų matyti, kad 2018-06-11, 23.49 val., Plungės rajone, kelio Skuodas - Plungė 45.418 kilometre, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Skuodo link Plungės ir vengdamas susidūrimo su staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiu laukiniu gyvūnu - stirna, susidūrimo neišvengė, partrenkęs laukinį gyvūną išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša nuo Plungės link Skuodo parvažiavusiu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo „Opel Vectra“ vairuotojas J. D. ir priekinėje keleivio sėdynėje važiavęs keleivis G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo sužeisti „VW Passat“ vairuotojas A. B., keleivė R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), keleivis B. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos visi nukentėję asmenys buvo pristatyti į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, jų patirti sužalojimai tikslinami. Eismo įvykio metu partrenktas laukinis gyvūnas – stirna nugaišo, sugadintos abi transporto priemonės, kelias ir jo statiniai nesugadinti. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d. (T. 1., b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis J. D. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 3., b. l. 157), kuriam buvo atlikta ir galiojo techninė apžiūra (T. 3., b. l. 158), automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (T. 3., b. l. 159), kaltinamasis turėjo teisę vairuoti tos rūšies transporto priemones (T. 4., b. l. 49), buvo blaivus (T. 4., b. l. 2). Nukentėjusysis A. B. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B. (T. 3., b. l. 20), 157), kuriam buvo atlikta ir galiojo techninė apžiūra (T. 3., b. l. 21), automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (T. 3., b. l. 22), kaltinamasis turėjo teisę vairuoti tos rūšies transporto priemones (T. 3., b. l. 19), buvo blaivus (T. 2., b. l. 191).
Iš duomenų eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad transporto priemonių susidūrimo vieta yra kelyje Skuodas - Plungė 45,418 kilometre, Didvyčių kaime, Plungės rajone. Kelyje yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, atskirtos ištisine linija, kelio ruožas tiesus, matomumas tamsiu paros metu įjungus artimųjų šviesų žibintus - 50 metrų, tolimųjų šviesų žibintus – 150 metrų. Susidūrę du automobiliai – „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio „Opel Vectra“ 1,8 m ir 5,8 m nuo važiuojamosios kelio dalies kairės pusės krašto, žiūrint Skuodo kryptimi, žolėse rastas ir užfiksuotas nugaišęs laukinis gyvūnas - stirna. Užfiksuoti padangų pėdsakai prasidedantys eismo juostoje važiuojant Plungės kryptimi, pasibaigę priešingos krypties eismo juostoje. Transporto priemonės judėjimo kryptį nurodo rasti padangų šoninio slydimo pėdsakai, išsiliejusių skysčių vieta, automobilių stiklų ir detalių nuolaužų išsidėstymas (T. 1., b. l. 33-37).
Iš duomenų papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad atliekant apžiūrą buvo panaudotas kvadrokopteris. Atliekant apžiūrą padėti žymenys, tarp kurių atstumas išmatuotas lazeriniu matuokliu, nustatytos vietos koordinatės kvadrokopteryje ir jis pakeltas į viršų duomenų užfiksavimui. Protokole užfiksuoti likę padangų pėdsakai, skersinis padangos pėdsakas, išbėgusių tepalų pėdsakai, gulinti stirnos gaišena, nurodant visus išmatavimus. Protokole nurodyta, jog stirnos gaišena perduota utilizavimui medžiotojų – žvejų klubo „Šateikiai“ atstovui – medžiotojui J. B. (T. 1., b. l. 50-54).
Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. 11K-182(18) matyti, kad 2018-06-12 eismo įvykio apžiūros metu užfiksuoti skaitmeniniai atvaizdai, suformuota eismo įvykio vietos mastelinė ortomozaika, pirminis įvykio vietos situacinis trimatis modelis įrašyti į optinę duomenų laikmeną (T. 1., b. l. 59-61).
Iš duomenų transporto priemonių apžiūros protokole matyti, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos skyriaus vyr. ekspertui D. J., apžiūrėti automobiliai: „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilių sugadinimai. Automobiliui „Opel Vectra“ apgadinta priekinė dalis. Priekinės dalies deformacijos ženkliausios ties priekiniu kairiuoju kampu. Priekinis kairysis ratas be slėgio, persislinkęs link automobilio galo bei įsirėmęs į rato arkos galinį tašką. Automobilio spidometro rodyklė užstrigusi ties 70-75 km/h greičio padala. Automobilio priekinis buferis atidalintas. Ant atidalintos dalies 34-39 cm atstumu nuo apatinio krašto, apie 35 cm atstumu nuo buferio dešinio šono galinio krašto yra įstrigusių šerių, karčių ar plaukų kuokštas. Priekinio dešinio sparno priekinis galas nesugniuždytas. Ties posūkio žibinto tvirtinimo vieta 40-59 cm aukštyje sparnas deformuotas, įlenkiant iš dešinės į kairę. Nuo sparno deformavimo vietos apie 58 cm aukštyje prasideda slystamo kontakto pėdsakai, kurių vietoje užsluoksniuota rudos biologinės kilmės medžiaga, pėdsakams nusitęsiant link automobilio galo, pėdsakas išplatėja. Dešinysis galinio vaizdo veidrodis atlenktas link automobilio priekio. Automobiliui „VW Passat“ visu pločiu apgadinta priekinė dalis. Sugadinimai susidarę automobiliui patyrus smūginį poveikį į priekinę dalį. Priekinis dešinysis sparnas nesugniuždytas, tačiau priekine dalimi atkeręs link išorės. Variklio dangtis sugniuždytas. Tiesioginio smūgio kontakto pėdsakai išsidėstę per visą jo plotį. Priekinis kairysis sparnas deformuotas kryptimi nuo priekio link galo ir atkeręs link išorės. Priekinis kairysis ratas be oro slėgio, ratas pasislinkęs link automobilio galo ir įsirėmęs į rato nišos galinį kraštą (T. 1., b. l. 64-67).
Iš duomenų papildomos automobilių „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole matyti, kad šie automobiliai buvo papildomai apžiūrėti dalyvaujant nukentėjusiajam D. Ž. ir jo atstovui, teismo ekspertui V. M. (T. 1., b. l. 93-198).
Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje tyrimo išvadoje Nr. 11K-279(18) konstatuota, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas J. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, priešpriešinio eismo juostas skiriant horizontalaus kelio ženklinimo ištisinei linijai, privalėjo važiuoti dešiniau nuo jos, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad vairuojamą automobilį galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pastebėjęs link važiuojamosios dalies judantį ar į ją įžengiantį laukinį gyvūną - privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Skersai ar įstrižai važiuojamosios dalies judančios kliūties apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Techniniu požiūriu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, pastebėjęs link važiuojamosios dalies judantį ar į ją įžengiantį laukinį gyvūną, ar į jo judėjimo krypties eismo juostą įvažiuojantį priešpriešai judėjusį automobilį - privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Transporto priemonių „Opel Vectra“ ir „VW Passat“ susidūrimas įvyko automobilio „VW Passat“ judėjimo krypties eismo juostoje, transporto priemonėms susiduriant priekinėmis dalimis bei susidūrimo momentu automobiliui „VW Passat“ judant didesniu nei automobilis „Opel Vectra“ greičiu. Susidūrimo metu automobilis „Opel Vectra“ buvo atblokštas atgal bei apie vertikalią ašį. Tikėtina, kad susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ judėjo apie 2 km/h greičiu. Jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas J. D. stabdyti vairuojamą automobilį bei jį nusukinėti į kairę reagavo tuo pačiu metu, tikėtina, jog prieš pat stabdymą automobiliu „Opel Vectra“ buvo važiuojama ne didesniu kaip apie 91,6 km/h greičiu. Techniniu požiūriu, automobilio „Opel Vectra“ kontaktas su laukiniu gyvūnu neturėjo tiesioginės įtakos automobilio „Opel Vectra“ judėjimo krypties link priešpriešinio eismo juostos pasikeitimui. Pagrindine sąlyga nagrinėjam įvykiui kilti, bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu techniniu požiūriu buvo automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo J. D. veiksmai, vengiant susidūrimo su laukiniu gyvūnu ar jį partrenkus, keldamas grėsmę eismo saugumui vairuojamą automobilį „Opel Vectra“ nusukinėjo į kairę, dėl ko automobiliui „Opel Vectra“ išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, joje pastarasis automobilis susidūrė su priešprieša, savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“. (T. 1., b. l. 75-85).
Teisme ekspertas D. J. savo išvadą patvirtino, atsakė į proceso dalyvių klausimus išsamiau paaiškindamas pageidaujamas aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje tyrimo išvadoje Nr. MV2019-30 konstatuota, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. D. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jei pastebėjęs kliūtį - jam iš dešinės judėjusią stirną, būtų stabdęs vairuojamą automobilį ir valdęs jo judėjimą, neišvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Susidariusioje prieš pat eismo įvykį kelio situacijoje automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), A. B. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su į jo eismo juostą išvažiavusiu automobiliu OPEL. Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo nepriimtini veiksmai - apvažinėjo kliūtį, sukdamas į kairę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria priešprieša artėjo automobilis „VW Passat“ (kurio vairuotojas susidariusioje kelio situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti buvusio eismo įvykio) bei susidūrė su šiuo automobiliu (T. 2., b. l. 154-189).
Teisme ekspertas V. M. savo išvadą patvirtino, atsakė į proceso dalyvių klausimus išsamiau paaiškindamas pageidaujamas aplinkybes.
Eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. 11K-279(18) ir eksperto išvadoje Nr. MV 2019-30 atsiradę prieštaravimai pašalinti atlikus teismo komisijinę eismo įvykio ekspertizę, kurios akte Nr. 11-2389(21) konstatuota, kad:
1. Eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. birželio 11 d., apie 23.45 val., Plungės r. sav., Didvyčių k., kelio Skuodas - Plungė 45,418 km, mechanizmo, tikėtina, eiga buvo tokia. Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas važiavo kelio Skuodas - Plungė važiuojamosios dalies dešine puse apie 95 km/h greičiu, priešinga kryptimi apie 90 km/h greičiu (nurodyta vairuotojo) važiavo automobilio „VW Passat“ vairuotojas. Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas, reaguodamas į kliūtį - kelyje esančią stirną, efektyviai užstabdė automobilį nusukdamas jį į priešpriešinio eismo juostą. Tuo momentu, kada užstabdytas automobilis „Opel Vectra“, pradėjo judėti link priešpriešinio eismo juostos, automobilis „VW Passat“ buvo apie 84,5 m atstumu. Tuo momentu, kada automobilis „Opel Vectra“ kirto važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET 1.1 linija, užtverdamas automobilio „VW Passat“ važiavimo krypties eismo juostą, automobilis „VW Passat“ nuo susidūrimo vietos buvo apie 31,8m atstumu. Kada iki susidūrimo vietos liko apie 13,6 m, automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas atstabdė automobilį, staigiai nusukdamas į dešinę, o tuo momentu automobilio „VW Passat“ vairuotojas iki susidūrimo vietos likus apie 18,3 m, buvo pradėjęs efektyviai stabdyti automobilį, pasukdamas jį link dešiniojo kelkraščio. Automobilis „VW Passat“, judėdamas smailiu kampu į dešinę, kelio Plungė - Skuodas važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, apie 86 km/h greičiu susidūrė su priešpriešine eismo juosta (kelio Skuodas - Plungė važiuojamosios dalies kaire puse) nedideliu smailiu kampu iš kairės į dešine, žiūrint link Plungės, apie 65 km/h greičiu judėjusių automobiliu „Opel Vectra“. Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Opel Vectra“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „VW Passat“ priekinės dalies plokštumos buvo smailus apie 6° kampas atviras link kelio Skuodas - Plungė dešiniojo krašto. Susidūrimo metu automobilis „Opel Vectra“ buvo sustabdytas, bloškiamas atgal, apie susidūrimo plokštumą pasisuko apie 30° kampu pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „Opel Vectra“ persislinko atgal apie 1,9 m atstumą. Susidūrimo metu, automobilis „VW Passat“ slinkdamas į priekį, apie susidūrimo plokštumą pasisuko prieš laikrodžio rodyklę nedideliu apie 15° kampu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis „VW Passat“ persislinko apie 1,2 m atstumą į priekį.
2. Jeigu eismo įvykio, kada buvo partrenkta stirna, metu automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas būtų stabdęs automobilį važiavimo krypties eismo juostoje, o nenusukęs jo į kairę, tai automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 42 km/h greičiu, būtų prasilenkęs su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtyse, kurios pavaizduotos tiriamosios dalies 16 pav. ir tokiu būdų automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas būtų išvengęs susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas jo nurodytu 90 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai, - priešpriešiais važiavusiam automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus užtverti važiavimo krypties eismo juostą, - neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo.
3. Automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - atsiradus automobilio eismo juostoje kliūčiai - stirnai,- nusuko užstabdytą automobilį į kelio Skuodas - Plungė kairę pusę, sudarydamas priešpriešiais link Skuodo važiavusio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui neišvengiamą kliūtį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Susidūrimo su apie 30 kg kliūtimi – stirna, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešinė pusė neturėjo poveikio, dėl kurio būtų pasikeitusi automobilio judėjimo kryptis į kairę.
4. Ekspertai neturi duomenų apie elektros įrangą instaliuojamą į visų automobilių markes ir modelius. Tačiau spidometro, kurio veikimas paremtas žingsninio variklio pagrindu, rodmenys, sustoję dėl susidūrimo nutrūkus elektros srovei, su didele tikimybe rodo greitį, artimą susidūrimo greičiui arba šiek tiek mažesnį už jį. Spidometro rodmenų patikimumas padidėja, jei tachometras, degalų lygio bei aušinimo skysčio temperatūros indikatoriai, taip pat pagrįsti žingsniniais varikliais, rodo tikras faktines (išmatuotas) reikšmes susidūrimo momentu, t. y. tikrą kuro lygį ir tikrąjį aušinimo skysčio temperatūrą.
Spidometro, kurio veikimas paremtas žingsninio variklio pagrindu, rodmenys, sustoję dėl susidūrimo nutrūkus elektros srovei, su didele tikimybe rodo greitį, artimą susidūrimo greičiui arba šiek tiek mažesnį už jį. Spidometro rodmenų patikimumas padidėja, kai kiti indikatoriai, taip pat pagrįsti žingsniniais varikliais, rodo tikras faktines reikšmes kaip užfiksuota tyrimui pateiktose automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prietaisų skydelio nuotraukose. Tikėtina, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prietaisų skydelyje užstrigusi rodyklės padėtis nurodo greitį artimą automobilio greičiui susidūrimo metu. Tyrimo metu sumodeliuotas kiek mažesnis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis - apie 65 km/h, tai galima paaiškinti tam tikra nedidele paklaida modeliuojant, nes neįmanoma visus automobilių parametrus atkurti absoliučiai tiksliai (automobilių pakrovimas, pakabos specifika, kėbulų standumas, ratų blokavimo lygis ir kt. ), o taip pat tą aplinkybė, kad automobilio spidometrai nustatyti tikslingai rodyti kiek didesnį, nei realų greitį (T. 8., b. l. 3-15).
Specialisto išvadoje Nr. M 307/2018(03) konstatuota, kad B. Ž. mirė nuo autoįvykio metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką. B. Ž. mirė 2018-06-12 00.18 val. GMP medikų akivaizdoje. Mirusiojo B. Ž. kūne rasti šie švieži sužalojimai ir jų lokalizacija: įstrižos juostos formos poodinė kraujosruva krūtinėje su krūtinkaulio kūno lūžiu, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje lūžusiais V ir VI šonkauliais, pažeidusiais krūtinplėvę, kairėje vidurio raktikaulinėje linijoje lūžusiu III šonkauliu, tarpšonkaulinių raumenų plyšimu su krūtinplėvės plyšimu III tarpšonkauliniame tarpe, kraujosruvomis tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvomis po abiejų plaučių pleura ir abiejų plaučių vartų srityse, širdies sumušimu su kraujosruva dešinio prieširdžio priekinėje sienoje ties ausyte, skersos juostos formos odos nubrozdinimas pilve su masyvia poodine kraujosruva kairiame juosmens šone, masyviu dešinės kepenų skilties plyšimu su kepenų audinio sutraiškymu, kairio inksto plyšimai su kraujosruva kairiame užpilvaplėviniame tarpe, atlantinio pakauškaulio sąnario pilnas išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu ir išplitusiomis kraujosruvomis galvos smegenyse po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje su uždaru dešinio žastikaulio kūno lūžiu, smulkus išilginės juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, pavieniai smulkūs netaisyklingos formos odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis aplinkui dešinės blauzdos viršutinio ir apatinio trečdalių priekiniuose paviršiuose, pavieniai smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, sužalojimų sukeltas sunkus trauminis hemoraginis šokas, kas, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.5., 6.6.6., 6.6.11. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Visus šviežius sužalojimus B. Ž. galėjo patirti autoįvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, tikėtina, atsitrenkus į automobilio salono dalis. Iš jų krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais pailgais ribotais, galimai juostų formos daiktais, tikėtina, saugos diržais, o kaklo ir galvos sužalojimus galėjo patirti nuo stipraus galvos palinkimo. Visi šviežūs sužalojimai buvo padaryti netrukus prieš mirtį, kadangi pilnas atlantinis pakaušio sąnario išnirimas su nugaros nutraukimu yra sužalojimas, kuris nesuderinamas su gyvybe. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis sužalojimus B. Ž. patyrė anksčiau kaip 2018-06-11 23.50 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Mirusiojo B. Ž. kūne rasta: besirezorbuojanti smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, viename lygyje išsidėsčiusios smulkios netaisyklingos formos besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos abiejų blauzdų apatinių trečdalių priekinių paviršių vidinėse pusėse. Sprendžiant iš besirezorbuojančių poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, jos galėjo būti padarytos 1 savaitės bėgyje iki mirties ir gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos abiejose kojose yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, neturinčios įtakos mirčiai (T. 2., b. l. 6-8).
Teisme ekspertas G. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, išsamiau paaiškindamas pageidaujamas aplinkybes parodė, kad neabejotinai sunkus kūno sužalojimas dėl smarkaus galvos palinkimo su pailgųjų galvos smegenų nutraukimu yra nesuderinamas su gyvybe sužalojimas, nukentėjusysis žuvo vietoje, gaivinimas nebereiškė nieko. Tokio eismo įvykio metu pagrindinis jėgos vektorius yra iš galo į priekį, užsifiksavus saugos diržui kūnas judėjo į priekį, nefiksuota galva taip pat, todėl ir gavosi kaukolės atitrūkimas nuo kaklo. Nepriklausomai nuo to kėdutėje ar ne kėdutėje nukentėjusysis buvo, padėtis smūgio metu nebūtų pasikeitusi. Traumai neturėjo įtakos ar kūnas buvo miegantis, ar įsitempęs, ar bandė išvengti susidūrimo. Tokius sužalojimus padarė didelis inercinis poveikis.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Ž. teisme parodė, kad apie eismo įvykį jai pranešė sutuoktinis, važiuojant į įvykio vietą paskambino vaiko seneliai ir pranešė, kad sūnus žuvo, tada apsisuko ir grįžo į namus. Apie įvykio aplinkybes ji žino iš kitų asmenų. Ieškinio reikalavimus palaiko pilnai ir prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi vaiko praradimas nepamatuojamas pinigais, ieškinio patenkinimas būtų nors kažkokia kompensacija.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. Ž. teisme parodė, kad apie avariją sužinojo birželio 11 dienos naktį, apie tai telefonu pranešė uošvienė. Dėl sūnaus žūties patyrė ir iki šiol patiria skausmą, sielvartą, didelę netektį, savo sveikatos problemų, ieškinį prašė patenkinti pilna apimtimi, kaltinamajam prašė paskirti maksimalią laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą, tam pačiam terminui atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Specialisto išvadoje Nr. G 1437/2018(03) konstatuota, kad A. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: politrauma - galvos sumušimas su galvos ir veido odos nubrozdinimais, plaučių sumušimas su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, pilvo sumušimas su plonžarnės plyšimu, storosios žarnos dezerozacija, difuziniu pilvaplėvės uždegimu, IV juosmeninio stuburo slankstelio kūno nestabilus kompresinis skeveldrinis lūžis, dešinės pėdos II-III-IV padikaulių lūžiai, odos nubrozdinimai krūtinėje, dubens srityje, rankų/pečių juostoje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 3., b. l. 12-13).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. teisme parodė, kad išvažiavo iš Vilniaus be dešimt aštuonios vakare, sustojo pavalgyti degalinėje, dar Kaune sustojo ir važiavo toliau. Pamena kaip iš Palangos kelio išsuko Skuodo link, su R. pakalbėjo apie kelią, namuose galvojo būti po dvyliktos. Po to staiga prieš juos pokštelėjo, jam baltas rūkas užpylė akis, vėliau išgirdo R. balsą, išlipo iš automobilio, pabandė dukrai padėti išlipti, po to atsigulė prie griovio. Vėliau atvažiavo kiti žmonės, tada ėjo į automobilį pas B., kuris buvo prisegtas saugos diržu, jo galva buvo ant palangės, galva buvo šilta, o rankos šaltos. Prašė jo civilinį ieškinį patenkinti pilnai.
Specialisto išvadoje Nr. G 1355/2018(03) konstatuota, kad R. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimais kaktos kairėje, galvos smegenų sukrėtimu, III juosmeninio stuburo slankstelio skeveldrinis kompresinis lūžimas, pilvo sienos sumušimas su tuščiosios žarnos trūkimu, difuziniu pūlingu pilvaplėvės uždegimu, storosios žarnos deserozacija, trauminis dešinės pusės pnaumotoraksas, odos nubrozdinimai abiejose klubinėse srityse ir dešinio kelio srityje. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018-06-12 04.30 val., paimtame R. B. kraujyje nustatyta 0,01 promilės etanolio koncentracija. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (T. 3., b. l. 49-50).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. teisme parodė, kad važiuojant ji nemiegojo, kalbėjosi su tėčiu, o atsipeikėjo jau gulėdama ant žolės. Prisimena atvažiuojantį automobilį, šviesas, kažkas dužo, trenkėsi, kažką iš ligoninės atsimena. Dėl patirtų sužalojimų, skausmo, išgyvenimų, nepatogumų prašė jos civilinį ieškinį patenkinti pilnai.
Nukentėjusysis E. Ž. teisme parodė, kad yra žuvusiojo B. senelis, ši netektis jį labai dvasiškai paveikė, su juo buvo dvasiškai artimi, su sūnaus šeima gyvena tame pačiame Vilniaus rajone, dažnai su juo betarpiškai bendraudavo. Patyrė moralinę žalą, tačiau turtinių pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. teisme parodė, kad savo automobilį buvo paskolinęs tėvui A. B., kurį jis vairavo eismo įvykio metu. Kadangi jo automobilis buvo sugadintas nepataisomai, draudimas jam žalos neatlygino, todėl prašė jo ieškinį patenkinti ir priteisti prašomą sumą.
Nukentėjusysis G. S. teisme parodė, kad nelabai ką atsimena po įvykio. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, kuriuose užfiksuota, kad jo draugas J. D. paprašė kartu važiuoti į Šateikius iš jo mamos buto paimti asmeninius daiktus. Jis su J. D. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valstybinio numerio ženklo nežino) išvažiavo į Šateikius. Abu buvo blaivūs ir jokio alkoholio nevartojo. Šateikiuose užtruko apie valandą laiko. Tos pačios dienos vėlai vakare, kai jau buvo sutemę, jie išvažiavo į Plungę, Skuodo keliu. Oro ir kelio sąlygos buvo geros, tačiau buvo tamsus paros metas. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Kokiu greičiu važiavo J. D. nežino, nes į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, kad leistinu 90 km/h greičiu, nes J. D. niekada nelaksto ir vairuoja atsakingai. Važiuojant 23.32 val. jis savo telefonu draugei parašė žinutę ir po to daugiau nieko nepamena. J. D. vairuodamas telefonu nebendravo. Atsipeikėjo tik Plungės ligoninėje. Iš artimųjų sužinojo, kad pateko į eismo įvykį, kad į kelią išbėgo stirna, į kurią jie trenkėsi, o po to trenkėsi į kitą automobilį. Kitų eismo įvykio aplinkybių nežino, kitame automobilyje žuvo vaikas. Eismo įvykio metu jam išniro kairysis sąnarys, lūžo gūžduobė, lūžo dešinės rankos delnikaulis, buvo galvos smegenų sutrenkimas. Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, J. D. jokių pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš, J. D. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė (T. 3., b. l. 76-78).
Liudytojas J. B. teisme parodė, kad yra medžiotojas, po vidurnakčio jam paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į įvykio vietą, bet buvo išvykęs į Kretingą ir atvyko tik pusę penkių ryte, bet stirnos nerado. Kitą dieną jam paskambino iš policijos, kai atvyko buvo ir tyrėja, ji ir parodė kur guli stirna - važiuojant nuo Plungės už krūmų aukštose žolėse.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus vairavo J. D..
Teismo komisijinės eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-2389(21) konstatuota, kad automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis J. D. teisme kaltę pripažino visiškai.
Šio eismo įvykio metu žuvo vienas žmogus, dviem žmonėms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, vienam žmogui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo J. D. kaltę, kad jis vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Bausmės skyrimas
J. D. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką alternatyvios bausmių rūšys laisvės atėmimui nenumatytos, todėl BK 55 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Šios nusikalstamos veikos pasekmės sunkios. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas blaivus, teismas skiria sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesat atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atidedant jos vykdymą, esant pagrindui manyti, kad ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, paskiriant įpareigojimą (BK 75 str.).
Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).
Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis, pagal kurio nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas.
Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra kaltinamojo darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šios nusikalstamos veikos padarymo metu J. D. vairavo darbdaviui priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dėl to už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nukentėjusiesiems privalo atlyginti įmonė.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad padarytą žalą privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 str.), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).
Nagrinėjamoje byloje UAB “(duomenys neskelbtini)” civilinę atsakomybę pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia, ar didelis neatsargumas (CK 6.270 str. 1 d.), tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
E. ir D. Ž. pareikštas civilinis ieškinys bendrai 409 183,95 Eur sumai, iš kurios kiekvienam prašoma priteisti po 200 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 9 183,95 Eur turtinės žalos atlyginimui bendrai. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Egidijus Losis prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 2 250,18 Eur nukentėjusiųjų turėtų išlaidų susijusių su proceso veiksmų atlikimu ikiteisminio tyrimo metu, 3 400,00 Eur už advokato paslaugas.
A. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 35 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Darius Butvilavičius pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo iki 33 500,00 Eur, kadangi 1 500,00 Eur jau atlygino draudimo bendrovė, pateikė prašymą priteisti 1 331,00 Eur turėtų nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas.
R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 35 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Darius Butvilavičius pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo iki 33 500,00 Eur, kadangi 1 500,00 Eur jau atlygino draudimo bendrovė, pateikė prašymą priteisti 1 331,00 Eur nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato paslaugas.
G. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 500,00 Eur turtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Darius Butvilavičius pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo iki 1 461,00 Eur, kadangi 9 039,00 Eur jau atlygino draudimo bendrovė, pateikė prašymą priteisti 1 331,00 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų už advokato paslaugas.
Nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas Ignatijus Šuškevič pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą ir prašė priteisti 1 000,00 Eur nukentėjusiajam jo turėtų išlaidų už advokato paslaugas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas nedalyvavo. Iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo gautas atsiliepimas į nukentėjusiųjų ieškinius, kuriame AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl AB „Lietuvos draudimas“ pozicija negali prieštarauti transporto priemonės valdytojo (J. D.) procesinei pozicijai. Jei kaltinamasis prisipažintų ar būtų pripažintas kaltu, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti tokias išmokas:
A. B. - 1.611,95 Eur (tame tarpe 1.500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 111,95 Eur dėl gydymo išlaidų), 554,03 Eur (dėl negautų pajamų);
R. B. - 1.840,00 Eur (tame tarpe 1.500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 340,00 Eur dėl gydymo išlaidų), 5.562,44 Eur (dėl negautų pajamų);
D. Ž. - 6.503,35 Eur (tame tarpe 1.500,00 Eur dėl neturtinės žalos žuvus sūnui B. Ž., 5.307,35 Eur dėl laidojimo išlaidų);
G. S. - 543,80 Eur (tame tarpe 500,00 Eur dėl neturtinės žalos, 43,80 dėl gydymo išlaidų); 412,28 Eur (dėl negautų pajamų).
Remiantis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPSVCAPD) įstatymo 11 str. 1 d. (redakcija galiojusi įvykio metu), civilinės atsakomybės draudiko (šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 5 000,00 Eurų dėl vieno įvykio nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu tenkinti civilinių ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo viršijančius 5 000,00 Eur sumą.
Pagal AB „Lietuvos draudimui“ pateiktus įrodymus pagrįsta turtinė žala yra atlyginta, todėl nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu tenkinti civilinių ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė – advokatė Saulena Gasiūnienė ieškinių nepripažino.
Kaltinamasis J. D. dėl civilinių ieškinių savo siūlymų nepateikė.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 8 689,00 Eur tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose eismo įvykio metu žūva žmogus, artimiesiems priteistos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 4 344,00 Eur iki 72 405,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-560/2008, 2K-358/2009, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-445/2014, 2K-243/2015).
Nustatant ieškovams neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta neatsargiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – kaltinamojo J. D. veiksmais, dėl staigios ir netikėtos B. Ž. mirties eismo įvykio metu visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai, tačiau, neabejotinai didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusiojo tėvai E. ir D. Ž.. A. B. ir R. B. buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus, yra likę pasekmės, dėl ko jie išgyvena.
Teismas atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiami ieškovų reikalavimai priteisti kiekvieno jų prašomą neturtinės žalos dydį, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą vieningą praktiką teismams, kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, visų ieškovų ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.
Sprendžiant civilinių ieškinių reikalavimus dėl priteistinų sumų turtinei žalai atlyginti, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK 113 str., CK 6.249 str., 6.263 str. nuostatomis.
Dėl turtinės žalos atlyginimo G. B. Su ieškiniu ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių prašomą priteisti sumą turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje remiamasi draudimo bendrovės pripažinimu, kad automobilio vertė įvykio dieną buvo 10 500,00 Eur. Iš teismui pateiktų duomenų dėl ieškinio sumažinimo matyti, kad draudimo bendrovė draudimo išmoką - 9 039,00 Eur paskaičiavo atsižvelgdami į tai, kad transporto priemonė buvo pripažinta sunaikintina, jos remontuoti neapsimoka ekonomiškai. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių didesnę automobilio vertę, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo E. ir D. Ž.. Su ieškiniu ieškovai pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą visai prašomai priteisti sumai, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas visiškai.
Dėl proceso ir advokato išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese ekspertą, turėjęs kitų išlaidų, kurias apmokėjo iš savo lėšų, gali prašyti jas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.
Ieškovo D. Ž. reikalavimas dėl priteisimo 3 400,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkinamas, kadangi advokatas Egidijus Losis teikė teisinę pagalbą dviem nukentėjusiesiems (ir E. Ž.) ikiteisminio tyrimo metu, paruošė civilinį ieškinį, atstovavo jų interesus teisme, daug kartų vyko į posėdžius didelį atstumą iš Vilniaus. Ieškovo turėtos išlaidos 2 250,18 Eur už ekspertizės atlikimą, įvykio vietos apžiūrą, automobilių centro paslaugas pripažintinos proceso išlaidomis. Visos šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais duomenimis, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos.
Advokatas Ignatijus Šuškevič teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Darius Butvilavičius teikė teisinę pagalbą trims nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paruošė civilinius ieškinius, abu advokatai daug kartų vyko į posėdžius didelį atstumą iš Vilniaus, išlaidos yra pagristos rašytiniais duomenimis, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, ir paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį J. D. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
E. ir D. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti kiekvienam po 50 000,00 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 9 183,95 Eur (devynis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 95 ct) turtinei žalai atlyginti, iš J. D. priteisti 2 250,18 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų 18 ct) proceso išlaidų, 3 400,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
A. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, iš J. D. priteisti 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
R. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, iš J. D. priteisti 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
G. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš J. D. priteisti 1 331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš J. D. priteisti 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas E. Ž..
Iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo, pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – 1690,00 Eur vertės motociklui „Honda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti turtu. Turto saugotoju paskirti J. D..
Daiktinius įrodymus: automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtiems savininkams (valdytojams).
Septynias CD laikmenas su fotografijomis ir ekspertų išvadomis – palikti prijungtas prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.