Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-360-803/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
2A-360-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22657-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Karoliniškių būstas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Gervista“
Civilinė byla Nr. 2A-360-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22657-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos
: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Karoliniškių būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gervista“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 567,80 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. KB-SUT-17-017 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovės pavedimu vykdyti stogo remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Sutarties pagrindu atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. atliko Namo stogo remonto darbus ir perdavė juos ieškovei, o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Darbų vykdymo metu ir po jų užbaigimo į ieškovę kelis kartus kreipėsi Namo gyventojai dėl pratekančio stogo. Ieškovė, reaguodama į gyventojų nusiskundimus, atliko Namo stogo remonto būklės įvertinimą ir nustatė šiuos defektus: po lietaus atsirado smulkūs stogo pratekėjimai ties 92 buto durimis (buto koridoriuje); apžiūrėjus stogą nustatyta, kad trūksta 4 vienetų (toliau – vnt.) dangos ventiliacijos kaminėlių kepurių, nesandarumas ties kanalizacijos alsuokliu, atšokusi prilydomoji danga (prieglaudos) ties ventiliacijos šachtomis, nesandarumai ties dangos ventiliacijos kamino prilydomąja danga, ties išlipimo ant stogo durimis nesandarumai dangos sujungimo vietose (įlajose). Tai liudija, kad atsakovė darbus atliko netinkamai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė suteikė atliktiems darbams 5 metų garantiją ir įsipareigojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė net keturis kartus kreipėsi į atsakovę raštu dėl nustatytų defektų pašalinimo. Atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi į kitą rangovą dėl nustatytų defektų pašalinimo. Atlikdama šiuos darbus, ieškovė patyrė 1 567,80 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės kaip žalos atlyginimą.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbus pagal Sutartį atsakovė atliko kokybiškai, ką patvirtina ieškovės pasirašytas 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų aktas Nr. 1. Jame jokių pastabų dėl atliktų Namo stogo remonto darbų nėra. Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovės melagingais teiginiais, jog atsakovė nereagavo į ieškovės siųstus raštus dėl defektų šalinimo, kas tapo pagrindine priežastimi samdyti kitą rangovą. Atsakovė 2018 m. balandžio 11 d. raštu atsakė į ieškovės 2018 m. balandžio 6 d. raštą, nurodydama, kad ji nebuvo kviesta apžiūrėti trūkumus, taip pat pažymėdama, kad neatsisakydama bendradarbiauti ir siekdama įsitikinti pranešimo pagrįstumu, lauks ieškovės su techninės priežiūros inžinieriumi prie Namo, siekiant apžiūrėti trūkumus, 2018 m. balandžio 16 d. 9 val. Tačiau atsakovės vadovui atvykus į vietą, ieškovės atstovų nebuvo. Atsakovė neturėdama rakto nuo Namo stogo, negalėjo apžiūrėti ieškovės nurodytų trūkumų. Atsakovės vadovas daug kartų skambino ieškovei, tačiau niekas į jo skambučius neatsiliepė. Atsakovė nurodė, kad nepasitiki ieškovės vykdyta Namo stogo apžiūra be atsakovės, eksperto ir antstolio, nes ji yra šališka. Taip pat atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovės pasamdyto rangovo UAB „Mano būstas“ nurodytomis paslaugų kainomis, nes jos neatitinka rinkos kainų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu netenkino ieškovės UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinio atsakovei UAB „Gervista“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 12,45 Eur pašto išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė rangos sutartį Nr. KB-SUT-17-017, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ir ieškovei priduoti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus per 45 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos, o ieškovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus sumokėti atsakovei 7 452,08 Eur Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iš liudytoju parodymų, teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti ne viso Namo stogo remonto darbus, o tik dalies Namo stogo remonto darbus. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, kurios Namo stogo dalies remonto darbus Sutartimi įsipareigojo atlikti atsakovė. Aplinkybei nustatyti, kokia buvo tiksli šių darbų apimtis, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų taip pat nepakako.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atlikti Namo stogo remonto darbus įvykdė ir atliktus darbus 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 perdavė ieškovei. Ieškovė darbus 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė, nenurodydama jokių pastabų dėl jų kokybės.

5. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad po darbų priėmimo 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė patikrino Namo stogą virš buto Nr. 92 bei surašė statinio apžiūros aktą Nr. DA137238. Jame ieškovė konstatavo, kad po lietaus atsirado smulkūs pratekėjimai nuo stogo ties 92 buto durimis (buto koridoriuje), o apžiūrėjus stogą nustatyta, kad trūkta 4 vnt. dangos ventiliacijos kaminėlių kepurių, nesandarumas ties kanalizacijos alsuokliu, atšokusi prilydomoji danga (prieglaudos) ties ventiliacijos šachtomis, nesandarumai ties dangos ventiliacijos kaminėlio prilydomąja danga, ties išlipimo ant stogo durimis nesandarumai dangos sujungimo vietose (įlajoje). Teismo vertinimu akte nebuvo nurodytos konkrečios trūkumų apimtys, vietos, o buvo padarytos pavienės (devynios) nuotraukos šiems trūkumams fiksuoti, ką patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas darbų techninę priežiūrą vykdęs K. S..

6. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė, negavusi informacijos dėl 2018 m. balandžio 6 d., balandžio 18 d. pretenzijų, 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros akte nurodytiems trūkumams pašalinti pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Mano būstas“, kuris, ieškovės teigimu, trūkumus pašalino už 1 567,80 Eur sumą.

7. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, jog ieškovė pakankamais įrodymais nepagrindė atsakovės pagal Sutartį atliktų Namo stogo darbų defektų, kuriuos, ieškovės teigimu, šalino UAB „Mano būstas“, fakto.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės atliktų Namo stogo remonto darbų pagal Sutartį trūkumų faktą grindė iš esmės vieninteliu 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros aktu. Šiame akte nurodyta tik tai, kad yra apžiūrimas namo (duomenys neskelbtini), stogas, taip pat tai, kad jo apžiūra buvo nulemta to, jog pratekėjimai atsirado nuo stogo ties buto Nr. 92 durimis. Teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad namas (duomenys neskelbtini), susideda iš šešių korpusų, kuriuose yra keturiolika laiptinių, o atsakovė pagal Sutartį remontavo Namo stogą tik virš vienos iš jų, nesant į bylą pateiktų jokių kitų identifikuojančių požymių, kad 2018 m. balandžio 4 d. buvo vykdyta būtent atsakovės pagal Sutartį remontuoto Namo stogo apžiūra, sprendė, kad pastarojo į bylą pateikto įrodymo nepakanka tokioms aplinkybėms nustatyti. Teismas pažymėjo, kad šią abejonę atsakovė aiškiai iškėlė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, tačiau ieškovė nepasinaudojo teise teikti papildomus įrodymus pastarajai aplinkybei pagrįsti, pvz., pateikti įrodymus, leidžiančius nustatyti konkrečią Namo stogo dalį, kurią pagal Sutartį remontavo atsakovė, apklausti apžiūroje dalyvavusius asmenis, kurie galėtų patvirtinti tokią aplinkybę, pateikti įrodymus apie buto Nr. 92 buvimo vietą.

9. Teismo vertinimu, abejonę, kad ieškovės 2018 m. balandžio 4 d. apžiūrėtas Namo stogas yra būtent atsakovės pagal Sutartį remontuotas Namo stogas, kelia ir tai, kad ieškovė, pranešusi apie nustatytus Namo stogo trūkumus atsakovei 2018 m. balandžio 6 d. raštu, nesiėmė jokių priemonių sudaryti galimybę atsakovei įsitikinti tokių trūkumų faktu. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė neinformavo atsakovės apie numatomą Namo stogo apžiūrą 2018 m. balandžio 4 d. ar nesudarė galimybės Namo stogą apžiūrėti atsakovei vėlesniu metu, tuo sudarant galimybę pirmiausia pačiai atsakovei įvertinti, ar garantiniu laikotarpiu tikrai yra atsiradę jos pagal Sutartį atliktų Namo stogo darbų trūkumai.

10. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovė pakankamais įrodymais nepagrindė nei atsakovės pagal Sutartį atliktų Namo stogo remonto darbų trūkumų, nei jų šalinimo fakto. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovė į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas Namo stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas, jų realumą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta atsakovei išrašyta 2018 m. birželio 19 d. PVM sąskaita–faktūra patvirtina ieškovės reikalavimą atsakovei sumokėti 1 567,80 Eur sumą, tačiau ne Namo stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovės patirtas už atliktus darbus apmokant šią sumą UAB „Mano būstas“.

11. Netenkinęs ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 98 straipsniais, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 12,45 Eur pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Ieškovė UAB Mano būstas Sostinė (buvusi UAB „Karoliniškių būstas“) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą, tenkinti ieškinį ir iš atsakovės priteisti 1567,80 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1. į bylą yra pateikta tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. gegužės 4 d. sudaryta rangos sutartis Nr. KB-SUT-17-017 bei šios sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, kuriame yra detalizuojami darbai, kuriuos pagal Sutartį atliko atsakovė. Ieškovė dėl darbų trūkumų pretenzijų neteikė ir nereiškė, tačiau iš Sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė atliktiems stogo remonto darbams suteikė 5 metų garantiją, todėl pareiga ištaisyti stogo remonto metu paliktus trūkumus atsakovei išlieka visą garantinį laikotarpį;

1.2. teismas nepagrįstai akcentavo faktą, kad nėra įrodyta, kad ieškovė tinkamai įteikė pretenzijos raštus atsakovei, tačiau pretenzijos gavimo ar negavimo faktas nelemia atliktų darbų egzistavimo fakto, kadangi nei teisės aktai, nei tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis nenurodo būdų, kas yra laikoma tinkamu defektų fakto nustatymu bei nenumato procedūros, kaip ši procedūra turėtų būti atliekama;

1.3. atsižvelgdama į susidariusią situaciją, į tai, kad per netinkamai sulopytas stogo siūles laša vanduo, į tai, kad dėl šios priežasties, nesiėmus jokių veiksmų, gali kilti papildomų nuostolių dėl sugadinto turto, ieškovė kreipėsi į UAB „Mano būstas“, tam, kad kaip įmanoma greičiau pašalintų atsiradusius trūkumus bei galimą turto apgadinimo grėsmę. Vadovaujantis įstatymų numatyta pareiga namo administratoriui rūpintis namo administruojamo namo tinkamumu, buvo būtina atlikti papildomus darbus, tam kad būtų išlaikytas namo stogo techninis standartas;

1.4. atsakovė neįrodinėjo, kad ji darbus atliko tinkamai ir kokybiškai, nepalikdama defektų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, defektai buvo užfiksuoti. Nustatyti trūkumai buvo užfiksuoti apžiūros metu, dalyvaujant apžiūros vadovui, kvalifikuotam specialistui K. S., apžiūros vykdytojos E. Z. ir apžiūros vykdytojo S. O.. Visi nustatyti trūkumai yra detaliai aprašyti Apžiūros akte bei prie šio akto yra pridėtos užfiksuotų trūkumų nuotraukos. Ieškinyje nurodytų trūkumų faktą patvirtina ne tik kartu su aktu pateiktos stogo nuotraukos, tačiau ir posėdyje dalyvavusio liudytojo K. S. parodymai, kuriais K. S. patvirtino užfiksuotų trūkumų realumą ir Apžiūros akto pagrįstumą;

1.5. teismas nepagrįstai nurodo, kad UAB „Mano būstas“ atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr. R-STG-V18-216327 (toliau – trūkumų šalinimo aktas), kuris atsakovės nebuvo nuginčytas, darbų apimtis aiškiai skiriasi nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų akto. UAB „Mano būstas“ atlikti visi darbai yra susiję su defektų šalinimu. Atliktų darbų faktas yra užfiksuotas darbų priėmimo perdavimo akte, kuris yra pridėtas prie bylos medžiagos. Šiame akte yra aiškiai ir detaliai aprašyti visi darbai, taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje atsispindi atliktų darbų kainos. Todėl teismo argumentas, jog ieškovė neįrodė stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų, yra nepagrįstas, kadangi kartu su bylos medžiaga teismui yra pateikti išsamūs rašytiniai įrodymai;

1.6. teismas sprendime akcentuoja, kad vien tik ieškovės apžiūros akte nustatyti ir nurodyti trūkumai bei fotonuotraukomis grindžiami trūkumai negali būti tinkamu darbų trūkumų nustatymo faktu, taip pat nurodo, kad liudytojo K. S. parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu trūkumų faktams nustatyti. Atsižvelgiant į tokią pateiktą teismo poziciją, ieškovei nebelieka jokių objektyvių galimybių įrodyti atsakovės atliktų stogo remonto darbų trūkumus;

1.7. teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti nustatytus atsakovės darbų trūkumus, motyvuodamas vien tik tuo, kad apžiūros metu nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atsakovės atstovui, nors iš situacijos yra akivaizdu, kad atsakovė piktybiškai vengė bendradarbiauti su ieškove bei yra akivaizdu, kad trūkumų šalinimo darbai buvo būtini ir skubūs;

1.8. sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė atsakovei nesudarė galimybės apžiūrėti stogo ir jos paliktų trūkumų. Atsakovė nesureagavo į pateiktą pretenziją dėl trūkumų pašalinimo, nors posėdžio metu buvo nurodyta, kad bandė susisiekti su ieškove telefonu, tačiau šio fakto neįrodė rašytiniais įrodymais (telefoninių pokalbių išklotinėmis). Atsakovė neišsiuntė nei vieno rašto ar paklausimo dėl nustatytų trūkumų, nebandė išsiaiškinti susidariusios situacijos ir nedėjo maksimalių pastangų, kaip įmanoma greičiau pašalinti pretenzijoje nurodytus trūkumus ir užkirsti kelią galimiems nuostoliams. Būtent dėl nurodyto atsakovės pasyvumo ieškovė buvo priversta kreiptis į trečiąją šalį UAB „Mano būstas“;

1.9. pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovė, kaip įmanoma greičiau, stengėsi susisiekti su atsakove, tačiau ši vengė atsakyti į pateiktas pretenzijas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1. ieškovė norėdama įrodyti jos patirtas išlaidas namo stogo trūkumų šalinimui privalėjo pateikti tai įrodančius rašytinius dokumentus, t. y. UAB „Mano būstas“ ieškovei išrašytą sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, bei ieškovės apmokėjimo kvitą pagal UAB „Mano būstas“ sąskaitą-faktūrą. Ieškovė jų nepateikė, todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje tiesiog nėra įrodymų, patvirtinančių patirtas Namo stogo remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir jų realumą;

Šalies argumentai

2.2. ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos patirtas išlaidas atsakovei įrodo 2018 m. birželio 19 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, tačiau šią faktūrą išrašė pati ieškovė. Kokiu pagrindu ji buvo išrašyta ieškovei, jokių rašytinių dokumentų teismui nepateikė. Teismui nėra pateikta ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Mano būstas“ sudaryta rangos sutartis, kurioje būtų duomenys apie sutarties sudarymo datą, sutarties objektą;

2.3. ieškovė akcentuodama namo gyventojų skundą dėl pratekančio stogo, kurį tariamai gavo 2018 m. balandžio 1 d., t. y. sekmadienį, nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad nors 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros akte yra nurodyta, kad po lietaus atsirado smulkūs pratekėjimai nuo stogo ties 92 buto durimis, šios aplinkybės nepaisant ieškovės samdyto techninės priežiūros inžinieriaus atliktos apžiūros užfiksuotos nėra. Šių aplinkybių kaip atsakovės darbo trūkumo ieškovė net neįrodinėjo, nors tam pakaktų paprasčiausio vaizdo įrašo;

2.4. ieškovė formaliai pasiaiškina, jog norėdama išvengti didesnių pasekmių turėjo skubiai imtis priemonių bei apžiūrėti objektą, tačiau kodėl 2019 m. balandžio 1 d. sužinojusi apie pratekantį stogą iki objekto apžiūros, t. y. 2018 m. balandžio 4 d. nesusisiekė su atsakove jai žinomu telefono numeriu teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Be to, nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą vertintina ir tai, kad nepaisant to, kad ieškovė nurodo, jog turėjo atlikti remontą skubiai, darbų priėmimo aktas ir sąskaitą išrašyti tik 2018 m. birželio 19 d.;

2.5. ieškovė netinkamai įvykdė objekto apžiūrą, nepakvietusi į trūkumų nustatymą atsakovės, dėl ko tiek nurodyti trūkumai, tiek atlikti darbai yra ieškovės neįrodyti. Objektą apžiūrėjo tiesiogiai suinteresuoti asmenys bei su jais bendradarbiaujantis techninės priežiūros inžinierius K. S., kuris, kaip pats patvirtino teisme, šiuo metu yra sudaręs darbo sutartį su ieškove;

2.6. visi ieškovės nurodyti trūkumai yra iš karto pastebimi, bei negalėjo būti nepastebėti darbų priėmimo metu, dėl ko konstatuotina, kad ieškovės nurodyti bei tinkamai nekonstatuoti akivaizdūs trūkumai, tiesiog negalėjo egzistuoti;

2.7. atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-STG-V18-216327 nurodomi tokie darbai kaip bituminės stogo dangos sujungimo siūlių remontas, įlajos ir vidinio latako lovio zonos remontas ir sandarinimas prilydomąja danga, lifto mašinų patalpos sienų apskardinimo lakštų pjovimas, lakštus atsukant ir pritvirtinant atgal, statybinių šiukšlių nukėlimas ir išvežimas niekaip nėra susiję su 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros akte nurodytais Namo stogo trūkumais, jas, ieškovės teigimu, fiksuojančiomis fotonuotraukomis, todėl nei išvardytuose trūkumuose, nei fotonuotraukose nėra duomenų, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip pakankamus teigti, jog šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad Namo stogo esamos siūlės netinkamai sulydytos, neprisiklijavusios, nesandarios, po danga susikaupusi drėgmė, sumontuoti lakštai atskirose vietose per ilgi, briauna įsispraudusi į stogo pagrindą, atskiros vietos stogo dangose reikalingos lopymo prilydomąja danga;

2.8. atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-STG-V18-216327 bituminės stogo dangos sujungimo siūlių remonto dydis yra 308 metrai, o jų remonto kaina sudaro net 924 Eur, t. y. daugiau nei pusę ieškovės pateiktos sąskaitos, tačiau ieškovės pateiktame 2018 m. balandžio 4 d. apžiūros akte nėra užfiksuoti tokio dydžio trūkumai, bei nepateiktos jų fotonuotraukos. Be to, ieškovei priimant darbus, ventiliacijos kaminėliai buvo pritvirtinti ir ieškovė šio fakto neginčijo. Po darbų priėmimo, atsakovė nesilankė ant minėto stogo, nedarė jokių darbų, kaip patvirtino pati ieškovė, raktų nuo įėjimo ant stogo atsakovė neturėjo, todėl liko neaišku, o tiksliau ieškovės neįrodyta, kur ir kokiu būdu galėjo dingti net keturi pritvirtinti ventiliacijos kaminėliai. Būtent šios aplinkybės suponuoja atsakovės manymą, jog ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. apžiūros aktu užfiksavo ne atsakovo remonto metu taisyto stogo dalį;

2.9. ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių informuoti atsakovę apie trūkumus, nebandė atsakovės kviesti į 2018 m. balandžio 4 d. objekto pažiūrą, o atsakovei pranešus apie objekto apžiūros laiką į paskirtą susitikimą neatvyko, dėl ko sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei stigo bendradarbiavimo ir kooperavimosi, kuriai, būtent, pagal CK 6.697 straipsnio 5 dalį ir tenka pareiga pranešti apie nustatytus trūkumus, o kartu pareiga pagal CK 6.200 straipsnį šią savo pareigą įvykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (leisti pačiai susipažinti su ieškovės įvardijamais atsakovės atliktų darbų trūkumais, dalyvauti juos nustatant).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Gervista“ pareigos atlyginti nuostolius, kurių patyrė ieškovė šalindama statybos darbų trūkumus.

2. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2017 m. gegužės 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. KB-SUT-17-017 (b. l. 6), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovės pavedimu vykdyti stogo remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių nėra ginčo ir bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės 2017 m. rugsėjo 12 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 37 (b. l. 47), 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr.1 (b. l. 43-45) ieškovė priėmė darbus ir už juos apmokėjo 7 452,08 Eur, priėmimo metu pretenzijų nepareiškė.

3. Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681–6.699 straipsniai). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

4. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės atliktų stogo remonto darbų trūkumus garantiniu laikotarpiu. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su teismo spendimu, teigia, kad teismo argumentai, jog ieškovė neįrodė atsakovės atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo fakto bei trūkumų šalinimo išlaidų, yra nepagrįsti, kadangi teismui yra pateikti išsamūs rašytiniai įrodymai.

5. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; ir kt.).

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

7. Atsakovė tikina, kad į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atliktų darbų trūkumus bei šių trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog būtent toje vietoje, kurioje atsakovė vykdė rangos darbus, pro stogą prateka vanduo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti ne viso Namo stogo, o tik dalies Namo stogo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės teiginių dėl atsakovės remontuotos stogo dalies pratekėjimo nepagrindžia nei 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA 137238 (b. l. 8-9, 99-100), nei fotonuotraukos (b. l. 101-106), į kuriuos apeliuoja ieškovė, nes iš šių įrodymų turinio, teismo vertinimu, nėra akivaizdu, kad būtent atsakovės atlikti stogo remonto darbai turi trūkumų ir kad dėl atsakovės darbų trūkumų pro stogą prateka vanduo. Ieškovės pateikti įrodymai: 2018 m. balandžio 4 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA 137238, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-STG-V18-2163287 (b. l. 7), patvirtina faktą, kad buvo atliekami tam tikri darbai, tačiau neįrodo, kad tai buvo šalinami darbų trūkumai būtent toje daugiabučio gyvenamojo namo stogo dalyje, kurioje atsakovė vykdė remonto darbus. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtinta ir tokie statinio apžiūros metu užfiksuoti defektai, kurie negalėjo būti nepastebėti pagal savo pobūdį (bituminės stogo dangos sujungimo siūlių remontas (siūlės netinkamai sulydytos, kiekis – 308 m)), tačiau nesutampa apžiūros metu nustatytų trūkumų apimtis ir ieškovės pateiktos išlaidos, šalinant defektus atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-STG-V18-2163287 nurodytų darbų apimtis ir pobūdis.

8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų ieškovės pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nepažeidė aukščiau aptartų Civilinio proceso kodekse įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nepagrindė įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Ieškovei neįrodžius, kad jos nurodomi darbai buvo atlikti būtent atsakovės remontuojamojoje stogo dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

9. Nesant konstatuotų atsakovės atliktų darbų defektų, atlikto mokėjimo už šių defektų šalinimą, neturi teisinės reikšmės šalių argumentai dėl bendradarbiavimo pareigos, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai ir teisingai taikė specifinę rangovo ir užsakovo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (aptarta nutarties 19 punkte) ir pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovė, neįrodžiusi atsakovės darbų trūkumų, neturi teisės reikalauti išlaidų atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

13. Ieškovės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

14. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.

15. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ (juridinio asmens kodas (121457971) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gervista“ (juridinio asmens kodas 304422571) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė