- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- A-3596-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01900-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- V. S.
- Advokatai
- Lietuva Respublikoje
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), kuriame prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Teisės skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. individualų teisinį aktą Nr. (2.2) NO-2-3781 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Tarnybą peržiūrėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. motyvuotą prašymą, parengti jam atsakymą, kuriame būtų suteikta informacija apie tai, kokius jis pažeidimus padarė civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, ir nurodyti šių pažeidimų datą, remiantis Tarnyboje surinktais įrodymais pagal 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 957/06, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 50 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Tarnybą su motyvuotu prašymu įvykdyti veiksmus pagal kompetenciją, tačiau atsakovas formaliai atsakė ginčijamu raštu, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų individualiam teisės aktui – yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės normomis, jame neatsakyta į iškeltus klausimus. Teigė, kad advokatė G. R. neturėjo teisės teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje, kadangi pagal advokatės su Tarnyba sudarytą 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 8 advokatė G. R. yra įsipareigojusi teikti antrinę teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Nurodė, kad advokatė G. R. nuo 2004 m. iki 2009 m. neturėjo teisės dirbti advokate Lietuvoje, kadangi neturėjo privalomojo advokato civilinės atsakomybės draudimo, reikalaujamo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, šį faktą advokatė slėpė tiek nuo Tarnybos, su kuria 2004 m. sudaryta sutartis, tiek nuo klientų. Tarnyba atsisako pripažinti advokatės G. R. padarytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pažeidimus. Teigė, kad ši advokatė pareiškėjui teikė nekokybišką antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad savo veiksmais atsakovas padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, tyčia buvo ribojamos jo teisės. Kadangi ginčas su atsakovu tęsiasi 10 metų, jam sunku savarankiškai be teisinės pagalbos nustatyti jo materialinę išraišką. Turtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad nuo 2008 m. teko parašyti daugiau kaip 200 įvairių prašymų, skundų, užklausų įvairioms organizacijoms ir teismams. Daugelio dokumentų vertimus į lietuvių kalbą užsakydavo per vertėją, neturintį patento šiai veiklai vykdyti, todėl neturėjo galimybės išduoti kasos orderio, o pareiškėjas neturėjo galimybės patvirtinti išlaidų teisme.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir keliamais reikalavimais (b. l. 60–63).
4. Nurodė, kad pareiškėjas prašė išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kokius pažeidimus pareiškėjas atliko, nuo kada piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnybos sprendimas nutraukti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir jame esanti informacija yra Tarnybos kompetencijai priskirtas priimti dokumentas, kuris patvirtina faktą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu, materialiosios teisės ir proceso teisės normomis. Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimo jau buvo įvertintas teismų ir jame nurodyti faktai nėra paneigti. Teigė, kad pareiškėjas, prašydamas tuo pačiu klausimu išduoti pažymas (tik keisdamas prašymų formuluotes), iš esmės siekia naujai inicijuoti procesus, jog būtų pervertintos Tarnybos sprendime konstatuotos ir teismų patvirtintos aplinkybės. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad advokatė G. R. neturėjo teisės teikti antrinės teisinės pagalbos civilinėse bylose. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, jog bet kuris advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti faktą, kad advokatė G. R. neturėjo būti praktikuojančia advokate Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m., nes neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3957-561/2017 pareiškėjo skundą atmetė ir padarė išvadą, kad Tarnyba kontrolę gali atlikti tik sudarytos sutarties su advokatu ribose ir tik tokioje apimtyje, kuri nėra nustatyta advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatuose. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ne kartą tuo pačiu klausimu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti, panaikinti sprendimą Nr. N-(1.9)-3-07, kuriuo pareiškėjui buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja antrine teisine pagalba, savo reikalavimus grįsdamas tuo, kad minėtas sprendimas buvo, jo nuomone, priimtas advokatės G. R. pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu, o taip pat vadovaujantis tapačiais argumentais dėl civilinės atsakomybės draudimo ir sutarties apimčių, netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 tokį pareiškėjo elgesį pripažino piktnaudžiavimu teisminės gynybos teise ir administraciniu procesu. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė (b. l. 100–106).
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus Tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 pareiškėjui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ir jam paskirta advokatė G. R.. Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 pagal Vilniaus Tarnybos sprendimą Nr. 957/06, konstatavus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba. Pareiškėjas su 2018 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Teisės skyrių prašydamas išduoti atitinkamą pažymą, kurioje būtų nurodyta apie padarytus pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 ir nurodyti šių pažeidimų datą, remiantis surinktais įrodymais pagal 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 957/06. Tarnyba, atsakydama į minėtą prašymą, ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o ją teikti paskirta advokatė G. R., tačiau 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta, Tarnybai nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiavo suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 ir taip pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Taip pat nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. priimtus procesinius sprendimus administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti minėtą 2007 m. vasario 7 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau administraciniai teismai konstatavo, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad jis piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas Tarnybos prašė pateikti detalią informaciją apie padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d., toliau – ir Taisyklės) 35.2 punkto, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Šalies argumentai
8. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame prašė pateikti jam informaciją apie padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Tarnyba tiek skundžiame Sprendime, tiek atsiliepime į skundą pasisakė dėl pareiškėjo pažeidimų civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ir jį atstovavo advokatė G. R. civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 (2006 m. civilinės bylos Nr. 2-9557-392/2006). Teismas pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų neįmanoma nustatyti aplinkybių, dėl kurių civilinė byla 2006 m. buvo registruota Nr. 2-8731-392/2006 ir Nr. 2-9557-392/2006, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad aplinkybės dėl minėtos civilinės bylos numerių pakeitimo jam nėra žinomos, tačiau tiek civilinė byla Nr. 2-8731-392/2006, tiek ir civilinė byla Nr. 2-9557-392/2006 yra ta pati civilinė byla, kurioje jam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pripažinta, kad jis teikiama teisine pagalba piktnaudžiavo.
9. Tarnyba Sprendime pareiškėjui nurodė, kad piktnaudžiavimo faktas buvo nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo ir advokatės G. R. paaiškinimus, jo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9557-392/06, taip pat pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį, atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, 2007 m. spalio 12 d. sprendime padarė išvadą, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9557-392/06, pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl pripažino, kad Vilniaus Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Tarnyba Sprendime pareiškėjui nurodė, kad piktnaudžiavimo faktas taip pat buvo nustatytas ir 2007 m. sausio 8 d. gavus advokatės G. R. pranešimą. Iš administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 turinio matyti, kad advokatė G. R. pateikė Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriuo ji pranešė Tarnybai, kad, teikiant V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, jis piktnaudžiauja savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo šioje civilinėje byloje.
12. Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo turinį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės siekia gauti informaciją, kurioje būtų nurodyta, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais jis piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei prašė nurodyti konkrečių pažeidimų datą. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo tiek atsiliepime, tiek skundžiamame Sprendime pateiktomis išvadomis, kad aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo jam suteikta antrine teisine pagalba buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007. Aplinkybė, jog pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta teisine pagalba, buvo konstatuota administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ši aplinkybė pripažįstama įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau vien šios informacijos pateikimas pareiškėjui nebuvo laikomas pakankamu pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo išnagrinėjimu, kadangi pareiškėjas atsakovo prašė pateikti kitokio pobūdžio informaciją, t. y. konkrečiai nurodyti, kokiais veiksmais bei kurią konkrečią datą jis atliko minėtus pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio informacija ginčijamame Sprendime nėra pateikta.
Šalies argumentai
13. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikta bendro pobūdžio informacija, kurioje nėra detalumo ir nėra pateikta 2018 m. balandžio 19 d. prašyme prašoma pateikti informacija dėl to, kokiais konkrečiais veiksmais jis piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, nenurodyti konkretūs pažeidimai ir jų datos. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, atsakė į jį nesivadovaudamas Įstatymo 4 straipsnyje nustatytu informacijos išsamumo principu ir pateikė tik bendro pobūdžio informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Raštu pareiškėjui nepateikta visa jo prašoma pateikti informacija, todėl buvo pagrindas atsakovą įpareigoti pareiškėjui pateikti minėtą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sprendime iš esmės nepateikė informacijos dėl to, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nenurodyti konkretūs pažeidimai ir jų datos, atsakovas įpareigotas pareiškėjui pateikti informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas.
Šalies argumentai
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas atsakovo 2018 m. balandžio 19 d. prašyme taip pat prašė išduoti atitinkamą pažymą, kurioje būtų nurodyta apie padarytus pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Šiuo atveju pareiškėjas Tarnybos prašo pateikti konkrečią formą atitinkančią informaciją, t. y. minėtą informaciją pateikti ataskaitoje. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus atsakovui kyla pareiga pateikti pareiškėjui išsamią, tikslią, teisėtumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančią informaciją, todėl informacijos pateikimo forma šiuo atveju nėra esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar informacija yra pateikta tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, teismas neįpareigojo atsakovo pateikti konkrečioje formoje pateiktą informaciją, t. y. pateikti ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur turtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė nurodytą turtinę žalą. Taigi pareiškėjas neįrodė žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas atlyginti 50 Eur turtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas, be kita ko, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 100 Eur dydžio neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjas dėl neteisėto atsakovo sprendimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Tarnybos veiksmų patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nebuvo tenkinamas.
III.
17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas (b. l. 113–114).
Žemesnės instancijos teismas
18. Tarnybos nuomone, Sprendimu pareiškėjui buvo laiku ir tinkamai suteikta prašoma informacija. Pažymi, kad pareiškėjas prašė Tarnybos suteikti informaciją, kuri jam yra gerai žinoma, kadangi piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba atvejai ir jų datos yra nurodytos advokatės G. R. 2007 m. sausio 5 d. pranešime Tarnybai „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“ ir yra civilinės bylos Nr. 2-8731-392/2006 medžiagoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-3781 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo prašymų įpareigoti Tarnybą peržiūrėti jo 2018 m. balandžio 18 d. motyvuotą prašymą, parengti jam atsakymą, kuriame būtų suteikta informacija apie tai, kokius jis pažeidimus padarė civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, ir nurodyti šių pažeidimų datą, remiantis Tarnyboje surinktais įrodymais pagal 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 957/06, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skundžiamame Sprendime pateiktos informacijos apimtį, nusprendė, jog pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymas nebuvo pakankamai išnagrinėtas, kadangi pareiškėjas atsakovo prašė pateikti kitokio pobūdžio informaciją. Todėl teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas.
21. Tarnyba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog Sprendimu pareiškėjui buvo laiku ir tinkamai suteikta prašoma informacija.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktą (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) numato, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35 punkte numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: pagal Taisyklių 35.2 punktą į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taigi institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tokią informaciją teikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).
23. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas atsakovui 2018 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme. Minėtas pareiškėjo raštas traktuotinas kaip prašymas pateikti institucijos turimą informaciją, į kurį Tarnyba privalėjo atsakyti Taisyklių 35.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pateikti prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. balandžio 19 d. prašyme iš esmės Tarnybos prašė pateikti detalią informaciją apie padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 (pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad tiek civilinė byla Nr. 2-8731-392/2006, tiek ir civilinė byla Nr. 2-9557-392/2006 yra ta pati civilinė byla). Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą, Sprendime nurodė, kad pareiškėjo piktnaudžiavimo faktas buvo nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008.
25. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-7305-525/2007 matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07, kuriuo buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas V. S. civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, konstatavus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba.
26. Nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-7305-525/2007 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendime padarė išvadą, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9557-392/06 pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba. Šią išvadą teismas savo sprendime pagrindė nustatytomis aplinkybėmis, kad: pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, iš anksto nepasitaręs su advokate, periodiškai teikdavo teismui papildomus prašymus rusų kalba, kurie nebuvo būtini bylos nagrinėjimui, pvz., 2006 m. liepos 24 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 30 d. pašymai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pan., kad pareiškėjas, gavęs teismo nurodymus išversti be advokatės žinios rusų kalba teismui pateiktus prašymus į valstybinę kalbą, dėl tokių teismo nurodymų įvykdymo kreipdavosi į advokatę, kad 2006 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjas, nepasitaręs su advokate, savarankiškai pakeitė ieškinio pagrindą ir atsisakė ankstesnio savo prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos jau išnagrinėtas susijusias bylas, be to šio teismo posėdžio metu pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė piktnaudžiaujantį požiūrį į valstybės lėšas, skiriamas jam antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d sprendime pripažino, kad Vilniaus Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, matyti, kad konkretūs veiksmai, dėl kurių buvo pripažinta, kad V. S. piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje, buvo nustatyti ir konkrečiai išvardinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendime išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-7305-525/2007. Atsakovas, Sprendime nurodydamas teismų sprendimus, pateikė jo disponuojamą informaciją apie pareiškėjo piktnaudžiavimą antrine teisine pagalba, kadangi būtent šiais teismų sprendimais ir buvo konstatuotas pareiškėjo piktnaudžiavimo faktas.
28. Todėl Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie jo padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, nurodžiusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, iš esmės atsakė į pareiškėjo prašymą, kadangi visa pareiškėjo pageidaujama informacija buvo nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose, kurie pareiškėjui buvo žinomi, atsižvelgiant į tai, kad minėta administracinė byla buvo išnagrinėta būtent pagal paties V. S. skundą.
29. Vien tai, kad konkretūs pareiškėjo piktnaudžiavimo jam suteikta antrine teisine pagalba veiksmai nebuvo atskirai išvardinti Sprendime, pateikiant tik nuorodą į teismų sprendimus, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas iš esmės neatsakė į pareiškėjo prašymą. Todėl šiuo atveju įpareigoti Tarnybą iš naujo atsakyti į pareiškėjo prašymą, būtent Tarnybos sprendime nurodant konkrečius veiksmus, kuriais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba, nebuvo pagrindo.
30. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas atitinkamai keistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą, šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetant, likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.