Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus Tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 pareiškėjui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ir jam paskirta advokatė G. R. (b. l. 15). Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 pagal Vilniaus Tarnybos sprendimą Nr. 957/06, konstatavus, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba (b. l. 18).

Pareiškėjas su 2018 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Teisės skyrių prašydamas išduoti atitinkamą pažymą, kurioje būtų nurodyta apie padarytus pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 ir nurodyti šių pažeidimų datą, remiantis surinktais įrodymais pagal 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 957/06 (b. l. 78–82). Tarnyba, atsakydama į minėta prašymą, ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o ją teikti paskirta advokatė G. R., tačiau 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta, Tarnybai nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiavo suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 ir taip pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus (b. l. 14). Taip pat nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. priimtus procesinius sprendimus administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti minėtą 2007 m. vasario 7 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau administraciniai teismai konstatavo, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad jis piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. balandžio 18 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo turinį, pažymi, kad pareiškėjas Tarnybos prašė pateikti detalią informaciją apie padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymas laikytinas prašymu, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (redakcija nuo 2017-11-23) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2. punktas);

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) prašymą apibrėžia kaip pareiškėjo kreipimąsi į valstybės ar savivaldybių instituciją ar įstaigą, pateiktą žodžiu ar raštu, įskaitant elektroninę formą, šio Įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Prašymų pateikimo tvarka, prašymo turinys ir forma, reikalavimai pareiškėjui bei įstaigai, į kurią kreipiamasi, yra nustatyti Įstatymo 12 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pareiškėjas, norėdamas gauti iš įstaigos informaciją, pateikia prašymą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atsakovei pateikė 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame prašė pateikti jam informaciją apie padarytus pažeidimus piktnaudžiaujant jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Tarnyba tiek skundžiame Sprendime, tiek atsiliepime į skundą pasisakė nustatytų dėl pareiškėjo pažeidimų civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjui antrinė teisinės pagalba buvo teikiama ir jį atstovavo advokatė G. R. civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 (2006 m. civilinės bylos Nr. 2-9557-392/2006). Teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų neįmanoma nustatyti aplinkybių, dėl kurių civilinė byla 2006 m. buvo registruota Nr. 2-8731-392/2006 ir Nr. 2-9557-392/2006, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad aplinkybės dėl minėtos civilinės bylos numerių pakeitimo jam nėra žinomos, tačiau tiek civilinė byla Nr. 2-8731-392/2006, tiek ir civilinė byla Nr. 2-9557-392/2006 yra ta pati civilinė byla, kurioje jam buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pripažinta, kad jis teikiama teisine pagalba piktnaudžiavo. Minėtas aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys civilinėje byloje Nr. 2-1046-619/2007 (2006 m. civilinės bylos Nr. 2-9557-392/2006), iš kurių matyti, kad joje pareiškėjui atstovavo atsakovės paskirta atstovė advokatė G. R..

Tarnyba Sprendime pareiškėjui nurodė, kad piktnaudžiavimo faktas buvo nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2007 m. spalio 12 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-7305-07/2007 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus Tarnybai, Tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. S-53-(A(G)-34) panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ši administracinė byla prijungta prie nagrinėjamos administracinės bylos 2018-11-21 vykusiame teismo posėdyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjo ir advokatės G. R. paaiškinimus, jo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9557-392/06, taip pat pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį, atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, 2007 m. spalio 12 d. sprendime padarė išvadą, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-9557-392/06, pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl pripažino, kad Vilniaus Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 nustatyta, kad, pradėjusi teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, advokatė G. R., vykdydama Vilniaus m. 1-am apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nutartį, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, parengė patikslintą ieškinį ir jį pareiškėjas pateikė teismui (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 21, 91). Tačiau pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, iš anksto nepasitaręs su advokate, periodiškai teikdavo teismui papildomus prašymus rusų kalba, kurie nebuvo būtini bylos nagrinėjimui, pvz., 2006 m. liepos 24 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2006 m. rugsėjo 30 d. pašymai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pan. (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 98, 99, 100). Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs teismo nurodymus išversti be advokatės žinios rusų kalba teismui pateiktus prašymus į valstybinę kalbą, dėl tokių teismo nurodymų įvykdymo kreipdavosi į advokatę (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 46, 50), nors, vadovaujantis Įstatyme apibrėžta antrinės teisinė pagalbos sąvoka, dokumento išvertimo į lietuvių kalbą paslauga antrinės teisinės pagalbos sričiai nepriskirtina. Byloje taip pat nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio pareiškėjas, nepasitaręs su advokate, savarankiškai pakeitė ieškinio pagrindą ir atsisakė ankstesnio savo prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos jau išnagrinėtas susijusias bylas, be to šio teismo posėdžio metu pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė piktnaudžiaujantį požiūrį į valstybės lėšas, skiriamas jam antrinės teisinės pagalbos teikimo metu (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 43–44). Teismas, įvertinęs paties pareiškėjo paaiškinimus (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 3–5, 121), advokatės G. R. paaiškinimus (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 122), civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu (administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 b. l. 43–44, 98, 99, 100), taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba.

Tarnyba Sprendime pareiškėjui nurodė, kad piktnaudžiavimo faktas taip pat buvo nustatytas ir 2007-01-08 gavus advokatės G. R. pranešimą. Iš administracinės bylos Nr. I-7305-07/2007 turinio matyti, kad advokatė G. R. pateikė Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriuo ji pranešė Tarnybai, kad, teikiant V. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, jis piktnaudžiauja savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, kas sudaro pagrindą spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo šioje civilinėje byloje (b. l. 41–42).

Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo turinį, teismas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės siekia gauti informaciją, kurioje būtų nurodyta, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais jis piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei prašė nurodyti konkrečių pažeidimų datą. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės tiek atsiliepime, tiek skundžiamame Sprendime pateiktomis išvadomis, kad aplinkybės dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo jam suteikta antrine teisine pagalba buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007. Aplinkybė, jog pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta teisine pagalba, buvo konstatuota administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ši aplinkybė pripažįstama įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau vien šios informacijos pateikimas pareiškėjui nėra laikomas pakankamu pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymo išnagrinėjimu, kadangi pareiškėjas atsakovės prašė pateikti kitokio pobūdžio informaciją, t. y. konkrečiai nurodyti, kokiais veiksmais bei kurią konkrečią datą jis atliko minėtus pažeidimus. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio informacija ginčijamame Sprendime nėra pateikta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, kurie nustatyti Įstatymo 4 straipsnyje (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). LVAT taip pat yra nurodęs, jog Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama. Dėl informacijos išsamumo principo pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012). LVAT praktikoje konstatuota, kad teikiamai informacijai taikomas reikalavimas, jog ji būtų pateikiama visa, teiktina pagal teisės aktus ir atitinkanti prašymo turinį (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1048-502/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikta bendro pobūdžio informacija, kurioje nėra detalumo ir nėra pateikta 2018 m. balandžio 19 d. prašyme prašoma pateikti informacija dėl to, kokiais konkrečiais veiksmais jis piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, nenurodyti konkretūs pažeidimai ir jų datos. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, atsakė į jį nesivadovaudama Įstatymo 4 straipsnyje nustatytu informacijos išsamumo principu ir pateikė tik bendro pobūdžio informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Raštu pareiškėjui nepateikta visa jo prašoma pateikti informacija, todėl yra pagrindas atsakovę įpareigoti pareiškėjui pateikti minėtą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sprendime iš esmės nepateikė informacijos dėl to, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nenurodyti konkretūs pažeidimai ir jų datos, atsakovė įpareigojama pareiškėjui pateikti informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas.

Pareiškėjas atsakovės 2018 m. balandžio 19 d. prašyme taip pat prašė išduoti atitinkamą pažymą, kurioje būtų nurodyta apie padarytus pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006. Teismas pažymi, kad LVAT, aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015). Šiuo atveju pareiškėjas Tarnybos prašo pateikti konkrečią formą atitinkančią informaciją, t. y. minėtą informaciją pateikti ataskaitoje. Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus atsakovei kyla pareiga pateikti pareiškėjui išsamią, tikslią, teisėtumo ir objektyvumo kriterijus atitinkančią informaciją, todėl informacijos pateikimo forma šiuo atveju nėra esminis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar informacija yra pateikta tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, teismas neįpareigoja atsakovės pateikti konkrečioje formoje pateiktą informaciją, t. y. pateikti ataskaitą, kadangi šis kriterijus nėra esminis sprendžiant dėl pateiktos informacijos tinkamumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur turtinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė nurodytą turtinę žalą. Taigi pareiškėjas neįrodė žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą. Todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas atlyginti 50 Eur turtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas, be kita ko, prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 100 Eur dydžio neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas dėl neteisėto atsakovo sprendimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Tarnybos veiksmų patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad dėl to kilo neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms ir pan. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti pareiškėjui informaciją, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006 bei nurodyti konkrečius pažeidimus ir jų datas.

Kitą pareiškėjo V. S. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.