- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-08
- Bylos Nr.
- I-7305-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatei G. R. dėl sprendimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - VVGTPT) 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VVGTPT, pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5 637,27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad VVGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006, kurioje jis siekia pripažinti negaliojančiais įgaliojimus, o Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. S-53-(A(G)-34) nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šio VVGTPT sprendimo panaikinimo. Paaiškino, kad nurodytoje civilinėje byloje pagal jo 2006 m. birželio 1 d. prašymą VVGTPT 2006 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 957/06 skyrė jam antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad šiuo sprendimu jam teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė G. R. savo pareigas atliko atmestinai ir formaliai, todėl jis su skundu dėl jos neveikimo 2006 m. spalio 10 d. kreipėsi į VVGTPT ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Nurodė, kad advokatė G. R. norėdama pakenkti jo interesams nurodytoje civilinėje byloje parengė ieškinį su daugeliu trūkumų. Todėl teisme bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2007 m. vasario 8 d., kartu įpareigojant pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau, užuot įvykdžiusi teismo reikalavimus, advokatė G. R., tinkamai neinformavusi pareiškėjo ir nenurodžiusi priežasčių, atsisakė teikti pareiškėjui teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad tokiais veiksmais advokatė G. R. šiurkščiai pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodeksą, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, 13 straipsnį, 14 straipsnį, bei siekė pažeisti teisėtus interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad VVGTPT, žinodama tikrąsias civilinės bylos aplinkybes, atsisakydama pareiškėjui teikti teisinę pagalbą, savo sprendimą pagrindė neteisingais ir išgalvotais motyvais, be to, toks atsisakymas šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo teises į teisinę pagalbą, kuri jam priklauso kaip socialiai remtinam asmeniui. Dėl skundžiamo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo atimta galimybė gauti jam priklausančią teisinę pagalbą nurodytoje civilinėje byloje, pareiškėjas patyrė 5 637,27 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2006 m. birželio 27 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, pareiškėjui teikti teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė G. R.. Advokatė G. R. 2007 m. sausio 8 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodytos aplinkybės tapo pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pareiškėjui nurodytoje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad išnagrinėjusi advokatės pranešimą ir kitas aplinkybes, konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą materialia teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei piktnaudžiavimą teismo proceso teise, todėl 2007 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje. Nurodė, kad sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 yra pagrįstas tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis ir teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. R. atsiliepimu į skundą (b. l. 91 –93) su skundu nesutiko.
Šalies argumentai
G. R. paaiškino, kad pareiškėjas skunde pats nurodė bylos dalyvių rekvizitus. Nurodė, kad ji, pradėjusi teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir susipažinusi su Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nutartimi pašalinti ieškinio, kurį pareiškėjas savarankiškai parengė ir pateikė teismui, trūkumus, išaiškino pareiškėjui, kad trūkumų pašalinimui reikalingi konkretūs įrodymai. Pareiškėjas patikino advokatę, kad visi įrodymai yra kitoje civilinėje byloje, kurią teismas privalo prijungti prie šios bylos. Teigė, kad ji pagal galimybes ištaisė teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas pateikė teismui naują ieškinį. Pareiškėjas pats savarankiškai periodiškai teikė į bylą prašymus rusų kalba, kurių nebuvo būtinybės teikti ir kuriuos vėliau, kartu su teismo nutartimis šalinti trūkumus, pateikdavo jai versti į lietuvių kalbą. Pažymėjo, kad pareiškėjas parengiamajame teismo posėdyje, nepasitaręs su ja, nepalaikė ieškinio motyvų, kuriais buvo papildytas ieškinys šalinant ieškinio trūkumus ir nurodė, kad kitų bylų prijungti nereikia, todėl pareiškėjas, savarankiškai pakeitęs ieškinio pagrindą, nepaliko galimybės toliau teikti antrinę teisinę pagalbą. Teigė, kad po parengiamojo teismo posėdžio teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje dėl negaliojančių įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, kai nėra pateikiami jokie įrodymai dėl žalos atsiradimo įgaliojimų galiojimo metu, byla tapo neperspektyvi. Pažymėjo, kad Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas dėl pasekmių, kylančių iš pareiškėjo pasirašytų įgaliojimų, nagrinėjo kelias civilines bylas, vienoje iš jų pareiškėjas rėmėsi ginčo įgaliojimais, o kitoje – prašė tuos pačius įgaliojimus pripažinti negaliojančiais ir šiose bylose pareiškėjui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 125 – 128) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 suteikta antrinė teisinė pagalba nutraukta nustačius, kad jis šios bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiavo materialia teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teismo proceso teise, tuo tarpu pareiškėjas ginčija jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą teigdamas, kad jis civilinės bylos nagrinėjimo metu savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismas, įvertinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reglamentavimą bei faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas. Atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas teikiant valstybės garantuojamą pagalbą, teismas padarė išvadą, kad advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais gina atstovaujamojo interesus teikdamas ginamajam kvalifikuotas teisines paslaugas, kurių metu taip pat sprendžia, kada ir kokio procesinio dokumento pateikimas teismui leis efektyviausiai apginti atstovaujamojo teises, o atstovaujamasis antrinės pagalbos teikimo metu privalo bendradarbiauti su jo teises ginančiu advokatu, t. y. negali pats, savarankiškai, iš anksto neaptaręs su advokatu atlikti jokių reikšmingų procesinių veiksmų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. R. paaiškinimus, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl VVGTPT teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog advokatė G. R. pagal tarp jos ir VVGTPT 2005 m. balandžio 28 d. sudarytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 8.1.1. punktą yra įsipareigojusi pagal VVGTPT sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą tik administracinės teisės srityje, neįtakojo skundžiamo VVGTPT sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas advokatų specializacijos nenumato, todėl bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti ginamajam teisinę pagalbą tiek civilinėje, tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje byloje, ir advokatė G. R. galėjo teikti pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo VVGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pagrindo nebuvo, o tuo pačiu nebuvo pagrindo naikinti ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34). Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei teisės aktuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas, konstatavo, kad galimybė priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu, o nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo VVGTPT veikoje nenustatė, todėl padarė išvadą, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjo skundo dalyje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo taip pat netenkino.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 142 – 143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, taip pat nurodo:
1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė šališką sprendimą, nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeistas šalių lygybės principas ir teisės į teisminę gynybą principas.
2. Teismas nepasisakė dėl skundžiamų VVGTPT 2007 m. vasario 7 d. sprendimo ir dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimo, o nagrinėjo aplinkybes, susijusias tik su advokatės G. R. veikla.
3. Advokatė G. R. buvo nekompetentinga teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje.
4. Buvo visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti ir žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147 – 149) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teisės aktai nenumato valstybės pareigos užtikrinti, kad nagrinėjant ginčą tarp pareiškėjo ir valstybės institucijos, pareiškėjo interesams atstovautų advokatas.
2. Teismas, tik išnagrinėjęs aplinkybes su advokatės G. R. veiksmais teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui, galėjo nuspręsti, ar VVGTPT pagrįstai konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei piktnaudžiavimą teismo proceso teise.
3. Teismas pagrįstai nustatė, kad advokatė G. R. galėjo teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje.
4. VVGTPT 2007 m. vasario 2 d. sprendimas yra pagrįstas, VVGTPT neatliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalėjo atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas bei suteiktos teisinės pagalbos nutraukimo atvejus reglamentuoja 2000 03 28 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas Nr. VIII-1591 ( nauja įstatymo redakcija nuo 2005 05 01, toliau-Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais ( 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.
Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad teikusi antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas, vykdė jas atmestinai, formaliai, atsakovas nepagrįstai paskyrė ją atstovauti civilinėje byloje, nors pagal sutartį ji įsipareigojusi teikti teisinę pagalbą administracinėse byloje, todėl neturėdama pakankamos kvalifikacijos sužlugdė civilinę bylą. Antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta nepagrįstai pažeidžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnius.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau-Tarnyba) 2006 06 27 sprendimu Nr. 957/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal V. S. prašymą“ nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Antrinės pagalbos turinį sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimas parengiant procesinius dokumentus pirmos instancijos teismui dėl 2002 09 20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002 10 01 patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, antrinės teisinės pagalbos teikimas atstovaujant pareiškėjo interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, antrinės pagalbos teikimas atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirta Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. R..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu 2007 01 08 advokatė G. R. pateikė Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriame pateikė motyvus ir nurodė teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus.
Tarnyba, įvertinusi advokatės pranešime nurodytus faktus bei teismo posėdžio protokolo duomenis, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 2 d., 4 d., 23 str. 1 d. 6 p. 2007-02-07 sprendimu Nr. N-( 1.9.)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S..
Pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs advokatės G. R. pranešime nurodytus motyvus bei kitus įrodymus, pagrįstai sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus ir antrinė teisinė pagalba minėto įstatymo 23 straipsnio 1 d. 6 p. nutraukta pagrįstai. Teismas privalėjo vertinti advokatės G. R. pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindu Tarnybai priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos nutraukimo.
Kolegija sutinka su teismo sprendimo išvadomis , kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.
Pareiškėjo argumentai dėl advokatės neprofesionalumo vesti civilines bylas, nes sutartyje su tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą atmestini, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose.
Pareiškėjo argumentai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 ir 14 straipsnių pažeidimo yra nepagrįsti: pareiškėjo byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo teismo lygybės ir viešumo sąlygomis. Pareiškėjui buvo išaiškintos procesinės teisės, suteikta nemokama vertėjo pagalba. Jokių konkrečių argumentų dėl pareiškėjo teisių ir laisvių pažeidimo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
Tiek pirmos instancijos teismas, tiek administracinių ginčų komisija išsamiai išnagrinėjo Tarnybos sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą. Sprendimai pagrįsti įstatymu ir nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. LR CK 6.245-6.250 straipsniai nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikoje jokių neteisėtų veiksmų t.y. nesant įstatymu nustatytų būtinų sąlygų žalai atlyginti.
Esant nurodytoms aplinkybėms naikinti skundžiamų sprendimų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.