- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- eI2-596-609/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04835-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „Veda“
- Trečiasis asmuo
- E. L.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Veda“ skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. L., dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja UAB „Veda“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Teismo ekspertų koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas ir paliktas nenagrinėtu, dėl ekspertui E.L.(toliau – ir Ekspertas) paskirtos poveikio priemonės bei įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti jos 2024 m. gegužės 23 d. skundą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2024 m. gegužės 23 d. kreipėsi į atsakovę prašydama ištirti Eksperto galimai padarytus profesinės etikos pažeidimus Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Byla). Skunde nurodė, jog Teismo ekspertizės akte ir pateikdamas žodinius paaiškinimus, Ekspertas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – ir TEĮ) ir Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtintame Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – ir Kodeksas) įtvirtintas teisės normas.
Sprendimu už Kodekso 5.1, 7.3 ir 9.2 papunkčių pažeidimus Ekspertui paskirtas įspėjimas, skundo dalį dėl Eksperto pasisakymo teisiniais klausimais atmetė kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl Ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo bei pasirinktų metodų ir būdų tinkamumo, taip pat apklausų metu pateiktų Eksperto paaiškinimų, paliko nenagrinėta.
Sprendime pažymėta, kad atsakovė ji neturi duomenų, jog Byloje būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų pateiktas Eksperto proceso veiksmų vertinimas, todėl Taryba negali įvertinti Eksperto veiksmų atitiktį Kodekso nuostatoms, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ribų. Sprendime konstatuota, kad atsakydamas į jam suformuluotus klausimus, Ekspertas teisinio vertinimo neatliko, todėl pareiškėjos skundą šioje apimtyje atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Sprendimo dalys, kuriuose nuspręsta skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti nenagrinėtu, yra nepagrįstos, o Ekspertui paskirta poveikio priemonė už Kodekso nuostatų pažeidimus yra per švelni.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Byloje ginčas tarp jo ir UAB „Sirida“ (toliau – ir Ieškovė) kilo dėl atliktų vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimo darbų ir jų apimties pagal rangos sutartį Ieškovės gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). Ieškovė pateikė prašymą dėl statybinės ekspertizės skyrimo. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dėl statybos darbų Objekte buvo paskirta statybos darbų ekspertizė, ją pavedant atlikti Ekspertui. Ekspertas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikė atsakymus į teismo nutartimi jam pavestus atsakyti klausimus. Paaiškėjus teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumams, 2023 m. gruodžio 11 d., buvo pateiktas pakoreguotas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kuriame buvo pateiktos atnaujintos lentelės su atliktų darbų kiekių skaičiavimais.
Pareiškėjos teigimu, Akte nebuvo paaiškinta, kodėl pasikeitė atliktų darbų skaičiavimai, nėra išvestinių duomenų, todėl nebuvo įmanoma patikrinti atliktų matavimų rezultatų teisingumo.
Pareiškėja pažymi, kad 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu buvo atlikta Eksperto apklausa, kurios metu jis pripažino padarytas aritmetines klaidas bei kitus trūkumus, todėl Ekspertas buvo įpareigotas Aktą patikslinti.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvada, jog skundo 2-4 ir 7-9 argumentai yra susiję su Eksperto atliktais proceso veiksmais, kurių Taryba neturi įgaliojimų vertinti. Pažymi, kad Ekspertas pripažino, kad ekspertizės atlikimo metu jis padarė aritmetinių klaidų, kurių apklausos metu nesugebėjo pašalinti. Pareiškėjo teigimu, Akte nebuvo nurodyti atlikti aritmetiniai veiksmai, todėl nebuvo įmanoma jų patikrinti. Ekspertas nesugebėjo tinkamai paaiškinti atlikto tyrimo rezultatų, tam tikrų išvesties duomenų apskaičiavimo specifikos, o dalį klaidingų išvadų teisino aritmetinėmis klaidomis.
Pareiškėjos vertinimu, aptartas Eksperto elgesys neabejotinai pažeidžia Kodekse reglamentuojamus profesionalumo, profesinio skaidrumo, nepriklausomumo ir sąžiningumo principus, todėl atsakovė šiuo klausimu turėjo pateikti išvadą ir pasakyti, ar toks Ekspertas apskritai galėjo atlikti ekspertinį vertinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Taryba pripažino, jog ekspertiniam tyrimui atlikti Eksperto kvalifikacija nebuvo pakankama, todėl nepagrįstai jos skundo 2-4 ir 7-9 argumentus nepagrįstai priskyrė Eksperto atliktiems proceso veiksmams ir šią skundo dalį nepagrįstai paliko nenagrinėta.
Atkreipiamas dėmesys, jog Ekspertas Akte pasisakė teisiniu klausimu t. y. paaiškino, jog statybos rangos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl jis vadovausis teisės aktais, kurie galiojo statybos darbų atlikimo metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Taryba padarė nepagrįstą išvadą, jog pateikdamas atsakymus į teismo suformuluotus klausimus, Ekspertas teisinio vertinimo neatliko. Jo vertinimu, pateikdamas poziciją dėl statybos rangos sutarties egzistavimo/neegzistavimo, Ekspertas nusižengė profesinei etikai.
Pareiškėja pažymi, kad Ekspertui paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes tokia nuobauda Ekspertui paskirta pakartotinai per vienerius metus. Pareiškėjos vertinimu, Ekspertas ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už Kodekse įtvirtintų profesinės etikos principų pažeidimus, todėl švelniausios poveikio priemonės taikymas pageidaujamų tikslų nepasiekia.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų skundus dėl Kodekso pažeidimų. Taryba skundus nagrinėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ patvirtintame Teismo ekspertų koordinavimo tarybos darbo reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka. Išnagrinėjusi asmens skundą, Taryba gali priimti Reglamento 25 punkte nurodytus sprendimus.
Šalies argumentai
Atkreipiamas dėmesys, kad Tarybai yra suteikti riboti įgaliojimai nagrinėjant asmenų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundu dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo ekspertų veiksmai susiję su ekspertizės atlikimu, metodų ir būdų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu bei apklausos metu pateiktų argumentų teisingumu, yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismų kompetencijai. Abejodama Akto teisingumu bei pagrįstumu, pareiškėja savo teises galėjo ginti tame pačiame procese, kurio metu buvo pateiktas Aktas.
Atsakovė pažymėjo, jog ekspertizės akto turinio vertinimas yra priskirtinas teismo kompetencijai ir tik teismas įvertinęs gali nustatyti, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvados pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra įtvirtinta, jog Taryba negali vertinti teismo eksperto posėdžio metu išsakytų teiginių turinio, nagrinėti, ar teismo eksperto teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai paneigia ar patvirtina teismo ekspertizės akto išvadas, ar yra pagrįsti ir teisingi. Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, be kita ko, nevertinant ir teismo eksperto apklausos metu išsakytų teiginių pagrįstumo ir atitikimo ekspertizės išvadai.
Atsakovė sutinka, jog TEĮ ir Kodekso nuostatuose yra įtvirtintas draudimas teismo ekspertas duoti išvadas teisiniais klausimais, tačiau draudimas pateikti išvadas teisiniais klausimais yra taikomas konkrečiai ekspertizės akto išvadoms. Atsakovė pažymi, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose. Draudimą duoti išvadas teisiniais klausimais įstatymų leidėjas visų pirmą sieja su ta ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikiamos teismo eksperto išvados.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad Taryba Sprendime pagrįstai ir teisėtai vertino tik Akto išvadų dalį dėl galimo išvadų teikimo teisiniais klausimais.
Atsakovė nurodo, kad TEĮ įtvirtinta, jog nustačiusi Kodekso pažeidimus, Taryba turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų – pareikšti įspėjimą, pareikšti viešą įspėjimą, siūlyti Teisingumo ministrui išbraukti ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo. Nagrinėjamu atveju Taryba, turimos kompetencijos ribose, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi su pareiškėjos skundu susijusią medžiagą, už nustatytus profesinės etikos principų pažeidimus Ekspertui skyrė poveikio priemonę, proporcingą jo atliktiems veiksmams. Pabrėžė, jog Ekspertas pripažino savo veiksmų prieštaringumą Kodekso principams. Pažymi, kad Ekspertas įspėtas pakartotinai, tačiau Ekspertas paslaugas suteikė iki Tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, todėl jis jokių savo veiksmus koreguojančių veiksmų atlikti negalėjo. Atsakovė laikosi pozicijos, jog Ekspertui skirta poveikio priemonė yra pakankama ir užtikrina jos tikslo įgyvendinimą.
Atsakovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos 2024 m. gegužės 23 d. skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, neperžengiant Tarybos kompetencijos ribų ir priimtas teisingas bei pagrįstas Sprendimas, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekspertas atsiliepime į skundą nurodo, jog prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laikosi pozicijos, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės Sprendimui skūsti, nes eksperto profesinės etikos pažeidimų tyrimo galutinius sprendimus gali ginčyti tik suinteresuoti asmenys t. y. tų teisinių santykių dalyviai. Pareiškėja tik inicijavo tyrimą, todėl pagal bendruosius gero administravimo principus ji įgijo teisę tik būti tinkamai informuota apie konkretaus tyrimo rezultatus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Sprendimo panaikinimas neturės įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai. Netgi patenkinus skundo reikalavimus ir įpareigojus Tarybą iš naujo svarstyti poveikio priemonės skyrimo Ekspertui klausimą, tai nereikštų, jog Ekspertui būtu skiriamos pareiškėjos reikalaujamos poveikio priemonės, nes nuobaudos skyrimo klausimai yra priskirtini išimtinei Tarybos kompetencijai ir teismas neturi teisės Tarybos įpareigoti Ekspertui paskirti konkrečią poveikio priemonę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtas įspėjimas. Nuo šios dienos jis savo veikloje taiko priemones, užtikrinančias, kad Eksperto ir jo pasitelkiamų trečiųjų asmenų vykdoma veikla atitiktų Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju jo paslaugos buvo suteiktos dar iki Tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, todėl jis jokių savo veiksmus koreguojančių veiksmų negalėjo atlikti.
Ekspertas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad atsakovė turėjo vertinti jo Kauno apygardos teisme (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu jo duotus žodinius paaiškinimus dėl Akto. Pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtina, jog teismo eksperto išvada bei teismo eksperto teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, išaiškinant pateiktą išvadą, yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, todėl tais atvejais, kai nagrinėjama byla dar nebaigta ir teismo ekspertizės aktas bei teismo eksperto paaiškinimai neįvertinti teismo nutartimi, nėra jokio teisinio pagrindo jų vertinti ir Teismo ekspertizės įstatymo bei Etikos kodekse įtvirtintų nuostatų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų koordinavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Sprendimą, prašoma įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 23 d. skundą.
Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. pareiškėja kreipėsi į Tarybą, prašydama ištirti Eksperto padarytus Kodekse įtvirtintus profesinės veiklos principų pažeidimus ir nustačius, jog Ekspertas pažeidė Kodekso nuostatas, imtis TEĮ numatytų poveikio priemonių.
Sprendimu skundas tenkintas iš dalies – dėl Kodekso 5.1, 7.3 ir 9.2 papunkčių pažeidimų Ekspertui pareikštas įspėjimas; skundo dalis dėl Eksperto pasisakymo teisiniais klausimais atmesta kaip nepagrįsta; skundo dalis dėl Akto pagrįstumo ir teisėtumo bei pasirinktų tyrimo metodų ir būdų tinkamumo, Eksperto paaiškinimų apklausos metu palikta nenagrinėta.
Sprendime konstatuota, jog Akte nurodydamas, jog statybos darbų rangos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl bus vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais statybos darbų atlikimo metu, Ekspertas atliko situacijos teisinį vertinimą ir Kodekso reikalavimų nepažeidė, nes įstatymų leidėjas draudimą duoti išvadas teisiniais klausimais sieja su ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikiamos teismo eksperto išvados. Pažymėta, kad pateikdamas išvadas dėl jam suformuluotų klausimų, Ekspertas teisinio vertinimo neatliko, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas.
Sprendime pabrėžta, jog nagrinėjant pareiškėjos skundo 2-4, 7-9 argumentus, būtu būtina vertinti ekspertizės akto išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, teismo eksperto pasirinktų metodų ir būdų tinkamumą bei apklausos metu pateiktų argumentų teisingumą, kurių vertinimo išimtinė prerogatyva priklauso teismui. Teismo eksperto veiksmai, susiję su teismo ekspertizės atlikimu, be kita ko, metodų ir būdų ekspertiniam tyrimui atlikti pasirinkimu, išvadų ekspertizės akte bei apklausos metu pateikimu yra laikytini procesiniais veiksmais, kurių vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai.
Sprendime konstatuota, jog nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju būtų priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų pateiktas teismo eksperto proceso veiksmų vertinimas, todėl Taryba negali įvertinti Eksperto veiksmų atitikties Kodekso nuostatoms, neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų. Dėl šios priežasties šioje dalyje skundas paliktas nenagrinėtas.
Sprendime konstatuota, kad tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog atsakydamas į Kauno apygardos teismo jam užduotus klausimus Ekspertas viršijo savo turimų žinių ribas, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis pažeidė Kodekse įtvirtintus profesionalumo (Kodekso 5.1 papunktis) ir sąžiningumo (Kodekso 7.3 papunktis) principus. Sprendime pažymėta, jog tyrimo medžiaga įrodo, kad atlikdamas ekspertizę, Ekspertas pasitelkė trečiąjį asmenį t. y. su statybos skaičiuojamosios kainos nustatymu susijusius tyrimo veiksmus atliko ne teismo ekspertas. Įvertinus Akto struktūrą formaliuoju aspektu t. y. nevertinant akto turinio pagrįstumo ir teisėtumo, nustatyta, jog akto įžanginėje dalyje nebuvo nurodyta, kad atliekant ekspertizę, dalyvavo kitas specialistas, pateikęs skaičiavimus. Sprendime padaryta išvada, kad minėtais veiksmais Ekspertas pažeidė profesionalumo ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principą (Kodekso 9.2 papunktis). Atsižvelgdama į Eksperto padarytus Kodekso nuostatų pažeidimus, Taryba nusprendė Ekspertui skirti poveikio priemonę – įspėjimą.
Dėl ekspertinio tyrimo išvadų teisiniais klausimais
TEĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse. Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą tvirtina šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.
Kodekso 7 punkte yra įtvirtintas sąžiningumo principas, kuris, be kita ko, įpareigoja teismo ekspertus atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis.
Tuo tarpu TEĮ 25 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais Akivaizdu, kad teisinis reguliavimas draudžia teismo ekspertams teikti išvadas teisiniais klausimais.
TEĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismo ekspertizės rezultatus teismo ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui teismo ekspertizės aktą. Jį sudaro įžanginė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (TEĮ 27 straipsnio 4 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė aiškią ekspertizės akto, kuriuo įforminami teismo ekspertizės rezultatai, struktūrą, bei nurodė, kokie duomenys turi būti pateikti kiekvienoje jo dalyje – įžanginėje, tiriamojoje ir išvadose. Pažymėtina, kad būtent išvadose (sudėtinėje ekspertizės akto dalyje) formuluojami motyvuoti ir tyrimo eiga pagrįsti atsakymai į teismo ekspertui užduotus klausimus. Taigi sistemiškai aiškinant Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintą draudimą duoti išvadas teisiniais klausimais kartu su šio įstatymo 24 straipsniu, kuriame įtvirtinta ekspertizės akto struktūra (ir jis atitinka šią struktūrą), darytina išvada, jog įstatymų leidėjas minėtą draudimą sieja su ta ekspertizės akto dalimi, kurioje pateikiamos teismo eksperto išvados (žr. pvz. LVAT 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1035-822/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2484-1062/2020).
Įvertinus tai, jog pareiškėjos skunde cituojama frazė, jog statybos darbų rangos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl bus vadovaujamasi teisės aktais, galiojusiais statybos darbų atlikimo metu, yra nurodyta (duomenys neskelbtini) parengtų teismo ekspertizės aktų tiriamosiose dalyse, o ne jų išvadose, darytina išvada, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pateikdamas išvadas dėl jam suformuluotų klausimų, Ekspertas teisinio vertinimo neatliko, todėl pagrįstai šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestas.
Dėl skundo dalies palikimo nenagrinėtu pagrįstumo
TEĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.
TEĮ 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.
Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Reglamento 2 punktas).
Pagal Reglamento 25.2 papunktį Taryba, išnagrinėjusi skundą, palikti skundą nenagrinėtą Reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą.
Reglamento 9.2 papunktyje reglamentuoti atsisakymo nagrinėti skundą Taryboje pagrindai. Taryba atsisako priimti skundą nagrinėti: jeigu Taryba yra neįgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu (9.2.1. papunktis); jeigu Taryboje yra nagrinėjamas ar buvo nagrinėtas analogiškas skundas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (9.2.2. papunktis); jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (9.2.3. papunktis); jeigu nuo Kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (9.2.4. papunktis); kitais Darbo reglamente nustatytais atvejais (9.2.5. papunktis).
LVAT taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2427-492/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-66-552/2022; kt.). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos (šiuo atveju – atsakovo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).
Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, kad atsakovė turi ribotą kompetenciją tirti teismo ekspertų veiksmų teisėtumą – įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę asmenims skundus paduoti tik dėl Kodekso pažeidimų, kuriuos nagrinėja Taryba, tačiau skundai dėl teismo ekspertų proceso veiksmų (ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo) nėra nagrinėjami. Atsakovė nustačiusi, kad pateiktame skunde ar jo dalyje keliami klausimai nėra priskirti jos kompetencijai, turi teisę atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.
Kadangi Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų pateiktas Eksperto procesinių veiksmų vertinimas, šioje dalyje pagrįstai pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu.
Dėl Ekspertui paskirtos drausminės nuobaudos
TEĮ 5 straipsnio 5 dalis teigia, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Reglamento 25 punkte.
Sprendime konstatuota, kad Ekspertas pažeidė Kodekse įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus, dėl ko jam skirta poveikio priemonė – įspėjimas.
Kadangi matyti, jog veiksmai, pažeidžiantys Kodekse įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus, buvo atlikti iki Tarybos 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo Ekspertui buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, priėmimo, pagrįstai Ekspertui buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nenustačius Sprendimo panaikinimo pagrindų, jis paliktinas nepakeistu. Konstatavus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 23 d. skundą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekspertas prašo jam iš pareiškėjos priteisti 1393,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, darytina išvada, jog sprendimas priimtas Eksperto naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Ekspertas teismui pateikė 2024 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą. Minėti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į skundą parengimą Ekspertas advokatui sumokėjo 1393,92 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsiliepimas teismui pateiktas 2024 m. spalio 8 d. (2024 m. IV ketvirtis). todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2196,4 Eur.
Už atsiliepimo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5491,00 Eur (2194,4 * 2.5).
Kadangi už atsiliepimo į skundą parengimą Ekspertas advokatui sumokėjo 1393,92 Eur, įvertinus tai, jog Eksperto prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens E. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti ir Erikui Lenkevičiui iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ priteisti 1393,92 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.