Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja E. P. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. KT-5 bei įpareigoti Tarybą pareiškėjos E. P. skundą dėl eksperto D. T. veiksmų išnagrinėti iš naujo. Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad Taryba išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti, ar teismo psichiatrijos ekspertas D. T., atlikdamas teismo ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-586-367/2014, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse, patvirtintame Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 (toliau – Etikos kodeksas), įtvirtintų principų. Taryba 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. KT-5 (toliau – Sprendimas) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, konstatuodama, kad minėtas ekspertas nepažeidė Etikos kodekso nuostatų.Pareiškėjos nuomone, Sprendimas buvo priimtas neišanalizavus ir neįvertinus pareiškėjos skundo faktinių aplinkybių, o pateiktas abstraktus ir formalus atsakymas į pareiškėjos skundo argumentus. Nurodė, jog Tarybai buvo pateiktas skundas dėl to, kad teismo ekspertas D. T. pasirašė ekspertizės aktą, nors savarankiškai neatliko tyrimo (neapklausė tiriamojo asmens, o susipažino tik su medicininiais dokumentais ir išklausė kitų ekspertų pasakojimų). Dėl to, pareiškėjos nuomone, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai. Taip pat, pareiškėjos nuomone ekspertas piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nes savo iniciatyva atliko teismo psichologijos ekspertizę, savavališkai išplėsdamas ekspertizės apimtį, todėl turėjo išankstinį nusistatymą dėl tyrimo išvadų ir buvo neobjektyvus. Ekspertas taip pat surašė ir pasirašė ekspertizės aktą, kuriame nebuvo įrašyti jo atliktų tyrimų rezultatai, nenurodyta, kad ekspertizės išvada pagrįsta tik vieno eksperto atliktų tyrimų rezultatais.Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Tarybos sprendime iš esmės buvo pasisakyta tik dėl teismo psichologo įtraukimo atliekant ekspertizę. Dėl visų kitų principų pažeidimo Taryba visiškai nepasisakė. Sprendime tik buvo pateikta bendro pobūdžio informacija, paminėti teisės aktai. Skundžiamame sprendime buvo nurodoma, kad vadovaujantis teisės aktais, ekspertas gali savarankiškai pasirinkti atliekamo tyrimo būdus ir metodus, nors pareiškėja Tarybai skundė eksperto veiksmus, pažeidžiančius Etikos kodekse įtvirtintus principus. Pareiškėjos nuomone Taryba turėjo motyvuotai patvirtinti arba paneigti pareiškėjos argumentus dėl Etikos kodekso principų pažeidimų, tačiau skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilindama į skundžiamą situaciją. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad skundžiamame sprendime buvo nurodoma, jog D. T. vertino kitų dviejų ekspertų, kurie apklausė tiriamąjį asmenį, atliktų tyrimų duomenis, nors teismo posėdžio metu šis ekspertas pripažino, kad tiriamąjį asmenį apklausė tik viena ekspertė. Sprendime nėra motyvuoto atsakymo, kodėl ši medžiaga nebuvo tiriama, jeigu buvo nuspręsta jos neišsireikalauti.Pasak pareiškėjos Teismo ekspertizės prieštaringumą įrodė ir 2014 m. gruodžio 4 d. dr. K. D. išvada Nr. S17/2014 (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad nebuvo atlikta išsami, visapusiška, moksliškai argumentuota civilinės bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos duomenų analizė bei V. J. psichikos būsenos teismo psichiatriniai psichologiniai ekspertiniai tyrimai. Taip pat ekspertiniame psichikos būsenos tyrime yra nemažai prieštaravimų, o ekspertinėje išvadoje –netikslumų. Todėl specialistas nurodė, jog yra objektyvus pagrindas pakartotinai spręsti V. J. veiksnumo klausimą.Pareiškėjos nuomone nagrinėdama pareiškėjos skundą, Taryba turėjo išnagrinėti visą pateiktą ir prašomą išreikalauti medžiagą, motyvuotai bei pagrįstai atsakyti dėl kiekvieno iš nurodytų principų pažeidimo, išsamiai nurodant, kodėl laikė, kad skunde nurodomi eksperto veiksmai nepažeidė Etikos kodekso. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamo sprendimo pabaigoje konstatuojama, jog eksperto veikla neprieštarauja jo pareigybės aprašymo nuostatoms, nors toks klausimas skunde nebuvo keliamas.Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą Taryba nurodė, kad Tarybos uždaviniai ir funkcijos yra aiškiai apibrėžtos Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 (toliau – Tarybos nuostatai). Nurodė, kad teisės aktai nesuteikė Tarybai teisės nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.Nurodė, kad Taryba priėmė Sprendimą Pareiškėjos 2015 m. vasario 20 d. skundą laikyti nepagrįstu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos skundžiamas ekspertas turėjo kompetenciją pasisakyti teismo psichiatrijos klausimais. D. T., būdamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus (toliau – VTPT Klaipėdos skyrius) viršininku, turėjo įgaliojimus organizuoti teismo ekspertų darbą, paskirti komisijinę ekspertizę, susipažinti su atliekamos ekspertizės eiga ir rezultatais, teikti metodinę pagalbą ekspertams, juos konsultuoti bei apibendrinti gautus tyrimo rezultatus. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta komisijinė ekspertizė, kurios metu kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuoja išvadas. Todėl nebuvo būtina kiekvienam ekspertui atskirai apklausti tiriamąjį asmenį. Pažymėjo, kad komisijinės ekspertizės išvada rodo visų ekspertinį tyrimą atlikusių ekspertų nuomonę, todėl nesuprantama pareiškėjos pozicija, kaltinant vieną ekspertą Etikos kodekso pažeidimu. Kadangi ekspertizė buvo atlikta nepažeidžiant kompetencijos, naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, atsakovė nesutiko, kad buvo pažeistas profesionalumo principas.Taip pat nurodė, kad nebuvo pažeistas ir pagarbos teisės aktams bei asmenų teisėms principas, nes buvo atlikta trijų ekspertų komisijinė ekspertizė, o Sprendime nurodyti tokio pobūdžio ekspertizės atlikimo ir įforminimo ypatumai. Todėl pareiškėjos argumentus, kad ekspertizės išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes tiriamą asmenį apklausė tik viena ekspertė, vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad Tarybos Sprendime buvo pateiktas paaiškinimas, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta ne teismo psichologijos ekspertizė, o atliekant psichiatrijos ekspertizę taikytas psichologinis tyrimas kaip teismo paskirtos užduoties įvykdymui būtinas ekspertinio tyrimo metodas. Tyrimo metodų bei priemonių pasirinkimas ir jų taikymas yra teismo eksperto teisių ir pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, sudedamoji dalis, o ne tik etiško ir moralaus elgesio elementas. Paaiškino, kad nei teismas, nei teisminio proceso dalyviai negali nurodyti kokius tyrimo metodus ekspertas privalo taikyti. Tačiau ekspertas savo pasirinkimą privalo pagrįsti teismui, o teismas privalo patikrinti, ar tyrimo rezultatams gauti buvo taikyti moksliškai patvirtinti, visuotinai pripažinti, akredituoti ir konkrečiam atvejui skirti metodai. Nebuvus teismo, nagrinėjusio bylą, ekspertizės akto įvertinimo, Taryba neturėjo pagrindo konstatuoti, kad teismo ekspertas pažeidė profesionalumo, teisingumo ir nešališkumo principus.Vertindama pareiškėjos argumentus dėl Specialisto išvados, kurioje neigiamai įvertinta Eksperto išvada, atsakovė pažymėjo, kad tik teismas turi teisę vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, teismo gali būti įvertinti ir atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Tačiau net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas nebegali remtis šiuo įrodymu. Todėl pasisakė, kad tik teismas turi teisę spręsti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), ar priimti sprendimą kitų pakankamų įrodymų byloje pagrindu.|Nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju dr. K. D. neatliko civilinėje byloje teismo psichiatrijos ekspertizės, o vertino tik kitų teismo ekspertų surašytą ekspertizės aktą, kas yra teismo kompetencija, ir tai negalėjo būti vertintina kaip pakankamas įrodymas, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Tokia išvada gali būti vertintina kaip prieštaraujanti Etikos kodekso 13 punkto reikalavimui susilaikyti nuo nuomonės apie kito teismo eksperto profesinę veiklą reiškimo.Kadangi teisės aktų nuostatos nesuteikia Tarybai teisės vertinti teismo eksperto procesinių veiksmų, atsakovė laikėsi nuomonės, kad etikos normų pažeidimo klausimas apskritai nepatenkintų tyrimu asmenų galėtų būti keliamas tik tuo atveju, kai ekspertizės aktas būtų pripažintas netinkamu procese ir būtų pasibaigęs teisminis ginčas.