Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-922-959/2022 pagal ieškovų O. M. ir A. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. G. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl suteiktos paskolos dydžio ir paskolos sutarties sąlygų aiškinimo, įmokų mokėjimo eiliškumo, prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo fakto, priteistų bylinėjimosi išlaidų.

23. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai O. M. ir A. M. (toliau abu kartu – ieškovai) su atsakove J. G. (toliau – atsakovė arba apeliantė) 2015 m. liepos 2 d. sudarė notariškai patvirtintą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kuria ieškovai iš atsakovės pasiskolino 12 400 Eur (Paskolos sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Šalys susitarė, kad Paskolos sutartis neatlygintinė, už naudojimąsi paskola paskolos gavėjai (ieškovai) palūkanų paskolos davėjui nemoka (Paskolos sutarties 1.3 punktas). Paskolos sutarties 2.1 punkte šalys sulygo, kad ieškovai įsipareigoja grąžinti atsakovei 12 400 Eur paskolos sumą ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 2 d. ir numatė jos grąžinimo tvarką, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. birželio 2 d. kiekvieną mėnesį iki mėnesio antros dienos grąžina po 200 Eur ir likusią 10 200 Eur sumą grąžina iki 2016 m. liepos 2 d. Paskolos sutarties 2.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos gavėjai neįvykdo prievolės grąžinti paskolą arba atitinkamą jos dalį per sutartyje nustatytą terminą (terminus), paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjai nedelsiant grąžintų visą paskolą (nesilaikant šioje sutartyje nustatytos paskolos grąžinimo tvarkos ir terminų) bei nukreipti išieškojimą į užtikrinant paskolos gavėjų prievoles pagal šią sutartį įkeistą turtą. Šalys susitarė, kad neįvykdę prievolės šioje sutartyje nustatytu terminu grąžinti paskolą (ar atitinkamą jos dalį), paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus iki visiško prievolės įvykdymo (Paskolos sutarties 2.5 punktas). Pagal Paskolos sutarties 5.2 punktą, sutartis gali būti pakeista / papildyta abipusiu šalių raštišku susitarimu tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjų. Sutarties pakeitimai ir / ar papildymai yra pasirašomi šalių ir sudaro neatskiriamą sutarties dalį.

24. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui (Paskolos sutarties 3.1 ir 3.2 punktai) šalys 2015 m. liepos 2 d. sudarė hipotekos sutartį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); toliau – Hipotekos sutartis), kuria buvo įkeistas ieškovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (gyvenamasis pastatas, pagalbinis pastatas ir 0,1693 ha ploto žemės sklypas), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 19 d. šalys sudarė susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė pratęsti prievolės įvykdymo terminą iki 2017 m. liepos 2 d. (Susitarimo 1 punktas), pakeisti Paskolos sutarties 2.1 punktą, numatant 12 400 Eur paskolos grąžinimo tvarką: ieškovai nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. birželio 2 d. kiekvieną mėnesį iki mėnesio antros dienos grąžina po 200 Eur ir likusią 10 200 Eur sumą grąžina iki 2017 m. liepos 2 d. Visi kiti Paskolos sutarties punktai liko galioti nepakeisti, nepapildyti ir nepanaikinti (Susitarimo 3 punktas). 2016 m. gegužės 19 d. šalys sudarė susitarimą dėl Hipotekos pakeitimo, kuriuo susitarė, kad prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo terminas – 2017 m. liepos 2 d.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma nurodo, jog sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų valios sutapimą, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-219/2017).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl suteiktos paskolos dydžio, o taip pat įmokos paskirstymo eiliškumo bei paskolos grąžinimo fakto (apie tai teisėjų kolegija pasisakys vėliau) būtina įvertinti, ar šalys nutarė nesilaikyti rašytinės sutarties formos reikalavimo ir buvo abiejų šalių suderinta valia dėl Paskolos sutartyje visų nurodytų sąlygų pakeitimo (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.183 straipsnio 2 dalis). Siekdama išsiaiškinti, ar Susitarimu buvo suderinta valia pakeisti šalių sudarytą Paskolos sutartį nustatytomis sąlygomis, teisėjų kolegija, pirmiausiai, įvertina tai, Paskolos sutarties 1.1 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė paskolos dalyką (paskolintos sumos dydį), o minėtos sutarties 1.2 punktu – šio dalyko perdavimą paskolos gavėjams (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal Paskolos sutartį suteiktos paskolos dydis – 12 400 Eur. Sutartine hipoteka užtikrinama prievolė – Paskolos sutartis, užtikrinamos prievolės dydis – 12 400 Eur. Pasirašydamos Susitarimą, šalys juo pakeitė tik Paskolos sutarties 2.1 punktą, kuriuo buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2017 m. liepos 2 d. ir nustatyta įmokų mokėjimo tvarka (paskolos mokėjimo grafikas). Viena vertus, keisdamos Paskolos sutarties 2.1 punktą, Susitarimo 2 punkte šalys nurodė, kad paskolos gavėjai įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui 12 400 Eur (tame tarpe – negrąžintos paskolos suma 12 400 Eur) paskolos sumą ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 2 d., kita vertus, Susitarimo 3 punkte nurodė, kad visi kiti paskolos sutarties punktai, kurie nepakeisti, nepapildyti ir nepanaikinti, lieka galioti. Susitarime dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo įregistruotas tik prievolės įvykdymo termino pasikeitimas – 2017 m. liepos 2 d. Jau minėta (nutarties 25 pastraipa), pasirašant Susitarimą ieškovai atsakovei buvo grąžinę 1 400 Eur paskolos. Iš šalių pozicijų matyti, kad skirtingai yra vertinama 1 400 Eur suma. Ieškovai byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad šalys susitarė, jog aiškumo dėlei Susitarime paskolos mokėjimo grafikas bus nurodomas iš naujo, o atsakovė ieškovų jau sumokėtas įmokas pagal Paskolos sutartį (1 400 Eur) įskaitys be papildomo susitarimo, o kadangi įmokos buvo atliekamos per banką, jiems abejonių, kad įmokos galėtų būti neįskaitytos, nebuvo. Atsakovės pozicija šiuo aspektu nėra nuosekli. Dar iki bylos iškėlimo teisme, 2021 m. birželio 4 d. rašte atsakovė nurodė, kad ieškovai 2015 m. liepos 2 d. iš jos pasiskolino 12 400 Eur ir šią sumą gavo grynais notaro biure, pasirašydami paskolos sutartį; notarų biure buvo pasirašytas Susitarimas dėl paskolos grąžinimo iki 2016 m. liepos 2 d. Nors atsakovė ragina skolininkus pilnai atsiskaityti pagal susitarimus iki 2021 m. liepos 21 d., tačiau kokia yra skola, nenurodo. Pateiktame atsiliepime į ieškinį dėl skolos dydžio ji nurodo, kad ieškovams po 2017 m. liepos 2 d. nuo negrąžintos 9 700 Eur paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai, kurių iki ieškinio parašymo susikaupė 20 333,12 Eur. Papildomai atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė nuo 2017 m. liepos 3 d. skaičiuodavo 0,2 procento dydžio delspinigius nuo 9 700 Eur negrąžintos paskolos sumos ir visas nuo šios datos ieškovų mokamas įmokas paskirstydavo delspinigiams padengti pagal žodinį šalių susitarimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iki 2017 m. liepos 2 d. ieškovai iš viso sumokėjo atsakovei 4 500 Eur paskolai grąžinti, todėl tą dieną likusi negrąžinta paskolos suma buvo 7 900 Eur, o ne 9 700 Eur, kaip teigia atsakovė. Ir tik apeliaciniame skunde atsakovė aiškiai nurodo, kad ieškovams paprašius, buvo papildomai paskolinti 1 400 Eur ir pasirašytas Susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, kuriame aiškiai nurodyta, jog ieškovai įsipareigoja grąžinti 12 400 Eur. Pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės aiškinimas, kurios nepripažįsta ieškovai, kuomet per Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį visą sumokėtą sumą ieškovai vėl skolinasi pasirašant Susitarimą, stokoja loginio pagrįstumo. Antra, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, paskolos sumos padidinimo pagrindimui atsakovė rašytinių įrodymų nepateikė (CK 6. 871 straipsnio 1 dalis), todėl laikoma, kad jos nurodomų žodinių susitarimų ji neįrodė (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

30. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).

31. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Pagal kasacinio teismo doktrinoje suformuotas ir išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus iš teismo nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 142 punktas).

32. Taigi, aptartos aplinkybės ir pateikti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys paskolos sumos (12 400 Eur) nekeitė, neįrodytas šalių susitarimas iki 2019 m. gegužės 19 d. (Susitarimo sudarymo) ieškovų sumokėtas įmokas paskolai grąžinti nelaikyti daliniu paskolos grąžinimu. Taip pat atsakovei neįrodžius teisinio pagrindimo šias įmokas paskirstyti kitoms ieškovų piniginėms prievolėms vykdyti (pasak atsakovės, ji delspinigių už įmokų mokėjimo vėlavimą ieškovams neskaičiuodavo), teismas sprendė, jog iki 2019 m. gegužės 19 d. Susitarimo pasirašymo dienos ieškovų sumokėtos dalinės įmokos (1 200 Eur bankiniais pavedimais ir 200 Eur grynaisiais, viso: 1 400 Eur) turi būti įskaitomos suteiktos paskolos grąžinimui. Tokios teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovų pateiktais įrodymais ar argumentais, bet ir visa bylos medžiaga.

33. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad iki 2020 m. birželio 18 d. ieškovai atsakovei jau buvo sumokėję 12 400 Eur paskolos sumą (trys įmokos grynaisiais po 200 Eur + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. bendrai 1 000 Eur sumai + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. bendrai 2 000 Eur sumai + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. bendrai 1 500 Eur sumai + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d. bendrai 2 600 Eur sumai + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. bendrai 2 200 Eur sumai + bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 birželio 18 d. bendrai 2 500 Eur sumai = 12 400 Eur). 2021 m. balandžio 1 d. ieškovė sumokėjo dar 207,28 Eur įmoką, nurodant, kad tai galutinis atsiskaitymas.

34. Apeliantė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas apie neva ieškovų prievolės atsakovei įvykdymą 2020 m. birželio 18 d. vertina kaip nepagrįstas. Jos teigimu, kadangi tarp šalių niekada nebuvo pakeistas CK 6.54 straipsnyje nurodytas įmokų mokėjimo eiliškumas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė visiškai neteisingas išvadas dėl prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo ir iš to išvestines išvadas dėl ieškinio senaties termino delspinigių mokėjimui, todėl ši skundžiama sprendimo dalis (dėl ieškinio senaties termino) taip pat turi būti panaikinama.

35. Apeliantei nepateikus jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir aptarė įmokų paskirstymo tvarką (CK 6.54 straipsnis), teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo aptariamu aspektu nustatytas aplinkybes, neturi jokio objektyvaus pagrindo joms nepritarti. Išanalizuotos aplinkybės neleidžia pritarti apeliantės deklaratyviems teiginiams, pasisakant dėl ieškinio senaties, kad tarp šalių niekada nebuvo pakeistas CK 6.54 straipsnyje nurodytas įmokų mokėjimo eiliškumas, ir šie teiginiai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė pakeisti CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką. Kadangi pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija byloje nenustatė (nutarties 20 pastraipa), o apeliaciniame skunde daugiau argumentų dėl įmokų paskirstymo nepateikiama, plaučiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

36. Pažymėtina, kad pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Jau minėta, Paskolos sutarties 2.5 punktu šalys susitarė, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovai paskolą atsakovei turėjo grąžinti iki Susitarime nurodyto termino, t. y. iki 2017 m. liepos 2 d., tačiau ir po nurodyto termino apeliantė nepareikalavo, kad ieškovai nedelsiant grąžintų visą paskolą ir nenukreipė išieškojimo į užtikrinant paskolos gavėjų prievoles pagal šią sutartį įkeistą turtą, kaip tai susitarė šalys Paskolos sutarties 2.2 punktu, o ieškovai apeliantei paskolą dalimis mokėjo ir po 2017 m. liepos 2 d., apeliantė paskolos mokėjimą dalimis priėmė ir jį įskaitė kaip paskolos grąžinimą, o ne delspinigių mokėjimą (šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką (nutarties 35 pastraipa)), vadinasi šalys savo elgesiu pakeitė Susitarime nurodytą paskolos grąžinimo terminą (CK 6.183 straipsnio 2 dalis, nutarties 28 pastraipa) ir prievolę grąžinti paskolą ieškovai įvykdė 2020 m. birželio 18 d. (nutarties 33 pastraipa).

37. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Mokėjimo terminų pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių pareikšti prasideda iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Tačiau šiuo atveju tokios taisyklės taikyti negalima, nes Paskolos sutarties 2.5 punkto konstrukcija lemia, kad delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik iki visiško prievolės įvykdymo, o toliau nebeliko tęstinio pažeidimo, pasireiškusio mokėjimo terminų praleidimu, pobūdžio delspinigių skaičiavimo tikslu. Tai atitinkamai reiškia, kad norėdama gauti delspinigius bent už vieną delspinigių skaičiavimo dieną, apeliantė tokį reikalavimą turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 18 d., o jai to nepadarius, toks jos reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip pareikštas praleidus senaties terminą. Nagrinėjamu atveju jau nagrinėjant bylą teisme, atsakovė ne teismo tvarka 2021 m. spalio 28 d. per notarą pareiškė ieškovams reikalavimą dėl 22 486,52 Eur delspinigių sumokėjimo. Dėl aukščiau aptartų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą taikyti ieškinį senatį delspinigiams.

38. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas sumažino sutartinių delspinigių dydį nuo 0,2 procento dydžio už kiekvieną praleistą dieną iki 0,1 procento. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pripažinus pagrindinę prievolę visiškai įvykdyta, yra pagrindas mažinti netesybas ir šalių sutartas netesybas sumažino nuo 0,2 procento iki 0,1 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant dėl netesybų mažinimo, yra reikšminga tai, ar atsakovė patyrė nuostolių, atsiradusių dėl ieškovų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, ir kokio jie dydžio. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos įvertinus įrodymų visumą, kad byloje neįrodė jos nurodomų nuostolių realumo, ieškovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamų nuostolių ir ieškovų neteisėtų veiksmų, o tik pakartoja savo teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) išsakytus teiginius, kad ieškovams laiku negrąžinus skolos, ji pritrūko lėšų nusipirkti butą ir dėl to prarado sumokėtą 3 000 Eur avansą. Be to, nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog netesybų dydis neturi teisinės reikšmės, pripažinus, kad atsakovės reikalavimas dėl delspinigių sumokėjimo pareikštas praleidus senaties terminą ir negali būti tenkinamas (nutarties 37 pastraipa).

39. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta atsakovės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes ieškovų skolinis įsipareigojimas jai nebuvo įvykdytas.

40. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Kaip jau buvo minėta, paskolos sumą ieškovai atsakovei grąžino (nutarties 33 pastraipa), šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė CK 6.54 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką (nutarties 35 pastraipa), ieškovai neturi prievolės sumokėti apeliantei jos reikalaujamų delspinigių, nes tokį reikalavimą ji pareiškė praleidusi senaties terminą, kurį taiko teismas (nutarties 37 pastraipa). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismas išvada, kad sutartinė hipoteka pagal Hipotekos sutartį ir 2016 m. gegužės 19 d. hipotekos sutarties pakeitimą pripažintina pasibaigusia (prievolė pasibaigė jos įvykdymu).

42. CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.

43. Teisėjų kolegija iš elektroninės bylos kortelės duomenų nustatė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. teisėjas rezoliucija, surašyta EPP, priėmė atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, terminą dublikui pateikti nustatė 14 dienų. 2021 m. gruodžio 7 d. rezoliucija teisėjas priėmė ieškovų pateiktą dubliką ir nustatė 14 dienų terminą triplikui pateikti. Ieškovų patikslintas ieškinys buvo priimtas 2021 m. gruodžio 7 d. teisėjo rezoliucija, 2021 m. gruodžio 8 d. lydraščiu jis buvo išsiųstas atsakovės atstovui. 2021 m. gruodžio 29 d. rezoliucija teisėjas atnaujino atsakovei terminą triplikui pateikti ir tripliką priėmė. Tripliko turinys rodo, kad jame atsakovė pasisakė ne tik dėl dublike išdėstytų argumentų, bet ir išdėstė savo poziciją dėl patikslinto ieškinio. 2022 m. sausio 6 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. kovo 16 d. 9 val. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas teisingai buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos nebuvo pažeistos ir apeliantės procesinės teisės nebuvo apribotos – ji turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui. Bylinėjimo išlaidas teismas pagrįstai paskirstė ir priteisė CPK nustatyta tvarka.

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

45. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Ieškovei iš atsakovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 750 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.