- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- A6.-340-805/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00031-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. G., "DAIPRA"
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. vasario 11 d. dirbantis UAB „Daipra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. G., būdamas UAB „Daipra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. G. jo atžvilgiu inkriminuotą nusižengimą pripažįsta. Nurodė, kad nuo 2014 m. vadovauja šiai įmonei. Teigia, kad pandemija įtakojo įmonės veiklą, dėl ko susidarė skolų. Anksčiau įmonės skoliniai įsipareigojimui buvo virš 17 000,00 Eur, dabar padengta apie 7 000,00 Eur. Jų įmonė dirba su Švedija ir Norvegija, perveža krovinius tarptautiniais maršrutais į atitinkamą prekybos tinklą. Atsiskaitymų eiliškumą pažeidė dėl to, kad buvo atsiskaitoma su kuro tiekėjais ir vairuotojais, mokant šiems darbo užmokestį, nes kitaip iš vis negalėtų funkcionuoti. Paaiškino, kad GPM skola siekė virš 5 000 Eur, Sodra sudarė 2 000 Eur, šiuo metu sumokėta apie 7 000 Eur, dabar belikę vos 20 Eur skolos. Palaipsniui mažina įsiskolinimus, nes priešingai tektų kelti įmonės bankrotą. Taip pasielgė ne savo naudai, šiuo metu irgi sunkiai funkcionuoja, o nutraukus veiklą daug žmonių netektų darbo. Ketina visiškai padengti ir palaipsniui dengia įsiskolinimą. Prašo skirti kuo mažesnę baudą ar minimaliausią baudą, kuri teks ant jo paties pečių kaip ir nesumokėti mokesčiai.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Šiuo atveju Ž. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB „Daipra“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį bei pridėtinės vertės mokestį, šių mokesčių nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės bendrovės kreditoriais – UAB „Mobilus tiekimas“ ir UAB „Europinių kortelių servisas“. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).
Šiuo atveju, kaip matyti iš kartu su pareiškimu VMI pateiktų dokumentų 2021 m. gruodžio 13 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 16 523,95 Eur, tuo tarpu 2022 m. liepos 28 d. duomenimis ši suma sudarė 11 900,20 Eur. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad palaipsniui mažina įsiskolinimus, kadangi gyventojų pajamų mokesčio skola siekė virš 5 000 Eur, Sodra sudarė 2 000 Eur, šiuo metu sumokėta apie 7 000 Eur. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad pandemija įtakojo įmonės veiklą, dėl ko susidarė skolų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo. Iš UAB „Daipra“ finansinių rodiklių duomenų (bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų už 2020 m.), bendrovės veikla nebuvo pelninga – grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro - 40 013 Eur). Tuo tarpu bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. VĮ Registrų centrui nėra pateikusi. Tačiau bendrovės vadovas, kaip už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), turimų įsipareigojimų biudžetui nevykdė, o vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka Ž. G. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ž. G. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda.
Teismo posėdžio metu Ž. G. prašė paskirti jam mažesnę baudą ar minimaliausią baudą.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad Ž. G. padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėms teisėms ir turtiniais interesais, priskiriamas pavojingesnių ANK pažeidimų kategorijai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jų tarpe yra ir nubaudimų už Ž. G., kaip įmonės vadovo, netinkamą pareigų vykdymą – pareigos apdrausti transporto priemones valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymą. Ž. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, kad atsiskaitymų eiliškumas buvo pažeistas dėl to, kad buvo atsiskaitoma su kuro tiekėjais ir vairuotojais, mokant šiems darbo užmokestį, nes kitaip iš viso įmonė negalėtų funkcionuoti, kiltų bankroto grėsme, nors tokio pobūdžio nusižengimas fiksuotas pirmą kartą, nesuponuoja išvados, jog prašoma skirti mažesnė bauda negu straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumas būtų pakankama bei proporcinga priemonė padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui bei pobūdžiui, atsižvelgiant ir į tai, kad jokių kitų duomenų, sąlygojančių švelnesnės nuobaudos skyrimą, be administracinėn atsakomybės traukiamo asmens paaiškinimų, pateikta nebuvo. Taigi, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kritišką požiūrį, pastangas mažinti susidariusį įsiskolinimą valstybei, įmonės finansinę padėtį, vertinant tai, kad įmonė nors ir netinkamai, tačiau iš dalies mokestines prievoles vykdo, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. G. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Ž. G. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.