Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. (A. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2020 m. balandžio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 67-10 taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 17 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atitinkamai BK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad A. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės atliks 2020 m. spalio 17 d.), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat, nustatyta, kad A. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Daroma išvada, jog A. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. A. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi, palaiko socialinius kontaktus su artimaisiais. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis savanoriškai dengia priteistą civilinį ieškinį, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis šiuo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Tai, kad A. A. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas teigiamai koreguoti savo asmenybę, atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius nuosekliai mažėjo – nuo 2016 m. lapkričio 25 d. atliktos vertinimo sumažėjo 33 balais (nuo 73 iki 40 balų). Tačiau nuo paskutinio vertinimo (2019 m. spalio 11 d.) jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo ir išliko tokia pati, nors įvertinus tai, kad A. A. nustatyta artima vidutinei pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika, todėl akivaizdu, kad nuteistasis dar gali ją sumažinti.

10. Vis dėlto, vien tai, kad A. A. dalyvavo įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija mokytis, taip pat dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimo, už kurio padarymą A. A. atlieka jam paskirtą bausmę, sunkumą, pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį bei tai, kad viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas, įvardydamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, aiškiai nurodė, jog šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę bei sritis, kurios turi būti koreguotinos, todėl yra vertinamos visų duomenų kontekste. Priešingai nei nurodyta skunde, toks minėtų aplinkybių vertinimas nepažeidžia BVK 157 straipsnio nuostatų ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei A. A. taikyti lygtinį paleidimą.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – jis vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis skunde teigia, jog padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir nepiktybiškas, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia savo kaltę minimizuojančia A. A. pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai padarytas pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas nėra šiurkštus, nesukeliantis jokių pasekmių, o nuteistasis prisipažįsta ir gailisi prasižengęs daugiau iš nežinojimo ar neatsargumo, nei tyčios piktavališkai nesilaikyti nustatytos tvarkos, tuomet paprastai yra apsiribojama nuteistojo svarstymu drausmės komisijoje, tačiau drausminė nuobauda jam neskiriama. Šiuo atveju A. A. buvo paskirta konkreti nuobauda – papeikimas, todėl jo padaryto nusižengimo vertinti kaip nepiktybišką nėra pagrindo. Svarbu ir tai, kad A. A. minėtą pataisos įstaigos tvarkos pažeidimą padarė 2018 m. rugsėjo 6 d., t. y. praėjus beveik 6 metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kas patvirtina, jog A. A. gerai žinojo taikomus režimo apribojimus, tačiau vis tiek jų nesilaikė. Paskirta nuobauda panaikinta tik 2019 m. vasario 27 d., todėl tik nuo šios datas asmuo yra laikomas neturinčiu nuobaudų. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad skaitine išraiška viena nuobauda per beveik aštuonerius metus bausmės atlikimo laikotarpį nėra daug, tačiau ši nuobauda, nors ir nebegaliojanti, negali būti ignoruojama, ypač įvertinus tai, kad asmuo siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, prie sėkmingos probacijos neabejotinai prisideda nuteisto asmens puoselėjama darbinė motyvacija, jo galimybės integruotis į darbo rinką, taip pat finansinių įsiskolinimų neturėjimas, gebėjimas racionaliai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors A. A. nurodo, kad išėjęs į laisvę sieks įsidarbinti, tačiau jo požiūrio dėl integracijos į darbo rinką laisvėje teisėjų kolegija nelaiko atsakingu. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis pataisos namuose mokosi 12 klasėje, profesijos nėra įgijęs, iki nuteisimo jis dirbo atsitiktinius darbus. A. A. taip pat neturi jokių konkrečių, su darbu susijusių ateities planų, t. y. jis planuoja kreiptis dėl įdarbinimo, tačiau nenurodo kokio pobūdžio darbą galėtų dirbti. Toks neapibrėžtumas dėl ateities neabejotinai gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą. Nors pataisos įstaigoje nėra gauta jokių vykdomųjų patvarkymų, tačiau iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam yra priteisti nemaži civiliniai ieškiniai, kas taipogi gali sukelti sunkumus, siekiant finansinės laisvės ir paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados duomenis, iš kurių matyti, kad A. A. mąstysena dar nėra ženkliai pakitusi pozityvia linkme – nuteistasis linkęs save vertinti aukštai, labiau apibūdina save iš teigiamos pusės. Nors nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs save pateisinti, situaciją vertina tik iš savo asmeninės perspektyvos. Nors nuteistasis teigia, kad supranta alkoholio žalą, anksčiau dėl to turėjo problemų, tačiau pažymėtina, kad asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Visgi, išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Tuo labiau, kad, kaip teisingai nurodė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, anksčiau A. A. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų apie tai, ar A. A. dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nors, paties nuteistojo teigimu, jis yra pasiryžęs bausmę atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau padarytų nusikaltimų sunkumas (šiuo metu bausmę atlieka už sugyventinės nužudymą, anksčiau teistas už vagystę ir tėvo nužudymą) rodo, jog A. A. būdingas agresyvus, nekontroliuojamas elgesys, kuris ypač sustiprėja jam pavartojus alkoholio. Pažymėtina, jog šis netinkamas elgesys turi būti koreguojamas aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, o ne vien dalyvaujant būryje ir įstaigoje rengiamuose renginiuose. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, ar nuteistasis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų.

14. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Priešingai, apygardos teismo nuomone, skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus tiek A. A. asmenybę, tiek jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kuri leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vien tai, kad, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė A. A. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, neatlikdama jokio jos vertinimo, nepasisakydama, kodėl jos nuomone aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsveria neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo mąstysenos ydingumą ir kitas šioje nutartyje akcentuotas aplinkybes. Dėl to sutikti, jog Komisija objektyviai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo.

15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. (A. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.