Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2024 m. birželio 20 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas ieškovės S. P. ieškinys atsakovui M. K., kuriuo prašoma:

1) nustatyti, nepilnamečių vaikų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama S. P.;

2) Iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečių vaikų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį lėšas pervedant į S. P. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise;

3) Iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečių vaikų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį, susidariusį nuo 2023-11-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kas sudaro 2100 Eur;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo, gyveno kartu 9 metus, bendro gyvenimo su atsakovu metu jiems gimė du vaikai: M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas vaikus išlaikė iki 2023 m. lapkričio mėn., su juo nebegyvena nuo 2023 m. liepos 28 d. Ieškovė su atsakovu gyvena skyrium, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiktų vaikų interesus, kadangi ji jais nuolat rūpinasi, turi savo tvarką, dienos rėžimą, kurio laikosi. Atsakovas turi visas teises dalyvauti vaikų auklėjime: jis turi teisę ir netgi pareigą rūpintis vaikais, galės maksimaliai rūpintis jų fiziniu vystymusi (turistiniai žygiai, bendras sportas, bendri pomėgiai, laisvalaikio praleidimas, bendros atostogos), jis turi teisę ir pareigą prisidėti prie vaikų ugdymo, dalyvauti darželio, mokyklos renginiuose, susirinkimuose, domėtis sūnaus ir dukros išsilavinimu ir padėti jiems lavintis maksimaliai. Būtiniausiems vaikų poreikiams reikia bent po 600 Eur kiekvienam. Iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti po 350 Eur. Atsakovas šiuo metu neteikia išlaikymo. Prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023 m. lapkričio 1 d., skaičiuojant po 350 Eur kiekvienam vaikui iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kas sudaro 2100 Eur. Ieškovės pajamos susidaro: nedarbo socialinio draudimo išmoka – 449 Eur, savivaldybės išmoka vaikams – 272,44 Eur, ir stipendija – 164,48 Eur, nes mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre. Nekilnojamojo turto neturiu, turiu du automobilius. Apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį žinių neturi. Jis dar augina du savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas su vaikais gali bendrauti jiems patogiu laiku, todėl atskirai bendravimo ir vaikų auklėjimo tvarka nenustatoma.

Atsakovas M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius) išvadoje nurodo, kad ieškovės šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Klaipėdos rajono socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dėl nepilnamečių vaikų M. K. ir S. K. teisių ir/ar teisėtų interesų užtikrinimo žinoma nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. M. K. šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Klaipėdos/Šilutės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Klaipėdos/Šilutės rajono socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, M. K. šeima Skyriui žinoma dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Klaipėdos rajone gautas Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pranešimas Nr. 5VP-2428, kuriame nurodoma, kad neblaivus pranešėjos sugyventinis namuose konfliktuoja. Skyriaus specialistai reaguodami į gautą pranešimą, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. birželio 30 d.) „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2022 m. spalio 5 d. įvertino mažamečių vaikų situaciją. Vertinimo metu, specialistai vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės S. P. ir mažamečių vaikų M. ir S. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav., ir nustatė, kad motina kartu su mažamečiais vaikais gyvena dviejų aukštų gyvenamojo namo dalyje, kuris priklauso ieškovės motinai. Ieškovės šeimai skirtas namo dalies pirmasis aukštas, o antrajame namo aukšte įsikūrusi ieškovės sesers šeima. Ieškovės šeimos būtas apie 80 kv. m., kuris yra tvarkingas, suremontuotas. Namuose yra trys atskiri pereinami kambariai. Būstui priklauso apie 31 aro žemės sklypas, kurio dalis aptverta tvora. Namo kieme yra šeimai priklausanti dalis ūkinio pastato, pavėsinė, šiltnamis, garažas. Taip pat netoliese yra du vandens telkiniai, kurių vienas, esantis už aptvertos namo teritorijos, priklauso ieškovės motinai. Kieme šeima laiko du šunis, kurių vienas pririštas prie būdos. Namuose vietos pakankamai daug. Namai tvarkingi, jaukūs, šilti, švarūs, apstatyti visais reikiamais baldais ir buitine technika. Namuose M. ir S. dalinasi vienu apie 10 kv. m. kambariu. Kambaryje yra dvi vaikiškos lovelės, rašomasis stalas, kėdė, žaislų komoda, kilimėlis, rūbų komoda, žaislinė nedidelė virtuvėlė, vaikų žaislai. Viena kambario siena dekoruota animacijų herojų plakatais, kita dažyta mėlynai. Kambarys jaukus, tvarkingas, šiltas. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiams vaikams augti, ilsėtis, lavintis, žaisti.

Apsilankymo metu, ieškovė pasakojo, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2023 m. liepos mėnesio, po to kai atsakovas jos atžvilgiu panaudojo smurtą. Pasak moters, buvęs sugyventinis nuo lapkričio mėnesio vaikams neteikia visiškai jokio išlaikymo, nors rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais dar skyrė abiem vaikams 100 - 150 eurų. Moters teigimu, ji bandė su atsakovu tartis gražiuoju, aiškinti, kad vaikams reikia jų poreikiams, tačiau atsakovas atsakydavo, kad neturi, negali. Papildomai, anot S. P., tėvas prie vaikų išlaikymo niekaip neprisideda. Pasakojo, jog kai buvo sūnaus M. gimtadienis, tai tėvas nupirko sūnui du butelius limonado, „čipsų“, gumos ir davė du eurus. Atsakovo motina, M. ir S. močiutė, su anūkais beveik nebendrauja, o kai buvo M. gimtadienis net žinutės su sveikinimu neparašė, nors turi sūnų „Messenger" programėlėje. Moteris nurodė, kad Šv. Kalėdų proga tėvas S. padovanojo vaikišką plaukų grožio rinkinuką, o sūnui žaislinį šautuvą. Telefonu, anot ieškovės, atsakovas vaikams paskambina maždaug kartą savaitėje, tačiau vaikai ne visuomet nori su juo bendrauti. Pasakojo, kad pasitaiko atvejų, jog atsakovas atvažiuoja vakarais prie jų namų ir „šmirinėja“ po langais, kas ją ir vaikus gąsdina. Taip pat, yra buvęs atvejis, kai jai reikėjo vaikus vežti į ugdymo įstaigas, o automobilio padangos buvo nuleistos, ir atsakovas pripažino, kad tai padarė jis. Moteris nurodė, kad vaikams bendrauti su tėvu nedraudžia, bet pasitaiko dažni atvejai, kai tėvas vaikams skambina neblaivus apie 21 valandą vakaro, kai vaikai tokiu laiku jau yra guldomi miegui.

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, antroje klasėje. Pasak mamos, sūnus M. šiuo metu jokių mokamų papildomų būrelių nelanko, tačiau mokykloje papildomai eina į muzikos būrelį. Mamos teigimu, berniukas yra sveikas, jokių rimtų sveikatos sutrikimų ir/ar specialiųjų poreikių neturi. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį - darželį. Ieškovės teigimu, dukra S. labai dažnai serga, darželį lanko pirmus metus, todėl savaitę laiko darželį lanko, o maždaug dvi savaites serga. Mamos teigimu, dukra per mėnesį mažiausiai du kartus serga, todėl nemažai išlaidų išeina vaistams (apie 30 Eur/mėn.).Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė mažametė, dėl savo mažo amžiaus, negali suprasti situacijos šeimoje ir išreikšti savo nuomonės. M. specialistei nurodė, kad mokosi antroje klasėje ir mokykloje jam sekasi gerai, mokytis jam patinka. Su mama M. sutaria gerai, jam patinka su ja gyventi. Kartais berniukas su mama tvarkosi namuose, padeda atnešti malkų, o kai kartu gyveno tėtis, tai dažnai žaisdavo namuose slėpynių. Namuose M. teigimu, jo niekas neskriaudžia, jis jaučiasi gerai. Anot berniuko, mama visuomet gamina valgyti, jam labiausiai patinka mamos kepti karšti sumuštiniai, kuriuos jis dažnai nešasi į mokyklą. Specialistės pastebėjimu, pokalbio metu M. jautėsi drąsiai, buvo geros nuotaikos, pailsėjęs. Berniukas viso pokalbio metu, palaikė akių kontaktą, bendraudamas šypsojosi. M. namuose buvo apsivilkęs švariais, tvarkingais, sezoną ir dydį atitinkančiais rūbais.

Su atsakovu bendrauta 2024 m. vasario 14 d. Specialistei atsakovas nurodė, kad su ieškiniu dar nėra pilnai susipažinęs, kadangi jį gavo tik šiandien. Pokalbio metu vyras nurodė, kad neprieštarauja, jog M. ir S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nenori nežada vaikų draskyti, jie yra pratę gyventi savo namuose kartu su mama. Vyras pokalbio metu išreiškė susirūpinimą dėl bendravimo su vaikais, kadangi nenorėtų, jog mama piktnaudžiautų motinos valdžia ir vaikams leistų bendrauti tik tuomet su juo, kada jai pačiai patogu. Pasak atsakovo, jis viliasi ir nori su ieškove šiuo klausimu sutarti taikiai ir gražiuoju ir, kad mama nedraustų vaikams palaikyti ryšio su tėvu. Anot M. K., su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu jis nesutinka kategoriškai, kadangi tokia prašoma suma jam yra per didelė, nes jo pajamos susijusios su darbine veikla siekia tik 730 Eur/mėn., o dar turi įsipareigojimų. Anot atsakovo, kai jiedu su ieškove pradėjo gyventi skyrium, jis buvo davęs vaikų išlaikymui apie 800 eurų, po to kurį laiką buvo bedarbis ir neturėjo iš kur teikti vaikams išlaikymo. Atsakovo teigimu, kokią sumą jis galėtų kas mėnesį skirti vaikams, šiuo metu nurodyti negali.

Teismo posėdžio metu ieškovė S. P. nurodė, kad su atsakovu išsiskyrė jam pradėjus dažnai vartoti alkoholį ir smurtą prieš ją. Paskutinis įvykis yra užfiksuotas policijoje, kai atsakovas sumušė ją. Bendrauti su vaikais nedraudžia, atsakovas buvo pasiėmęs savaitgalį vaikus, vežėsi į delfinariumą. Sūnus M. eina į antrą klasę, vaikas gerai mokinasi, norėtų lankyti būrelį. Dukra S. pirmus metus lanko darželį, dažnai serga, daugiau laiko praleido namuose, reikėjo pinigų vaistams. Su vaikais gyvena jos mamai priklausančiame name, turi sodą. Vaikai nuolatos su ja gyveno. Vaikams reikalingi drabužiai, maistas. Apie 400 Eur vaikams tikrai reikia, priklausomai nuo mėnesio. Atsakovas gegužės mėnesį buvo davęs 400 Eur, nuo lapkričio mėnesio nieko nebuvo davęs. Atvažiuojant lankyti vaikus nuperka gėrimą ar ledų. Per savaitę kartą vaikams paskambina, pasiima du kartus per mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos nesutarimų nekyla. Visada leidžia pasiimti vaikus, atsakovui išreiškus norą. Atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, turi dar vieną vaiką, kuriam turi mokėti išlaikymą. Komunaliniams mokesčiams per mėnesį išleidžia apie 35 Eur už elektrą, apie 6 Eur vandeniui, internetas 20 Eur, šiukšlės metams 60 Eur. Darželis priklauso nuo lankytų dienų skaičiaus per mėnesį, už praėjusį mėnesį kainavo apie 60 Eur. Malkos žiemos sezonui kainuoja apie 600-700 Eur. Jos pajamos sumažėjo, atlikinėja praktiką mokykloje. Jos pajamas sudaro 452 Eur, 90 Eur kelionpinigiai ir 305 Eur vaikų pinigai. Atsakovo tėvai neprisideda, neatvažiuoja aplankyti, nesveikino su gimtadieniu ar kitomis šventėmis. Vaikų pasiimti su nakvyne nenori. Daugiau nepilnamečių vaikų pati neturi. Atsakovas vaikų mokslais, pasiekimais ugdymo įstaigose nesidomi.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą. Bendraujant su atsakovu jis nurodė, kad neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsakovo netenkino prašomo išlaikymo suma.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėtis vaikų nelanko, mamai lieka didžioji dalis išlaidų tenkančių vaikams. Atsakovas vaikus išlaikė tik iki 2023 m. lapkričio mėnesio. Ieškovės pajamos sumažėjusios. Ieškinys pagrįstas, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra. Atsakovo poreikis bendrauti su vaikais yra minimalus, todėl bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Tėvai bendru sutarimu, atsiradus poreikiui gali susitarti ateityje dėl bendravimo tvarkos. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė S. P. ir atsakovas M. K. yra M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. sausio 19 d. gimimo įrašas Nr. 97 ir 2020 m. liepos 10 d. gimimo įrašas Nr. 152). Šalys nėra sudariusios santuokos, gyvena skyriumi.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų M. K. ir S. K. gyvenamoji vieta yra jų mamos S. P. gyvenamoji vieta. Byloje nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su motina (ieškove). Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, vaikai liko gyventi kartu su mama, yra prie jos prisirišę, o atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir skyriaus poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų M. K. ir S. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove S. P..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. K. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į S. P. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti apie 600 eurų išlaikymui.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis iš esmės siekia 924 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 600 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams, vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaiko poreikius.

Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

Pagal pateiktus rašytinius įrodymus pažymas matyti, kad ieškovė nedirba, mokinasi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre. Iš byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį gauna apie 540 Eur pajamų, kurias sudaro profesinio mokymosi stipendija ir kelionės išlaidų apmokėjimas. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turi dvi transporto priemones. Nustatyta, kad ieškovė taip pat gauna apie 305 Eur išmoką vaikams, kurios pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo nuostatas, teikiamas vaikui, ir į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas neturi nekilnojamo turto. Pagal byloje gautus duomenis atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), o jo draudžiamosios pajamos 2024 m. balandžio mėnesį yra apie 1650 Eur. Atsakovas be turimų dviejų nepilnamečių vaikų su ieškove, turi dar du nepilnamečius vaikus. Byloje negauta duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ir negalėtų gauti pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismo vertinimu, atsakovas turėtų dėti daugiau pastangų ir išnaudoti galimybes gauti pakankamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, į vaikų gaunamas išmokas, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. K. ir S. K. išlaikymui priteistina po 260 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė S. P.. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Ieškovė nurodė, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2023 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 9 d., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis yra po 818 Eur kiekvienam vaikui (skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Ieškovė ieškiniu nurodo, kad neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, neprieštarauja ir leidžia atsakovui bendrauti su vaikais jam patogiu laiku. Skyriaus vertinimu iš ieškovės ir atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra ir šalys yra pasirengusios šį klausimą spręsti geranoriškai.

Teismas, atsižvelgdamas į visų aplinkybių visumą, nenustato konkrečios atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Teismas pažymi, kad atsakovas turi dėti pastangas, kad ryšys su vaikais nenutrūktų, bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime kuo daugiau. Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

Teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Byloje buvo pateikta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma yra 389,40 Eur. Ieškovė šioje byloje patyrė 6,33 Eur išlaidų, susijusių su duomenų bazių išrašų parengimu. Kadangi ieškinys iš esmės patenkintas, ieškovės ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra: 55,00 Eur už vaiko gyvenamos vietos nustatymą, 187 Eur už išlaikymo priteisimą, 32 Eur už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 274 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.

Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį iš esmės patenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į S. P. banko sąskaitą, nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į S. P. banko sąskaitą, nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 818 Eur (aštuonis šimtus aštuonioliką eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,33 Eur (šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. P. naudai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 389,40 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 40 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.