Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-471-562/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-471-562/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13859-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rosita Patackienė
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Dviguba progresija“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-471-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13859-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dviguba progresija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Indema“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų patikra“, uždaroji akcinė bendrovė „Optimalus progresas“, If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikianti per If P&C Insurance AS filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Civinity namai“ ir UAB „Dviguba progresija“ (toliau kartu – atsakovės), prašydama priteisti iš atsakovių 5 000,15 Eur turtinę žalą solidariai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise iki 2020 m. balandžio 30 d. priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 5 d. priklausė patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir iki 2019 m. rugsėjo 5 d. priklausė patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-171222-00230, išduotą atsakovei UAB „Dviguba progresija“. 2019 m. kovo 18 d. gauta informacija iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato, kad galimai savaitgalio metu į (duomenys neskelbtini) sklypo statybvietės teritoriją nuvirto (duomenys neskelbtini), namo mūrinė siena. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. R2-96 „Dėl (duomenys neskelbtini) griūties“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko (duomenys neskelbtini), namo (toliau – Namas) vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis. Prieš įvykstant Namo sienos griūčiai, 2019 m. kovo 8 d. raštu „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės ir vykdomų statybos darbų gretimame sklype“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašydama įvertinti ar atsakovės UAB „Dviguba progresija“ vykdomi ir numatomi vykdyto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai nesukels Namo griūties pavojaus, nepažeis Namo esminių statinio reikalavimų mechaninio atsparumo ir pastovumo, patikrinti, ar atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atliko numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio Namo konstrukcijoms vertinimą, kuo skubiau pagal kompetenciją patikrinti (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų teisėtumą, ar statyba vykdoma nepažeidus teisės aktų reikalavimų, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas), ar atsakovė UAB „Dviguba progresija“ užtikrina aplink gyvenančių žmonių ir jų turto saugumą.

3. Ieškinyje taip pat nurodė, jog VTPSI 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4234 informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų. 2019 m. kovo 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu sudaryta Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies avarijos tyrimo komisija (toliau – Komisija). Vykstant tyrimui nustatyta, kad atsakovės UAB „Dviguba progresija“ pateiktame ir suderintame Gyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paveldo tvarkybos darbų projekte (toliau – Projektas) yra numatyti Namo avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau jie nebuvo įgyvendinti. Nustačius, kad šios aplinkybės galėjo turėti įtakos Namo sienos griūčiai, taip pat atsižvelgus į tai, kad prie avarinės būklės Namo sienos planuojama įrengti penkis gręžtinius polius, kas gali sukelti dar vieną griūtį, taip pat į tai, kad nėra įvertintas dujų įvadas į Namą, esantis visai šalia vykstančių statybos darbų zonos, 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į VTPSI prašydama įpareigoti statytojus, vykdant rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), užtikrinti Namo mechaninį atsparumą ir pastovumą, siekiant išvengti statinio avarijos; atlikti numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio kaimyniniam Namui vertinimą, siekiant nustatyti priemones galimai avarijai išvengti; nepažeisti Namo gyventojų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. 2019-05-29 VTPSI išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) avarinės sienos griūties Nr. 2D-7287 (toliau – Išvada) konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas yra Statytojas/Rangovas, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo – paruošiamųjų darbų, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nebuvo nugriauta kaimyninio pastato deformuota siena arba įrengtas jos išramstymas, kaip buvo numatyta Projekte. Išvadoje taip pat nurodoma, jog Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti 2018 m. gegužės pabaigoje, kai statybos darbai prasidėjo 2018 m. kovo viduryje.

4. Be kita ko, VTPSI Išvadoje atsakinga už Namo sienos griūti nurodoma ir Namo administratorė atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, kadangi netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti. Akivaizdu, kad šiuo atveju Savivaldybė, kaip tuometinė patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė patyrė turtinę žalą, dėl kurios kilimo kaltais laikytini UAB „Dviguba progresija“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-171222-00230 vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), šalia Namo (duomenys neskelbtini). Minėtas statybą leidžiantis dokumentas suteikė teisę atsakovei UAB „Dviguba progresija“ rekonstruoti statinį projektui „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir paveldo tvarkybos darbų projektas, 0386, 2017“ (toliau – Projektas). Projekte buvo numatyti ir patvirtinti sprendiniai, pagal kuriuos gretimo pastato (duomenys neskelbtini) avarinės būklės likvidavimas vyksta prieš pradedant pastatų su kitais priklausiniais statybą. Projekto techninėje specifikacijoje nurodoma, kad vykdant statybos darbus, rangovas privalo užtikrinti, kad besiribojančios kaimyninio pastato sienos avarinės būklės būtų likviduotos iki statybų pradžios arba imtis priemonių besiribojančiai sienai paremti/sustiprinti taip, kad ji nekeltų pavojaus. Be kita ko, Projekto pasirengimo statybai ir darbų organizavimo dalyje „Paruošiamieji darbai“ įtvirtinta nuostata, jog iki pagrindinių darbų pradžios privaloma įrengti išramstymą esamo kaimyninio pastato deformuotai sienai, o pagrindinius procesus pradėti tik atlikus paruošiamuosius darbus. Avarijos tyrimo metu nustatyta, kad statybos darbai pradėti vykdyti 2018 m. kovo viduryje, tuo tarpu Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti tik 2018 m. gegužės pabaigoje.

5. Papildomai nurodė, kad atsakovei UAB „Dviguba progresija“ neįvykdžius Projekto pasirengimo statybai sprendinių, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nenugriovus kaimyninio pastato deformuotos sienos arba neįrengus Namo sienos išramstymo, kaip buvo numatyta Projekte, Namo mūrinė siena sugriuvo. Vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi Namo siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų, kas laikytina atsakovės UAB „Dviguba progresija“ prievole ir atsakomybe. Dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ aplaidumo išgriuvus Namo sienai, kuri ribojosi su Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė patyrė turtinę žalą. Savivaldybės specialistai Namo valdytoją atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ dar 2017 m. liepos 12 d. įpareigojo pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, nedelsiant organizuoti Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti Namo galimos avarinės būklės požymius, vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad Namo dalies bendrojo naudojimo konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esminiams statinio reikalavimams “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (STR 2.01.01(1):2005) ir “Naudojimo sauga” (STR 2.01.01(4):2008). 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ neįvykdė 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017 m. spalio 30 d. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo namo (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti. Dėl šios priežasties atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovui už netinkamą teisės aktais jam priskirtų funkcijų ir pareigų vykdymą ir nustatytų priemonių netaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, Savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 20 d. taikė administracinio poveikio priemones. 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitą, kurioje už (duomenys neskelbtini), Namo avarijos likvidavimo darbus prašoma sumokėti 5000,15 Eur. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ raštu Nr. R2-236/1 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies avarijos“ informavo Savivaldybę, jog išvalė šiukšles iš patalpų 13-1 ir 13-2, demontavo nestabilias mūro dalis, nelygią išlikusią dienos dalį antro aukšto lygyje ties patalpos 7-2 kampu su patalpa 6-3 nupjauta iki skersinės sienos, angos ir plyšiai užtaisyti, išsisluoksniavusi sienos dalis suinkaruota su kitais sienos sluoksniais, užtaisyti plyšiai ir ertmės sienoje, kuri ribojasi su pirmo aukšto patalpa 14-2 ir antro aukšto patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausę objektai ne tik, kad buvo techniškai pažeisti, bet ir įvykusios avarijos likvidavimo darbus apmokėti buvo priverstas nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtent dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmų (neveikimo) nuvirto Namo siena ir Vilniaus miesto savivaldybė patyrė materialinę žalą – 5000,15 Eur, kurią turi atlyginti abu solidarūs atsakovai.

6. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatytini UAB „Senamiesčio ūkis“ neteisėti veiksmai ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ neveikimas: 1) atsakovės UAB „Dviguba progresija“ vykdyti statybos darbai nesilaikant Projekte numatytų parengiamųjų darbų sprendinių; 2) UAB „Senamiesčio ūkis“ nevykdyta tinkama Namo priežiūra ir administravimas. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“, turėdama pareigą veikti pagal patvirtintą Projektą, kuriame numatyti sprendiniai, pagal kuriuos, gretimo pastato (duomenys neskelbtini) avarinės būklės likvidavimas turėjo būti vykdomas prieš pradedant pastatų (duomenys neskelbtini), su kitais priklausiniais statybą, šios pareigos nevykdė taip pažeisdamas Projekto sprendinius. Namo siena, vadovaujantis Projekto sprendiniais, turėjo būti privalomai išramstyta (sustiprinta) dar iki pagrindinių statybos procesų pradžios. Avarijos tyrimo metu buvo nustatyta, jog pagrindiniai statybos darbai pradėti vykdyti 2018 m. kovo viduryje, kai tuo tarpu Namo sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti tik 2018 m. gegužės pabaigoje, tačiau taip ir neįgyvendinus sienos išramstymo pagal suderintą ir patvirtintą Projektą. Dėl atsakovės UAB „Dviguba progresija“ aplaidumo ir pareigų nevykdymo, taip pat vykdytų aktyvių statybos darbų jiems nepasiruošus, Namo siena išgriuvo, taip sukeliant Vilniaus miesto savivaldybei turtinę žalą. Atsakovei UAB „Dviguba progresija“ toliau vykdant statybos darbus jiems tinkamai nepasiruošus, t. y. neišramsčius Namo sienos, buvo pabloginta esamo statinio (duomenys neskelbtini) techninė būklė. Vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi Namo siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų, kas laikytina atsakovės UAB „Dviguba progresija“ prievole ir atsakomybe. Taip pat atsakovė UAB „Dviguba progresija“ neįvykdė ir Namo sienos išramstymo prievolės. Būtent dėl šių atsakovės UAB „Dviguba progresija“ veiksmų išgriuvus mūrinei Namo sienai, Vilniaus miesto savivaldybė patyrė turtinę žalą. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip tuometinė patalų (duomenys neskelbtini), savininkė, rūpindamasi jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, dar 2017 m. liepos 12 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-295/17(2.9.2.8-UK9) atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigojo: „1. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą nedelsiant organizuoti namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius. Vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad namo dalies konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esamiems statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008). 2. Stebėti fasado sienų mūre esančius įtrūkimus. Įtrūkimams didėjant organizuoti remonto darbus. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. 3. Užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo, laikančiosios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. 4. Apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017-10-30”. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai 2018 m. balandžio 6 d. atliko Namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje Nr. A32-818/18 ir nustatė, kad: „Namo Valdytojas neįvykdė Skyriaus Akte ir 2017-07-27 rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017-10-30 pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo namo (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti“. Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, nevykdydama jai paskirtų įpareigojimų, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 5 dalį. Net ir paskyrus administracinę nuobaudą, atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ nesiėmė pakankamų priemonių, kurios užkirstų kelią Namo mūrinės sienos griūčiai, tad laikytina, jog atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ neveikimas taip pat turėjo įtakos Namo sienos griūčiai.

7. Po įvykusios avarijos atakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko tam tikrus avarijos likvidavimo darbus, kurių suma pagal Vilniaus miesto savivaldybei pateiktą sąskaitą yra 5 000,15 Eur. Būtent šią 5 000,15 Eur sumą Vilniaus miesto savivaldybė sumokėjo atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“, kas laikytina ieškovės patirta žala. 2019 m. gegužės 29 d. VTPSI Išvadoje konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas yra Statytojas/Rangovas, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo – paruošiamųjų darbų, taip pat ir Namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“, kadangi netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti. Būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo) Vilniaus miesto savivaldybei kilo turtinė 5 000,15 Eur žala. Atsakovės nesielgė pagal tvarkingo, rūpestingo ir padoraus asmens elgesio standartą, kadangi atsakovė UAB „Dviguba progresija“ nesilaikė Projekto sprendinių, susijusių su pasiruošimo statyboms darbų įgyvendinimu, t. y. neišramstė Namo mūrinės sienos, kaip tai buvo numatyta suderintame ir patvirtintame Projekte bei pradėjo vykdyti pagrindinius statybos procesus, o atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, net ir gavusi tiesioginius įpareigojimus, susijusius su Namo būklės gerinimu ir stebėjimu, jų neįvykdė.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Civinyti namai“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remdamasi 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-38/19 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis" skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore" vykdo Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai) ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01- 171222-00230, išduotą atsakovei UAB „Dviguba progresija“. 2019 m. kovo 16 d. į (duomenys neskelbtini) sklypo statybvietės teritoriją nuvirto Namo mūrinė siena. 2019 m. kovo 26, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymu Nr. D1- 748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu buvo sudaryta Namo dalies avarijos tyrimo komisija (toliau – Komisija). Vykstant tyrimui, Komisija nustatė, kad atsakovės UAB „Dviguba progresija“ Projekte yra numatyti Namo avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau jie nebuvo įgyvendinti.

9. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti, kadangi šiuo atveju ieškovės teiginys, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei taikyti abiejų atsakovių atžvilgiu, yra klaidingas. Ieškovė savo nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovių kaltės, iš esmės laiko sumą, kurią ji, kaip patalpų savininkė, turėjo sumokėti už konkrečių darbų, atliktų nugriuvus Namo sienai, atlikimą, t. y. šiukšlių išvalymą iš patalpų 13-1 ir 13-2, nestabilių mūro dalių, nelygios išlikusios sienos dalies antro aukšto lygyje ties patalpos 7-2 kampu su patalpa 6-3 demontavimą, nupjovimą iki skersinės sienos, angų ir plyšių užtaisymą, išsisluoksniavusios sienos dalies suinkaravimą su kitais sienos sluoksniais, plyšių ir ertmių sienoje, kuri ribojasi su pirmo aukšto patalpa 14-2 ir antro aukšto patalpomis užtaisymą (toliau – Darbai). Be sumos, sumokėtos už Darbų atlikimą, į Ieškovo nurodytos žalos dydį taip pat įskaičiuotos ir sumos, sumokėtos už 2019 m. gegužės mėnesį teiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas bei sumokėtos kaupiamųjų lėšų, skirtų bendrosioms Namo reikmėms, sumos. Jokios kitos žalos nagrinėjamu atveju Ieškovas nepatyrė, t. y. nugriuvus minėti sienai, joks kitas Ieškovui priklausantis turtas nebuvo apgadintas. Pabrėžė, jog nugriuvusi Namo siena buvo tokios būklės, jog nurodytus Darbus vis tiek būtų tekę atlikti, net jeigu ji ir nebūtų nugriuvusi. Po 2018 m. gegužės mėnesį atliktų Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbų tik 2019 m. kovo 7 d. Ieškovo Būsto administravimo skyriaus darbuotojai raštu Nr. A51-21786/19 „Dėl Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės" pateikė papildomus reikalavimus, susijusius su Namo sienos būkle, atsakovei. Suma, kurią ieškovė sumokėjo už Darbus, negali būti laikoma žala, atsiradusią dėl Namo sienos griūties. Pabrėžė, kad jeigu 2019 m. kovo 16 d. Namo siena ir nebūtų nugriuvusi, jos avarinės būklės šalinimo darbus vis tiek būtų turėję apmokėti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieškovė.

10. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio neprižįsta ir su jo nesutinka. Nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atliko Darbus. Darbai buvo atliekami pagal Projektą, kurio Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte (2017 m. liepos 24 d.) nurodyta, kad rangovas statybos darbus atliks po gretimo pastato avarinės būklės likvidavimo (14.3, 14.6 p.). Ieškovui gretimai nuosavybės teise priklauso dalis Namo. Namo būklė buvo avarinė, ką patvirtina ieškovo prie ieškinio pateikti įrodymai. Nors prie Projekto buvo parengti Avarinės sienos išramstymo sprendiniai, tačiau, kadangi ieškovas, kaip Namo savininkas, nesiėmė aktyvių veiksmų šalinti jam priklausančio Namo avarinės būklės, ji iki Darbų pradžios dar labiau pablogėjo, dėl ko projekte numatyti sprendiniai tapo nebeaktualūs ir neįgyvendinami. Atsakovė dar 2017 m. birželio 29 d. Prašymu Nr. Ra3_170629-1 kreipėsi į ieškovą dėl Namo sienos avarinės būklės pašalinimo. Ieškovas 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) įpareigojo UAB „Senamiesčio būstas“ pašalinti Namo avarinę būklę, o pastarajai to neatlikus, jos vadovui taikė administracinę atsakomybę. UAB „Dviguba progresija“ atstovai ne kartą reikalavo Savivaldybę ir UAB „Senamiesčio ūkis“ imtis Namo avarinės būklės likvidavimo darbų, buvo organizuotas suinteresuotų asmenų susitikimas, kurio metu Savivaldybė įsipareigojo organizuoti Namo avarinės būklės sienos likvidavimo darbus. UAB „Dviguba progresija“ atstovas, siekdamas paspartinti avarinės būklės sienos likvidavimo darbus, 2018 metų balandžio mėnesio siuntė UAB „Senamiesčio ūkis“ konstruktoriaus rengtą apžiūros aktą, rangovų parengtą sienų nugriovimo ir atstatymo sąmatą. 2018 m. gegužės mėnesį buvo atlikta Statinio dalinė ekspertizė (2018-05-04 Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-69E), kurios metu statinio ekspertizės vadovas doc. Dr. J. M. nustatė, kad „Namo išorinė siena, besiribojanti su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės: mūrinėje sienoje buvo užfiksuoti kiauriniai plyšiai, kurių plotis viršija 60 mm; išorinė pastato siena griausmingai pasvirusi, kartu yra deformavęsi šio pastato pamatai, todėl tolimesnė sienos eksploatacija yra nesaugi; stogo konstrukcijos yra lūžusios ir ypatingai žiemos metu, atsiradus sniego apkrovomis, verčia pasislinkusią sienos dalį į šoną. Norint pašalinti Namo sienos avarinę būklę, būtina ją demontuoti ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.“. Suderinus su (duomenys neskelbtini) pastatą administruojančia įmone, darbo projekte priimtas sprendimas grėsmingai pasvirusią sienos dalį demontuoti iki stabilaus mūro ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.

11. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ papildomai nurodė, kad vadovaujantis būklės patikrinimo aktu Nr. STBV-001/2018 ir statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 18-69E, buvo pakeistas techniniame projekte buvęs sprendimas su avarinės būklės sienos išramstymu. (Pridedamas Aiškinamasis raštas 0386-DP-SK-AR). Kadangi avarinės būklės sienos išramstymas tapo nebeaktualus, Savivaldybė, kaip Namo savininkė, atsižvelgusi į ekspertizės išvadas, 2018 m. gegužės mėnesį organizavo avarinės būklės pašalinimo darbus, išardant dalį sienos, t. y. buvo nuardytas sienos antras aukštas. Darbus atliko UAB „Indema“. Darbų apimtys buvo derinamos su namo administratoriumi UAB „Senamiesčio ūkis“ ir pačiu ieškovu elektroniniai laiškai. Darbų kaina - 9994,50 Eur. Taigi statybos darbai buvo vykdomi po Savivaldybės organizuoto Namo avarinės būklės pašalinimo darbų atlikimo. Atlikus sienos avarinės būklės pašalinimo darbus likusi sienos dalis (pirmas aukštas) perdanga tarp pirmo ir antro aukšto nebuvo uždengta, todėl Namo būklė blogėjo, dėl ko UAB „Dviguba progresija“ buvo priversta stabdyti statybos darbų atlikimą ir ją atstovaujantys advokatai 2019 m. vasario 21 d. pateikė pretenziją ieškovui, kad šis imtųsi veiksmų užtikrinti Namo avarinės būklės likvidavimą. 2019 m. kovo 5 d. buvo atliktas Statinio naudotojo techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu konstatuota, kad Namo siena yra avarinė ir būtina atlikti Namo sienos avarinės būklės likvidavimo darbus, demontuojant dalį sienos. 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius raštu Nr. A51-21808/19(3.3.10.2-EM4) informavo, kad skyrius patikrino namo būklę, surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A387-50/18(2.9.2.8-UK9) ir įpareigojo UAB „Senamiesčio ūkis“ nedelsiant šalinti namo dalies avarinę būklę. 2019 m. kovo 21 d. turėjo įvykti pasitarimas su ieškovo atstovais dėl Namo avarinės būklės ir jos šalinimo, tačiau neįvyko, nes siena sugriuvo. 2019 m. kovo 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų (VTPSI 2019-03-28 raštas Nr. 2D-4234). 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo avarinės sienos dalies griūtis. Pažymėtina, kad avarija įvyko savaitgalį, kuomet jokie Darbai nebuvo vykdomi. Ieškovas Atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog atsakovas neįvykdė projekte numatytos Ieškovui priklausančio Namo avarinės sienos išramstymo. Tačiau išramstymas tapo nebeaktualus ir neįmanomas, nes 2018 metais, t. y. jau po projekto parengimo, dėl natūralaus nusidėvėjimo, itin prastos Namo avarinės būklės kompetentingas ekspertas pateikė išvadą, jog sieną būtina demontuoti. Tokiu būdu buvo pakeisti projektiniai sprendiniai, ir Ieškovas, sutikdamas su šia išvada, įpareigojo UAB Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo avarinės sienos demontavimo darbus, kas dalinai ir buvo padaryta. Taigi atsakovė net ir negalėjo atlikti Projekte numatyto išramstymo, nes pats Ieškovas nusprendė demontuoti sieną ir ją demontavus, šie projekte numatyti sprendiniai tapo neįgyvendinami ir nebeaktualūs. Nors ieškovė savo poziciją taip pat grindžia ir VTPSI 2019-05-28 išvada, kad dėl sienos griūties iš dalies atsakingas ir atsakovė, nes neatliko Projekte numatytų sienos išramstymo darbų, tačiau VTPSI neatsižvelgė į faktą, kad po projekto parengimo siena buvo dalinai demontuota dar 2018 metais, vykdant paties ieškovo užsakymą ir nurodymus, o taip pat, kad projektiniai sprendiniai, susiję su sienos išramstymu, buvo pakeisti. Išvados pagrįstumas ir nešališkumas kelia abejonių, nes pats ieškovas 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. A51-31594-/19 (3.3.2.26E-UK), įpareigodamas VTPSI įvertinti statytojo veiksmus dėl projekte numatyto sienos išramstymo sprendinių nevykdymo, faktiškai nurodė konkrečius tariamus Atsakovo pažeidimus, o VTPSI 2018 m. gegužės 28 d. išvadoje tik atkartojo Ieškovo rašte nurodytus teiginius. Analogiškos išvados pateikimas, neatsižvelgus, kad projektiniai sprendiniai dėl sienos išramstymo buvo pakeisti, patvirtina faktą, kad VTPSI 2019-05-28 išvada buvo parengta vadovaujantis išimtinai ieškovo pozicija, nepatikrinus projektinių sprendinių. Pažymėtina, kad VTPSI ne kartą tikrino atliekamų darbų atitikį teisės aktų reikalavimams ir norminiams dokumentams ir ne kartą konstatavo, kad darbai atliekami pagal suderintą projektą, teisės aktų pažeidimų nenustatyta (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-02-20 raštas Nr. (23.2E)-2D-2316, VTPSI 2019-03-28 raštas Nr. 2D-4234). Atsakovė Darbus vykdė nepažeisdamas rūpestingumo ir atsakingumo pareigų, pats nuolat informuodavo Ieškovą ir ragino bei reikalavo pašalinti sienos avarinę būklę, ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškojo asmenų, galinčių atlikti šiuos darbus. Kadangi atsakovė vykdė statybos darbus, o kieme, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio pusę buvo išlinkusi avarinės būklės Namo siena, nuolat dirbdavo rangovo darbuotojai bei darbus prižiūrintys asmenys, Atsakovas baiminosi dėl galimo pavojaus jų sveikatai ar net gyvybei. Atsakovė netgi patirdama didelius nuostolius buvo priversta stabdyti Darbus, nes Ieškovė itin ilgą laiką nepašalino Namo avarinės būklės. Būtent dėl pavojaus asmenų saugumui ir patiriamų nuostolių negalint vykdyti darbų atsakovė itin atkakliai reikalavo ieškovės vykdyti savo, kaip Namo savininko, įstatymines pareigas.

12. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ taip pat nurodė, kad darbus vykdė pagal statybos leidimą ir projektą, ieškovui organizavus Namo avarinės būklės likvidavimo darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. vasario 20 d. raštu Nr. (23.2E)-2D-2316) patvirtino, kad atlikus avarinės būklės likvidavimo darbus buvo nustatyta, kad avarinė būklė likviduojama pagal projektą. Tokiu būdu priešingai nei nustatė ieškovo sudaryta komisija dėl avarijos, Atsakovas, vykdydamas Darbus, nepažeidė Projekto ir nustatyto darbų vykdymo sekos, nes avarinė būklė jau buvo likviduota. Deja, dėl tolimesnių namo irimo procesų, įtakotų įvairių gamtos reiškinių, pačios Namo itin prastos būklės, 2019 metais Namo būklė dar labiau pablogėjo, dėl ko ir įvyko griūtis. Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis, 6 dalis nustato, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748) (toliau – Reglamentas) 16 punktas nustatė, jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtent Ieškovas, kaip Namo savininkas, buvo atsakingas už Namo avarinės būklės pašalinimą. Pažymėtina, kad šią savo pareigą jis pats pripažino, įpareigodama UAB „Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo avarinės būklės šalinimo darbus. Namas buvo avarinės būklės dar 2017 metais, todėl ieškovas, kaip Namo naudotojas privalėjo imtis veiksmų avarinei būklei pašalinti arba nugriauti Namą, tačiau to nepadarė net po ekspertizės atlikimo, tokiu būdu pažeisdamas Reglamento 16 punktą.

13. Trečiasis asmuo UAB „Indema“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis (toliau – Avarija). Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ dar 2017 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į Namo savininką ir administratorių atsakovą UAB „Senamiesčio ūkis“ įspėdama, jog Namas galimai yra avarinės būklės. Ieškovas ir atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“ dar 2017 m. liepos 12 d. surašė Namo techninės priežiūros patikrinimo aktą, kur buvo konstatuota, jog Namas yra avarinės būklės, jog būtina ne rečiau kaip kartą per mėnesį stebėti fasado sienų įtrūkimus ir jiems didėjant organizuoti remonto darbus, apie akte nurodytų reikalavimų eigą informuoti ieškovą. Ieškovė 2017 m. liepos 27 d. raštu atsakovei UAB „Dviguba progresija“ pranešė, jog atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ yra įpareigota iki 2017 m. rugsėjo 15 d. atlikti konkrečius veiksmus ir informuoti apie jų eigą ieškovę. 2018 m. vasario 20 d. VTPSI pareikalavo ieškovės imtis priemonių dėl Namo naudojimo priežiūros, atlikti Namo ekspertizę, informuoti VTPSI apie atliktus veiksmus. Nurodė, jog atsakovė UAB „Dviguba progresija“ pateikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog elektroniniais laiškais tiek tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ ne kartą buvo įspėta dėl Namo avarinės būklės dar 2018 m. 2019 m. vasario 21 d. (iki Avarijos) UAB „Dviguba progresija“ įspėjo ieškovę ir atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“, jog jau nuo 2017 m. birželio 29 d. Namo ugniasienė, kur įvyko Avarija, yra avarinės būklės ir nei ieškovė, nei atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ nesiima priemonių Namo avarinei būklei pašalinti.

14. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Dviguba progresija“ ir jos samdyti rangovai (taip pat ir trečiasis asmuo UAB „Indema“) nėra ir negali būti atsakingi už Avariją, kadangi dar iki Darbų pradžios Namas buvo avarinės būklės, Namo savininkas ir administratorius neatliko jokių veiksmų Namo avarinei būklei pašalinti, dėl to ir įvyko Avarija.

15. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Avarijos yra aktualios dvi tarp draudiko ir atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ (bei UAB „Pastatų meistrai“) sudarytos draudimo sutartys. Pirmoji bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00018326) su atsakove UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo sudaryta 2019 m. sausio 16 d., galiojimo laikotarpis: 2019 m. sausio 16 d. – 2020 m. sausio 15 d. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta atsakovės UAB „Senamiesčio ūkis“ veiklos civilinė atsakomybė. 2019 m. balandžio 12 d. tarp draudiko ir UAB „Pastatų meistrai“ buvo sudaryta antroji bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija BCA Nr. 00018917), galiojimo laikotarpis: 2019 m. balandžio 14 d. – 2020 m. balandžio 13 d. Šia draudimo sutartimi, įskaitant, bet neapsiribojant, buvo apdrausta UAB „Pastatų meistrai“ bei draudimo liudijime nurodytų apdraustųjų (įskaitant atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“) veiklos civilinė atsakomybė. Apie ginčo įvykį draudėjas (t. y. atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“) jo iki šiol neinformavo. Tuo tarpu, kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų (jų priedų), apie įvykį atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ sužinojo nedelsiant. Apie minėtą įvykį draudikas sužinojo tik 2019 m. gruodžio 2 d., gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 10 (toliau – Taisyklės) 10 punktas įvardija būtinas sąlygas, kurioms esant įvykis pripažintinas draudžiamuoju (tretiesiems asmenims atlyginami nuostoliai). 10 punkto e) papunktis numato, jog apie gautą reikalavimą draudėjas privalo pranešti draudikui nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų. Tuo tarpu 10 punkto d) papunktis numato, kad reikalavimas turi būti gautas arba apie įvykį draudikui turi būti pranešta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba per 6 mėnesius nuo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. Kaip nurodyta aukščiau, pirmoji su atsakove UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryta draudimo sutartis pasibaigė 2020 m. sausio 15 d., antroji draudimo sutartis – 2020 m. balandžio 13 d. Taigi, apie gautą reikalavimą/įvykusį įvykį atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ privalėjo informuoti draudiką ne vėliau kaip 2020 m. spalio 13 d. Ginčo įvykiui draudimo apsauga pagal sudarytas draudimo sutartis yra pasibaigusi. Šiuo metu atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties If P&C Insurance AS filiale neturi. Pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų įvykio pripažinimui draudžiamuoju yra draudėjo atsakomybė už padarytą žalą (Taisyklių 10 punkto c) papunktis).

16. Tretieji asmenys UAB „Statybų patikra“ ir UAB „Optimalus progresas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

18. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Civinity namai“ atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

19. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

20. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Indema“ atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

21. Trečiojo asmens UAB „Statybų patikra“ atstovas teismo posėdžio metu aiškios pozicijos dėl ieškinio neišdėstė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-960-433/2021 ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Civinity namai“ iš ieškovės 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei UAB „Dviguba progresija“ iš ieškovės 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Indema“ iš ieškovės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas.

23. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove UAB „Civinyti namai“, jog nagrinėjamu atveju ieškovė savo nuostoliais iš esmės laiko sumą, kurią ji, kaip Patalpų savininkė, turėjo sumokėti už konkrečių darbų, sugriuvus Namo sienai, atlikimą. Konstatavo, kad ginčo dėl pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei atliktų atsakovės darbų byloje nėra. Konstatavo, jog sugriuvusi Namo siena jau buvo avarinės būklės. Be to, dalis Namo sienos buvo jau demontuota, pasinaudojant trečiojo asmens UAB „Indema“ paslaugomis ir už šių darbų atlikimą UAB „Indema“ 2018 m. gegužės 31 d. išrašė užsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija INDM Nr. 0725 9994,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymi, jog ši suma yra kelis kartus didesnė už ieškovės prašomą tikėtinai jos patirtą turtinę žalą (Namo sienos griovimo šalinimo darbai). Byloje ginčo, kad ieškovei būtų padaryta kita žala ne dėl Namo sienos griovimo šalinimo darbų ar sugadintas kitas turtas ir pan. nėra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principais, sugriuvusią Namo sieną (dalis, kita dalis jau demontuota) dėl jos avarinės būklės ateityje protinga būtų taip pat demontuoti. Tačiau iš UAB „Indema“ 2018 m. gegužės 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija INDM Nr. 0725 matyti, kad tokie darbai kainuotų kelis kartus brangiau, nei prašoma priteisti galimai patirta žala. Be to, atsakovei UAB „Civinyti namai“ papildomai reikėtų sumokėtų už objekte atliktų darbų šalinimo darbus. Darė išvadą, jog ieškovė patirtų dar daugiau išlaidų, kurias turėtų padengti pati, kaip patalpų savininkė.

24. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir patirtos žalos. Konstatavo, kad nepateikti jokie įrodymai, kokie atsakovės UAB „Dviguba progresija“ konkretūs vykdomi darbai turėjo įtakos sienos sugriuvimui. Ta aplinkybė, kad ieškovė organizavo dalies avarinės sienos griovimo darbus, pirmosios instancijos teismo teigimu, tik įrodo faktą, jog pati ieškovė visiškai suprato, kad būtina visą avarinę sieną griauti, tačiau visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių organizavo tik dalies sienos griovimo darbus. Darė išvadą, jog taip pat neįrodytas priežastinis ryšis tarp atsakovės UAB „Civinyti namai“ veiksmų bei atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Civinyti namai“ dėl žalos atlyginimo grindžiamas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, neparemtais jokiais įrodymais.

25. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

26. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi CK 6.266 straipsniu, kuris nagrinėjamam ginčui yra neaktualus. Šiuo atveju žala? de?l statinio sienos sugriuvimo patyre? ne kokie nors tretieji asmenys, kuomet už tokia? žala? gale?tu? bu?ti atsakingas statinio savininkas, bet bu?tent pats patalpu? savininkas patyre? žala? de?l kitu? subjektu? neteise?tu? veiksmu?. Kitu? asmenų?, šiuo atveju atsakoviu?, neteise?tais veiksmais buvo padaryta žala ieškovei. Paneigiant ieškovės teise? i? žalos atlyginima? vien tode?l, kad ieškovė buvo patalpu? savininke?, bu?tu? formuojama ydinga praktika, kai kiti subjektai atlikine?tu? neteise?tus veiksmus statinio atžvilgiu, bet už statinio sugriovima? vis tiek bu?tu? atsakingas statinio savininkas.

26.2. Atsakovės atliko labai konkrec?ius neteise?tus veiksmus, le?musius žalos ieškovei atsiradima?. Ieškovė jau sumoke?jo už teritorijos sutvarkyma? ir tokiu bu?du patyre? konkrec?ia? turtine? žala?. Patyrusi šia? žala? ir žinodama neteise?tus veiksmus atlikusius subjektus, ieškovė turi teise? reikalauti iš šiu? subjektu? de?l ju? neteise?tais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nepaisant to, kad ieškovė buvo patalpu? savininke?.

26.3. Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs i? ginc?o situacija?, prie?me? akivaizdžiai neteise?ta? ir neteisinga? sprendima?, rėmęsis išimtinai atsakoviu? neteisingais ir klaidinanc?iais argumentais, ignorave?s ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo pose?džio metu pateiktus argumentus.

26.4. Administratorius ture?jo tiek teisine?, tiek faktine? pareiga? užtikrinti statinio sauguma?. Tokia? administratoriaus pareiga? patvirtina ne tik konkretu?s privalomi nurodymai, kurie buvo jam teikiami ir kuriu? administratorius nevykde?, bet ir teise?s aktuose nustatytos administratoriaus pareigos.

26.5. Statytojas, vykde?s veikla?, susijusią su didesniu pavojumi aplinkiniams, taip pat yra atsakingas už padaryta? žala?, nebent i?rodytu?, kad žala atsirado de?l nenugalimos je?gos arba nukente?jusio asmens tyc?ios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju nei viena iš pastaru?ju? aplinkybiu? netaikyti statytojo atsakomybės neegzistuoja, t. y. ne?ra nei nenugalimos je?gos, nei nukente?jusiojo asmens tyc?ios ar didelio neatsargumo. Priešingai, šiuo atveju ieškovė buvo aktyvi, kadangi nuolat teike? įpareigojimus administratoriui, o statytojui statyba? leidžianti? dokumenta? išdave? tik su sprendiniais, sauganc?iais siena?.

Šalies argumentai

26.6. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas net nevertino atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės, nenustatinėjo, ar atsakovės atliko neteisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

26.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės pozicija?, kad ieškovė savo reikalavimus iš esme?s grindžia tik 2019 m. geguže?s 29 d. VTPSI išvada. Šioje civiline?je byloje buvo pateiktas ne vienas dokumentas, patvirtinantis atsakoviu? neteise?tus veiksmus, kalte? bei priežastini? ryši? tarp atsakoviu? neteise?tu? veiksmu? ir žalos. Ieškovė vadovaujasi 2019 m. gegužės 24 d. statinio dalinės ekspertizės aktu, VTPSI 2019 m. gegužės 29 d. išvada, Komisijos surašytu 2019 m. gegužės 31 d. Namo dalies avarijos tyrimo aktu Nr. A27-188/19(2.1.13-UK9). Avarijos tyrimo akte išsamiai nurodomi atsakoviu? neteise?ti veiksmai, daromos labai aiškios ir nedviprasmiškos išvados, kad „avarija i?vyko de?l namo valdytojo ir techninio prižiu?re?tojo neatsakingos namo technine?s priežiu?ros vykdymo – laiku neorganizavo namo dalies avarine?s bu?kle?s konstrukciju? nuardyma?, ar laikina? sustiprinima?, dėl ko namo dalies laikanc?iu?ju? konstrukciju? bu?kle? tik bloge?jo. De?l statytojo / rangovo veikimo / neveikimo, nes prieš pradedant pastato sklype (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus nebuvo i?gyvendinti (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paveldo tvarkybos projekte numatyti avarine?s sienos išramstymo sprendiniai“. Komisijoje dalyvavo ne tik Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos tarnautojai, tac?iau ir VTPSI specialiste?, Kultu?ros paveldo departamento prie Kultu?ros ministerijos specialiste? ir du atsakovės UAB „Senamiesc?io u?kis“ darbuotojai, kurie taip pat pasiraše? išvadas. Atsakovė UAB „Senamiesc?io u?kis“ jai nustatytų įpareigojimų nevykdė.

26.8. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės nepatyrė žalos, ir kad ateityje reikėtų griauti sieną, nelogiškos. Ieškovės patirta žala įrodyta byloje esančiais įrodymais. Teismo nurodomas ekspertize?s aktas buvo surašytas to paties specialisto – doc. dr. J. M., kaip ir 2019 m. geguže?s 24 d. ekspertize?s aktas. Pastarajame akte šis specialistas jau vertino konkrec?ias atsakoviu? pareigas ir padare? išvadas, kad griu?tis i?vyko de?l to, kad: 1) prieš pradedant pastato sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, nebuvo i?gyvendinti Projekte numatyti avarine?s sienos išramstymo sprendiniai; 2) ve?lesniu laikotarpiu, jau vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini)., pasvirusi siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšliu? bei kitu? suirusiu? konstrukciju?. Tas pats specialistas, suraše?s pirmosios instancijos teismo nurodytą 2018 m. geguže?s 4 d. akta?, ve?liau kitame akte darė išvada?, kad siena sugriuvo bu?tent tode?l, kad statytojas prieš pradedant rekonstravimo darbus nei?gyvendino sienos išramstymo sprendiniu?, o ve?lesniu laikotarpiu pasvirusi siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšliu? bei kitu? suirusiu? konstrukciju?.

26.9. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nepagrįstos.

Atsiliepimas

27. Atsakovė UAB „Civinity namai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Ieškove? iš esme?s siekia atkartoti tuos pac?ius faktinius ir teisinius argumentus, kuriu? pagrindu byla buvo išnagrine?ta pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame sprendime pasisakyta kiekvienu ieškovės keliamu klausimu de?l atsakoviu? atžvilgiu netaikytinos civiline?s atsakomybe?s, nesant i?rodytu? jos sa?lygu?, t. y. šiuo apeliaciniu skundu ieškovė, siekdama sau palankiai interpretuoti visuma? aplinkybiu? ir byloje esanc?ius i?rodymus, siekia, jog byla bu?tu? išnagrine?ta dar karta? iš esme?s.

27.2. Ieškove?, reikšdama ieškini?, argumentuodama jos neva patirta? žala? ir atsakovėms taikytina? civiline? atsakomybe?, realios žalos (kuri nurodoma ieškinyje) nepatyre? nei pati, nei tretieji asmenys. Be to, ieškove? neke?le? ir reikalavimo i?pareigoti atsakoves atstatyti dali? nugriuvusios sienos. Akivaizdu, ir tai suprantama ir pac?iai ieškovei, jog likusios dalies sienos griu?tis, po dalies jos demontavimo, jau esant jos avarinei bu?klei, i?vyko ne de?l atsakovės UAB „Civinyti namai“ veiksmu?, tariamo pareigu? nevykdymo, ar de?l statytojo veiksmu?, atliekant Pastato rekonstrukcija?. Nesant realiai patirtos žalos, toks ieškove?s reikalavimas priteisti jos išlaidas už konkrec?ius darbus po i?vykio bu?tu? ne tik nepagri?stas, tac?iau neteise?tas ir nelogiškas.

27.3. Apeliacinio skundo argumentai, susije? su neva netinkamu CK 6.266 straipsnio taikymu, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi i?takos priimto sprendimo teise?tumui ir pagri?stumui, nes ne CK 6.266 straipsnio pagrindu buvo atmestas ieškinys, o i?vertinus tai, kad ieškove? nei?rode? visu? civiline?s atsakomybe?s taikymo sa?lygu?. Nei?rodžius patirtos žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakoviu? veiksmu? ir patirtos žalos, civiline? atsakomybe? negali bu?ti taikoma.

27.4. Ieškove?, deklaratyviai apeliaciniame skunde cituodama administratoriaus teises ir pareigas reglamentuojanc?ias teise?s normas, absoliuc?iai nenurodo, kuriu? konkrec?iu? normu? ar juose esanc?iu? pareigu? administratorius nei?vykde? ar kurias pažeide?. Ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė neteisėti veiksmai.

27.5. Atsakovei UAB „Civinyti namai“ nebuvo perduotos ir bendrosios dalinės nuosavybės nuosavybė ir su ja susijusios teisės bei pareigos.

Žemesnės instancijos teismas

27.6. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai nesuabsoliutino ieškove?s i?rodymu? ir i?vertino juos visumoje su kitais i?rodymais ir nustatytomis faktine?mis aplinkybe?mis, tode?l, padare?s visapusiškai pagri?stas išvadas, kad atsakovė UAB „Civinity namai“ neatliko tokiu? neteise?tu? veiksmu?. Pirmosios instancijos teismas teise?tai konstatavo, kad teismui nepateikta jokiu? konkrec?iu? leistinu? i?rodymu?, jog bu?tent atsakovės UAB „Civinity namai“, kaip administratoriaus, konkretu?s neteise?ti veiksmai lėmė avarine?s sienos griu?ti?.

27.7. Pirmosios instancijos teismas, i?vertine?s ieškove?s nurodytos žalos pobu?di? bei dydi?, pagri?stai ir teise?tai ieškove?s prašomu? priteisti 5 000,15 Eur išlaidu? net nelaike? ieškove?s žala (nuostoliais).

Šalies argumentai

27.8. Ieškovei finansine prasme sienos nugriovimas iš tiesų buvo naudingas.

27.9. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, atsakovės UAB „Civinity namai“ patirtos 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai ir pagrįstai, yra pateikti visi duomenys, pagrindžiantys patirtas išlaidas ir jų tikrumą. Apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį.

Atsiliepimas

28. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

28.1. Ieškovė klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčą, vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo, taikydamas CK 6.245 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio dalį, reglamentuojantį deliktinę atsakomybę ir žalą (skundžiamo sprendimo 14 puslapis).

28.2. Nėra nei vienos būtinos sąlygos atsakovės UAB „Dviguba progresija“ civilinei atsakomybei taikyti.

Šalies argumentai

28.3. Ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai statybos darbus atliko atsakovė UAB „Dviguba progresija“, lėmusius avarinės sienos griūtį. Ieškovė apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad buvo atlikti „konkretūs neteisėti veiksmai“, tačiau netgi apeliaciniame skunde nenurodo, kokie statybos darbai buvo atlikti, lėmę sienos griūtį. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo ir pretenzijų, atsakovės UAB „Dviguba progresija“ atstovai reiškė ieškovei reikalavimus ir pretenzijas kuo greičiau likviduoti avarinės būklės sieną, kad atsakovė UAB „Dviguba progresija“ galėtų vykdyti statybos darbus, nes dėl sustabdytų darbų nevyko numatytos pastato statybos ir atsakovė kiekvieną dieną patirdavo didelius nuostolius.

28.4. Ieškovė atsakovės UAB „Dviguba progresija“ neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybe, kad ji darbus atliko, neįvykdžiusi Projekte numatytos ieškovei priklausančio Namo avarinės sienos išramstymo, tačiau šie teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esančiam aiškinamajam raštui. Ieškovė pati nurodo, kad atsakovė UAB „Dviguba progresija“ statybos darbus pradėjo tik 2018 metų kovo mėnesį (nenurodo, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti). Tuo tarpu jau 2018 m. balandžio 24 d. apžiūrėjus pastatą (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdu, kad būklė yra avarinė dėl nusidėvėjimo ir konstrukcijas veikiančių kritulių ir buvo konstatuota, kad sieną būtina demontuoti. Taigi, po mėnesio buvo nustatyta, kad Namo konstrukcijos yra avarinės būklės dėl deformuotų pamatų ir įlūžusio stogo, dėl ko sniego apkrovos blogina statinio būklę ir yra didelė griuvimo grėsmė. Jau po mėnesio nuo statybų pradžios buvo konstatuota avarinė būklė, todėl akivaizdu, kad nei statybos darbai, nei sienos neišramstymas, kurį turėjo atlikti pati ieškovė, neturėjo įtakos avarinei sienos būklei. Be to, atsakovė UAB „Dviguba progresija“ net ir negalėjo atlikti Projekte numatyto išramstymo, nes pati ieškovė nusprendė demontuoti sieną ir, ją demontavus, šie Projekte numatyti sprendiniai tapo neįgyvendinami ir nebeaktualūs.

28.5. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tris aktus, kuriais grindžiamas ieškinys, surašė kompetentingi asmenys, ir kad atsakovai nepateikė jokių lygiaverčių įrodymų, kurie paneigtų nurodytų dokumentų išvadas. Priešingai, byloje pateikti tų pačių kompetentingų institucijų, įskaitant ir VTPSI bei doc. Dr. J. M., parengti raštai, ekspertizės aktai, tyrimų aktai ir išvados, elektroniniai laiškai, kurie paneigia po avarijos tų pačių asmenų pateiktas išvadas dėl kaltų asmenų, kurios staiga pasikeitė, tikėtina, siekiant perkelti atsakomybę nuo savivaldybės institucijos privatiems asmenims.

28.6. Ieškovė, kaip Namo savininkė, buvo atsakinga už Namo avarinės būklės pašalinimą. Pažymėtina, kad šią savo pareigą ji pati pripažino, įpareigodama UAB „Senamiesčio ūkis“ atlikti Namo avarinės būklės šalinimo darbus. Aplinkybė, kad galimai avarinės būklės šalinimo darbai buvo atlikti netinkamai ar nepilna apimtimi, dėl ko įvyko likusios avarinės sienos griūtis, nėra pagrindas taikyti atsakovei UAB „Dviguba progresija“ atsakomybę už sienos griūtį.

28.7. Ieškovė nepatyrė jokios žalos, kadangi prašo priteisti išlaidas, sumokėtas UAB „Senamiesčio būstas“ pagal pateiktą sąskaitą, į kurią taip pat įtrauktos ir sumos, sumokėtos už 2019 m. gegužės mėnesį teiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas bei sumokėtos kaupiamųjų lėšų, skirtų bendrosioms Namo reikmėms, sumos, kurios nėra susijusios su avarinės sienos griūtimi ir padarinių šalinimu.

Atsiliepimas

29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Indema“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovė neįrodė visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti tenkintas ieškinys.

29.2. Ieškovė galimai nesusigaudė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nesirėmė CK 6.266 straipsnio normomis. Teismas pirmiausia pabrėžė, jog ginčas kilo dėl to, kad sugriuvo pastatas, kuris priklauso ieškovei. Todėl, esant pastato sugriuvimo faktui ir iš to kildinamam reikalavimui, pirmiausia dėl pastato sugriuvimo, remiantis CK 6.266 straipsniu, kyla pastato savininko, t. y. ieškovės atsakomybė. Pastato savininkui kyla griežtoji atsakomybė, pagal kurią pastato savininkas neatsako už pastato sugriuvimą ir dėl to kilusios žalos tik tuo atveju, jeigu yra force majeure aplinkybės arba paties nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas.

29.3. Šioje byloje nustatyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (kuriame įvyko avarija) statybos darbai nebuvo vykdomi, avarija įvyko savaitgalį, kai jokie darbai apskritai nebuvo vykdomi. Vykdant statybos darbus, nenustatyta atsakovės UAB „Dviguba progresija“ statybos teisės normų pažeidimo ar kitų neteisėtų veiksmų. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys uždavė ieškovei klausimus, kokie konkrečiai atsakovių veiksmai lėmė avariją, tačiau ieškovė jų nurodyti negalėjo. Byloje taip pat nustatyta (ieškovė šį faktą pripažino), jog faktiškai tuo metu, kai įvyko avarija, jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, vyko paruošiamieji darbai, geologiniai tyrinėjimai, archeologiniai kasinėjimai, kurių nei atsakovės, nei tretieji asmenys nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

29.4. Visos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai, kadangi pridėti visi dokumentai, patvirtinantys tokių išlaidų pagrįstumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atliekami gyvenamosios paskirties gyvenamųjų pastatų rekonstravimo darbai pagal statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-171222-00230, išduotą statytojai atsakovei UAB „Dviguba progresija“ (toliau taip pat – Statytoja). Ieškovė 2017 m. liepos 12 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-295/17(2.9.2.8-UK9) įpareigojo atsakovę UAB „Dviguba progresija“ pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą nedelsiant organizuoti namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius, vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad namo dalies konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esamiems statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008); stebėti fasado sienų mūre esančius įtrūkimus. Įtrūkimams didėjant organizuoti remonto darbus. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo, laikančiosios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017 m. spalio 30 d.

32. Bylos duomenimis ieškovės specialistai 2018 m. balandžio 6 d. atliko Namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje Nr. A32-818/18, kuriuo metu nustatė, kad Namo valdytojas neįvykdė skyriaus akte ir 2017 m. liepos 27 d. rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino 2017 m. spalio 30 d. pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti Namo galimos avarinės būklės požymių, nesiėmė būtiniausių priemonių Namo dalies techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti. 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu ieškovė atsakovės UAB „Senamiesčio būstas“ direktoriui skyrė administracinę nuobaudą už netinkamą Namo priežiūrą.

33. Papildomai nustatyta, jog 2019 m. kovo 8 d. raštu „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės ir vykdomų statybos darbų gretimame sklype“ ieškovė kreipėsi į VTPSI, prašydama įvertinti, ar Statytojos vykdomi ir numatomi vykdyti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai nesukels Namo griūties pavojaus, nepažeis Namo esminių statinio reikalavimų mechaninio atsparumo ir pastovumo, patikrinti, ar Statytoja atliko numatomų vykdyti statybos darbų galimo poveikio Namo konstrukcijoms vertinimą, kuo skubiau pagal kompetenciją patikrinti (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų teisėtumą, ar statyba vykdoma nepažeidus teisės aktų reikalavimų, patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme, ar Statytoja užtikrina aplink gyvenančių žmonių ir jų turto saugumą. 2018 m. gegužės 4 d. įmonė „Tyrimai ir projektai“ atliko ginčo objekto statinio dalinę ekspertizę (2018 m. gegužės 4 d. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-69E), kurios metu statinio ekspertizės vadovas doc. Dr. J. M. nustatė, kad: „Namo išorinė siena, besiribojanti su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės: mūrinėje sienoje buvo užfiksuoti kiauriniai plyšiai..>; išorinė pastato siena griausmingai pasvirusi, kartu yra deformavęsi šio pastato pamatai, todėl tolimesnė sienos eksploatacija yra nesaugi; stogo konstrukcijos yra lūžusios ir ypatingai žiemos metu, atsiradus sniego apkrovomis, verčia pasislinkusią sienos dalį į šoną. Norint pašalinti Namo sienos avarinę būklę, būtina ją demontuoti ir sustiprinus arba įrengus naujus pamatus po šia sienos dalimi permūryti iš naujo.“ Atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. R2-96 „Dėl (duomenys neskelbtini) griūties“ informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 16 d. įvyko Namo vidiniame kieme esančios mūrinės sienos griūtis. VTPSI 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4234 informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir statybos darbai vykdomi nepažeidus teisės aktų reikalavimų. 2019 m. kovo 26 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ patvirtinimo“ patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybos tyrimai. Statinio avarija“ ieškovės direktoriaus sprendimu sudaryta Namo dalies avarijos tyrimo komisija. 2019 m. gegužės 29 d. VTPSI „Išvadoje dėl (duomenys neskelbtini), avarinės sienos griūties“ Nr. 2D-7287 konstatavo, jog dėl Namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakinga yra Statytoja, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo dalyje 1.3.3 papunktyje paruošiamųjų darbų, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nebuvo nugriauta kaimyninio pastato deformuota siena arba įrengtas jos išramstymas, kaip buvo numatyta projekte. Nurodė, kad Namo pasvirusios sienos dalinio demontavimo darbai buvo atlikti 2018 m. gegužės pabaigoje, kai statybos darbai prasidėjo 2018 m. kovo viduryje. VTPSI Išvadoje nurodė, kad už Namo sienos griūtį atsakinga atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“, nes netinkamai vykdė Namo naudojimo priežiūrą, dėl ko Namas (jo dalis) tapo netinkamu eksploatuoti ar avarinės būklės. 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybei sąskaitą už Namo avarijos likvidavimo darbus 5 000,15 Eur sumai. 2019 m. birželio 20 d. ieškovė nurodytą sumą sumokėjo.

34. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atmetė.

35. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei pateiktomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, kadangi nagrinėjamą žalą patyrė pats patalpų savininkas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, yra nepagrįstos. Atsakovės atliko neteise?tus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą. Skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovių argumentais. Administratorius ture?jo tiek teisine?, tiek faktine? pareiga? užtikrinti statinio sauguma?. Apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog Statytoja nebūtų laikoma atsakinga už žalą, jei įrodytų, kad ji atsirado dėl nenugalimos jėgos. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jos pozicija?, kad ieškovė savo reikalavimus iš esme?s grindžia tik 2019 m. geguže?s 29 d. VTPSI išvada, kadangi byloje pateiktas ne vienas dokumentas, patvirtinantis atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepatyrė žalos, kadangi, ieškovės teigimu, jos patirta žala įrodyta byloje esančiais įrodymais.

36. Atsakovė UAB „Civinyti namai“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su juo nesutinka, nurodo, kad realios žalos nepatyrė nei pati ieškovė, nei tretieji asmenys. Ieškovės argumentai dėl netinkamai pritaikytos CK normos nereikšmingi, nes ne tos normos pagrindu ieškinys buvo atmestas, o įvertinus tai, kad ieškove? nei?rode? visu? civiline?s atsakomybe?s sa?lygu?. Atsakovės UAB „Civinyti namai“ teigimu, pirmosios instancijos teismas pagri?stai ir teise?tai ieškove?s prašomu? priteisti 5 000,15 Eur išlaidu? nelaike? ieškove?s patirta žala.

37. Atsakovė UAB „Dviguba progresija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą taip pat su juo nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčą. Be to, nėra nei vienos sąlygos atsakovės UAB „Dviguba progresija“ civilinės atsakomybės taikymui. Teigia, kad atsakovė UAB „Dviguba progresija“ net ir negalėjo atlikti Projekte numatyto išramstymo, nes pati ieškovė nusprendė demontuoti sieną ir, ją demontavus, šie Projekte numatyti sprendiniai tapo neįgyvendinami ir nebeaktualūs.

38. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Indema“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovė neįrodė visų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant galėtų būti tenkintas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o būtent, žalos fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir neva atsiradusios žalos. Neįrodžius patirtos žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir patirtos žalos, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

40. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008).

41. Nagrinėjam atveju ieškovė įrodinėjo atsakovės UAB „Dviguba progresija“ neteisėtus veiksmus tuo, kad ji vykdė statybos darbus nesilaikant Projekte numatytų parengiamųjų darbų, t. y. namo siena, vadovaujantis Projekto sprendiniais turėjo būti privalomai išramstyta ( sustiprinta) dar iki pagrindinių statybos pradžios. Avarijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagrindiniai statybos darbai pradėti vykdyti 2018 m. kovo mėnesį, o namo sienos dalinio demontavimo darbai atlikti tik 2018 m. gegužės pabaigoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų atsakovės veiksmų byloje pateiktų duomenų pagrindu nevertino, apsiribodamas nurodymu, kad teismui nepateiktą jokių įrodymų, kokie atsakovės UAB „Dviguba progresija“ konkretūs vykdomi darbai turėjo įtakos sienos griūčiai.

42. Pažymėtina, kad byloje pateikta ne tik 2019 m. gegužės 29 d. VTPSI išvada dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, avarinės sienos griūties Nr.2D-7287, kurioje konstatuota, kad dėl namo mūrinės sienos griūties dalinai atsakingas yra statytojas/rangovas, nes neįvykdė Projekto pasirengimo statybai darbų organizavimo – paruošiamųjų darbų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo pateikusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalies avarijos tyrimo komisijos sudarytą 2019 m. gegužės 31 d. avarijos tyrimo aktą Nr. A27-188/19(2.1.13-UK9), kuriame nurodyta, kad „Namo valdytojas ir Techninis prižiūrėtojas ilgą laiko tarpą neužfiksavo namo mūrinės sienos defektų, galimo avarijos pavojaus, nevykdė organizacinių ir techninių priemonių namo dalies techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Namo valdytojas nesiėmė veiksmų, kad namo dalis būtų prižiūrima ir naudojama vadovaujantis pagal statinių techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktų nuostatus. Namo dalies laikančiųjų konstrukcijų būklė tik blogėjo, ko pasekoje 2019 m. kovo 16 d. įvyko dalies namo mūro sienos griūtis. Vėlesniu laikotarpiu, jau vykdant pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi siena buvo demontuota dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų“. Šiame akte taip pat nurodyta, kad „Dėl namo mūrinės išorinės sienos griūties dalinai atsakingas statytojas / rangovas, nes neįvykdė projekto pasirengimo statybai ir darbų organizavimo dalyje 1.3.3. papunktyje paruošiamieji darbai nustatytų reikalavimų, t. y. iki pagrindinių darbų pradžios nebuvo nugriauta kaimyninio pastato deformuota siena arba įrengtas jos išramstymas, kaip tai buvo numatyta projekte’. Taip pat byloje pateiktas ir 2019 m. gegužės 24 d. statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame nurodytos išvados, kad „Pastato(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, besiribojančios su sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griūtis įvyko dėl to, kad: 1) prieš pradedant pastato sklype (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus nebuvo įgyvendinti (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir paveldo tvarkybos projekte numatyti avarinės sienos išramstymo sprendiniai. 2) vėlesniu laikotarpiu, jau vykdant rekonstravimo darbus sklype (duomenys neskelbtini), pasvirusi siena buvo demontuota tik dalinai, nenukrovus nuo jos šiukšlių bei kitų suirusių konstrukcijų“ (akto 5.3 p.). Tačiau pirmosios instancijos teismas pateiktų duomenų nevertino ir dėl jų reikšmės konkrečių atsakovių veiksmų kontekste, nepasisakė.

43. Apeliantė buvo nurodžiusi, kad atsakovės UAB ‚Civinity namai“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji tinkamai nevykdė namo priežiūrą ir administravimą. Minėta, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

44. Nagrinėjamu atveju svarbu buvo nustatyti, ar atsakovė UAB ‚Civinity namai“ tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

45. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

46. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (2018 m. birželio 26 d. redakcija) patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 11 punkte įtvirtinti bendrieji statinių priežiūros reikalavimai siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas). Už šių bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.(Reglamento 96 punktas). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas).

47. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ieškovė, siekiant patvirtinti atsakovės UAB “Civinity namai” neteisėtus veiksmus, rėmėsi byloje pateiktais dar nuo 2017 m. rašytais Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktais, kuriuose buvo nustatyti konkretūs įpareigojimai administratoriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2017 m. liepos 12 d. akte Nr.A357 -295/17(2.9.2.8-UK9) UAB „Senamiesčio ūkiui“ nurodoma nedelsiant organizuoti namo dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, šalinti namo galimos avarinės būklės požymius. Vykdyti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo darbus, stogo medinių konstrukcijų, perdangų remonto darbus, kad namo dalies konstrukcijos atitiktų esminių statinio reikalavimų visumą ir esminiams statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008); stebėti fasado sienų mūre esančius įtrūkimus. Įtrūkimams didėjant organizuoti remonto darbus. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį; užtikrinti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo, laikančiosios konstrukcijos, jo dalys atitiktų esminius statinio reikalavimus. Statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės priežiūros tarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“; apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą informuoti Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių iki 2017 m. spalio 30 d. Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 6 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32-818/18(2.1.15-UK9), kuriame nurodyta, kad „Namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų valdytoja UAB „Senamiesčio ūkis“ neįvykdė Būsto administravimo skyriaus 2017 m. liepos 12 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-295/18(2.9.2.8-UK9) ir 2017-07-27 rašte Nr. A51-50138/17(3.3.10.2-EM4) nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino, t.y. 2017 m. spalio 30 d. pagal nustatyta tarka parengtą ir suderintą projektą, neorganizavo namo (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės likvidavimo darbų, nesiėmė priemonių šalinti namo galimos avarinės būklės požymių. Bylos duomenimis už nustatytų reikalavimų nevykdymą atsakovei 2018 m. balandžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (Nr. SAVAD-13- ANR-P-14477-2018) bei 2018 m. balandžio 27 d. buvo taikytos administracinio poveikio priemonės.

48. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinio techninės priežiūros patikrinimo 2019 m. kovo 5 d. aktas Nr. A357-50/19(2.9.2.8-UK9), kuriame UAB „Senamiesčio ūkio“ reikalaujama nedelsiant imtis skubių priemonių apsaugančių žmones ir aplinką. Skubiai organizuoti avarinės būklės konstrukcijų nuardymą, ar laikiną sustiprinimą, šalinti Namo dalies avarinę būklę, užtikrinti, kad Namo dalies konstrukcijos atitiktų esminiams statinio reikalavimams „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (STR 2.01.01(1):2005) ir „Naudojimo sauga“ (STR 2.01.01(4):2008); vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę, teisės aktų nustatyta tvarka planuoti ir organizuoti šių priemonių ir darbų įgyvendinimą, numatyti šiuos darbu metiniame ir ilgalaikiame plane. Nors ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės neteisėtus veiksmus, pateikė minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju pateiktų duomenų nevertino ir dėl jų reikšmės, nustatyto reglamentavimo dėl administratoriui pavestų funkcijų kontekste, nepasisakė. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesiaiškino ir nevertino civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės) aspektų, jų neatskleidė nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. iš esmės neanalizavo ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimo dalyku. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad teismo išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja procesinės teisės normų (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis) pažeidimą bei bylos esmės dėl ieškinio, pareikšto atsakovėms, neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sudaro pagrindą pripažinti, kad byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tik pašalinus aukščiau minėtus trūkumus, pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ištyrus byloje esančius įrodymus bei juos tinkamai įvertinus, gali būti daroma išvada apie ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Taigi pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus ieškinio pagrindą bei nenustačius ir nevertinus faktinių aplinkybių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų aspektu, kurios gali būti reikšmingos individualizuojant konkrečius kiekvienos atsakovės veiksmus bei jų atsakomybės apimčiai nustatyti, liko neatskleista ginčo esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra minėtos normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju neištirtų aplinkybių mastas (faktinių aplinkybių, reikšmingų civilinei atsakomybei taikyti neatskleidimas / nevertinimas) ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais.

53. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su atsakovės UAB „Civinity namai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti šie nauji įrodymai: 1) 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovės UAB „Civinity namai“ pažyma dėl objekto (duomenys neskelbtini); 2) Schema su griuvusios sienos vietos atžymėjimu; 3) 2016 m. kovo 14 d. fligelio vidaus fotofiksacija; 4) 2016 m. kovo 18 d. fligelio stogo fotofiksacija; 5) 2018 m. balandžio 25 d. fligelio stogo fotofiksacija; 6) 2018 m. balandžio 25 d. fligelio fotofiksacija; 7) 2019 m. gegužės 10 d. fligelio vidaus patalpų fotofiksacija; 8) 2016 metų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fasadinės sienos, kiemo balkono-galerijos ir stogo konstrukcijų būklės įvertinimas; 9) 2018 m. gegužės 25 d. statinio neeilinės apžiūros aktas Nr. PM/SŪ-2018/9-3-1; 10) VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašas apie gyvenamosios paskirties turtą (duomenys neskelbtini); 11) VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašas apie negyvenamosios paskirties turtą(duomenys neskelbtini); 12) VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašas apie gyvenamosios paskirties turtą (duomenys neskelbtini).

55. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovės pateiktų naujų įrodymų prijungimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

56. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėJelena Šiškina