Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-36055-862/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-07
Bylos Nr.
e2YT-36055-862/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22081-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
notarė Dalia Štaupienė, S. V., M. J., R. Š., J. J., VĮ ,,Turto bankas.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-36055-862/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22081-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.1.10.7; 3.4.5.19; 3.2.4.11; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – notarė Dalia Štaupienė, S. V., M. J., R. Š. (L. P.), J. J., VĮ ,,Turto bankas.“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. J. kreipėsi su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis J. J., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2025 m. balandžio 24 d. rašte „Informacija dėl paveldėjimo bylos po J. J. mirties“ Nr. S-27 nurodoma, kad palikimą sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios AB SEB banke bei turto pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“. Taip pat notaras informavo, kad suinteresuotiems asmenims - palikėjo įpėdiniams L. P., S. V. ir M. J. jau yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai tik į jiems priklausančias turto dalis, o pareiškėjai ir į jos seseriai J. J. tenkančias 2/5 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos, esančios AB SEB banke bei turto pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Paaiškino, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, nes neturėjo informacijos apie palikėjo mirtį. Ryšio su mirusiuoju ir kitais paveldėtojais išskyrus J. J., nepalaikė. Pareiškėja su seserimi J. iki 2025 m. birželio mėn. 2 d. gyveno (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir neturėjo ir šiuo metu neturi ryšio su kitais giminaičiais. Kadangi kiti paveldėtojai ryšio su pareiškėja nepalaikė, ji neturėjo informacijos ir negalėjo laiku gauti informacijos apie palikimo atsiradimą. Pareiškėją globos namų administracija apie palikimo atsiradimą informavo 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje, kuomet globos namų administracija, atsitiktinai iš Švenčionių rajono savivaldybės darbuotojos, gavo informaciją apie pareiškėjos brolio M. J. mirtį. Globos namų administracija atstovaudama pareiškėją ir jos seserį J., gavusi informaciją apie palikėjo mirtį, nedelsiant kreipėsi į notarą su prašymu stabdyti paveldėjimo bylos vykdymą.

Suinteresuotas asmuo J. J. pateiktame atsiliepime sutiko su pareiškėjos pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo notarė Dalia Štaupienė pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad po J. J. mirties palikimą jau yra priėmę mirusiojo sesuo L. P. (buvusi R. Š.), broliai S. V. ir M. J. Pažymėjo, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. J. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs bylą įsitikintų esant pagrindui pareiškėjos prašymo tenkinimui, suinteresuotas asmuo neprieštaraus jo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotiems asmenims S. V., M. J., R. Š. (L. P.) procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J. Pareiškėjos giminystės ryšį su mirusiu J. J. (pareiškėja yra mirusiojo sesuo) patvirtina byloje pateikti įrodymai: pareiškėjos gimimo liudijimas, 2025 m. gegužės 28 d. Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis. Be pareiškėjos J. J. turėjo dar kitų brolių ir seserų: S. V., M. J., R. Š. (L. P.), J. J., kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis.

Iš byloje pateikto 2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro rašto matyti, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams (L. P., S. V. ir M. J.) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į jiems priklausančią turto dalį: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, esančių AB SEB banke bei turto pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turtą patikėjimo pagrindais pensijų fonde valdo pensijų kaupimo bendrovė UAB „SEB investicijų valdymas“. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas į minėtą turtą pagal 2025 m. vasario 25 d. antstolio Ginto Badikonio sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. 0040/25/00923-GB1. Rašte pažymima, kad į 2/5 dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, jos paliktos A. J. ir J. J. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad įstatymo numatytą terminą palikimui po brolio mirties priimti praleido, nes jai gyvenant socialinės globos namuose ir nepalaikant ryšio su broliais bei seserimis, nebuvo žinoma apie brolio J. J. mirtį. Pažymėjo, jog aplinkybės dėl brolio mirties tapo žinomos 2025 m. kovo pabaigoje, kuomet globos namų administracija gavo šią informaciją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kadangi J. J. mirė (duomenys neskelbtini), terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, bet siekia, jog terminas šiam veiksmui atlikti būtų atnaujintas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja yra ketvirtosios eilės įpėdinė (palikėjo sesuo). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kiti palikėjo broliai ir seserys (išskyrus pareiškėją ir J. J.) jau yra priėmę palikimą į jiems priklausančią palikimo dalį, o dėl pareiškėjai priklausančios palikimo dalies paveldėjimo liudijimas nėra išduotas ir paliktas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Pareiškėjos brolis mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti po J. J. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad iki 2025 m. birželio 2 d. gyveno (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir nepalaikė jokio ryšio su kitais paveldėtojais, todėl neturėjo jokios informacijos apie brolio mirtį. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, socialinė padėtis ar įstatymų nežinojimas, negalėtų būti pripažinta svarbi priežastis atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėja, gyvendama globos namuose visas savo teises įgyvendina tik per savo atstovą - globos namų administraciją, o neturėdama teisinio išsilavinimo galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja neturėjo jokios konkrečios informacijos apie brolio mirtį, o apie galimybę paveldėti brolio vardu esantį turtą sužinojo tik 2025 m. kovo mėnesio pabaigoje, kuomet globos namų administracija atsitiktinai iš savivaldybės darbuotojos gavo duomenis apie pareiškėjos brolio mirtį. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja paaiškėjus aplinkybėms apie teisę į paveldėjimą, nedelsiant per savo atstovą (globos namų administraciją), siekdama įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises, kreipėsi į notarą bei į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl savo socialinės padėties (gyvena globos namuose) ir savo teises gali įgyvendinti tik per savo atstovą – globos namų administraciją bei nežinojimo apie palikimo atsiradimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nustatytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos elgesys aktyviu, siekiant priimti palikimą. Tai sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti, terminą palikimui priimti atnaujinti.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, juo labiau, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaravo byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, kas sudaro pagrindą pareiškėjos pareiškimą tenkinti, terminą palikimui priimti atnaujinti (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos brolio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė